Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-28 · Administracinė byla Nr. eI3-4379-596/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-28
Bylos Nr.
eI3-4379-596/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02706-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Konig angus“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
A. A., L. M.
Advokatai
Snieguolė Šermukšnė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4379-596/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02706-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei,atsakovės atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Konig angus“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A., L. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Konig angus“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA arba Agentūra) 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. BR6-303 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą grąžinti pareiškėjai 33 520,88 Eur ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 11 d. pareiškimu pareiškėja sumažino antruoju reikalavimu prašomą grąžinti sumą iki 13 868,76 Eur, kadangi Agentūros 2020 m. kovo 24 d. sprendime nurodyta, jog bendra paramos suma dėl dvigubai deklaruotų plotų 2016 m. paraiškoje yra 13 868,76 Eur.

Skunde pareiškėja nurodo, kad gavo NMA 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. BR6-3747687, kuriame buvo nurodyta, kad NMA iš naujo įvertino pareiškėjos 2016 m. birželio 2 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1011722152-1 (toliau – ir 2016 m. Paraiška). NMA nutarė, kad pareiškėjai skiriama 89 788,13 Eur dydžio galutinė paramos suma, t. y. paskirtą išmoką NMA sumažino, nors visą pagal 2016 m. Paraišką skirtą sumą (123 417,29 Eur) NMA pareiškėjai jau buvo išmokėjusi. Agentūros 2020 m. sausio 23 d. sprendimą dalyje dėl neva dvigubo laukų deklaravimo ir išmokos šioje dalyje sumažinimo 50 proc. (33 520,88 Eur suma) pareiškėja 2020 m. kovo 5 d. apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK arba Komisija), kuri 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir skundžiamoje dalyje atsakovės 2020 m. sausio 23 d. sprendimą panaikino. Nors atsakovė šio LAGK sprendimo neskundė, tačiau, nelaukusi pareiškėjos 2020 m. kovo 5 d. skundo išnagrinėjimo Komisijoje pabaigos, ginčo sumą, t. y. 33 520,88 Eur, kuriuos jau buvo išmokėjusi pareiškėjai pagal 2018 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 2668475, iš pareiškėjos susigrąžino, priimdama analogišką Sprendimą.

Paaiškina, kad atsakovė 2016 m. Paraišką vertino trečią kartą, tačiau Sprendime nurodė, jog, vykdydama LAGK 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą, pakartotinai ją vertino. Teigia, kad LAGK neįpareigojo atsakovės iš naujo vertinti 2016 m. Paraiškos, taip pat atsakovė jokių naujų aplinkybių nenustatė ir iš esmės naujo tyrimo neatliko, o praktiškai perrašė iš dalies panaikintą 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. BR6-3747687 šiek tiek jį pakoregavusi, bet nepakeitusi esmės. Be to, atsakovė nenustatė ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-175 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 8.1 papunkčio reikalavimo pažeidimų nušienauti iki liepos 1 d., nes 2016 m. Paraiška nebuvo atrinkta patikrai vietoje ir todėl NMA nevertino pareiškėjos žemės ūkio veiklos tinkamumo kriterijų bei įsipareigojimų (šienavimo ir kt.) vykdymo iki 2016 m. liepos 1 d. Atsakovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog šienavimo faktas iki liepos 1 d. NMA tikrintas nebuvo, traktuojama, kad pareiškėja tinkamai vykdė Administravimo taisyklių 8.1 papunktyje nurodytą reikalavimą dėl vieno karto šienavimo iki 2016 m. liepos 1 d. Atsakovė Sprendime nurodė, kad iš pareiškėjos deklaruoto 125,96 ha ploto už remiamas priemones (specifinių pievų tvarkymas, daugiametės ganyklos ir meldinių nendrinukių buveinių saugojimas natūraliose pievose) paramą skyrė už 64,33 ha, bendra paramos suma yra viso 89 788,13 Eur, t. y. atkartojo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. BR6-3747687 panaikintą dalį. Pareiškėjos teigimu, Sprendime nėra jokių naujų motyvų, dėl kokių priežasčių pareiškėjai 50 proc. sumažinta paramos suma, jeigu ji jokių draudžiamų veiksmų neatliko ir įsipareigojimus pagal paramos priemones pilnai įvykdė.

