Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. Z. 2017 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o, gavus atsakovės prieštaravimus ir teismui panaikinus teismo įsakymą, 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. M. 734,78 EUR skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodė, kad tarp jos (ieškovės) ir atsakovės A. M. buvo susitarta dėl atstovavimo išperkant laisvą valstybinės žemės plotą, esantį Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r sav. (sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini) “, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš valstybės. Įgyvendinant šį susitarimą, atsakovė 2014-08-28 išdavė ieškovei notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo suteikė jai teises būti jos atstove Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybėje, žemėtvarkos skyriuje, VĮ Registrų centre bei visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei atsakoves vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.Vykdydama pavedimą, ieškovė 2014-09-29 prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių dėl žemės sklypo išsipirkimo. 2014-10-21 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-l 1987 Nacionalinė žemės tarnyba prašymą tenkinti atsisakė, pasiūliusi pateikti papildomus dokumentus. Vykdydama pavedimą, ieškovė 2014-09-11 sudarė sutartį su IĮ „Aplanas”, kad butų atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai bei paruošta žemės sklypo matavimo byla. Už šiuos darbus ieškovė sumokėjo 500 Lt (144, 81 EUR), ką patvirtina 2015-05-25 jai išduotas kasos pajamų orderio kvitas Nr. 00000437. Ieškovė taip pat apmokėjo dokumentų paiešką ir dokumentų kopijų išdavimą Vilniaus apskrities archyve (2014-12-16 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 702 ir 2014-12-22 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 711), už šias paslaugas sumokėta iš viso 13,90 EUR.Be to ieškovė kreipėsi į advokatę N. Ž. ir šiuo tikslu atsakovės vardu 2014-12-15 su advokate sudarė teisinių paslaugų sutartį. Advokatei pateikus pakartotinai dokumentus, žemės sklypo vėl nebuvo leista išpirkti. Kadangi įgaliojimas buvo išduotas laikotarpiui iki 2015-08-28, atsakovė 2015-08-20 išdavė ieškovei naują notaro patvirtintą įgaliojimą to paties pavedimo vykdymui - dėl laisvo valstybines žemės ploto, esančio Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. (sodininkų bendrija „Genys“, sklypo Nr. 93), pirkimo iš valstybės.2015 m. liepos mėnesį įvykusio susitikimo metu, dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovei, advokatė N. Ž. pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Su advokate 2015-07-15 atsakovės vardu buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Atstovaujant advokatei N. Ž., 2016-02-19 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo išnagrinėta dalyvaujant atsakovei, teismo sprendimu pareiškimas buvo tenkintas. Už teisinių paslaugų teikimą buvo sumoketa 500 EUR.Be paminėtų išlaidų ieškovė taip pat apmokėjo notarui už abiejų įgaliojimų notarinį tvitinimą, iš viso 43,22 EUR, taip pat žyminį mokestį už juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą. Po bylos išngarinėjimo atsakovė pareiškė, kad tolesnio ieškovės atstovavimo nepageidauja ir ieškovės patirtų išlaidų apmokėti nesutiko. Atsakovė priešraravimuose dėl teismo įsakymo pažymėjo, kad ieškovė nebuvo įgaliota sudaryti sutarties su advokatu, tačiau dėl kitų išlaidų pretenzijų neturi. 