- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- e2VP-33946-863/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Suinteresuotas asmuo
- E. V., J. V., Lindorff Oy
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys E. V., J. V., Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, Vilniaus rajono policijos komisariatas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui E. V. nuosavybės teise priklauso: 1) 1/2 dalis J. V. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, 2) 1/2 automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad gavo antstolio Donato Kisieliaus 2016 m. liepos 19 d. Siūlymą, kuriuo pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko E. V. turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalies nustatymo. Pažymi, kad skolininkas valstybei yra skolingas 1 042,63 Eur. Nurodo, kad antstolis informavo, kad atliekant vykdymo veiksmus, buvo nustatyta, jog skolininko sutuoktinė J. V. turi turto, kuris jai ir skolininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise: 1) automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2) darbo užmokestis, gaunamas iš (duomenys neskelbtini), todėl prašo minėtame turte nustatyti skolininko dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 skolininko sutuoktinės visų gaunamų pajamų (išmokų ar kitų pajamų) bei 1/2 automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad antstolis Donatas Kisielius taip pat vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-1340-647/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/16/00782). Nurodo, kad antstolis nustatė, kad skolininkas savo vardu registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo (transporto priemonių) turto neturi, taip pat nedirba ir negauna lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą. Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje su J. V., duomenų apie sudarytas vedybų, povedybinę sutartis, taip pat apie santuokos nutraukimą nėra. Antstolis nustatęs, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 20 d. Patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 2-DK-E-5482 areštavo skolininko sutuoktinei priklausančią darbo užmokesčio dalį. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad skolininko sutuoktinei nuosavybės teise priklauso ir kitas turtas (atitinkamos dalys ūkinių pastatų ir garažo), tačiau turto dalies pardavimas būtų apsunkintas ir nebūtų efektyvi išieškojimo priemonė.
Suinteresuotas asmuo antstolis Donatas Kisielius atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka iš dalies ir prašo nustatyti, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna ar gaus ateityje; kitą pareiškimo dalį prašo atmesti. Nurodo, kad vykdo: 1) Vilniaus rajono policijos komisariato 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. a1058 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/14/01240); 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-286-137/2009 dėl 753,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/14/08067); 3) Vilniaus rajono policijos komisariato 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. F364080 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/14/10950); 4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-1340-647/2016 dėl 92,32 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/16/00782). Pažymi, kad nustatęs, kad skolininko sutuoktinė J. V. dirba, sutuoktiniai vedybų sutarties sudarę nėra, jis 2016 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. 2-DK-E-5482, kuriuo areštavo ir apribojo disponavimą skolininko sutuoktinei dalimi gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini). Iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio išieškota ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 194,57 Eur. Nurodo, kad atsižvelgdamas į išieškomos skolos dydį, antstolis išieškojimą nukreipė tik į skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neareštavo ir nepasiūlė išieškotojai dėl jo dalies nustatymo kreiptis į teismą, todėl šioje dalyje pareiškimas atmestinas.