Pareiškėjos nuomone, toks NMA elgesys yra neleistinas ir neteisėtas, kadangi Agentūra yra teisinis vienetas, kuris patenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą. Jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir NMA priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis „Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137. Šių taisyklių 20 punkte imperatyviai numatyta, jog tokiu atveju, jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas. Teigia, kad NMA sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ). Laikosi pozicijos, kad šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė nesilaikė gero administravimo taisyklių, elgėsi neatsakingai ir biurokratiškai, taip pat nepaisė įsiteisėjusio LAGK sprendimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja 2016 m. birželio 2 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką Nr. 16-1011722152-1. 2016 m. Paraiškoje deklaruotas 389,62 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir AGRO taisyklės). 2016 m. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad kitų pareiškėjų paraiškose deklaruoti analogiški kaip ir pareiškėjos pateiktoje 2016 m. Paraiškoje laukai. 2016 m. rugsėjo 4 d. NMA pareiškėjai išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. 1126166 (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, kad kito pareiškėjo paraiškoje deklaruoti analogiški laukai kaip ir 2016 m. Paraiškoje, ir paprašė pareiškėjos per 20 darbo dienų pateikti dokumentus, nurodytus Administravimo taisyklių 66.9 papunktyje, bei žemės dirbimą įrodančius dokumentus. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 9 d. pateikė deklaruotų žemės sklypų nuomos sutartis, sudarytas su žemės sklypų nuomotoju UAB „7 fazenda“, šios sutartys galiojo nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. ir nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. Taip pat 2016 m. spalio 5 d. pateikė papildomą dokumentą – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6075-838/2016, kuriame nurodyta, kad UAB „Marganda“ nuosavybės teise priklauso šeši žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), o 2011 m. sausio 5 d. susitarimu UAB „Marganda“ šių sklypų valdymo teisę perleido UAB „7 fazenda“. 2011 m. gegužės 20 d. pareiškėja (buvęs pavadinimas UAB „Žemės projektai“) su UAB „7 fazenda“ sudarė penkias nuomos sutartis, pagal kurias pareiškėjai išnuomotas 66,947 ha plotas sklype, 41,9520 ha plotas sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 41,9520 ha plotas sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7,9328 ha plotas sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,23 ha ploto sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,579 ha plotas sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 2 d. sutartimi pareiškėjai išnuomotas 12,0350 ha plota sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypai). Šiame sprendime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 4 d. pareiškėja ir UAB „Marganda“ susitarė pakeisti nuomotoją, vietoje UAB „7 fazenda“ juo įvardijant UAB „Marganda“, nuomos sutarčių galiojimas buvo pratęstas iki 2016 m. gruodžio 30 d. Paaiškina, kad UAB „Marganda“ 2015 m. gruodžio 8 d. vienašališku sprendimu dėl sutarties sąlygų nevykdymo nusprendė nuo 2016 m. kovo 15 d. nutraukti visas žemės nuomos sutartis, sudarytas tarp UAB „Marganda“ ir pareiškėjos. Pareiškėja apskundė šį sprendimą teismui, kuris 2016 m. spalio 5 d. sprendimu pripažino, kad 2011 m. gegužės 29 d. ir 2012 m. sausio 2 d. šešios žemės nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „Konig angus“ ir UAB „Marganda“, nutrauktos neteisėtai. Pareiškėja 2016 m. spalio 12 d. pateikė Agentūrai Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnijos seniūno A. G. išduotą pažymą Nr. V13-60 „Dėl UAB „Konig angus“ žemės dirbimo ir ūkinės veiklos vykdymo“, kurioje nurodyta, kad Sklypai yra dirbami, prižiūrimi, nušienauti, geros agrarinės būklės, valdoje Nr. 1011722152 ūkinė veikla yra vykdoma. NMA, norėdama nustatyti dvigubai deklaruoto ploto teisėtą valdytoją, kreipėsi ir į kitus pareiškėjus, išsiųsdama pranešimus dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, ir paprašė jų pateikti Administravimo taisyklių 66.9 papunktyje nurodytus dokumentus. Įvertinusi pareiškėjos ir kitų pareiškėjų pateiktus dokumentus, įrodančius dvigubai deklaruotų plotų valdymo teisę, NMA nustatė, kad pareiškėja įrodė dvigubai deklaruotų plotų teisėtą valdymą 2016 m. Paraiškos teikimo metu ir žemės ūkio veiklos vykdymo faktą juose. Pareiškėjai, kurie taip pat deklaravo Sklypus teiktose paramos paraiškose 2016 m., nesutiko su NMA priimtu sprendimu pripažinti teisėtą dvigubai deklaruotų plotų valdymą pareiškėjai ir apskundė juos teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-452-643/2018, taip pat VAAT 2018 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1148-535/2018, kuriuose nuspręsta, kad kiti pareiškėjai tinkamai pagrindė dvigubai deklaruotos žemės valdymo teisę. Taip pat NMA gavo LAGK 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 3R-225 (AG-175/02-2018), 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 3R-226 (AG-175/02-2018), kuriuose nurodoma, kad, susiklosčius situacijai, kai NMA vertinimui buvo pateikti iš esmės vienodą įrodomąją reikšmę turintys dokumentai, kurių turinys savaime nepaneigia ir / arba nepatvirtina fakto, kad būtent kiti pareiškėjai nedirbo 2016 m. Paraiškoje ir kitų pareiškėjo paraiškose deklaruotų laukų, NMA kilo pareiga atlikti papildomus administracinius ginčo laukų patikrinimus, taip pat kompetencijos ribose imtis aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos aplinkybes. NMA teigimu, ji iš esmės atliko LAGK sprendimuose nurodytus veiksmus. Teigia, kad kiti pareiškėjai pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius žemės ūkio veiklos vykdymo faktą ginčo laukuose 2016 m. rugsėjo mėnesį, tačiau pareiškėja nepateikė, todėl atsakovė, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 84 punktu, pakartotinai vertino pareiškėjos 2016 m. Paraišką ir priėmė 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. BR6-3747687 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. LAGK 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 21R-386 (AG-182/06-2020) tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino NMA 2020 m. sausio 23 d. sprendimą. NMA, vykdydama 2021 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimą, priėmė skundžiamą Sprendimą.

Pažymi, kad NMA atliko pakartotinius administracinius ginčo laukų patikrinimus, taip pat suteiktos kompetencijos ribose ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos aplinkybes ir nustatė, jog pareiškėja 2016 m. spalio 12 d. NMA pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnijos seniūno A. G. 2016 m. spalio 11 d. išduotą pažymą „Dėl UAB Konig angus“ žemės dirbimo ir ūkinės veiklos vykdymo“ Nr. V13-60, taip pat NMA 2018 m. birželio 15 d. gavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnijos atsakymą Nr. V3-137, kuriame patvirtinamas pareiškėjos žemės ūkio veiklos vykdymo faktas ginčo laukuose 2016 m. liepos 13 d., taigi pareiškėja įrodė žemės ūkio veiklos faktą 2016 m. liepos 13 d. ginčo laukuose. Taip pat NMA nustatė, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 9 d. pateikė NMA žemės sklypų, į kurių ribas patenka ginčo laukai, 2011 m. gegužės 20 d., 2012 m. sausio 2 d. sudarytas nuomos sutartis, kurias buvo įregistravusi, taip pat pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, kurioje buvo nustatyta, kad UAB „Marganda“ neteisėtai nutraukė sutartis su pareiškėja, kurios turėjo galioti iki 2016 m. gruodžio 30 d., tuo pagrįsdama teisėtą deklaruotų laukų valdymą teikiant 2016 m. Paraišką. Tačiau NMA nustatė ir tai, kad kiti pareiškėjai pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnijos raštus, kuriuose pažymima, jog jie vykdo ūkinę veiklą ir prižiūri laukus, ir kuriuose patvirtinama, kad jie užsiima žemės ūkio veikla savo valdose. NMA gavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnijos atsakymus, kuriuose patvirtinamas žemės ūkio veiklos vykdymo faktas ginčo laukuose 2016 m. rugsėjo 13 d. Taip pat kiti pareiškėjai pateikė papildomus žemės ūkio veiklos įrodymus, patvirtindami žemės ūkio veiklos faktą ginčo laukuose 2016 m. rugsėjo mėnesį. Be to, kiti pareiškėjai pateikė žemės valdymo dokumentus, taip pat VAAT 2018 m. sausio 8 d. ir 2018 m. vasario 9 d. sprendimuose konstatavo, kad jie sklypus valdė teisėtai, taigi atsakovė laiko, jog kiti pareiškėjai taip pat įrodė ginčo laukų teisėtą valdymą. NMA negalėjo laikyti vieno iš nurodytų pareiškėjų teisėtu paramos gavėju, nes, vadovaujantis Administravimo taisyklių 4.20 ir 4.22 papunkčiais, parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, t. y. paramos gavėjas turi teisėtai valdyti deklaruotus žemės plotus ir juose užsiimti žemės ūkio veikla, ką pagrindė pareiškėja ir kiti pareiškėjai, deklaravę tuos pačius plotus.

