Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2024 m. birželio 6 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės skundas netenkintas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. birželio 23 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. birželio 23 d. nutarimu nubausta įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama nepilnamečių G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. nesudarė sąlygų G. G. tiesiogiai bendrauti su tėvu S. G. nuotolinio ryšio priemonėmis bei nutraukė G. G. ir E. G. konsultacijas tėvo ir dukrų ryšio stiprinimui pas psichologę I. V.. Tokiais veiksmais G. G. panaudojo motinos valdžią, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, priešingai dukrų G. G. ir E. G. interesams.

2. Ieškovė G. G. 2021 m. spalio 26 d. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vis dar nagrinėjamoje civilinėje byloje nuo 2021 m. lapkričio mėn. buvo taikomos įvairios laikinosios apsaugos priemonės, siekiant stiprinti tėvo ir dukterų ryšį. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nustatyta laikina bendravimo tvarka ir nustatyta laikina S. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. G. ir E. G. bendravimo tvarka – tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas, o pasikeitus dukters G. G. telefono numeriui, motina G. G. įpareigojama nurodyti vaikų tėvui pasikeitusį telefono numerį. Taip pat nustatyta, kad S. G. su dukterimis E. G. ir G. G. bendrauja 1 kartą per savaitę 1 valandą tėvo ir dukterų susitikimą organizuojant pas psichologę I. V. psichologės paskirtu ir šalių suderintu laiku. Dukterų atvykimą nustatytu laiku užtikrina ieškovė. Nesant galimybės per savaitę 1 valandą užtikrinti tėvo ir dukterų bendravimo laiko pas psichologę, dėl psichologės, G. G. asmeninių priežasčių, bendravimo laikas perkeliamas į kitą artimiausią šalių suderintą dieną pas tą pačią psichologę I. V., nustatant, kad S. G. pas psichologę su vaikais turi bendrauti ne mažiau nei 4 kartus per mėnesį. G. G., atsižvelgiant į psichologės rekomendacijas, dalyvauja tėvo ir dukterų susitikimuose. Už psichologo teikiamas konsultacijas moka S. G. ir G. G. lygiomis dalimis. Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas CK 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, CK 3.170 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaikai turi teisę žinoti savo tėvus, 3 dalyje nurodyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Šie duomenys patvirtina faktą, kad G. G., nagrinėjamų aplinkybių metu, nesudarė dukterų G. ir E. G. galimybės bendrauti su tėvu (pažeista vaiko teisė žinoti tėvą, bendrauti su juo).

3. Nesutikdama su Institucijos nutarimu G. G. atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė pateikė skundą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. G., atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės skundas netenkintas ir Institucijos vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. birželio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui G. G. atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė prašo panaikinti Institucijos vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. birželio 23 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. G. atžvilgiu nutraukti, taip pat priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti.

4.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatliko visapusiško bei objektyvaus visų byloje esančių aplinkybių bei surinktų duomenų vertinimo, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, jog G. G. veikoje yra jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismas tendencingai byloje esančius įrodymus vertino saugodamas ne mažamečių vaikų interesus, o jų tėvo, kuris praeityje vaikų atžvilgiu yra elgesys itin žiauriai, nes vaikų atžvilgiu smurtavo fiziškai ir psichologiškai, dėl ko vaikai tėvo iki šiol bijo. Skunde taip pat nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kad neva dėl G. G. suformuotos nuomonės dukterys nenori susitikti su tėvu, nors byloje apklausta psichologė I. B., vienintelė kvalifikuota specialistė bendravusi su vaikais, dėl jų patirto smurto, aiškiai pasisakė, jog iš vaikų apklausos negalima daryti išvados, kad G. ir E. G. prieš tėvą yra nuteiktos ar kad jų parodymai suformuoti motinos, nes tokių duomenų byloje nėra. Skundo aukštesnės instancijos teismui autorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai sprendė, jog motina nebendrauja su specialistais, nes tokių duomenų byloje nėra, o taip pat aplinkybės, jog teismas visiškai nepagrįstai nevertino to, jog jau civilinės teisės priemonėmis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas dėl G. G. veiksmų nevedant vaikų pas psichologę I. V., tačiau civilinę bylą nagrinėjantis teismas jokių neteisėtų administracinėn atsakomybėn patrauktosios veiksmų nenustatė, taip pat nenustatė vaiko teisių pažeidimo.