2014-08-28 įgaliojimu atsakovė suteikė ieškovei teisę būti jos atstovu visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl žemės sklypo pirkimo iš valstybės, atsakovės vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. AB „Lelija“ atsisakius pateikti ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, duomenis apie žemės sklypo skyrimą, šių duomenų gavimas buvo galimas tik sudarius teisinių paslaugų sutartį su advokatu, kas ir buvo atlikta 2014-12-15. Advokatės 2014-12-16 prašymu duomenys buvo gauti ir vėliau panaudoti byloje dėl juridinio fakto nustatymo, advokatė taip pat surinko ir archyvinius duomenis. Be to ieškovei išduotame 2015-08-20 įgaliojime tiesiogiai įvardinama teisė atstovauti teisme, atstovauti advokatų kontoroje sudarant atstovavimo sutartį, pasirašyti šią sutartį. Tai patvirtina aiškią ir nepasikeitusią atsakovės valią, surinkus būtinus archyvinius dokumentus, toliau siekti žemės sklypo pirkimo iš valstybės, atstovaujant ieškovei bei inicijuojant teisminį procesą.2015-08-20 įgaliojimas buvo patvirtintas po 2015 m. liepos mėnesio susitikimo su advokate N. Ž., kuriame dalyvavo ir pati atsakovė. Šio susitikimo metu advokatė pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei informavo apie numatomas atstovavimo išlaidas. Į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo kreiptasi 2016-02-19, t.y. jau po 2015-08-20 įgaliojimo išdavimo ieškovei, ir šiame įgaliojime tiesiogiai buvo numatyta ieškovės teisė atstovauti atsakovei advokatų kontoroje sudarant atstovavimo sutartį. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visos sutartys sudarytos ieškovės vardu, viršijant jai nustatytus įgaliojimus. 2014-08-28 įgaliojimu atsakovė įgaliojo sudaryti tik vieną sutartį t.y. jos vardu nupirkti laisvą valstybinės žemės plotą Akmeniškių kaime Marijampolio seniūnijoje Vilniaus rajono savivaldybėje sodininkų bendrijoje „Genys“, sklypo Nr. 93. Laiko, kad žemės sklypo planą rengti buvo netikslinga ir nereikalinga, taip pat sutartis su advokate sudaryta ieškovės rizika.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės A. M. ieškovės A. Z. naudai 691,24 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 691,24 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė A. M. 2014 m. rugpjūčio 28 d. išdavė ieškovei notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovę būti atsakovės atstove Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybėje, žemėtvarkos skyriuje, VĮ Registrų centre bei visose kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose bei atsakovės vardu rašyti prašymus, pareiškimus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius dėl laisvo valstybinės žemės ploto, esančio Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav., sodininkų bendrija „Genys“, sklypo Nr. 93, pirkimo iš valstybės; įgaliojimo galiojimo terminas iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. Analogišką įgaliojimą atsakovė ieškovei išdavė 2015 m. rugpjūčio 20 d.Ieškovė, atstovaudama atsakovę minėtų įgaliojimų pagrindu, 2014 m. rugsėjo 11 d. sudarė sutartį su IĮ „Aplanas“, kuria „Aplanas“ įsipareigojo parengti ir perduoti ieškovei žemės sklypo sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, iškviečiant besiribojančių sklypų savininkus, bei paruošti žemės sklypo matavimo bylas. Už suteiktas paslaugas ieškovė 2015 m. gegužės 25 d. sumokėjo 144 EUR.Ieškovė atsakovės vardu 2015 m. liepos 15 d. sudarė su advokate N. Ž. teisinių paslaugų sutartį, kuria pavesta advokatei parengti pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir atstovauti teismo posėdžiuose; honoraras advokatui - 500 EUR, ieškovės sumokėtas 2015 m. liepos 15 d.Atsakovė ginčija ieškovės patirtų išlaidų ryšį su minėtuose įgaliojimuose numatyto pavedimo vykdymu, tačiau teismas nustatė, kad ieškovės patirtos išlaidos buvo būtinos atsakovės pavedimo įvykdymui. Tai, kad atstovavimo sutarties pasirašymo su advokate metu 2015 m. liepos 15 d. atsakovės 2014 m. rugpjūčio 28 d. įgaliojime nebuvo aptarta ieškovės teisės atsakovės vardu sudaryti sutartį su advokatu, teismo vertinimu, nekeičia esmės, nes advokato paslaugų suteikimo metu tokia teisė buvo aptarta atsakovės 2015 m. rugpjūčio 20 d. išduotame įgaliojime, kas reiškia, jog atsakovė minėtą sandorį patvirtino, todėl šis sandoris sukelia teisines pasekmes atsakovei kaip ieškovės atstovaujamam asmeniui (CK 2.133 str. 6 d). Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo būtini iki valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kas visiškai atitinka atsakovės ieškovei išduoto pavedimo esmę. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog vykdydama pavedimą, ieškovė turėjo teisę atsakovės vardu sudaryti tik vieną sutartį – valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes atsakovės išduotuose įgaliojimuose aptartos platesnės ieškovės, kaip atstovo teisės. Kadangi visi ieškinyje nurodyti ieškovės veiksmai, sąlygoję jai išlaidas, susiję su minėto pavedimo vykdymu ir atsakovės atstovavimu, vykdant pavedimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės jos patirtų išlaidų atlyginimo ir jas priteisė. Nors ieškovė nurodė, kad ji patyrė 18 EUR ir 25,54 EUR išlaidas už notaro paslaugas, tvirtinant atsakovės išduotus įgaliojimus, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos išlaidos buvo apmokėtos ieškovės lėšomis, todėl ieškovės reikalavimą dėl 43,22 EUR išlaidų už notaro suteiktas paslaugas priteisimo teismas atmetė.

Atsakovė A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pagal 2014-08-28 įgaliojimą ieškovei nebuvo suteikta teisė atsakovės vardu sudaryti įvairias sutartis dėl apmokamų paslaugų.Apeliantė nurodo, kad ji 2015-06-02 kreipėsi į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kadangi yra pensininkė ir siekia įteisinti sodo sklypą. 2015-06-04 buvo gautas Tarnybos sprendimas patenkinti jos prašymą ir paskirti advokatą A. D.. Atsakovė nuo to momento suprato, kad turi nemokamą advokatą, kuris spręs visus teisinius klausimus, susijusius su žemės sklypo privatizavimu. Ieškovė savo nuožiūra, nesuderinusi su atsakove, sudarė sutartį su advokate N. Ž. ir kažkodėl atsisakė paskirto valstybinio advokato paslaugų. Nors ieškovė sudarė sutartį su privačia advokate, pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 80660 nepatvirtina, kad ieškovė sumokėjo pinigus būtent už atsakovę. Atsakovė mano, kad sutartį su privačiu advokatu nebuvo būtina sudaryti, o teisinius klausimus reikėjo spręsti su valstybės paskirtu advokatu.Viso teisminio proceso metu iki Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo paskelbimo byloje dėl žemės sklypo įteisinimo atsakovė buvo užtikrinta, kad jai teikiama nemokama teisinė pagalba. Tik, kai 2016-10-07 ieškovė paštu atsiuntė pareiškimą- reikalavimą atlyginti nuostolius, atsakovei paaiškėjo, kad ieškovė pasamdė advokatę N. Ž. atsakovės vardu, neturėdama tam teisės, bei nepagrįstai nepasinaudodama valsybės paskirto atsakovei advokato paslaugomis. Atsakovė mano, kad ieškovė netinkamai ją atstovavo, priėmė nepagrįstus sprendimus dėl paslaugų sutarčių sudarymo jos vardu, taigi veikė savo rizika, todėl už turėtas išlaidas yra atsakinga pati ieškovė.Ieškovė A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Atsakovė piktnaudžiauja procesu, kartu su apeliaciniu skundu teikdama naujus įrodymus, kurie ne tik galėjo būti pateikti ankščiau, bet ir nėra susiję su byla. Atsakovė ginčija tik dalį priteistos sumos — išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kitoje dalyje sprendimas nėra ginčijamas ir pati atsakovė nurodo, kad su kitomis išlaidomis ji sutinka. Akcentuoja, kad į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo kreiptasi 2016-02-19, t.y. jau po 2015-08-20 įgaliojimo išdavimo ieškovei, kuriame tiesiogiai numatyta ieškovės teisė atstovauti atsakovei advokatų kontoroje, sudarant atstovavimo sutartį. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, yra nepagrįsti.Ieškovė laiko, kad atsakovė, teigdama, jog savo nuožiūra ieškovė atsisakė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jai paskirtos advokatės paslaugų, klaidina teismą, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Atsakovė, teikdama vis naujus argumentus bei naujus įrodymus, nenurodo, kodėl šie nauji įrodymai nebuvo ir negalėjo būti teikiami pirmos instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2017-07-14 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, 2015-06-02 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2015-06-04 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos, ieškovė - 20l6-09-05 prašymą prijungti papildomus įrodymus civilinėje byloje Nr. e2-13200-43312016. Teikiamais dokumentais šalys siekia pagrįsti savo procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus. Nenustačius iš bylos duomenų, kad šalys savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertins kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Ši byla nagrinėjama atsakovės A. M. apeliacinio skundo ribose - atsakovė ginčija tik dalį skundžiamu teismo sprendimu priteistos sumos, t. y. išlaidas teisinei pagalbai apmoketi. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017-06-06 sprendimas nėra ginčijamas ir pati apeliantė nurodo, kad su kitomis išlaidomis ji sutinka. Todėl, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neapskųstoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Apeliantė tvirtina, kad 2014-08-28 jos išduotas ir notaro patvirtintas įgaliojimas (notarinio registro Nr. PJ3649) nesuteikė ieškovei teisių sudaryti sutarčių teisinei pagalbai už pinigus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 2.151 straipsnio 1 dalyje nustatoma atstovaujamojo pareiga atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu. Įgaliotojo pareigą atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti, numato ir CK 6.761 straipsnio 3 dalis. Atsakovei nevykdžius šios pareigos, pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė skundžiamu sprendimu (CK 1.138 str. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu būtent tokių išlaidų priteisimo reikalavo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai jį tenkino. Jokių reikalavimų dėl atlyginimo ieškovei, kaip įgaliotinei, pareikšta nebuvo.Iš 2014-08-28 įgaliojimo matyti, kad atsakovė suteikė ieškovei teisę būti jos atstovu visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl žemės sklypo pirkimo iš valstybės, atsakovės vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. AB „Lelija“ atsisakius pateikti ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, duomenis apie žemės sklypo skyrimą, šių duomenų gavimas buvo galimas tik sudarius teisinių paslaugų sutartį su advokatu. Todėl, kaip tvirtina bylos duomenys, tikslu surinkti archyvinius duomenis ieškovė kreipėsi į advokatę N. Ž. ir šiuo tikslu atsakovės vardu 2014-12-15 su advokate N. Ž. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Advokatės 2014-12-16 prašymu duomenys iš AB „Lelija“ buvo gauti ir vėliau panaudoti byloje dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo. Advokatės buvo surinkti ir kiti archyviniai duomenys. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos.Kaip teigia ieškovė ir neneigia atsakovė, 2015 m. liepos mėnesį įvykusio susitikimo metu, dalyvaujant, tiek ieškovei, tiek atsakovei, advokatė N. Ž. pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2015-08-20 atsakovė išdavė ieškovei naują notaro patvirtintą įgaliojimą to paties pavedimo vykdymui - dėl laisvo valstybinės žemės ploto, esančio Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. (sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo iš valstybės.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės 2015-08-20 ieškovei išduotame įgaliojime tiesiogiai įvardinama teisė atstovauti teisme, atstovauti advokatų kontoroje sudarant atstovavimo sutartį, pasirašyti šią sutartį. Tai patvirtina aiškią ir nepasikeitusią atsakovės valią, surinkus būtinus archyvinius dokumentus, toliau siekti žemės sklypo pirkimo iš valstybės, atstovaujant ieškovei bei inicijuojant teisminį procesą. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis 2015-08­-20 įgaliojimas buvo patvirtintas po 2015 m. liepos mėnesio susitikimo su advokate N. Ž., kuriame dalyvavo ir atsakovė. Šio susitikimo metu advokatė informavo apie numatomas atstovavimo išlaidas. Šių ieškinyje nurodytų aplinkybių atsakovė neginčijo nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą teisme.Taigi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo kreiptasi 2016-02-19, t.y. jau po 2015-08-20 įgaliojimo išdavimo ieškovei, šiame įgaliojime tiesiogiai numatant ieškovės teisę atstovauti atsakovei advokatų kontoroje sudarant atstovavimo sutartį. Todėl apeliantės argumentai, kad ieškovė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti.Pažymėtina ir tai, kad byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo išnagrinėta dalyvaujant atsakovei. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimu pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai A. M. nuo 1990 m. buvo suteiktas naudotis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatymo buvo tenkintas (civilinės bylos Nr. e2-13200-433/2016). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, dalyvaudama teisminiame procese dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtų reiškusi kokias nors pretenzijas advokatei ir/ar ieškovei dėl inicijuotos bylos ir jos atstovavimo. Tik pasibaigus bylai, kuomet atsakovės naudai buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, leidžiantis jai išpirkti žemės sklypą iš valstybės, ji atsisakė tolesnio atstovavimo bei išlaidų apmokėjimo, kas vertintina kaip atsakovės nesąžiningumas. Taigi byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad advokatės atstovavimo išlaidos, susijusios su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, buvo būtinos atsakovės pavedimui įvykdyti, atstovavimo veiksmai neviršijo ieškovei suteiktų įgaliojimų, o atsakovės pavedimas buvo įvykdytas - juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės liudija, jog advokato paslaugos, atstovaujant atsakovę pagal ieškovės pasirašytą atstovavimo sutartį su advokate N. Ž., buvo būtinos, siekiant realizuoti atsakovės teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, taip pat pagal minėtą sutartį ieškovės patirtos išlaidos buvo būtinos vykdant atsakovės pavedimą.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantės skundo argumentus, kad ieškovė savo nuožiūra nepagrįstai atsisakė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jai paskirtos advokatės paslaugų, nes, kaip jau buvo nurodyta, atsakovė tiesiogiai bendravo su advokate N. Ž., susitikimo metu jai buvo įvardintos atstovavimo išlaidos (šių aplinkybių apeliantė neginčija), atsakovė dalyvavo nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismo posėdyje teikdama paaiškinimus, byloje atstovaujant advokatei N. Ž.. Be to nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovė nurodė, kad iš atsakovės paaiškinimų jai žinoma, jog, vykdant pavedimą, atsakovė į institucijas visuomet eidavo kartu su ieškove, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovei buvo žinoma, kur kreipiamasi, kokiu tikslu ir kokios dėl pavedimo patiriamos išlaidos.Apeliantės pateikti įrodymai dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo (2015-06-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. (1,7.)S-1786-2075-15, 2015-06-02 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą) iš esmės neturi nieko bendro su žemės sklypu, dėl kurio buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Iš 2015-06-02 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą matyti, kad atsakovė prašė tokią pagalbą suteikti tikslu išpirkti velionio vyro sodo žemės sklypą. Tai, kad atsakovei priklausantis ir jos vyrui priklausęs žemės sklypai yra skirtingi, matyti iš bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-13200-433/2016 (ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2016-09-05 prašymas prijungti papildomus įrodymus civilinėje byloje Nr. e2-l3200-433/2016) ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. Š. parodymų. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, laikėsi įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apeliantės (atsakovės) išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-09-18 pažymą Nr. (2.16) NTP-7-9275 už atsakovei suteiktas paslaugas nepriteisiamos, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-12-08 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4508-20824 jai 100 procentų yra suteikta antrinė teisinė pagalba (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.