Pažymi, kad NMA savo Sprendime paaiškino, jog 2016 m. Paraiška Agentūroje nebuvo atrinkta atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu patikrai vietoje ar nuotolinei patikrai, ir nebuvo paskirta užsakomoji patikra, todėl NMA nevertino pareiškėjos ir kitų pareiškėjų žemės ūkio veiklos tinkamumo kriterijų bei įsipareigojimų, nustatytų Administravimo taisyklių III skyriaus 8, 10 punktuose, AGRO taisyklių 21 ir 23 punktuose (šienavimo ir kt.) vykdymo. Siekiant nustatyti, ar pareiškėja ir / ar kiti pareiškėjai dirbo ir prižiūrėjo ginčo laukus, NMA atliko administracinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad šie dokumentai pagrindė ginčo laukų dirbimą, t. y. nustatytas tiek pareiškėjos, tiek kitų pareiškėjų deklaruotuose ginčo laukuose žemės ūkio veiklos vykdymo faktas. Taip pat pareiškėja pateikė dokumentus, įrodančius, kad UAB „Marganda“ neteisėtai nutraukė sutartis su ja, kurios turėjo galioti iki 2016 m. gruodžio 30 d., tuo pagrįsdama teisėtą deklaruotų laukų valdymą teikiant 2016 m. Paraišką. Kiti pareiškėjai pateikė raštus, pagrindžiančius, kad jie vykdo ūkinę veiklą ir prižiūri laukus, be to, kuriuose patvirtinama, jog jie užsiima žemės ūkio veikla savo valdose, taip pat kitus dokumentus, įrodančius žemės ūkio veiklos faktą ginčo laukuose 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Kiti pareiškėjai pateikė žemės valdymo dokumentus, kuriuose nurodyta, kad ginčo sklypų nuomos sutartys sudarytos 2016 m. gegužės 2 d., t. y., kai ginčo sklypų nuomos sutartys tarp pareiškėjos ir UAB „Marganda“ buvo vienašališkai nutrauktos 2016 m. kovo 15 d., taigi laikoma, kad kiti pareiškėjai įrodė ginčo laukų teisėtą valdymą. Šiuo atveju keli pareiškėjai 2016 m. pateiktose paraiškose deklaravo tuos pačius žemės ūkio naudmenų plotus, abi pusės įrodė teisėtą valdymą ir abi pusės pagrindė žemės ūkio veiklos vykdymo faktą, o, atsižvelgiant į tai, kad šienavimo faktas iki liepos 1 d. NMA tikrintas nebuvo, traktuojama, kad pareiškėja ir kiti pareiškėjai tinkamai vykdė Administravimo taisyklių 8.1 papunktyje nurodytą reikalavimą dėl vieno karto šienavimo iki 2016 m. liepos 1 d. Kadangi parama negali būti mokama du kartus už tą patį plotą tais pačiais deklaravimo metais, NMA priėmė sprendimą pareiškėjai ir kitiems pareiškėjams apskaičiuoti paramą už ginčo laukus, laikantis proporcingumo principo, numatyto VAĮ 3 straipsnio 10 punkte, ir skirti po 50 proc. apskaičiuotos paramos sumos už dvigubai deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad NMA 2019 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1548 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2019 m. spalio 18 d. sprendimas), kuriuo buvo apskaičiuota 22 107,27 Eur grąžintina išmokų suma (pagal 2015 m. Paraišką – 11 151,27 Eur išmokos suma, pagal 2016 m. Paraišką – 10 956 Eur išmokos suma). 2019 m. spalio 18 d. skolos sprendime išsamiai nurodytos teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu priimtas šis sprendimas. Apie 2019 m. spalio 18 d. skolos sprendimą pareiškėja informuota 2019 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. BR6-6835 „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“. Po 2020 m. sausio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjai pagal 2016 m. Paraišką buvo išmokėta didesnė paramos suma nei priklauso, buvo priimtas 2020 m. kovo 24 d. sprendimas „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 24 d. skolos sprendimas), kuriuo buvo apskaičiuota 40 275,76 Eur grąžintina išmokų suma (pagal 2016 m. Paraišką – 22 673,16 Eur išmokos suma, pagal 2017 m. Paraišką – 8 804,40 Eur išmokos suma, pagal 2018 m. Paraišką – 8 798,20 Eur išmokos suma) bei išsamiai nurodytos teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu priimtas 2019 m. spalio 18 d. skolos sprendimas, taip pat paaiškinta, dėl kokių priežasčių susidarė 40 275,76 Eur grąžintina išmokų suma. Pažymi, kad skundas dėl 2020 m. sausio 23 d. sprendimo panaikinimo NMA iš LAGK gautas 2020 m. kovo 25 d., todėl NMA 2020 m. kovo 24 d. skolos sprendimą priėmė pagrįstai, iki to laiko, kai sužinojo apie pareiškėjos pateiktą skundą dėl 2020 m. sausio 23 d. sprendimo panaikinimo. Apie 2020 m. kovo 24 d. skolos sprendimą pareiškėja buvo informuota 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. BR6-2226 „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“, nurodant, kad 2020 m. kovo 24 d. skolos sprendimu apskaičiuota 40 187,30 Eur skola buvo išskaičiuota 2020 m. kovo 31 d., o pareiškėja NMA yra neskolinga.

Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. balandžio 28 d. NMA gavo pareiškėjos 2020 m. balandžio 28 d. raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja nesutinka su 2020 m. kovo 24 d. skolos sprendimu ir prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo priimtas 2020 m. kovo 24 d. skolos sprendimas. NMA 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. BR6-3265 „Dėl atsakymo į raštą“ pateikė pareiškėjai informaciją apie jos atžvilgiu priimtus NMA sprendimus, taip pat išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių buvo priimtas 2020 m. kovo 24 d. skolos sprendimas. Pareiškėja teisės aktuose nustatyta tvarka neskundė nei 2019 m. spalio 18 d. skolos sprendimo ar 2020 m. kovo 24 d. skolos sprendimo, nei NMA veiksmų dėl 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. atlikto 22 107,22 Eur skolos išskaičiavimo bei 2020 m. kovo 31 d. atlikto 40 187,30 Eur skolos išskaičiavimo iš pareiškėjai priklausančių išmokų, todėl galiojant 2019 m. spalio 18 d. skolos sprendimui ir 2020 m. kovo 24 d. skolos sprendimui NMA pagrįstai išskaičiavo nurodytais skolos sprendimais apskaičiuotas grąžintinas išmokų sumas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad palaiko atsakovės poziciją.

Teigia, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, rėmėsi teismų išvadomis bei pateiktais žemės dirbimo faktą įrodančiais dokumentais. NMA atsiliepime aiškiai išdėstė aplinkybes ir pagrindė savo sprendimą skirti proporcingą paramą už aptariamus ginčo laukus. Atsižvelgdama į tai, kad NMA nevienašališkai priėmė Sprendimą, atlikdama ir papildomą tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kas dirbo aptariamus laukus, mano, kad atsakovė tinkamai priėmė sprendimą vadovautis proporcingumo principu, numatytu VAĮ 3 straipsnio 3 punkte, ir skirti po 50 proc. paramos sumos už aptariamus žemės ūkio naudmenų plotus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad palaiko atsakovės poziciją.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad VAAT 2018 m. vasario 9 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. I-1148-535/2018 buvo nuspręsta, jog NMA 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-201 panaikinamas. Teismas pripažino, kad L. M. tinkamai pagrindė deklaruotos žemės valdymo teisę. NMA, vertindama laukų dirbimo faktą, kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūniją, prašydama pateikti informaciją, kas iš tikrųjų dirbo aptariamuose laukuose. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnijos 2018 m. liepos 17 d. atsakyme Nr. V3-153 konstatuota, kad tiek L. M., tiek pareiškėja šiuos laukus dirbo 2016 m. Paaiškina, kad NMA papildomai kreipėsi į tiek į L. M., tiek į pareiškėją dėl papildomos informacijos, įrodančios laukų dirbimo faktą, pateikimo. L. M. paaiškina, kad ji 2018 m. rugpjūčio 10 d. pateikė traktoriaus GPS duomenis, įrodančius, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. aptariamuosiuose laukuose buvo atliekamas šienavimas. NMA nusprendė, kad pateikti įrodymai pagrindė žemės ūkio veiklos vystymo faktą aptariamuose laukuose. Paaiškina, kad NMA 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. BR6-3739347 informavo, jog negali laikyti vieno pareiškėjo teisėtu paramos gavėju, kadangi tiek L. M., tiek Bendrovė įrodė teisėtą deklaruotų laukų valdymą 2016 m. teikiant paraišką, taip pat įrodė žemės ūkio veiklos faktą. Mano, kad NMA pagrįstai priėmė sprendimą apskaičiuoti paramą už ginčo laukus, vadovaujantis proporcingumo principu, numatytu VAĮ 3 straipsnio 3 punkte, ir skirti po 50 proc. paramos sumos už aptariamus žemės ūkio naudmenų plotus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. A. ir L. M. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimuose į skundą prašė teismo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. BR6-303 ir prašymo įpareigoti Agentūrą grąžinti pareiškėjai 13 868,76 Eur paramos sumą teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. birželio 2 d. NMA pateikė 2016 m. Paraišką, kurioje buvo deklaruotas 389,62 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2016 m. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad kitų pareiškėjų paraiškose deklaruoti analogiški kaip ir pareiškėjos 2016 m. Paraiškoje laukai. Agentūra 2016 m. rugsėjo 4 d. pareiškėją informavo dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, nurodydama, kad kito pareiškėjo paraiškoje deklaruoti analogiški laukai, todėl paprašė pateikti dokumentus, nurodytus Taisyklių 66.9 papunktyje, ir žemės dirbimą įrodančius dokumentus. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 9 d. pateikė deklaruotų žemės sklypų nuomos sutartis, sudarytas su žemės sklypų nuomotoju UAB „7 fazenda“, taip pat 2016 m. spalio 5 d. pateikė papildomą dokumentą, t. y. 2016 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6075-838/2016, kuriame nurodyta, kad UAB „Marganda“ nuosavybės teise priklauso šeši žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. sausio 5 d. susitarimu UAB „Marganda“ šių sklypų valdymo teisę perleido UAB „7 fazenda“. 2011 m. gegužės 20 d. Bendrovė, kurios buvęs pavadinimas yra UAB „Žemės projektai“, kartu su UAB „7 fazenda“ sudarė penkias nuomos sutartis, pagal kurias pareiškėjai išnuomoti Sklypai. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja ir UAB „Marganda“ 2015 m. gegužės 4 d. susitarė pakeisti nuomotoją, juo vietoje UAB „7 fazenda“ įvardijant UAB „Marganda“, nuomos sutarčių galiojimas buvo pratęstas iki 2016 m. gruodžio 30 d. Nustatyta, kad UAB „Marganda“ 2015 m. gruodžio 8 d. vienašališku sprendimu dėl sutarties sąlygų nevykdymo nusprendė nuo 2016 m. kovo 15 d. nutraukti visas žemės nuomos sutartis, sudarytas tarp UAB „Marganda“ ir pareiškėjos. Pareiškėja apskundė šį sprendimą teismui, o teismas, išnagrinėjęs ginčą, 2016 m. spalio 5 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad 2011 m. gegužės 29 d. ir 2012 m. sausio 2 d. šešios žemės nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „Konig angus“ ir UAB „Marganda“, nutrauktos neteisėtai.