4.2. Skunde nurodoma, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama i teisėtus vaiko interesus. Tinkamas tėvu valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtu užtikrinta teisė i visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N62- 482/2011, N62-485/2011, N575-305/2012, N575-739/2012 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 73 straipsnyje numatytas nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

4.3. Skunde aukštesnės instancijos teismui teigiama, jog G. G. įsitikinimu, ji vadovaudamasi aukščiau paminėtomis nuostatomis, pagrįstai nutraukė vaikų vedimą pas psichologę I. V., nes tokiu būdu buvo apsaugota vaikų emocinė ramybė, ką nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino ir psichologė I. B.. Pabrėžiama, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. prašė teismo G. G. skirti baudą už tai, kad vaikai nebuvo vedami pas psichologę I. V., tačiau teismas baudos neskyrė, nes laikė, jog ji nėra kalta dėl dukterų nenoro vykti pas psichologę. Skunde taip pat nesutiktina su nustatytu, kad dukterys nustojo norėti eiti į susitikimus su tėvu pas psichologę, nes motina juos per menkai motyvavo, tačiau skundo autorės įsitikinimu, tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Būtent išsami civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos analizė rodo, jog G. G. dar prieš atsisakant vaikams vykti pas psichologę I. V. buvo teismui išsakiusi savo nuogąstavimus, kad esant vaikų ir tėvo komplikuotiems santykiams, vaikus verčiant bendrauti su tėvu, vaikai patiria tik dar didesnį stresą ir žalą, vaikų ir tėvo santykiai tik dar labiau komplikuojasi. G. G. civilinę bylą nagrinėjančiam teismui nuosekliai teigė, kad vaikams jaučiant baimę, nerimą, nesaugumą, drastiškai elgtis negalima, prievarta perduodant vaikus bendravimui su tėvu, nepaisant vaikų prieštaravimų. Dar prieš vaikų kategorišką atsisakymą vykti į susitikimus su tėvu pas psichologę, G. G. buvo nurodžiusi teismui, jog vaikų lankymasis pas psichologę yra itin sudėtingas ir varginantis. Vaikams dėl jų jauno amžiaus yra sunku išbūti 1 valandą psichologo konsultacijose, vaikams taipogi sunku suprasti, kodėl jie yra verčiami eiti pas psichologę taip dažnai, kuomet jie nenori. Kaip buvo nurodžiusi G. G., vaikai buvo pavargę nuo tokio dalyvavimo konsultacijoje, dėl ko psichologei net yra tekę rakinti duris, nes vaikai yra bandę pabėgti. Vis dažniau vaikai į susitikimus ėjo prieš jų valią, tik todėl, kad reikia, o tokia situacija grubiai pažeidžia vaikų interesus, nes jie yra priversti patirti stresą, nerimą.

4.4. Skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat nurodoma, jog skundžiama nutartimi neteisingai nustatyta, kad motina G. G. nebendradarbiauja su specialistais. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad dukterys buvo apklaustos įvairių specialistų mažiausiai 8 kartus, o taip pat į visas vaikų organizuotas apklausas motina vaikus pristatė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. birželio 6 d. ir nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. kovo 6 d. G. šeimai teikė socialines paslaugas, tačiau paslaugų teikimas buvo nutrauktas nustačius, kad G. G. yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. paslaugos buvo nutrauktas ne dėl G. G. kaltės. Įvairūs specialistai bandė prikalbinti vaikus bendrauti su tėvu, tačiau nei vienam nepavyko, dėl ko G. G. nesuvokiama, kodėl ji viena yra kaltinama, dėl negebėjimo prikalbinti vaikus vykti į susitikimus su tėvu. Skunde pabrėžiama, jog sprendimas nebevesti vaikų pas psichologę I. V. buvo priimtas nepiktnaudžiaujant tėvų valdžia, o siekiant užtikrinti vaikų dvasinę ramybę.

