Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį perduota prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad jis sukčiavo, neteisėtai disponavo mokėjimo instrumento duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos šiomis aplinkybėmis: 2014 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, apgaulės būdu pokalbio telefonu metu įtikino L. D. padiktuoti savo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra neteisėtai apgaulės būdu įgijo elektroninių mokėjimų priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – „(duomenys neskelbtini)“ AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį, jos identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir užsirašęs neteisėtai laikė su tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti. Be to A. R. 2014 m. spalio 29 d. apie 19 val. 13 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), turėdamas neteisėtai įgytus svetimus L. D. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungdamas prie kompiuterinio tinklo ir pažeisdamas internetinio tinklo apsaugos priemones, panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą elektroninį įrenginį su interneto prieiga, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo L. D. naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule, L. D. vardu inicijavo finansinę operaciją, prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, sudarė 3000 litų (868,86 eurų) paskolos sutartį ir paėmė 3000 litų (868,86 eurų) paskolą, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 litų (868,86 eurų) turtą, kurie buvo pervesti į L. D. (duomenys neskelbtini)“ AB atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. spalio 29 d. apie 19 val. 47 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), turėdamas neteisėtai įgytus svetimus L. D. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungdamas prie kompiuterinio tinklo ir pažeisdamas internetinio tinklo apsaugos priemones, panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą elektroninį įrenginį su interneto prieiga, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo L. D. naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule L. D. vardu inicijavo finansinę operaciją, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, sudarė 3000 litų (868,86 eurų) paskolos sutartį ir paėmė 3000 litų (868,86 eurų) paskolą, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 litų (868,86 eurų) turtą ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, inicijavo finansinę operaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į L. D. sąskaitą pervestus 3000 litų (868,86 eurų), neteisėtai panaudodamas L. D. elektroninės bankininkystės duomenis, iš jos sąskaitos pervedė 3000 litų (868,86 eurų) į V. V. banko sąskaitą. 2014 m. lapkričio 10 d. A. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. lapkričio 10 d. nuo 18.30 val. iki 19.45 val. paskambino nukentėjusiajam R. P. į mobilųjį telefoną, melagingai prisistatė banko vadybininku T. P. ir melagingai informavo, kad buvo bandoma įsilaužti į nukentėjusiojo banko sąskaitą, nukentėjusįjį R. P. melagingai įtikino telefonu padiktuoti prisijungimo prie jo elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu A. R. neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės ir jo naudotojo – R. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Taip pat 2014 m. lapkričio 10 d. A. R., turėdamas vieningą tyčią savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudojo nusikalstamu būdu gautus R. P. elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai prisijungė prie kompiuterinio tinklo ir pažeisdamas internetinio tinklo apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojo nukentėjusiojo R. P. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. banko paslaugos internetu prisijungimo kodus ir slaptažodžius, 2014-11-10 kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie AB SEB banko, suformavo mokėjimo pavedimą ir iš nukentėjusiojo R. P. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į R. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kurią Ž. R. sužinojo ir telefonu padiktavo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam D. V., pervedė 4000 Lt, kuriuos Ž. R. prašymu R. M. išgrynino ir atidavė Ž. R., kuri pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui, jos laukusiam (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į prekybos centrą IKI.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras I. V. (toliau – ir prokuroras) skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti toliau nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teisme. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimai D. V. ir Ž. R., tačiau prokuroras įvertinęs bylos aplinkybes išreiškė nuomonę - priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jų dalyje nesurinkus pakankamai duomenų patvirtinančių kaltę dėl nusikaltimų numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad teisme apklausius G. G. ir M. D. situacija nepasikeitė. Neginčijamų, objektyvių duomenų patvirtinančių D. V. dalyvavimą nusikaltime R. P. atžvilgiu nepateikė. Apklaustų liudytojų parodymai prieštaringi, nenuoseklūs. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad A. R., turėdamas kaltinamąjį aktą, žinodamas bylos aplinkybes, atlikdamas bausmę tuose pačiuose pataisos namuose galėjo susitarti su G. G. ir M. D. dėl jo interesus tenkinančių parodymų davimo. Nebuvo galimybės tokiems ketinimams užkirsti kelio proceso metu. Prokuroras skunde pabrėžia, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, taip pat BPK 326 straipsnio 1 dalimi 5 punktu, teismai gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o vien tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme. Prokuroras skunde teigia, kad 2014 m. birželio 14 d. kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Prokuroro nuomone, teismo išvada, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodyti kiti galimai nusikalstamų veikų padaryme dalyvavę asmenys, jiems ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšti įtarimai, dėl ko nebuvo teisingai aprašyta A. R. inkriminuojama nusikalstama veika visa apimtimi, neatskleistas nusikalstamos veikos mechanizmas, prieštarauja BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Prokuroro nuomone, Alytaus rajono apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos ikiteisminio tyrimo metu neišsiaiškintos ir neįvertintos aplinkybės, nelaikytinos esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais. Šias aplinkybes teismas galėjo išsiaiškinti ir įvertinti nagrinėdamas bylą ir ištirdamas įrodymus, tačiau to nepadarė. Baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Skunde nurodoma, kad pagal BPK ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Prokuroro skundas tenkinamas.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje. (Lietuvos A. T. 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016). Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi bylą grąžino prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais šio kodekso pažeidimais laikytini tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.Aukštesnysis teismas, įvertinęs visus baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis iš esmės atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamas veikas, yra nurodyti visi reikiami duomenys ir faktinės aplinkybės, pateikta veikų kvalifikacija, kurių padarymu kaltinamas A. R., nurodant BK straipsnius ir jų dalis. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro pateikto skundo argumentais, jiems pritaria, ir mano, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti įtarimai visiems galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, šie asmenys nebuvo nurodyti kaltinamajame akte, dėl ko nebuvo teisingai aprašyta ir A. R. inkriminuojama nusikalstama veika visa apimtimi, pilnai neatskleistas šios veikos padarymo mechanizmas. Tokia pirmos instancijos teismo išvada prieštarauja BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes šis įstatymas draudžia nagrinėti bylą dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinami nusikalstamų veikų padarymu bei neperduoti teismui teisti. Alytaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje kaltinamas A. R., turėjo išspręsti klausimą dėl A. R. ir priimti tuo klausimu atitinkamą sprendimą. Tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, nėra pagrindo pripažinti, jog A. R. surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų (Lietuvos A. T. 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2009).Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 257 straipsnis numato, kokių veiksmų turi imtis teismas, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką ar kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo. Taigi, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti kitas asmuo ar asmenys, teismas motyvuota nutartimi turi pranešti apie tai prokurorui.Pirmos instancijos teismas nutartyje nurodo, kad kaltinamajame akte faktinių aplinkybių aprašymas neatitinka teisminiame tyrime nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad jis jau išreiškė nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštų įtarimų D. V. ir Ž. R.. Prokuroras įvertinęs bylos aplinkybes priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jų dalyje nesurinkus pakankamai duomenų patvirtinančių kaltę dėl nusikaltimų numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje.

11. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BPK 256 straipsnio nuostatas, prokuroras ir teisiamajame posėdyje turi teisę papildyti kaltinimą ar pateikti jį naują, priklausomai nuo posėdyje ištirtų įrodymų. Tiek prokurorui, tiek teismui įstatymas suteikia itin plačias galimybes, kurias galima ir būtina išnaudoti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Pirmos instancijos teismo konstatavimas, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškintos ir įvertintos tam tikros aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ar yra esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą. Taigi, nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties išvada, kad egzistuoja esminiai kaltinamojo akto trūkumai vertintini kaip BPK 219 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies pažeidimai, o nutartyje nurodytos tam tikros aplinkybės yra nepagrįstos bylos duomenimis bei paneigtos prokuroro skundo argumentais.

12. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstytą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti šią baudžiamąją bylą toliau nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.