Pareiškėja 2016 m. spalio 12 d. NMA pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnijos seniūno A. G. 2016 m. spalio 11 d. išduotą pažymą Nr. V13-60 „Dėl UAB „Konig angus“ žemės dirbimo ir ūkinės veiklos vykdymo“ Nr. V13-60, kurioje nurodyta, kad Sklypai yra dirbami, prižiūrimi, nušienauti, geros agrarinės būklės, valdoje Nr. 1011722152 ūkinė veikla yra vykdoma. NMA, norėdama nustatyti dvigubai deklaruoto ploto teisėtą valdytoją, kreipėsi ir į kitus pareiškėjus, išsiųsdama pranešimus dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, ir paprašė jų pateikti Taisyklių 66.9 papunktyje nurodytus dokumentus. Įvertinusi pareiškėjos ir kitų pareiškėjų pateiktus dokumentus, įrodančius dvigubai deklaruotų plotų valdymo teisę, Agentūra nustatė, kad pareiškėja įrodė dvigubai deklaruotų plotų teisėtą valdymą 2016 m. Paraiškos teikimo metu ir žemės ūkio veiklos vykdymo faktą juose. Įvertinus 2016 m. Paraiškos duomenis, apie 2016 m. Paraiškos vertinimo rezultatus ir apskaičiuotą paramos sumą pareiškėja buvo informuota 2018 m. vasario 23 d. NMA informaciniame portale pateiktu 2018 m. sausio 19 d. pranešimu dėl skirtos išmokų sumos Nr. 2668475 ir jai buvo išmokėta apskaičiuota paramos suma. Pareiškėjai, kurie deklaravo Sklypus teiktose paramos paraiškose 2016 m., nesutiko su NMA priimtu sprendimu pripažinti teisėtą dvigubai deklaruotų plotų valdymą pareiškėjai ir apskundė priimtus sprendimus.

2018 m. sausio 9 d. Agentūra gavo VAAT 2018 m. sausio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-452-643/2018, o 2018 m. vasario 9 d. gavo VAAT 2018 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1148-535/2018, kuriais nuspręsta, kad kiti pareiškėjai tinkamai pagrindė dvigubai deklaruotos žemės valdymo teisę. Taip pat NMA gavo LAGK 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 3R-225 (AG-175/02-2018), 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 3R-226 (AG-175/02-2018), kuriuose nurodoma, kad, susiklosčius situacijai, kai NMA vertinimui buvo pateikti iš esmės vienodą įrodomąją reikšmę turintys dokumentai, kurių turinys savaime nepaneigia ir / arba nepatvirtina fakto, kad būtent kiti pareiškėjai nedirbo 2016 m. Paraiškoje ir kitų pareiškėjo paraiškose deklaruotų laukų, NMA kilo pareiga atlikti papildomus administracinius ginčo laukų patikrinimus, taip pat kompetencijos ribose imtis aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

NMA 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. BR6-7099 „Dėl dokumentų, įrodančių žemės dirbimą ir ūkinės veiklos vykdymą, išdavimo“, 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. BR6-8496 „Dėl dokumentų, įrodančių žemės dirbimą ir ūkinės veiklos vykdymą, išdavimo“ kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūniją, prašydama pateikti informaciją, kas iš tikrųjų dirbo 2016 m. deklaruotus persidengiančius plotus – pareiškėja ar kiti pareiškėjai. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnijos 2018 m. birželio 15 d. gautas atsakymas Nr. V3-137 ir 2018 m. liepos 17 d. gautas atsakymas Nr. V3-153, kuriuose nurodyta, kad abu pareiškėjai, t. y. pareiškėja ir kiti pareiškėjai, dirbo ginčo laukus: 1) 2016 m. liepos 13 d. Bendrovės prašymu nuvykus į ginčo laukus buvo nustatyta, kad juos dirba Bendrovė (<...> „vyniojo nušienautą žolę į ritinius, gamino šienainį UAB „Konig angus“ technika ir darbuotojai. Laukai buvo tvarkingi, nušienauti. Buvo sukamas į ritinius šienas ir kraunamas į priekabas bei išvežamas iš laukų.“); 2) 2016 m. rugsėjo 13 d. tuose pačiuose kontroliniuose sklypuose „dirbo <...> (kitus pareiškėjus) atstovaujantis asmuo <...> su savo technika ir žmonėmis“.

Agentūra 2018 m. birželio 20 d. raštu „Dėl dokumentų, įrodančių žemės dirbimą ir ūkinės veiklos vykdymą, pateikimo“, 2018 m. liepos 20 d. raštu „Dėl dokumentų, įrodančių žemės dirbimą ir ūkinės veiklos vykdymą tikslinimo ir papildomos informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją ir kitus pareiškėjus dėl papildomų dokumentų, įrodančių pareiškėjos ir kitų pareiškėjų ginčo laukų dirbimo faktą ir žemės ūkio veiklos vykdymą juose, pateikimo.

Atsakydami į šiuos NMA raštus, kiti pareiškėjai pateikė papildomus įrodymus, įrodančius žemės ūkio veiklos vykdymo faktą ginčo laukuose 2016 m. rugsėjo mėn., o pareiškėja nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

NMA, vadovaudamasi Taisyklių 84 punktu, pakartotinai vertino pareiškėjos 2016 m. Paraišką ir priėmė 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. BR6-3747687 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Šiuo sprendimu NMA pareiškėjai skyrė 89 788,13 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Paraiškos pakartotinio vertinimo metu Agentūra nustatė, kad kitų pareiškėjų paraiškose deklaruoti analogiški kaip ir pareiškėjos paraiškoje laukai. Konstatuota, kad Juknaičių seniūnijos seniūno pažyma ir kitais dokumentais pareiškėja įrodė žemės ūkio veiklos faktą 2016 m. liepos 13 d. ginčo laukuose, o pagal žemės sklypų, į kurių ribas patenka ginčo laukai, nuomos sutartis bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį pareiškėja pagrindė teisėtą deklaruotų laukų valdymą, teikiant 2016 m. Paraišką. Agentūra nurodė, jog kiti pareiškėjai įrodė žemės ūkio veiklos faktą ginčo laukuose 2016 m. rugsėjo mėn., o pagal pateiktus žemės valdymo dokumentus bei VAAT 2018 m. sausio 8 d. ir 2018 m. vasario 9 d. sprendimus įrodė ginčo laukų teisėtą valdymą. Pareiškėja ir kiti pareiškėjai 2016 m. paraiškose deklaravo tuos pačius žemės ūkio naudmenų plotus, įrodė teisėtą valdymą ir pagrindė žemės ūkio veiklos vykdymo faktą – pagal pateiktus dokumentus įvykdė taisyklėse nustatytus reikalavimus (atliko po 1 šienavimą). Kadangi parama negali būti mokama du kartus už tą patį plotą tais pačiais deklaravimo metais, Agentūra nusprendė pareiškėjai ir kitiems pareiškėjams apskaičiuoti paramą už ginčo laukus laikantis proporcingumo principo, numatyto VAĮ 3 straipsnio 3 punkte, ir skirti po 50 proc. apskaičiuotos paramos sumos už dvigubai deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus.

