- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- AN2-199-417/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00283-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities VPK 2023-06-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6553-2023 (ROIK: 23209645706) V. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį administracine nuobauda – 300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams už tai, kad 2023-05-30 16.55 val. Dubysos g. 60A, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2023-06-13 nutarimu, V. Č. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2023-08-02 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. Č. skundas tenkintas – Klaipėdos apskrities VPK 2023-06-13 nutarimas pakeistas ir V. Č. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-08-02 nutartį ir V. Č. už inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino administracinėn atsakomybėn patraukto V. Č. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, dėl to, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepagrįstai panaikino Institucijos 2023-06-13 nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę.
4.2. Pažymima, kad už mažiau šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pvz. pakartotiną motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimas, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis (ANK 415 straipsnio 7 dalis), be numatytos baudos privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių. Atkreipiamas dėmesys, kad teisė vairuoti transporto priemones V. Č. suteikta nuo 2000-04-21, todėl, Institucijos nuomone, jo nurodyta aplinkybė, jog jis nežinojo, kaip teisingai apskaičiuoti transporto priemonės junginio didžiausią leidžiamą masę, turėjo būti pripažinta kaip gynybinė pozicija. Be to, žinodamas, kad jo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Kelių eismo taisyklių žinios dėl transporto priemonių junginių vairavimo yra nepakankamos, Institucijos teigimu, V. Č. turėjo prieš vairuodamas pasidomėti kokie reikalavimai keliami vairuoti šiam transporto priemonių junginiui, kurį vairavo, tačiau to nepadarė, tikėdamasis išvengti galimų neigiamų pasekmių.
4.3. Nesutinkant su skundžiama nutartimi pažymima ir tai, kad siekiant vairuoti B kategorijos automobilį ir priekabą, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg junginį, reikia turėti teisę vairuoti BE kategoriją, tačiau, turint B kategoriją leidžiama vairuoti automobilį (didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg) ir priekabą, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“ (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai).
4.4. Institucijos nuomone, teismas neįvertino ir tai, kad, kaip matyti iš V. Č. pateiktos 2022-06-14 darbo sutarties, A. G. autotransporto įmonėje jis įdarbintas (duomenys neskelbtini), reikalavimas turėti teisę vairuoti transporto priemones nenumatytas, todėl V. Č. teisės vairuoti transporto priemones praradimas negali būti pagrindas jį atleisti iš darbo.
4.5. Institucija sutinka, kad V. Č. sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu ir tai nekelia abejonių, tačiau, Institucijos nuomone, to nepakanka, kad, taikant išskirtines ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, V. Č. būtų panaikinta administracinio poveikio priemonė, įvertinus ir tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą ir naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone.
5. Atsiliepimas į Klaipėdos apskrities VPK apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, ginčijamas tik ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas ir administracinio poveikio priemonės neskyrimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagrįstumą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, Institucijos nutarimo bei skundžiamos teismo nutarties turiniu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir pritaikydamas jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepažeidė proporcingumo principo administracinės nuobaudos individualizavimo kontekste.
10. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, inter alia, numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
11. Kaip minėta, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju faktinės šioje byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo aplinkybės yra tokios, kuriomis galima grįsti minėtų teisės principų taikymą.
12. Nagrinėjamu atveju, Institucija pripažino V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus, žala nepadaryta, jokių kitų KET pažeidimų nebuvo nustatyta, V. Č. praeityje nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai. Apygardos teismo nuomone, šios aplinkybės, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad šiuo atveju nors V. Č. teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemonių junginius (B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai) neturi, tačiau pažeidimo padarymo metu jis turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, o tai netgi leidžia vairuoti transporto priemones su atitinkamo svorio priekabomis, be to vairuoto junginio masė (autobusiuko „Renault Trafic“ masė 2 045 kg, priekabos – 700 kg) buvo 2 745 kg (tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad padarytas pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sąmoningai ignoruojant KET), taip pat V. Č. asmenybę (charakterizuojamas teigiamai, už tokio pobūdžio nusižengimą praeityje nebuvo baustas, anksčiau visas jam paskirtas baudas už įvairius KET pažeidimus, tarp jų ir Institucijos 2023-06-13 nutarimu paskirtą baudą, yra sumokėjęs), kartu atsižvelgiant į tai, kad teisė vairuoti V. Č. būtina dėl darbo, taip pat į tai, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, sudaro pagrindą taikyti V. Č. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, specialiosios teisės atėmimo. Tokia nuobauda, apygardos teismo nuomone, už šioje konkrečioje situacijoje padarytą labiau atsitiktinio pobūdžio administracinį nusižengimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus proporcinga V. Č. padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei.
13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.