Suinteresuoti asmenys E. V., J. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo pareiškimą. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2016 m. rugsėjo 6 d., 11.00 val. informuoti 2016 m. liepos 27 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Iš antstolio Donato Kisieliaus gautos ir prie civilinės bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0174/14/01240, Nr. 0174/14/08067, Nr. 0174/14/10950 ir Nr. 0174/16/00782, kurios susijusios su pareiškimo nagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo Vilniaus rajono policijos komisariato 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. a1058 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojo Vilniaus rajono policijos komisariato naudai (v. b. Nr. 0174/14/01240, l. 1); 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-286-137/2009 dėl 753,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (v. b. Nr. 0174/14/08067, l. 1); 3) Vilniaus rajono policijos komisariato 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. F364080 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojo Vilniaus rajono policijos komisariato naudai (v. b. Nr. 0174/14/10950, l. 1); 4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-1340-647/2016 dėl 92,32 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, naudai (v. b. Nr. 0174/16/00782, l. 1-4). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis patikrino viešuosius registrus ir nustatė, kad skolininkas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (v. b. Nr. 0174/16/00782, l. 19), skolininko vardu Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre yra įregistruotos transporto priemonės: 1) BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (išregistruota); 2) Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (išregistruota); 3) Mercedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išregistruota) (v. b. Nr. 0174/16/00782, l. 21-22). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas nedirba (v. b. Nr. 0174/14/01240, l. 65). Antstolis nustatė, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje su J. V., kuri nuo 2011 m. spalio 4 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias pajamas (v. b. Nr. 0174/14/01240, l. 66, v. b. Nr. 0174/16/00782, l. 24). Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių sudarė nėra (v. b. Nr. 0174/14/01240, l. 64). Antstolis taip pat nustatė, kad skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso transporto priemonės: 1) VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Dodge Neon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išregistruota) (v. b. Nr. 0174/14/01240, l. 82-85). Antstolis 2016 m. birželio 20 d. priėmė Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 2-DK-E-5482, kuriuo įpareigojo skolininko sutuoktinės J. V. darbovietę (duomenys neskelbtini) iš J. V. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 35 procentus nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0174/14/01240, l. 70-71). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/01240 esančio išrašo matyti, kad į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 194,57 Eur suma (v. b. l. 73, 102). Antstolis 2016 m. liepos 19 d. priėmė siūlymą, kuriuo pasiūlė išieškotojams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, per 60 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl skolininko turto, esančio bendra jungtine nuosavybe su sutuoktine, dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinės darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas, kurias ji gauna iš dabartinės įmonės arba ateityje gaus iš kitos įmonės (v. b. Nr. 0174/14/01240, l. 74-75). Išieškotoja 2016 m. liepos 25 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu atsiranda būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Vadovaujantis gramatiniu-loginiu aiškinimu matyti, kad tam, kad būtų galima taikyti CPK 667 straipsnį būtinos abi sąlygos: bendro turto areštas ir antstolio pasiūlymas kreiptis į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalies nustatymo. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.
CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja CPK 689 straipsnis. Pažymėtina, kad CPK 689 straipsnis yra speciali teisės norma lyginant su CPK 675 straipsniu. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 buvo pakeistas CPK 689 straipsnis, įtvirtinant visiškai naują disponavimo sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimo ir išieškojimo iš sąskaitose esančių piniginių lėšų tvarką. Tuo tikslu buvo sukurta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau – PLAIS), skirta vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių banko ir kredito įstaigų sąskaitose arba taikyti disponavimo apribojimą sąskaitose esančioms lėšoms, kuri pradėjo veikti nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio 30 d. Pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir sukūrus PLAIS, nebėra rašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą, todėl antstoliui per PLAIS pateikus apribojimo nurodymą, pripažintina, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga „aprašyti ir areštuoti turtą“ yra tinkamai įvykdyta.
Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų surašęs turto arešto aktą ir (ar) pateikęs PLAIS nurodymą dėl skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų, t. y. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų – disponavimo apribojimo (CPK 178 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, antstolis 2016 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo skolininko sutuoktinės darbovietę (duomenys neskelbtini) daryti išskaitas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų ir išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi šiuo atveju antstolis ne apribojo disponavimą skolininko sutuoktinės piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, tikslu išsaugoti turtą, kad nustačius turto dalį, į jį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, t. y. iš esmės vykdė išieškojimą, kuomet patvarkymas pateikiamas darbdaviui išskaityti atitinkamą sumą. Tuo tarpu tikslu areštuoti darbo užmokestį toks patvarkymas apskritai negali būti pateikiamas, kadangi tokio patvarkymo pateikimas lemia tai, kad vietoj disponavimo apribojimo pradedamas vykdyti išieškojimas (žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje e2S-712-658/2016). Iš minėto 2016 m. birželio 20 d. patvarkymo matyti, kad antstolis (duomenys neskelbtini) nurodė iš skolininko E. V. sutuoktinės J. V. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0174/14/01240, l. 70-71). Taigi antstolis atliko skolos išieškojimo, o ne turto areštavimo veiksmus. Pažymėtina, kad antstoliui nesuteikiama teisė nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Skolininko turto dalis yra nustatoma teismo nutartimi ir, tik nustačius skolininkės dalį bendrame turte, yra galimas skolos išieškojimo į tą dalį nukreipimas. Šiuo atveju antstolis, priimdamas patvarkymą pats nusprendė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio (CPK 666-667 straipsniai, 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) ir nurodė sutuoktinės darbdaviui nuo šios sumos daryti atskaitymus. Teismas nesutinka su antstolio teiginiais, kad patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo nurodoma skolininko sutuoktinės darbdaviui daryti nurodyto dydžio išskaitas iš skolininkės sutuoktinės darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą yra prilyginamas turto areštui, t. y. lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą ir jų ten saugojimas prilygsta tų lėšų areštui. Nors antstolio cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-421/2016 nėra susijusi su šia nagrinėjama byla, faktinės aplinkybės, nagrinėjamų klausimų pobūdis nesutampa, tačiau visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi minėtoje nutartyje iš esmės darbdavio atliekamas išskaitų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą traktuojamas kaip išieškojimo veiksmas (ne arešto) ir yra atribojamas nuo paties arešto. Tokia išvada darytina dėl to, jog pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalį, įtvirtinančią skolininko fizinio asmens turto realizavimo ir (ar) išieškojimo iš jo sustabdymą, vykdymo veiksmų sustabdymas apima bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant ir lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą, t. y. antstolio patvarkymas dėl lėšų iš darbo užmokesčio išskaitymo ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti aiškinamas kaip vykdymo veiksmas, kuris FABĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindu turi būti sustabdomas. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, privaloma stabdyti tik lėšų pervedimą, bet ne areštą, jis netgi sustabdžius vykdomąją bylą galėjo būti taikomas banko sąskaitoms. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtoje nutartyje antstolio patvarkymas dėl lėšų iš darbo užmokesčio išskaitymo ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą aiškinamas kaip vientisas išieškojimo veiksmas, o ne kaip turto areštas. Kaip jau buvo minėta, antstolis 2016 m. birželio 20 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo jau atliko teismo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. nurodydamas skolininko sutuoktinės darbdaviui daryti konkretaus dydžio išskaitas, t. y. išskaityti iš skolininko sutuoktinės 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, jis iš esmės pats nusprendė, kad skolininko dalis jo sutuoktinės darbo užmokestyje sudaro 1/2 (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), taigi viršijo savo įgaliojimus. Taigi nesant piniginių lėšų arešto, antstolis negalėjo siūlyti išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015), kadangi nėra objekto, kuriam CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka būtų būtinybė nustatyti skolininko dalį (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1312-823/2013).
Nors pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui E. V. nuosavybės teise priklauso 1/2 automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad minėtas automobilis (jo dalis) būtų areštuotas, ką patvirtino ir pats antstolis savo atsiliepime į pareiškimą, todėl šioje dalyje nesant turto arešto, pareiškėjos prašymas taip pat atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimas dėl skolininko E. V. turto dalies bendrojoje jungtinėje su sutuoktine J. V. nuosavybėje nustatymo atmestinas.
CPK 265 straipsnio 2 dalis draudžia teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus išimtis, numatytas nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Ši byla nėra byla dėl antstolio veiksmų, ji pradėta pagal išieškotojo pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Kadangi byla nėra nagrinėjama CPK V dalies XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo, nesant CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka pateikto skundo dėl antstolio veiksmų, peržengti byloje pareikštų reikalavimų ir savo iniciatyva spręsti dėl antstolio 2016 m. birželio 20 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo galiojimo. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad minėtas patvarkymas sukelia teisines pasekmes ne tik skolininko sutuoktinei, tačiau ir sutuoktinės darbovietei, kuri įpareigota daryti išskaitas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, atkreiptinas antstolio dėmesys į šio patvarkymo tolimesnį galiojimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Donatui Kisieliui vykdomąsias bylas Nr. 0174/14/01240, Nr. 0174/14/08067, Nr. 0174/14/10950 ir Nr. 0174/16/00782.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.