Pareiškėja, nesutikdama su NMA 2020 m. sausio 23 d. sprendimu, pateikė skundą Komisijai.

LAGK 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 21R-386 (AG-182/06-2020) tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino NMA 2020 m. sausio 23 d. sprendimą. Komisija sutiko su NMA teiginiu, jog pareiškėja ir kiti pareiškėjai, 2016 m. pateiktose paraiškose deklaravę tuos pačius žemės ūkio naudmenų plotus, įrodė jų teisėtą valdymą, tačiau nesutiko, jog pareiškėja ir kiti pareiškėjai visiškai pagrindė žemės ūkio veiklos vykdymo faktą. Sprendime konstatuota, kad pagal Juknaičių seniūnijos 2018 m. birželio 15 d. raštą Nr. V3-137 pareiškėja žemės ūkio veiklą Sklypuose vykdė 2016 m. liepos 13 d., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad Sklypų laukuose pareiškėja žemės ūkio veiklą vykdė iki liepos 1 d., kaip yra reglamentuota Administravimo taisyklių 8.1 papunktyje. NMA sprendime nurodyta, jog pareiškėja atliko tik vieną šienavimą, todėl Komisija nustatė, kad pareiškėja nesilaikė žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus reikalavimo pievas nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Tačiau to paties reikalavimo nesilaikė ir kiti pareiškėjai, vykdę žemės ūkio veiklą tose pačiose Sklypų laukų dalyse, o, pasak Komisijos, NMA negali pareiškėjos ir kitų pareiškėjų 2016 m. ginčo Sklypuose (jų dalyse) atliktų žemės ūkio darbų vertinti kaip vieno pareiškėjo įvykdytus įsipareigojimus pagal Administravimo taisyklių 8.1 papunktį. LAGK konstatavo, kad atsakovė savo 2020 m. sausio 23 d. sprendime nenurodė, kokių Administravimo taisyklių reikalavimų pareiškėja nesilaikė ir, nuspręsdama sumažinti pareiškėjai skirtą paramą 50 proc., tinkamai neišanalizavo ir neįvertino visų faktinių aplinkybių: neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja ginčo laukus teisėtai valdė jau nuo 2011 m. ir 2012 m. ir iki 2016 m. gruodžio 30 d. jos teisėtas valdymas yra įrodytas teismų sprendimais; pareiškėja, sužinojusi apie UAB „Marganda“ ketinimą parduoti Sklypus, ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; byloje nėra duomenų, kad NMA aiškinosi kitų pareiškėjų su UAB „Marganda“ nuomos sutarčių sudarymo aplinkybes. Komisijos nuomone, atsakovė netinkamai taikė proporcingumo principą savo sprendime, be to, Agentūra pareiškėjos atžvilgiu 2018 m. sausio 19 d. jau yra priėmusi sprendimą Nr. 2668475 „Dėl skirtos išmokų sumos“, kuris yra galiojantis, o dėl pareiškėjos 2016 m. Paraiškos yra priimti du NMA sprendimai, kurie pareiškėjai sukelia skirtingas pasekmes, todėl, Komisijos vertinimu, vienos ir tos pačios procedūros metu, administruojant 2016 m. Paraišką, negali būti priimami du individualūs administraciniai aktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog šis LAGK sprendimas būtų apskųstas ar panaikintas.

NMA, vykdydama 2021 m. gegužės 20 d. LAGK sprendimą, priėmė 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. BR6-303 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pagal 2016 m. Paraiškoje pateiktus duomenis skyrė Bendrovei 89 788,13 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Sprendime pažymėjo, kad anksčiau pareiškėjai siųstas 2018 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 2668475 „Dėl skirtos išmokų sumos“ yra negaliojantis. Agentūra nurodė, kad keli pareiškėjai, t. y. Bendrovė ir kiti pareiškėjai, 2016 m. pateiktose paraiškose deklaravo tuos pačius žemės ūkio naudmenų plotus, abi pusės įrodė teisėtą valdymą ir abi pusės pagrindė žemės ūkio veiklos vykdymo faktą – pareiškėja ir kiti pareiškėjai pagal pateiktus dokumentus dirbo ginčo laukuose ir juos prižiūrėjo (seniūnija nurodė, kad laukuose buvo atliekamas laukų šienavimas ir priežiūra (šieno presavimas, išvežimas – „sukamas į ritinius šienas ir kraunamas į priekabas bei išvežamas iš laukų“)), be to, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad šienavimą (po vieną kartą) pareiškėja vykdė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad šienavimo faktas iki liepos 1 d. NMA tikrintas nebuvo, traktuojama, kad pareiškėja ir kiti pareiškėjai tinkamai vykdė Taisyklių 8.1 papunktyje nurodytą reikalavimą dėl vieno karto šienavimo iki 2016 m. liepos 1 d.

Pareiškėja, nesutikdama su NMA 2021 m. liepos 15 d. sprendimu, skundžia jį teismui, prašydama Sprendimą panaikinti.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-971-821/2022, kuriuo atmetė Bendrovės skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-688-789/2023 Bendrovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino VAAT 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad vertinant NMA 2021 m. liepos 15 d. sprendimo turinio teisėtumą ir pagrįstumą būtina į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti ir A. A. bei L. M., t. y. kitus šios bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, kuriems už laukus, taikydama proporcingumo principą, NMA skyrė po 50 proc. apskaičiuotos paramos sumos už dvigubai deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus.

Pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-175 (redakcija, galiojusi 2016 m. Paraiškos pateikimo metu, t. y. nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. birželio 6 d.) 66.9 papunktį seniūnijos arba konsultavimo biuro darbuotojas, nustačius didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais). Jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Jei persidengiantis plotas yra mažesnis kaip 0,1 ha, minėtų dokumentų nereikalaujama, o parama už šiuos persidengiančius plotus nemokama nė vienam pareiškėjui.

