Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6553-2023 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistė 2023 m. gegužės 30 d. V. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. gegužės 30 d. 16.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiais veiksmais V. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.

Institucijos 2023 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-6553-2023 V. Č. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

2023 m. birželio 27 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Č. skundas dėl 2023 m. birželio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo, juo prašoma nutarimą pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam inkriminuotą nusižengimą padarė neteisingai supratęs VĮ „Regitra“ tinklalapyje pateiktą informaciją, jog automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg. Jis 2023 m. gegužės 30 d. darbo metu vairavo autobusiuką „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio bendra masė 2 045 kg, su prie jo prikabinta priekaba, kurios bendra masė 700 kg. Priekaba buvo tuščia, todėl bendra vairuoto sąstato masė buvo 2 745 kg. Minėtą pažeidimą padarė dėl neatsargumo, ne taip supratęs teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kaltę pripažįsta ir gailisi, bet mano, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – skyrimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuo 2022 m. birželio 15 d. dirba A. G. autotransporto įmonėje projektų vadovo padėjėju. Tinkamam darbo funkcijų atlikimui jam privalu turėti vairuotojo pažymėjimą, todėl praradęs jį, neabejotinai bus atleistas iš darbo. Tada bus priverstas kreiptis į Užimtumo tarnybą, 9 mėnesius jam bus mokama nedarbo išmoka, kurios dydis per 9 mėnesius sudarys apie 6 652,05 Eur. Be kita ko, administracinio poveikio priemonės taikymas turės neigiamą poveikį ir jo nepilnamečiams vaikams, kuriuos jis privalo išlaikyti, kadangi gaunant nedarbo išmoką, žymiai sumažės jo pajamos. Yra tikras, kad net minimali bauda, numatyta už šį pažeidimą, šiuo atveju garantuoja, jog administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2023 m. birželio 13 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad V. Č. dirba autotransporto įmonėje, o teisė vairuoti transporto priemones jam suteikta nuo 2000 m. balandžio 21 d., todėl skunde nurodyta aplinkybė, jog jis nežinojo, kaip teisingai apskaičiuoti transporto priemonės junginio didžiausią leidžiamą masę, laikytina gynybine pozicija, be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. Pažymima, kad pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir V. Č. skyrė minimalią 300 Eur baudą bei privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Institucijai nekyla abejonių, kad V. Č., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

V. Č. ir Institucijai, priėmusiai nutarimą, tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, asmenys išreiškė sutikimą, prašymą, kad skundas būtų nagrinėjamas jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629, 630 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2023 m. birželio 13 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, V. Č. veikoje formaliai yra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. Skundu prašoma pakeisti priimtą nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad V. Č. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. Č. neskirti administracinio poveikio priemonės, kuri numatyta kaip privaloma skirti ANK 424 straipsnio 7 dalyje.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios maksimali leidžiamoji masė 3 070 kg, su prie jos prikabinta priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali leidžiamoji masė 2 000 kg (bendra junginio didžiausioji leidžiamoji masė 5 070 kg). Automobilio, kurio didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“ ir įgijus teisę vairuoti BE kategorijos transporto priemonių junginius (B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai), kurios pareiškėjas neturi. Šiuo atveju, kaip matyti iš transporto priemonės registracijos liudijimo, V. Č. vairuoto autobusiuko „(duomenys neskelbtini)“ masė 2 045 kg, prie jo prikabintos priekabos masė 700 kg (priekaba buvo tuščia), bendra vairuoto junginio masė 2 745 kg. Pareiškėjas turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, teisės vairuoti nebuvo praradęs, todėl jo vairavimo žinios, įvertintos įstatyme numatytu lygmeniu, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip prarastos ar kaip visiškai niekinės. Taip pat pažymėtina, kad jokių kitų KET pažeidimų, vairuojant šį transporto priemonių junginį, nebuvo nustatyta, t. y. V. Č. nevairavo būdamas neblaivus, neviršijo nustatyto greičio, nepažeidė jokių kitų kelių eismo saugumo reikalavimų. Todėl šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, jei pareiškėjas būtų vairavęs išvis neturėdamas teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonių, būtų padaręs ir kitų anksčiau paminėtų KET pažeidimų. Teismas taip pat atsižvelgia ir į V. Č. asmenybę – jis anksčiau baustas už KET pažeidimus, tačiau visas paskirtas baudas, o tarp jų ir skundžiamu nutarimu paskirtą 300 Eur baudą, yra sumokėjęs, iš ANR išrašo matyti, kad anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, apskritai, nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, jis dirba, jo darbinių funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, jis turi nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas. V. Č. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčijo, viso proceso metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta V. Č., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda – ir minėtos administracinio poveikio priemonės netaikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutarimas keistinas, V. Č. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. Č. skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutarimą 30-ANR_N-6553-2023 administracinio nusižengimo byloje: V. Č. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.