- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- 1-89-543/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01650-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nukentėjusysis
- L. D., R. P.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Kauno miesto apylinkės teismo 1995-10-06 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius iki 2003-05-01 galiojusio BK 47' straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;Kauno miesto apylinkės teismo 1996-06-13 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, remiantis iki 2003-05-01 galiojusio BK 47' straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsnį, nuo bausmės atleistas;Kėdainių rajono apylinkės teismo 1997-06-18 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 500 Lt dydžio turto konfiskavimu;Kauno miesto apylinkės teismo 1997-09-22 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 ir 3 dalis laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu;Kauno miesto apylinkės teismo 1998-04-21 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 metams su viso turto konfiskavimu; Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-17 nutartimi paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta iki 3 metų 6 mėnesių su viso turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 3 p. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnį 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda;
7) Širvintų rajono apylinkės teismo 2004-06-01 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams su 242 Lt dydžio turto konfiskavimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-18 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskiriant 1 metus laisvės atėmimo su 2 MGL (250 dydžio bauda; Vilniaus apygardos teismo 2004-08-26 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-18 nuosprendis dalyje dėl turto konfiskavimo pakeistas ir panaikintas 242 Lt dydžio turto konfiskavimas);
8) Šiaulių apygardos teismo 2005-03-16 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio, 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 9 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2004-06-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė: 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda; Lietuvos apeliacinio teismo 2005-11-28 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2005-03-16 nuosprendžio dalis pakeista, A. R. nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojant į BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, ir paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies 9 punktu šią bausmę subendrinant su Širvintų rajono apylinkės teismo 2004-06-01 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant galutinę bausmę paskiriant 2 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo su 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda;
9) Šakių rajono apylinkės teismo 2008-05-20 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose;
10) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams;
11) Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 9 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2008-05-20 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-19 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams;
12) Kauno rajono apylinkės teismo 2009-05-11 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, laisvės atėmimu 7 metams, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2008-12-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 metams;
13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 181 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams;
14) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-22 nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu, pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), 215 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) ir 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų).
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. R. 2014-11-10 atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu J. B. g. 14, Kybartai, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą 2014-11-10 nuo 18.30 val. iki 19.45 val., paskambino nukentėjusiajam R. P. į mobilųjį telefoną, melagingai prisistatė banko vadybininku T. P. ir melagingai informavo, kad buvo bandoma įsilaužti į nukentėjusiojo banko sąskaitą, nukentėjusįjį R. P. melagingai įtikino telefonu padiktuoti prisijungimo prie jo elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu A. R. neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės ir jo naudotojo - R. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Taip pat 2014 m. lapkričio 10 d. A. R. turėdamas vieningą tyčią savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudojo nusikalstamu būdu gautus R. P. elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai prisijungė prie kompiuterinio tinklo ir pažeisdamas internetinio tinklo apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojo nukentėjusiojo R. P. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t.y. banko paslaugos internetu prisijungimo kodus ir slaptažodžius, 2014-11-10 kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie AB SEB banko, suformavo mokėjimo pavedimą ir iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į R. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kurią Ž. R. sužinojo ir telefonu padiktavo Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančiam D. V., pervedė 4000 Lt, kuriuos Ž. R. prašymu R. M. išgrynino ir atidavė Ž. R., kuri pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui, jos laukusiam Alytaus m. Naujoje g. 2C, prie įėjimo į prekybos centrą „IKI“.
Kaltinamasis A. R. dėl šių nusikaltimų kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose 2014 m. pabaigoje, siekdamas išvilioti pinigų, atsitiktinai surinkęs numerį telefone, paskambino R. P. ir prisistatęs banko darbuotoju pasakė, kad per nukentėjusiojo sąskaitą yra plaunami pinigai, todėl reikia užblokuoti nukentėjusiojo elektroninę bankininkystę. R. P. padiktavo reikiamus duomenis. Po to jis nurodė nukentėjusiajam, kad sujungia jį su kitu skyriumi, kuris užtikrins jo duomenų saugumą. Tada su nukentėjusiuoju pradėjo kalbėti nuteistasis G. G.. Tuo metu jis pasiėmė išmanųjį telefoną ir prisijungė prie nukentėjusiojo sąskaitos, o nuteistasis D. V. ieškojo sąskaitų per kurias būtų galima išgryninti pinigus. Nukentėjusiojo sąskaitoje buvo 4000 Lt. Šiuos pinigus jis pervedė į R. M. sąskaitą, kurią jam nurodė D. V.. Tada D. V. kažkam paskambino pasakyti, kad jau gali išgryninti pinigus. Už tai D. V. turėjo gauti 1000 Lt. Jis su G. G. pasidalino 3000 Lt.