Agentūra, nustačiusi didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais). Jei pareiškėjas deklaruoja plotus, valdomus kelių bendraturčių, (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta bei viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, tai jis privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, dvigubas deklaravimas neišsprendžiamas, Agentūra atlieka patikrą vietoje. Esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui minėtų dokumentų nereikalaujama ir parama už šiuos persidengiančius plotus nėra mokama nė vienam pareiškėjui (Taisyklių 68.3 papunktis).

Pagal Administravimo taisyklių 4.22 papunktį pagrindinė tiesioginė išmoka yra išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja pateikė reikalingus dokumentus ir įrodė dvigubai deklaruotų plotų teisėtą valdymą 2016 m. Paraiškos teikimo metu ir žemės ūkio veiklos vykdymo faktą juose. Tačiau pareiškėja nesutinka, kad padarė pažeidimą, netinkamai deklaravo laukus ar kitaip pažeidė teisės aktus. Mano, kad Agentūra nepaaiškino, dėl ko jai skyrė sankciją ir paskyrė tik 50 proc. paramos, jeigu nėra nustatyta Bendrovės neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos teigimu, ji įrodė, kad teisėtai valdė žemės sklypus tuo laikotarpiu, kai pateikė 2016 m. Paraišką.

Įvertinusi 2016 m. Paraiškos duomenis, Agentūra apie 2016 m. Paraiškos vertinimo rezultatus ir apskaičiuotą paramos sumą pareiškėją informavo 2018 m. vasario 23 d. savo informaciniame portale pateiktu 2018 m. sausio 19 d. pranešimu dėl skirtos išmokų sumos Nr. 2668475 ir jai buvo išmokėta apskaičiuota paramos suma. Tačiau tretieji suinteresuoti asmenys A. A. ir L. M., kurios taip pat deklaravo Sklypus teiktose paramos paraiškose 2016 m., nesutiko su NMA priimtu sprendimu skirti paramą tik pareiškėjai ir apskundė jį teismui.

Nustatyta, kad VAAT 2018 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-452-643/2018, kurioje A. A. ginčijo NMA sprendimą, kuriuo buvo netenkinta jos paraiška, nes tą patį plotą deklaravo ir kitas asmuo, t. y. Bendrovė. Taip pat VAAT 2018 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1148-535/2018, kurioje L. M. ginčijo NMA sprendimą, kuriuo taip pat buvo netenkinta jos paraiška, nes tą patį plotą deklaravo ir Bendrovė. VAAT šiose bylose tenkino minėtų asmenų skundus, konstatavęs, kad tiek A. A., tiek L. M. žemės sklypus taip pat valdė teisėtai ir turi teisę į paramos gavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie sprendimai nebuvo apskųsti ar panaikinti, VAAT 2018 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-452-643/2018 įsiteisėjo 2018 m. vasario 9 d., o VAAT 2018 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1148-535/2018 įsiteisėjo 2018 m. kovo 10 d.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šie aukščiau paminėti VAAT sprendimai yra tarpiniai, nes teismas juose, panaikinęs NMA sprendimus, nurodė spręsti klausimą iš naujo, todėl tokie sprendimai neturi res judicata galios, nes pats ginčas nebuvo išspręstas iš esmės. Be to, minėtose bylose Bendrovė nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, negalėjo išreikšti savo nuomonės, todėl, pareiškėjos atstovės manymu, tokie veiksmai rodo trečiųjų suinteresuotų asmenų A. A. ir L. M. nesąžiningumą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjai dar 2021 m. gavus Sprendimą turėjo būti žinoma apie aukščiau minėtus VAAT 2018 metų sprendimus, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nenustatyta, kad pareiškėja UAB „Konig angus“ kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtose bylose, vadinasi, iš esmės niekaip neginčijo, netgi nebandė ginčyti teismų nustatytų aplinkybių ir fakto, jog tiek A. A., tiek L. M. turi teisę į paramos gavimą. Be to, pareiškėja nesiėmė veiksmų ir dėl to, jog nebuvo įtraukta į minėtas bylas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Kaip minėta, teismų sprendimai yra įsiteisėję, nenuginčyti, todėl negalima teigti, kad teismų padarytų išvadų neprivaloma vykdyti ar laikytis. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pati pareiškėja, teigdama apie trečiųjų suinteresuotų asmenų nesąžiningumą, kai Bendrovė nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmenimi į nagrinėjamas bylas, teismui pateikė skundą, kuriame taip pat neįtraukė A. A. bei L. M. trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Pažymėtina, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnija 2018 m. birželio 15 d. Agentūrai pateikė raštą Nr. V3-137, taip pat 2018 m. liepos 17 d. pateikė raštą Nr. V3-153, nurodydama, kad tiek pareiškėja, tiek ir kiti pareiškėjai dirbo ginčo laukus, o konkrečiai – 2016 m. liepos 13 d. Bendrovės prašymu nuvykus į ginčo laukus buvo nustatyta, kad juos dirba Bendrovė (<...> „vyniojo nušienautą žolę į ritinius, gamino šienainį UAB „Konig angus“ technika ir darbuotojai. Laukai buvo tvarkingi, nušienauti. Buvo sukamas į ritinius šienas ir kraunamas į priekabas bei išvežamas iš laukų.“). Taip pat 2016 m. rugsėjo 13 d. tuose pačiuose kontroliniuose sklypuose „dirbo <...> (kitus pareiškėjus) atstovaujantis asmuo <...> su savo technika ir žmonėmis“. Taigi Agentūra laikė, kad tiek pareiškėja, tiek kiti pareiškėjai įrodė žemės dirbimo ir valdymo faktą, teigdami paraiškas už 2016 metus.