4.5. Administracinėn atsakomybėn patrauktosios bei jos atstovės advokatės įsitikinimu, šioje byloje reikšmingiausi yra būtent I. B. parodymai, nes ji bendravo su G. ir E. G., turi reikalingą kvalifikaciją spręsti apie vaikų emocinę būklę. Kaip nurodė I. B. 2022 m. liepos 7 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, mergaičių amžius atitiko jų socialine brandą. Atsižvelgiant į jų amžiaus tarpsnį, duoti parodymai buvo ganėtinai aiškūs ir išsamūs. Abiejų mergaičių pasakojimuose vyravo negatyvus požiūris į tėtį. Jaunesnioji mergaitė iš karto pradėjo pasakoti, jog tai, kas liečia tėtį, viskas yra blogis. Taip pat aiškino pavienius epizodus iš gyvenimo, jų patirtis. Visuose mergaičių išvardintuose epizoduose yra jaučiamas prievartinis elgesys jų atžvilgiu, nes buvo pasakojama, kad jos nenorėjo važiuoti į kaimą, tėčiui sakė, kad nenori, tėtis liepė rengtis, vieną iš jų nutempė už kojos nuo lovos arba pažadėjo nuvežti pas mamos tėvus, bet nuvežė pas jo tėvus, t. y. jos buvo apgautos. Taip pat tokie epizodai, kai valgant tėtis suduoda šaukštu bei smurto prieš mamą epizodai, kuomet jai buvo užsukamas pirštas ir apie tai pasakodamos mergaitės rodė liūdesį. Kuomet vaikų akivaizdoje yra naudojamas smurtas, nukreiptas prieš mamą, vaikai automatiškai solidarizuojasi su mama ir ją gina. Vyresnioji mergaitė išgyvena traumuojančias patirtis, ką labai aiškiai parodo jos elgesys, nes kalbant apie visus įvykius, jos pečiai būna sutraukti, jaučiasi pažeminta. Psichologės nuomone akivaizdu, kad šios patirtys tokio amžiaus vaikams yra traumuojančios ir būtent tai, o ne tam tikras mamos poveikis, padėjo mergaitėms pačioms susiformuoti tokį neigiamą požiūrį į tėtį bei galėjo daryti įtaka ir norui lankytis pas psichologą. Kaip nurodė psichologė, to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai elgesys ir požiūris i problemą daro įtaką vaikų elgesiui, tačiau tai nereiškia, jog mama taip pat turėtų per prievartą versti vaikus lankytis pas psichologą. Vaikai nėra nuosavybė ir prievartos naudojimas yra negalimas bet kokiame jų gyvenimo aspekte, tokiu būdu vystosi dar didesnis priešiškumas.

4.6. Skunde apygardos teismui taip pat nurodoma, jog G. G. dar 2021 m. spalio 18 d. skundu Institucijai nurodė, jog vaikai atsisako bendrauti su tėvu, kad jaučiasi jo įbauginti, kad dukros jai yra pasakojusios apie jų atžvilgiu tėvo naudotą smurtą, kad tėvas trenkęs vaikams per veidą, numetęs nuo lovos, tempęs už rankos, užsukęs ausis ir kt. Pati Institucija kreipėsi į teisėsaugos instituciją, kad būtų nustatyta, ar S. G. psichologiškai ir fiziškai smurtavo vaikų atžvilgiu, tad dabartinis Institucijos palaikymas tėvo pozicijos, kai jis akivaizdžiai smurtavo vaikų atžvilgiu, aiškiai parodo, jog Institucija negina vaikų interesų, dėl ko vaikų interesus privalo ginti vaikų motina. Skunde taip pat teigiama, jog būtent G. G. pastangų dėka pradžioje vyko tėvo ir dukrų susitikimai, tačiau S. G. savo veiksmais sugebėjo sunaikinti tą trapų ryšį, kurį jis turėjo su dukterimis. G. G. galutinai prarado pasitikėjimą tėvu, kai 2022 m. vasario 3 d. susitikimo metu jis įkalbėjo dukrą vykti su juo kartu pažadėdamas tai, jog bet kuriuo metu, kai ji norės, jis parveš ją pas mamą, tačiau pažado netesėjo, net kelis kartus jai prašant, atsisakė ją parvežti namo. E. pasitikėjimą tėvu galutinai prarado po 2022 m. vasario 24 d. įvykių, kuomet S. G., nepaisydamas vaiko nenoro važiuoti kartu su juo, rodydamas prievartą, pagriebė E. G. verkiančią per prievartą ir nešė į savo automobilį.

4.7. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nevertino 2022 m. vasario 24 d. įvykių kaip reikšmingų vaikų nenorui bendrauti su tėvu. Pabrėžtina, kad šis epizodas yra įtrauktas į ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vis dar tiriamas. G. G. atstovė advokatė skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo teisėja laikosi pozicijos, jog ikiteisminis tyrimas gali baigtis kaltinamojo akto surašymu, todėl atitinkamai turėjo būti vertinti S. G. veiksmai naudoto smurto vaikų atžvilgiu, nes būtent tėvo naudotas smurtas nulėmė vaikų nenorą eiti su tėvu į susitikimus.

4.8. Administracinėn atsakomybėn patrauktoji taip pat kategoriškai nesutinka su teismo išvadomis, jog ji nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. nesudarė sąlygų G. G. tiesiogiai bendrauti su tėvu S. G. nuotolinio ryšio priemonėmis. Visų pirma, toks kaltinimas nepagrįstas absoliučiai jokia medžiaga. Antra, tokie kaltinimai buvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismo buvo atmesti. Pareiškėja civilinėje byloje buvo nurodžius, jog jei S. G. nori susiskambinti su vaikais, jis gali tą padaryti skambinant tiesiogiai jai, nes abi dukterys yra mažametės, dėl ko negali būti reikalaujama joms privalomai turėti ir naudotis savo asmeniniu mobiliuoju, tačiau pats S. G. pareiškėjai yra skambinęs vos kelis kartus, darbo metu, žinodamas, jog pareiškėja tuo metu suorganizuoti pokalbio su dukra tikrai negalės. Taip pat G. G. teismo posėdžio metu davė išsamius paaiškinimus, kodėl buvo keičiami G. telefono numeriai ir kodėl ji nebesinaudoja telefonu dabar. G. telefono numerį G. G. pirmą kartą pakeitė, kai S. G. dar gyveno kartu ir dukra pamiršo P1N kodą, o antrą kartą telefono numerį pakeitė dėl to, kad dukra nuolat sulaukdavo skambučių iš nežinomų numerių, todėl G. G. ir informavo S. G., kad su dukromis gali susisiekti per ją. Nors ir būdavo dienų, kai ji neatsiliepdavo į S. G. skambučius, bet ji tuo metu dirbdavo ir paskui S. G. perskambindavo. Patys vaikai, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m., nebuvo išreiškę noro paskambinti tėvui ar pasakę, kad jo pasiilgo. Jeigu vaikai būtų išreiškę norą bendrauti telefonu, G. G. tikrai to neuždraustų.

5. Institucijos atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą, prašoma skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Institucija nurodo, jog administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis ANK nuostatų, tyrimo metu buvo vertinama Institucijoje turima medžiaga apie G. G. ir S. G. situaciją. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. birželio 23 d. nutarimas buvo priimtas remiantis ne tik S. G. skundu, bet ir Institucijoje turėtų ir papildomai surinktų įrodymų visuma. Institucija atsiliepime atkreipė aukštesnės instancijos teismo dėmesį, kad tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, natūraliai turi didesnę įtaką vaikui ir dėl nuolatinio, tiesioginio, kasdieninio bendravimo su vaiku gali bei privalo padėti vaikui įveikti iškilusius sunkumus, kitais veiksmais parodyti vaikui, jog gerbia vaiko tėvą (motiną), nepaisant gyvenimo skyrium, pripažįsta jo/jos ypatingą vaidmenį vaiko gyvenime. Institucija atsiliepime taip pat pažymėjo, jog siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, tačiau negarinėjamu atveju buvo nustatyta, kad G. G. nesistengia palaikyti dukterų ir tėvo bendravimo, neskatina vaikų susitikti su tėvu S. G., teigdama, jog patys vaikai nenori bendrauti su tėvu.

6. Suinteresuoto asmens S. G. atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą, prašoma skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą.

6.1. Atsiliepime mažamečių dukrų tėvas nurodo, jog nuo 2021 m. lapkričio 24 d. išsikraustė ir gyvena atskirai, o mažametės mergaitės gyvena su jų motina G. G.. Nors jokių ribojimų S. G. bendravime su dukromis nėra ir niekada nebuvo, bet visą skyrybų laikotarpį (daugiau nei 2 metus) G. G. nepagrįstai riboja ir sudaro įvairias kliūtis, neleisdama ir pažeisdama teisę mažametėms dukroms ir jų tėvui S. G. matytis ir bendrauti, dukrų tėvui visiškai neleidžia dalyvauti jų gyvenime, G. G. dukras baugina bei nuteikinėja prieš jų tėvą ir jo giminaičius, formuoja dukroms tėvo atstūmimo sindromą. Vaikų tėvas S. G. savo vaikų nėra matęs nuo 2022 m. liepos 12 d., nors vaikai gyvena tame pačiame mieste, vaikų mama G. G. nuolat randa įvairių priežasčių, kurios tik jos manymu, jai suteikia teisę nevykdyti teismų nutarčių dėl laikinos bendravimo tvarkos, antstolio raginimų, specialistų rekomendacijų, taip visiškai atribojant vaikų tėvą nuo vaikų.

6.2. Administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. nenori ir nesiekia susitarti, elgiasi konfliktiškai, į santuokos nutraukimo procesą nuo pat pirmųjų dienų įtraukė mažametes dukras, prašo jas pasakoti savo pačios joms pasakotas ir jai palankias aplinkybes, o įvairioms institucijoms rašo įvairius nepagrįstus ir melagingus skundus, kurių anksčiau niekada nebuvo, nes ir nebuvo tam pagrindo. G. G. nevykdo visų be išimties laikinų bendravimo tvarkų, nepaiso specialistų rekomendacijų, nevykdo teismo įpareigojimų, ji piktybiškai riboja S. G. teisę matytis, bendrauti su dukromis ir dalyvauti jas auklėjant bei jų gyvenime, taip pat pažeidžia ir vaikų teises bendrauti su savo tėvu. G. G. riboja bendravimą ryšio priemonėmis - keitinėja dukros G. telefono numerius ir naujo numerio dukrų tėvui nepraneša (telefono numerį ji pakeitė jau mažiausiai 4 kartus), telefono numerį atsisakė pateikti ir 2023 m. balandžio 26 d. santuokos nutraukimo byloje teismo posėdžio metu teismui to prašant, ignoruoja S. G. skambučius tikslu pabendrauti su dukromis, nebendradarbiauja, vienašališkai be S. G. žinios ir pritarimo keitinėja dukrų lankomas ugdymo įstaigas - dukra G. per 3 metus nepilnus skyrybų metus vien G. G. sprendimu lanko jau trečią pradinę mokyklą. G. G. nesiekia dukrų gerovės, o siekia tik gauti sau naudos skyrybų procese, ji visiškai nesilaiko specialistų teikiamų rekomendacijų, su jais nebendradarbiauja ir jų pagalbos atsisako, šioje ir skyrybų byloje yra pateikti tai patvirtinantys specialistų ir kitų institucijų atsakymai.

6.3. Atsiliepime teigiama, kad S. G. gyvenant kartu su G. G., jo ryšys su dukromis buvo artimas bei puikus ir tik išsikrausčius gyventi atskirai, santykis su dukromis pradėjo blogėti dėl G. G. veiksmų. Tėvas S. G. visapusiškai rūpinosi vaikais, vežė į ugdymo įstaigas ir būrelius, pasiimdavo iš jų, praleisdavo su mažametėmis dukromis visą savo laisvalaikį. Dukrų ir tėvo emocinio ryšio stiprinimui dar 2022 m. gegužės 25 d. Institucijos ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybos buvo rekomenduota vaikų ir tėvo susitikimus daryti dalyvaujant vaikų psichologui, tačiau G. G. tam prieštaravo, jai netiko socialinių paslaugų centro pasiūlyti psichologai, netiko ir S. G. surasta vaikų psichologė-psichoterapeutė Dr. I. Š.-S.. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog G. G. piktybiškai ir visiškai nevykdo ir šiuo metu nustatytos dukrų ir tėvo bendravimo tvarkos, pagal kurią dukrų ir tėvo susitikimai turi vykti Vaikų gerovės centre „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant šio centro specialistams. Administracinėn atsakomybėn patrauktoji per daugiau nei 1 metus ne tik nei karto vaikų į susitikimus su tėvu neatvežė, tačiau su centru iki šiol net nepasirašė sutarties dėl paslaugų gavimo, vaikų centro specialistai nei karto nėra matę ir jais bendravę, o specialistų siūlomos pagalbos G. G. atsisako.

6.4. S. G. taip pat nurodo, jog G. G. visiškai nebendradarbiauja su dukrų tėvu nei vaikų ugdymo, nei su vaikų sveikata susijusiais klausimais, jo prašymus ignoruoja, neleidžia tėvui dukrų pasveikinti su gimtadieniais ar kitomis šventėmis bei visiškai neleidžia dalyvauti dukrų gyvenime. G. G. nesitaria ir nederina ugdymo įstaigų parinkimo klausimais, vien savo sprendimu viduryje mokslo metų ji dukrai G. be S. G. žinios jau 2 kartus pakeitė dukros lankomą mokyklą - per 3 santuokos nutraukimo metus vien G. G. sprendimu ir pasirinkimu dukra G. lanko jau trečią pradinę mokyklą. Neabejotinai, vaikui išgyvenančiam tėvų skyrybas, vien toks dažnas mokyklų (aplinkos) keitimas be jokios realios tam priežasties sukelia tik papildomą stresą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinis skundas netenkinamas

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. birželio 23 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), yra teisėta ir G. G. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį bei jai paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

8. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad apeliacinis skundas yra paremtas iš esmės tais pačiais esminiais argumentais kaip ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės skundas apylinkės teismui. Į visus esminius apeliantės skundo argumentus yra išsamiai ir detaliai atsakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas skundžiamoje Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiai neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

9. Institucijos nutarimu G. G. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad padarė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) ir 12 straipsnio 1 dalį (vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti), pažeidimą. Taigi, G. G. panaudojo motinos teisę, apibrėžtą CK 3.155 straipsnyje, priešingai dukrų G. ir E. G. interesams ir pažeidė vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o būtent: pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatytą laikiną S. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d.

10. ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai, pavyzdžiui, VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

13. Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš G. G. paaiškinimų matyti, jog ji Institucijos 2023 m. birželio 23 d. nutarime nurodytas aplinkybes neigia, tvirtindama, jog pačios mažametės mergaitės G. ir E. G. nenori ir atsisako bendrauti su tėčiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks G. G. savo pačios veiksmų vertinimas, nepaneigia tiek Institucijos, tiek ir apylinkės teismo išvadų dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių trumpųjų sms žinučių nuotraukų (1 t., b. l. 22-52) matyti, jog S. G. nuolat kontaktavo su G. G., teiravosi dėl susitikimų su psichologu, siūlydavo tinkamas nuo darbo datas susitikimams su psichologu, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. vis nukeldavo vizitus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog mergaičių tėvas norėjo pasveikinti E. G. su gimtadieniu, tačiau mergaičių mama nekėlė mobiliojo ryšio telefono. Atkreiptinas dėmesys, jog iš trumpųjų sms žinučių nuotraukų matyti, jog S. G. rašė žinutes tekstu „kada galėsiu pamatyti savo vaikus? Ar joms viskas gerai?“, būtent iš tokių trumpųjų sms žinučių galima daryti išvadą, jog tėvui nebuvo suteikta jokia galimybė susižinoti apie dukras bei su jomis susitikti. Administracinio nusižengimo byloje esančių trumpųjų sms žinučių nuotraukose taip pat matyti, jog G. G. kategoriškai atsisakė mergaites vežti pas psichologą, į prašymus atsiųsti dukros G. G. mobiliojo telefono numerį G. G. taip pat neatsakė, nors S. G. jos ne kartą prašė, norėdamas dukterį pasveikinti su gimtadieniu (2 t., b. l. 68-71). Teismo vertinimu, toks G. G. elgesys, kai ji ignoruoja S. G. prašymus, susijusius su bendravimu su vaikais, vengimas ieškoti pagalbos, kad tėvo ir vaikų ryšys gerėtų, siekiamybė neveikimu apriboti jų bendravimą, laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimo savo motinos teisėmis, kurias ji turi didesnes galimybes įgyvendinti tik dėl to, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Šioje situacijoje vaikų motina savo neveikimu, pastangų nedėjimu, priešišku nusiteikimu kito iš tėvų atžvilgiu, kenkia vaikų ir tėvo bendravimui, kas neatitinka vaikų interesų ir poreikių.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, iš aukščiau aprašyto matyti, jog tarp G. G. ir S. G. tiek įvykio metu, tiek ir dabar yra susiklostę konfliktiniai tarpusavio santykiai, kurie paremti išimtinai kategoriškais nesutarimais dėl bendravimo su dukterimis G. ir E. G., teismo nuomone toks kategoriškas ir bekompromisis šalių bendravimas nėra geriausia alternatyva mažamečių vaikų interesams.

16. Iš apeliantės skundo aukštesnės instancijos teismui matyti, jog G. G. nuolat pabrėžia prieš ją pačią ir mergaites S. G. naudotą fizinį smurtą, dėl kurio yra vykdomas ikiteisminis tyrimas. Šiame kontekste atkreiptinas tiek administracinėn atsakomybėn patrauktosios, tiek jos atstovės dėmesys, jog vis dėlto, joks galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime priimtas nėra, todėl vertinti proceso šalių veiksmus pagal savo įsitikinimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad teisinis pagrindas, ribojantis S. G. bendrauti su dukromis, nėra duomenų, kad jam taikytos kokios kardomosios ar laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo ribojimo, todėl vien nurodomas galimas smurto faktas, kurio pagrįstumas vis dar tiriamas, negali būti bendravimą ribojantis faktas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog akivaizdu, kad tarp G. G. ir S. G. yra susiklostę ypatingai konfliktiški santykiai, o taip pat vertinant, aplinkybę, jog skyrybų procesas yra inicijuotas G. G., jos parodymai negali būti vertintini kaip visiškai objektyvūs dėl vykstančių civilinių ginčų ir susiklosčiusių tėvų abipusių konfliktinių santykių.

17. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančios Institucijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketos V skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su kitais asmenimis ir (ar) specialistais, psichologė I. V. nurodė, jog po įvykusių aštuonių psichologinių konsultacijų tėvo ir dukrų ryšio stiprinimui, matyti, jog tarp S. G. ir jo dukrų bendravime pokyčiai yra, bet jie kol kas nedideli. Mergaitės dažniau atsako į bendravimą ar įsitraukia į veiklą kartu su tėčiu nei pirmose konsultacijose. Mergaičių tėvas konsultacijų metu deda pastangas bendrauti su dukromis, moka jas kalbinti, jei reikia, atsižvelgia į rekomendacijas. Apibendrinant psichologė nurodė, kad konsultacijų metu progresas lėtas, tačiau vyksta. Tuo tarpu motinai nutraukus tolimesnį šių konsultacijų tęsimą, darom akivaizdi žala mergaičių interesams ir jų prigimtinei teisei – bendrauti su tėvu.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog, nederindama vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo susitikimų, G. G. taip pat atsisakė spręsti šį klausimą kitu būdu, pvz., užtikrindama, kad tėvas galėtų susisiekti su vaiku telefonu. Kaip matyti iš apeliantės pozicijos, jos įsitikinimu, mažametės dukros neprivalo turėti mobiliojo ryšio telefonų. Aukštesnysis teismas nekvestionuoja šios G. G. pozicijos, tačiau pažymi, jog būtent Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo nustatyta, jog tėvo S. G. ir dukrų bendravimas ryšio priemonėmis yra neribojamas, o pasikeitus dukters G. G. telefono numeriui, G. G. įpareigojama dukterų tėvui nurodyti pasikeitusį numerį. Šiuo atveju, mergaičių motinai sprendžiant dėl disponavimo mobilaus ryšio priemonėmis mergaitėms, šį klausimą atitinkamai turėjo spręsti ir nustatant bendravimo tvarką, o ne tik tada, kai kyla konfliktas dėl susisiekimo su mergaite. Jei motina sprendžia, kad mergaitėms nebūtinas mobilus ryšys, jis numatytą bendravimo formą ji privalėtų užtikrinti kitu būdu, pvz. per skambučius į jos ryšio priemones. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, šios pareigos administracinėn atsakomybėn patrauktoji akivaizdžiai nevykdė.

19. Įvertinusi Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatytą laikiną S. G. bendravimo su nepilnametėmis G. ir E. G. tvarką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. G. nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. nesudarė sąlygų G. G. tiesiogiai bendrauti su tėvu S. G. nuotolinio ryšio priemonėmis bei nutraukė G. G. ir E. G. konsultacijas tėvo ir dukrų ryšio stiprinimui pas psichologę I. V.. Tokia G. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

20. Konstatavus, kad G. G. pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, jos atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės prašymas priteisti G. G. naudai visų nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.