Be paties kaltinamojo A. R. visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo R. P., liudytojų Ž. R., V. V., D. V., M. D., G. G., V. M. parodymais bei rašytiniais bylos dokumentais.
Nukentėjusysis R. P. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku jam paskambinęs asmuo prisistatė banko darbuotoju ir pasakė, kad kažkas braunasi į jo banko sąskaitą ir atlieka kažkokias finansines operacijas. Vyriškis taip įtikinamai kalbėjo, kad jis net nepagalvojo, jog tai gali būti melas. Pirmasis su juo kalbėjęs vyriškis iš jo išviliojo visus elektroninės bankininkystės kodus, tada asmuo, kuris išviliojo duomenis, ragelį perdavė kitam asmeniui. Pastarasis prisistatė apsaugos darbuotoju. Jo manymu, jis kalbėjosi su dviem, o gal net su trimis asmenimis, tačiau jų balsų atpažinti negalėtų, kadangi praėjo daug laiko. Jis su jais kalbėjo apie 19 val. vakaro. Jie liepė išjungti telefoną ir neįjungti iki 24 valandos. Baigus pokalbį, jam kilo įtarimas, kad yra apgautas, todėl iškarto paskambino į banką bei paprašė užblokuoti sąskaitas. Tą dieną iš jo sąskaitos į R. M. sąskaitą buvo pervesta 4000 Lt, šie pinigai negrąžinti iki šiol, todėl prašo priteisti analogišką sumą eurais.
Liudytoja Ž. R. parodė, kad 2014-11-10 apie 18.00 val. jai paskambino D. V. ir paprašė pasinaudoti jos banko sąskaita. Nurodžius, kad jos sąskaita areštuota, D. V. liepė paklausti R. M. ar būtų galima pervesti pinigus į šios sąskaitą, nes žinojo, kad ji su R. M. buvo draugės. R. M. sutiko, kad būtų pasinaudota jos sąskaita. Po kurio laiko paskambino D. V. ir paprašė išgryninti pinigus. Ji susitiko su R. M. prie parduotuvės „IKI“, esančios Naujojoje gatvėje, kur R. M. išgrynino 3000 Lt. Ji matė, kad R. M. kažkiek pinigų išsigrynino ir sau, tačiau nežino kiek tiksliai. Kiek pinigų buvo pervesta į R. M. sąskaitą ji taip pat nežino. D. V. buvo minėjęs 3000-4000 LT sumą. Išgryninus pinigus D. V. nurodė perduoti vaikinui, kuris ateis prie minėtos parduotuvės. Išėjusi iš parduotuvės ji pamatė stovintį vaikiną, paklausė ar jam reikia perduoti pinigus. Vaikinas atsakė teigiamai, tuomet ji atidavė jam išgrynintus pinigus ir informavo apie tai D. V.. Ji negavo jokio atlygio už pinigų išgryninimą, pervestais pinigais nesinaudojo. Iš kur šie pinigai pervesti ji nežinojo, D. V. minėjo, kad tai jo draugo pinigai. Kai D. V. paleido iš pataisos namų, jis reikalavo jos grąžinti 1000 LT, nurodė, kad buvo pervesti 4000 LT, o išgryninta tik 3000 LT suma. Ji paklausė apie tai R. M., bet ši atsakė, kad nieko apie tai nežino. Nuo to laiko jos daugiau nebendrauja.
Liudytoja V. V. parodė, kad D. V. yra jos sūnus. Jis daug kartų yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau ji nežino už ką. Pataisos namuose sūnaus nelankydavo. Vieną kartą jai paskambino D. V. ir paprašė duoti sąskaitos numerį, nurodė, kad draugas nori atsiųsti jam pinigų, bet neturi kur. D. V. sakė, kas tai draugo pinigai. Ji tuo metu vyko į kapines, todėl padavė kortelę kaimynui ir paprašė patikrinti ar yra pinigų bei juos išgryninti, tačiau D. V. susitarė, kad pinigus išgrynins M. K.. Kiek pinigų buvo atsiųsta ji nežino, juos išgrynino M. K., kuris sekančią dieną grąžino jai kortelę.
Liudytojas V. M. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis gyveno kartu su Ž. R., tačiau buvo išvykęs į Norvegijos Karalystę. Jam paskambinusi Ž. R. liepė pasakyti R. M., kad į R. M. sąskaitą jis pervedė pinigų. Jis sutiko pameluoti, nes tuo metu draugavo su Ž. R.. Kodėl reikėjo tą daryti nesuprato, tačiau paskambinus R. M. patvirtino, kad pervedė pinigus, nors to nepadarė. Tikslios sumos nepamena, tačiau buvo kalbama apie tūkstančius. Jis nesidomėjo kas iš tiesų pervedė pinigus R. M. sąskaitą. Žinojo, kad Ž. R. turi draugų pataisos namuose.
Liudytojas D. V. parodė, kad praėjus trims metams jis prastai atsimena įvykio aplinkybes. Kartu su kaltinamuoju jis apie 6 mėnesius atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jis pats nesukčiavo, jam taip pat nebuvo žinoma, kad sukčiauja kaltinamasis. Viena dieną kaltinamasis parašė jo pagalbos išgryninat pinigus. A. R. jam nurodė, kad jo draugė nori perduoti jam pinigų, tačiau neturi kaip prisijungti prie internetinės bankininkystės. Jis girdėjo kaip kaltinamasis tą dieną bendravo su drauge, todėl sutiko padėti A. R.. Kaltinamajam nurodė dvi sąskaitas: vieną savo mamos, kitą R. M., pastarąją jam davė buvusi sugyventinė Ž. R.. Pinigų išgryninimo jis neorganizavo, tik perdavė mamai ir buvusiai sugyventinei A. R. nurodymus. Kokia suma buvo išgryninta jis nežino. Už pagalbą nieko negavo. Apie tai, kad pinigai gauti iš sukčiavimo sužinojo tik paleistas iš pataisos namų.
Liudytojas V. Š. parodė, kad V. V., kuri yra jo kaimynė, buvo palikusi jam banko kortelę, kurią jis perdavė M. K.. Atlygio už tai negavo, apie nusikalstamas veikas nežinojo.
Liudytojas M. D. parodė, kad jam yra žinoma, jog 2014 metų rudenį A. R. ir D. V. sukčiavo, jie tai darė du ar tris kartus. Jiems sukčiaujant jis buvo toje pačioje patalpoje ir viską girdėjo, tuo metu patalpoje buvo ir kitų asmenų. A. R. ir D. V. sukčiavo skambindami žmonėms ir prisistatydami banko darbuotojais, kartais policijos pareigūnais. Jis girdėjo, kaip telefonu kalba tiek kaltinamasis, tiek D. V., jie naudojosi tuo pačiu telefonu. Jam taip pat žinoma, kad D. V. ieškodavo sąskaitų per kurias būtų galima išgryninti išviliotus pinigus. Nukentėjusiųjų pavardžių bei tikslių iš jų išviliotų sumų neprisimena. Kaltinamasis neprašė jo liudyti.
Liudytojas G. G. parodė, kad nusikaltimų padarymo metu jis kartu su D. V. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Su D. V. jis yra sukčiavęs keturis kartus, su A. R. – vieną kartą. Kaltinime nurodytą veiką jie darė trise. Jis paskambino ir prisistatęs banko darbuotoju pasakė nukentėjusiajam, kad per jo sąskaitą yra plaunami pinigai ir jam nežinant yra daromi pavedimai. Jis kalbėjo su vyru, jo pavardės neatsimena. Nukentėjusiajam padiktavus duomenis juos perdavė tam, kas tuo metu jungėsi prie kompiuterio, kad persiųstų pinigus. Tuo metu D. V. ieškojo sąskaitos, per kurią būtų galima išgryninti pinigus. Kokį tiksliai vaidmenį atliko kaltinamasis jis neatsimena, tačiau žino, kad tuo metu A. R. naudojosi kompiuteriu. Jie nebuvo iš anksto susitarę padaryti nusikaltimą.
Iš 2014-11-11 nukentėjusiojo R. P. protokolo pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio kreipėsi į policijos komisariatą ir nurodė, kad nepažįstamam asmeniui iš jo išviliojus el. bankininkystės duomenis, iš jo sąskaitos pasisavinta 4000 Lt (1t., b. 1. 1).
R. P. SEB banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2014-11-10 iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos į R. M. sąskaitą buvo pervesta 4000 litų (1 t., b. l. 70).
R. M. SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad į jos sąskaitą iš R. P. sąskaitos 2014-11-10 pervesta 4000 litų, o 2014-11-12 pinigai per tris kartus išgryninti SEB bankomate esančiame Naujoji g. 2c, Alytus (1 t., b. l. 74-75).
Iš UAB „Tele2“ pateiktos informacijos matyti, kad nukentėjusiajam R. P. 2014-11-10 buvo skambinta iš Kybartų celės veikimo spindulio, kuris apima (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96, 97).
Iš 2015-03-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad R. M. 2014-11-10 bankomate ATM62, esančiame Naujoji g. 2 c, PC IKI, iš savo banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, išgrynino 4000 Lt (1 t., b. l. 140).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie yra pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. R., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinėms operacijoms atlikti, juos panaudojo neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos ir neteisėtai atlikdamas finansines operacijas bei turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – kito asmens banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, surado asmenį, į kurio banko sąskaitą būtų pervedamos apgaule įgyjamos piniginės lėšos, taip pat surado asmenį, kuris šias pinigines lėšas pervestų į jo nurodytas kitų asmenų sąskaitas bei davė nurodymus šiems asmenims dėl disponavimo piniginėmis lėšomis, taip savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą. Nusikalstamų veiksmų atlikimo metu kaltinamasis nusikalstamai siekė svetimo turto pasisavinimo. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. Apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamasis, neturėdamas teisės atlikti operacijų su nukentėjusiojo R. P. sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, pateikė operacinei sistemai ir bankui save kaip asmenį, turintį teisę disponuoti asmens tapatybės ir elektroninės bankininkystės duomenimis, ir taip suklaidino elektroninę sistemą ir kartu banką. R. P. atžvilgiu apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamasis meluodamas - prisistatydamas banko vadybininku T. P. ir pranešdamas apie neteisėtą įsilaužimą į nukentėjusiojo banko sąskaitą, jį suklaidino ir apgaule išgavo internetinės bankininkystės duomenis, kuriuos panaudojo nukentėjusiojo priklausančio turto – pinigų užvaldymui. Taip pat kaltinamasis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, kas laikytina savarankiška nusikalstama veika. Veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad prisijungdamas prie informacinės sistemos, kaltinamasis panaudojo kitam asmeniui priklausančius jo identifikavimo toje sistemoje duomenis, dėl to banko tarnybinėje stotyje įdiegta sistema automatiniu režimu šiuos duomenis įvedusį asmenį autentifikavo kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir leido inicijuoti ir atlikti norimas finansines operacijas. Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. kaip veika numatyta BK 198¹ straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 dalį nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-634/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 dalį nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).
Nusikalstami kaltinamojo A. R. veiksmai dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo ir prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų įgijimo bei laikymo kvalifikuotini pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto jų panaudojimo ir dėl svetimo turto pasisavinimo sukčiaujant – pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Pastarosios nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, nes kaltinamieji, vienu metu, viena veika, veikdami bendrininkų grupėje, padarė du nusikaltimus, kurie numatyti skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose (kasacinės nutartys 2K-355/2009, 2K-194/2012). Dėl neteisėto prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos teisingai kvalifikuotos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį.
Nors kaltinamasis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad šias nusikalstamas veikas padarė kartu su liudytojais D. V. bei G. G., liudytojas G. G. patvirtino, kad šias nusikalstamas veikas darė trise, todėl šiuo pagrindu byla buvo grąžinta prokurorui atlikti papildomą įrodymų tyrimą, tačiau Kauno apygardos teismas nutartimi Nr.1S-1477-498/2016 konstatavo, kad „teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti bylą dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinami nusikalstamų veikų padarymu bei neperduoti teismui teisti. Alytaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje kaltinamas A. R., turėjo išspręsti klausimą dėl A. R. ir priimti tuo klausimu atitinkamą sprendimą. Tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, nėra pagrindo pripažinti, jog A. R. surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2009). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 257 straipsnis numato, kokių veiksmų turi imtis teismas, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką ar kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo. Taigi, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti kitas asmuo ar asmenys, teismas motyvuota nutartimi turi pranešti apie tai prokurorui“ Taigi teismas, įvertinęs Kauno apygardos teismo nutarties argumentus, išnagrinėjo bylą prokuroro pateikto kaltinimo ribose ir pasisakė tik dėl kaltinamojo A. R. padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Kaltinamasis A. R. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas dar ir tuo, kad jis 2014 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu J. B. g. 14, Kybartai, apgaulės būdu pokalbio telefonu metu įtikino nukentėjusiąją L. D. padiktuoti savo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir tokiais veiksmais neteisėtai apgaulės būdu įgijo elektroninių mokėjimų priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - „NORDEA Bank“ AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, jos identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės bei banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir užsirašęs neteisėtai laikė su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti. Be to jis 2014-10-29 apie 19 val. 13 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu J. B. g. 14, Kybartai, turėdamas neteisėtai įgytus svetimus L. D. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungdamas prie kompiuterinio tinklo ir pažeisdamas internetinio tinklo apsaugos priemones, panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą elektroninį įrenginį su interneto prieiga, kurio IP adresas 5.254.104.54, neteisėtai panaudojo L. D. naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule, L. D. vardu inicijavo finansinę operaciją, prisijungė prie AB „Bobutės paskola“ interneto svetainės, sudarė 3000 litų (868,86 eurų) paskolos sutartį ir paėmė 3000 litų (868,86 eurų) paskolą, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą AB „Bobutės paskola“ 3000 litų (868,86 eurų) turtą, kurie buvo pervesti į L. D. NORDEA Bank“ AB atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2014-10-29 apie 19 val. 47 min., atlikdamas laisvės Atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu J. B. g, 14, Kybartai, turėdamas neteisėtai įgytus svetimus L. D. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungdamas prie kompiuterinio tinklo ir pažeisdamas internetinio tinklo apsaugos priemones, panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą elektroninį įrenginį su interneto prieiga, kurio IP adresas 5.254.104.54, neteisėtai panaudojo L. D. naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule, L. D. vardu inicijavo finansinę operaciją, prisijungė prie UAB „MCB Finance“ interneto svetainės, sudarė 3000 litų (868,86 eurų) paskolos sutartį ir paėmė 3000 litų (868,86 eurų) paskolą, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą UAB „MCB Finance“ 3000 litų (868,86 eurų) turtą, ir tęsdamas nusikalstamą veiką, inicijavo finansinę operaciją, UAB „MCB Finance“ į L. D. sąskaitą pervestus 3000 litų (868,86 eurų), neteisėtai panaudodamas L. D. elektroninės bankininkystės duomenis iš jos sąskaitos pervedė 3000 litų (868,86 eurų) į V. V. banko sąskaitą.
Kaltinamsis A. R. dėl šių nusikalstamų veikų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę neigė ir paaiškino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose per D. P. susipažino su L. D.. Jie bendravo apie 6 mėnesius, buvo pora. L. D. rašydavo jam laiškus, yra atsiuntusi pinigų. Jis pripažįsta, kad iš L. D. paėmė pinigus, tačiau pinigai buvo gauti ne apgaulės būdu, o paskolinti. L. D. jis neapgaudinėjo. Jis paprašė L. D. paskolinti pinigų, tačiau ji pasakė, kad šiuo metu neturi ir pati pasiūlė paimti greitąjį kreditą. Jie susitarė, kad jis užpildys dvi paraiškas greitiesiems kreditams gauti: vieną jai ir vieną sau. Naudodamasis L. D. duomenimis, jos vardu jis užpildė dvi paraiškas greitiesiems kreditams gauti. L. D. leido jam pildyti šias paraiškas, žinojo apie savo vardu imamus kreditus. Paraiškas kreditams gauti jis pildė kalbėdamasis su L. D. telefonu, ji diktavo reikiamus duomenis. Paraiškas kreditams gauti jis pildė kitu telefonu, kurį vėliau pardavė. Vieną paskolą jis gavo iš „Bobutės paskola“, o kitą iš „Credit 24“. Abu kartus paraiškas pildė 3000 Lt (868,86 Eur) sumai. Pinigus gautus iš „Bobutės paskola“ jis paliko L. D., kiek jam yra žinoma, šį kreditą ji jau grąžino. Pinigus gautus iš „Credit 24“ jis pervedė į D. V. mamos sąskaitą. Pinigų išgryninimu rūpinosi D. V., už tai gavo 100 ar 200 Lt. Jis susitarė su L. D., kad jo reikmėms gautą paskolą grąžins jis pats ir ketino tai padaryti. Paskola gauta 2 metų laikotarpiui. Jo manymu, tai nėra didelė suma, tokią sumą įmanoma grąžinti. Paskolą jis turėjo grąžinti dalimis, pagal mokėjimo terminus. Tačiau vėliau nukentėjusioji pradėjo bijoti, kad jis jai pinigų neatiduos ir ją apgaus, jie susipyko dėl šių pinigų ir L. D. kreipėsi į policiją iki jam sumokant pirmąją įmoką. L. D. parašė pareiškimą po dviejų mėnesių nuo paskolos gavimo, o pirmą įmoką reikėjo daryti tik po trijų mėnesių. Paskolą ėmė L. D. vardu, nes neturi savo elektroninės bankininkystės, o tuo metu su nukentėjusiąja buvo pora, ji pati paprašė užpildyti paraiškas greitiesiems kreditam gauti, todėl jis nemano, kad padarė kažką blogo. Jis sutinka atlyginti žalą L. D..
Nukentėjusioji L. D. parodė, kad išsiskyrusi su vyru ji pradėjo gyventi viena, jai tai buvo sunkus laikotarpis. Tuo metu ji bendravo tik su D. P., kuri davė jai A. R. numerį, pasiūlė su juo susipažinti, nurodžiusi, kad kaltinamasis ją paguos, nuramins. Su kaltinamuoju pradėjo bendrauti 2013 metų rudenį. Ji žinojo, kad jis atlieka bausmę pataisos namuose. Iš pradžių jie bendravo gražiai, ji tikėjo tuo ką kalbėjo kaltinamasis, juo pasitikėjo. A. R. jai sakydavo, kad yra alkanas ir neturi pinigų, prašydavo jam padėti. Ji dirbo, turėjo pajamų, todėl jam padėdavo. Keletą kartų pervedė jam 50-80 litų sumas. D. P. jai sakė, kad atlikęs bausmę A. R. padės jai. Pirmą paskolą jos vardu kaltinamasis paėmė per „SEB“ banką, paskola gauta 1000 Lt sumai. Jai šių pinigų nereikėjo, pragyvenimui jai užtekdavo atlyginimo. Tuo metu ji turėjo finansinių sunkumų, tačiau jie nebuvo tokie dideli, kad reikėtų imti paskolas. Ji neprašė kaltinamojo jos vardu imti paskolos. Kaltinamasis ją apgavo, prašydamas jos duomenų, nurodė, kad paėmęs paskolas jis tuos pinigus panaudos, perves kažkam ir po to jai juos grąžins su dar didesne suma. Kai kaltinamasis jos prašė duomenų ji nežinojo, kad jis ims paskolą. Tą sužinojo gavusi žinutę, kad į jos sąskaitą pervesti pinigai. Tada ji suprato, kad įvyko apgaulė ir tuos pinigus grąžino atgal. Kai ji pasakė A. R., kad pinigus grąžino, jis pradėjo jai skambinėti, apgaulingai kalbėdamas ją terorizavo. Jis ją įtikino vėl duoti savo duomenis, sakė, kad pinigus siųs į užsienio banką ir po to gaus dar didesnę sumą. Lapkričio 10 dieną ji nuėjo į biblioteką, pasitikrino sąskaitą ir pamatė, kad jai pervestas atlyginimas ir kiti pinigai. Tuomet ji suprato, kad kažkas ne taip. Nuvykusi į banką ji sužinojo, kad pinigai iš „Bobutės paskolos“. Šiuos pinigus ji vėl grąžino ir apie tai pasakė kaltinamajam. Jis už tai supyko ir kurį laiką jie nebendravo. Po kiek laiko kaltinamasis vėl pradėjo su ja bendrauti. Kaltinamasis jos paprašė „Nordėjos“ banko duomenų, nurodė, kad tai yra užsienio bankas ir jam bus patogiau juo naudotis. Anksčiau ji buvo jam davusi „Swedbank“ duomenis, bet jam nepavyko paimti paskolos. Jis jai sakė, kad jos duomenys reikalingi gauti pinigų, kad jai nieko blogo nebus. Ji nežinojo, kad bus imamos paskolos, negalvojo iš kur jis gaus tuos pinigus. Ji taip pat nežinojo kokios sumos bus paimtos, jie nesitarė kam kokia pinigų suma atiteks. A. R. įtikino, kad tik pasinaudos jos sąskaitomis ir kai turės pinigų juos grąžins. Ji davė savo duomenis, kad kaltinamasis galėtų jais pasinaudoti ir susitvarkyti kažkokius reikalus. Už pasinaudojimą jos sąskaitomis jai turėjo būti atlyginta. Ji žinojo, kad bus atliekamos kažkokios finansinės operacijos, tačiau nežinojo, kad bus imamos paskolos. Kai suprato, kad buvo apgauta, iš karto nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Visus pinigus ji grąžino atgal. Kartą jai paskambino asmuo iš kalėjimo vardu Linas. Jis pasakė, kad A. R. ją apgaudinėja. Kaltinamasis tai neigė.
Liudytoja D. P. parodė, kad A. R. pažįsta daugiau nei 10 metų. Kai jis atliko bausmę pataisos namuose, ji kartais su juo bendraudavo telefonu. Šiuo metu nepalaiko jokių ryšių. A. R. jos niekada neprašė asmeninių duomenų. Nusikaltimo padarymo metu ji su nukentėjusiąja L. D. buvo draugės. Vieną vakarą, ji ir L. D. kartu vartojo alkoholį. Tuo metu jai paskambino A. R.. L. D. girdėjo jų pokalbį, šiam pasibaigusi pasakė, kad norėtų su kuo nors pasikalbėti, nes jei tuo metu buvo labai sunku. L. D. buvo išsiskyrusi. Ji davė A. R. L. D. telefono numerį ir jie pradėjo bendrauti. Po kiek laiko L. D. jai pasakė, kad A. R. jos prašinėja pinigų. Tuomet ji pasakė L. D., kad daugiau su juo nebendrautų, nutrauktų bendravimą, jeigu A. R. reikalauja asmeninių duomenų. Nuo to laiko L. D. pradėjo slėpti nuo jos, kad bendrauja su A. R.. Apie tai, kad L. D. vardu buvo paimtas kreditas ji sužinojo iš kitų asmenų. Jai paskambinęs kaltinamasis minėjo, kad dėl šių kreditų ėmimo buvo su L. D. susitaręs. Ji atsisakė toliau bendrauti su kaltinamuoju. Jai yra žinoma, kad L. D. ir anksčiau yra ėmusi greituosius kreditus, dažnai minėdavo, kad jau trūksta pinigų.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu kaltinamąjį A. R. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu prašė išteisinti, kadangi nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinkantys nustatytų faktinių aplinkybių, todėl keliantys pagrįstų abejonių.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius duomenis apie kaltinamajam inkriminuojamas neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo ir prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų įgijimo bei laikymo, neteisėto jų panaudojimo ir svetimo turto pasisavinimo sukčiaujant, neteisėto prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu aplinkybes, nukentėjusiosios L. D., liudytojos D. P. parodymus, kaltinamojo A. R. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad A. R. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 198 ¹ d. 1 d. Kaltinamojo nekaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir aukščiau aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kai A. R. buvo apklaustas įtariamuoju, jis neigė savo kaltę ir nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose per D. P. susipažino su L. D.. Jie bendravo apie 6 mėnesius, buvo pora. L. D. rašydavo jam laiškus, ne kartą jam atsiuntusi pinigų. Neneigia, kad iš greitųjų kreditų gavo pinigų, tačiau pinigai buvo gauti ne apgaulės būdu, o nukentėjusiajai sutikus, jam paskolinti. L. D. jis neapgaudinėjo, nurodė jai visas aplinkybes, paprašė paskolinti pinigų, tačiau ji pasakė, kad šiuo metu neturi, todėl pati pasiūlė paimti greitąjį kreditą. Jie abu susitarė, kad jis užpildys dvi paraiškas greitiesiems kreditams gauti: vieną jai ir vieną sau. Naudodamasis L. D. duomenimis, jos vardu jis užpildė dvi paraiškas greitiesiems kreditams gauti. L. D. leido jam pildyti šias paraiškas, žinojo apie savo vardu imamus kreditus. Paraiškas kreditams gauti jis pildė kalbėdamasis su L. D. telefonu, ji diktavo reikiamus duomenis. Tas pačias aplinkybes jis patvirtino ir tolimesnėse apklausose bei teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji nesutiko su kaltinamojo pozicija ir nurodė, kad ji neprašiusi kaltinamojo jos vardu imti paskolos, kaltinamasis ją apgavo, prašydamas jos duomenų, nurodė, kad paėmęs paskolas jis tuos pinigus panaudos, perves kažkam ir po to jai juos grąžins su dar didesne suma, kai kaltinamasis jos prašė duomenų ji nežinojusi, kad jis ims paskolą. Tą sužinojo gavusi žinutę, kad į jos sąskaitą pervesti pinigai. Akivaizdu, kad tokie nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina panaudotos apgaulės fakto nukentėjusiosios atžvilgiu. Priešingai, pati nukentėjusioji L. D. patvirtino, kad apie paskolos ėmimo faktą jai buvo žinoma iki suteikiant kaltinamajam prisijungimo duomenis, nes pats kaltinamasis A. R. jai paaiškino, o nukentėjusioji suprato, jog paėmęs paskolas jis tuos pinigus panaudos siekdamas gauti dar didesnę pinigų sumą ir ji iš to turės finansinę naudą. Nukentėjusioji net ir po to, kai į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos ji sugrąžino bankui, žinodama, kad jos vardu yra paimta paskola, kaltinamajam vėl suteikė prisijungimui reikalingus duomenis, nes tikėjosi, kad kaltinamajam pinigus nusiuntus į užsienio banką, jai bus atlyginta didesne suma. Tokie nukentėjusiosios parodymai rodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo kriminalizuoti, todėl nukentėjusiosios interesai turėjo būti ginami ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka, Pagrįstų abejonių nukentėjusiosios pozicija, neva jos atžvilgiu buvo naudojama apgaulė, teismui kelia ir ta faktinė aplinkybė, kad liudytoja D. P., kuri tuo metu buvo nukentėjusiosios draugė, nurodė, jog žinodama apie L. D. ir nuteistojo A. R. draugystę ir tai, kad jis prašo jos asmeninių duomenų, perspėjusi nukentėjusiąją ir liepusi jai nutraukti santykius su nuteistuoju, tačiau L. D. pradėjusi slėpti nuo jos vis dar esančius artimus santykius su A. R.. Apie tai, kad L. D. vardu buvo paimtas kreditas, ji sužinojusi iš kitų asmenų. Jai paskambinęs kaltinamasis minėjo, kad dėl šių kreditų ėmimo buvo su L. D. susitaręs. Jai yra žinoma, kad L. D. ir anksčiau yra ėmusi greituosius kreditus, dažnai minėdavo, kad jau trūksta pinigų. Taigi, Remiantis BK 2 str. 4 d. nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamas veikas. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (pvz. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.). Įvertinus tai kas aptarta, kaltinamasis išteisintinas, nepadarius L. D. atžvilgiu veikų, numatytos BK 214 str. 1d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 198 ¹ str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Nors kaltinamasis pripažino savo kaltę, tačiau jis nebuvo nuoširdus, neišgyveno dėl padarytų veiksmų ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių, todėl vien tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas, negali būti vertinama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę. A. R. teisiamas 15 kartą, nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje, šio pobūdžio nusikalstamas veikas daro nuolat, šių nusikaltimų darymas iš paties kaltinamojo žodžių yra tapęs pagrindiniu pajamų šaltiniu, dabar teisiamas už du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus, pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai, drausmine tvarka už nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus baustas 48 kartus, būdamas laisvėje eilę kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus. Nusikaltimais padarytos žalos neatlyginęs. Įvertinus visas šias aplinkybes ir tai, kad nustatyta viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, o lengvinančių aplinkybių nėra, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artimesnė sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, vertinamos kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 6 d.), o po to prie subendrintos bausmės iš dalies pridėtina pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, nes veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį.
Nukentėjusysis R. P. pareiškė 1158,48 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 31-32), kuris yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Turtinė žala, kurią patyrė nukentėjusysis, atsirado dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl jam tenka pareiga atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 str.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo pareiškęs civilinį ieškinį 579,24 eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau teisminio nagrinėjimo metu neturtinės žalos priteisti neprašė, todėl procesas dėl neturtinės žalos priteisimo nutrauktinas.
Byloje pareikštas nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys 868,86 eurų sumai paliekamas nenagrinėtu, kadangi kaltinamojo A. R. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 214 str. 1 d, 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. bei 198 ¹ str. 1 d. požymių turinčių veikų (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. R. išlaidos yra 192,57 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės bylos baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014, Nr. 2K-28-976/2015; KAT nutartis byloje Nr. T-100-634/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nelaisvėje, negalėjo pats tinkamai užsitikrinti teisės į gynybą, gynėjas buvo skirtas teisėjo nutartimi, o duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str.,303 str. 5 d. 1 p., 304-307 str.,
nusprendė:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 23 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017-04-25.
A. R. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 198 ¹ straipsnio 1 dalį (L. D. atžvilgiu) išteisinti, nesant kaltinamojo A. R. veikoje šių nusikaltimų požymių.
R. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Priteisti iš A. R. 1158,48 eurų R. P. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti. Civilinį procesą dėl 579,24 eurų neturtinės žalos priteisimo nutraukti.
L. D. civilinį ieškinį dėl 868,86 eurų priteisimo palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą priteisti iš kaltinamojo A. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.