Pareiškėja su tuo nesutinka ir teigia, kad ji valdė ginčo žemės sklypus dar iki tol, kol A. A. ir L. M. pradėjo juos valdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja Agentūrai pateikė deklaruotų žemės sklypų nuomos sutartis, sudarytas su žemės sklypų nuomotoju UAB „7 fazenda“, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6075-838/2016. Teismo buvo nustatyta, kad UAB „Marganda“ nuosavybės teise priklauso šeši žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), o 2011 m. sausio 5 d. susitarimu UAB „Marganda“ šių sklypų valdymo teisę perleido UAB „7 fazenda“. Bendrovė 2011 m. gegužės 20 d. kartu su UAB „7 fazenda“ sudarė penkias nuomos sutartis, pagal kurias pareiškėjai išnuomoti Sklypai. UAB „Marganda“ 2015 m. gruodžio 8 d. vienašališku sprendimu dėl sutarties sąlygų nevykdymo nusprendė nuo 2016 m. kovo 15 d. nutraukti visas žemės nuomos sutartis, sudarytas tarp UAB „Marganda“ ir pareiškėjos, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6075-838/2016 pripažino, kad 2011 m. gegužės 29 d. ir 2012 m. sausio 2 d. šešios žemės nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „Konig angus“ ir UAB „Marganda“, nutrauktos neteisėtai.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nenustatyta, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų inicijavusi sutarčių, sudarytų tarp UAB „Marganda“ ir A. A. bei L. M., nuginčijamą. Pareiškėjos teigimu, sutartys tarp minėtų asmenų buvo sudarytos neteisėtai ir paraiškos teikimo metu netgi neįregistruotos oficialiame registre, tačiau NMA atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Agentūrai pakanka pateikti nuomos sutartį, kuri patvirtintų, jog žemės sklypas valdomas, pavyzdžiui, nuomos sutarties pagrindu. Šiuo atveju pati pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, kadangi, sužinojusi apie galimai pažeistas jos teises, UAB „Marganda“ išnuomojus kitiems asmenims jai jau išnuomotus žemės sklypus, nesikreipė dėl savo teisių gynimo, nepradėjo teisminio proceso, todėl laikytina, kad nesiėmė jokių veiksmų, siekdama apginti savo interesus. Byloje netgi nėra duomenų, kad Bendrovė būtų teikusi UAB „Marganda“, A. A. ar L. M. pretenzijas dėl neva neteisėtų sutarčių sudarymo. Pareiškėja, pamačiusi, kad jos išsinuomotame ginčo žemės sklype yra šienaujama ar sklypas kitaip prižiūrimas, sužinojusi, kad juo naudojasi ir kiti asmenys, būdama teisėta sklypo naudotoja, galėjo imtis atitinkamų veiksmų, tačiau buvo pasyvi šio proceso dalyvė. Pareiškėjos argumentai, kad NMA privalėjo aiškintis sutarčių sudarymo faktą ir teisėtumą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi pagrindiniai NMA uždaviniai yra administruoti valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšas žemės ūkiui, kaimo plėtrai bei žuvininkystei ir užtikrinti jų naudojimo kontrolę ir pan., o šiuo atveju pati pareiškėja galėjo ir turėjo galimybę inicijuoti ginčą dėl privatinės teisės pažeidimo, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė.

2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 29 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad prireikus administracinės patikros apima, be kita ko, šias kryžmines patikras: deklaruotų teisių į išmokas ir, atitinkamai, deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų kryžmines patikras, kuriomis siekiama išvengti tos pačios pagalbos arba paramos skyrimo kelis kartus už tuos pačius kalendorinius ar paraiškų teikimo metus ir nepagrįsto pagalbos, skiriamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (16) VI priede išvardytas su plotais susijusios pagalbos schemas, ir paramos, skiriamos pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 2 straipsnio antros pastraipos 21 punkte apibrėžtas su plotu susijusios paramos priemones, sumavimo.

Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai tiek pareiškėja, tiek tretieji suinteresuoti asmenys turėjo teisėtą valdymą tais pačiais žemės sklypais paraiškos pateikimo metu ir visi pateikė paraiškas gauti Europos Sąjungos paramą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog parama mokama asmeniui, ne tik nustatyta tvarka ir terminais deklaravusiam teisėtai valdomą žemės ūkio valdą, bet ir čia vykdžiusiam / turėjusiam teisę vykdyti deklaruotą veiklą, bei kuriam, netinkami vykdžius prisiimtus įsipareigojimus, galėtų būti skiriamos ir sankcijos. Šiuo atveju akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių faktą, jog tiek pareiškėja, tiek kiti pareiškėjai, t. y. tretieji suinteresuoti asmenys, įrodė dvigubai deklaruotų plotų teisėtą valdymą 2016 m. ir žemės ūkio veiklos vykdymo faktą juose, taigi darytina išvada, jog tiek pareiškėja, tiek tretieji suinteresuoti asmenys turėjo teisę gauti paramą. Agentūra, remdamasi VAĮ įtvirtintu proporcingumo principu, atsižvelgusi į susidariusią situaciją, paramą paskirstė po 50 proc. apskaičiuotos paramos sumos už dvigubai deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau nustatyta, Agentūra 2018 m. sausio 19 d. pranešimu dėl skirtos išmokų sumos Nr. 2668475 buvo informavusi pareiškėją apie jai išmokėtą paramos sumą, tačiau tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A. ir L. M. nuginčijus šį NMA sprendimą teisme, buvo konstatuota, jog tiek A. A., tiek L. M. žemės sklypus taip pat valdė teisėtai ir taip pat turi teisę į paramos gavimą. Byloje nenustatyta, kad A. A. ar L. M. teisė naudotis ginčo žemės sklypu buvo panaikinta ar kitaip apribota. Dėl šios priežasties, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 809/2014 nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai priklauso 100 proc. parama, kadangi parama priklauso ir kitiems pareiškėjams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims). Nors pareiškėja nurodo, kad NMA nenustatė jos padarytų pažeidimų ar teisės aktų nesilaikymo fakto, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimu pareiškėjai nėra skiriama sankcija, o tiesiog skiriamas sumažintas paramos dydis, kuris priklauso ir nuo aukščiau nurodytų pasyvių pačios pareiškėjų veiksmų, t. y. neveikimo (nesikreipiant dėl sutarčių nuginčijimo ir pan.).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

VAĮ 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimą, konstatuoja, jog atsakovė ginčijamame Sprendime tinkamai įvertino objektyvius ir subjektyvius elementus, o šiuo atveju pareiškėjos skundo argumentai, jog NMA neatsižvelgė į kitas aplinkybes, išsamiai nevertino susidariusios situacijos bei atkartojo ankstesnių sprendimų motyvus, pripažįstami nepagrįstais, nes, kaip matyti iš Sprendimo, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, jame išdėstyti visi ginčui reikšmingi motyvai, leidžiantys suprasti viešojo administravimo subjekto valią ir padarytą išvadą ginčo klausimu dėl paramos gavėjų ryšių ir veiksmų derinimo vertinimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės Sprendimas turi esminių trūkumų, dėl ko galėtų būti pripažintas neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jo naikinti nėra, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis). Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti Agentūrą grąžinti jai lėšas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Konig angus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė