Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-932/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-31Vilniaus apygardos teismas
  3. T-768-818/2022Nutartis · 2022-07-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-361-1133/2023Nutartis · 2023-03-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
1A-333-932/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23864-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Zita Malova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-932/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23864-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjai advokatei Zitai Malovai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki laisvės atėmimo keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., 03.20 val., iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., 13.21 val., t. y. viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 8, 10 punktais, 6 dalimi, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis priklausomybės ligas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu dėl to jog, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2021 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, netoli greitojo maisto restorano „McDonalds“, esančio Seinų g. 3, iš tyrimo metu nenustatyto asmens savo reikmėms įsigijo 23,79637 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,84 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,019 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, 0,00071 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš kurių dalį (0,081 g kanapių antžeminių dalių ir 0,019 g tetrahidrokanabinolio) laikė su savimi iki tol, kol 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 03.20 val., Vilniuje, Sodelių gatvėje atliekant A. K. automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, policijos pareigūnai minėtas medžiagas rado ir paėmė. Kitą dalį psichotropinių ir narkotinių medžiagų (23,79637 g amfetamino, 0,00071 g metamfetamino, 0,759 g kanapių antžeminių dalių) laikė sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., 13.45 val., kol atliekant kratą šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras Benediktas Leišys prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. paskirtos bausmės ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Skundu taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo atidėtas A. K. paskirtos bausmės vykdymas.

2.1. Prokuroras, motyvuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta pernelyg švelni bausmė, nurodo, jog A. K. praeityje jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Apklausiamas tyrimo metu ir teisme jis neneigė vartojantis draudžiamas medžiagas. Veikos padarymo metu jo organizme taip pat surasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio rūgšties, metamfetamino pėdsakų. Nustatyta, jog A. K. neteisėtai įgijo ir laikė 4 rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas: 23,79637 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,84 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,019 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio ir 0,00071 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. spalio 25 d. specialisto išvada, nustatyta, kad A. K. įsigijo ir laikė: didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino (didelis kiekis – daugiau kaip 20 g, bet ne daugiau nei 100 g); nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių (nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g)); nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino (nedidelis kiekis ne daugiau kaip 0,2 g); nedidelį kiekį tetrahidrokanabinolio (nedidelis kiekis iki 0,02 g). Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad A. K. disponavo dideliu kiekiu – 23,79637 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmės dydis tapo lygus bausmės minimumui. Skunde pabrėžiama, kad bausmės dydis privalo būti proporcingas padarytai veikai ir atgrasyti asmenį nuo nusikalstamo elgesio modelio pasirinkimo ateityje, todėl šiuo atveju jis turėtų būti artimas ne sankcijos minimumui, o vidurkiui.

2.2. Prokuroras skunde taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad nors A. K. baudžiamoji atsakomybė taikyta du kartus, abiem atvejais už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, tačiau teisei priešingas elgesys nėra sistemingas (už sunkesnį nusikaltimą teistumas išnykęs). Tuo tikslu pabrėžia, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė turėdamas teistumą dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Asmuo praeityje buvo susijęs su narkotinių priemonių disponavimu, du kartus dėl to teistas. A. K. oficialiai nedirba, sistemingai daro administracinius nusižengimus. Byloje nagrinėto įvykio metu jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nors pastarajam ir buvo priimti du apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, tačiau A. K. ir toliau disponuoja draudžiamomis medžiagomis: vienu metu vartojo įvairias narkotines bei psichotropines medžiagas – jo organizme, kaip minėta, surasta trijų rūšių medžiagų pėdsakų, o iš automobilio ir patalpų rastos ir paimtos net keturios jų rūšys. Vienos jų – psichotropinės medžiagos amfetamino – kiekis yra didelis (23,79637 g). Prokuroro teigimu, tai rodo didelį tiek asmenybės, tiek byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos pavojingumą. Asmuo nesitaiso, praeityje disponavo narkotinėmis medžiagomis, buvo nuteistas, vėliau tokias medžiagas ir vėl nuolat vartojo bei laikė. Po byloje nagrinėto įvykio A. K. ir vėl galimai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – iš ĮKNR registro duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41486-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, kuriame A. K. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą. Tai rodo, kad pastarojo požiūris į narkotines bei psichotropines medžiagas bei tokio pobūdžio priešingas teisei elgesys yra sistemingas ir jis nesikeičia.

2.3. Skunde nurodoma, kad nuteistajam nepagrįstai taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Prokuroras pažymi, jog bausmės vykdymo atidėjimas A. K. jau buvo taikytas anksčiau, tačiau jis grįžo prie nusikalstamo elgesio – vėl neteisėtai disponavo daugelio rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, vienos iš rūšių – amfetamino kiekis yra didelis (surasta 23,79637 g šios medžiagos), vartojo kelias medžiagų rūšis vienu metu, būdamas nuo jų apsvaigęs vairavo transporto priemonę. A. K. nepaiso visuomenėje nustatytų teisės normų ir dažnai daro administracinius nusižengimus, oficialiai nedirba. Pasak prokuroro, visa tai rodo, kad nėra pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

3. Posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, manant, kad nustatyta pernelyg trumpa laisvės atėmimo bausmės trukmė, be to, nepagrįstai taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą, nenustačiusi jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisakys būtent dėl šių apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

6. Pirmosios instancijos teismas A. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato šias bausmių rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę – jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, tačiau darbingas, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, registruojasi Užimtumo tarnyboje (nuteistojo žodžiais), anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis, turint tikslą jas platinti, jau išnykęs, paskutiniuoju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą yra sumokėjęs, baustas administracine tvarka, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė).

7. Iš to, kas aptarta anksčiau, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes vertino netinkamai ir tai nulėmė neteisingos bausmės paskyrimą. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam iš kelių įstatymo numatytų bausmės rūšių nuteistajam buvo parinkta pati griežčiausia, t. y. terminuotas laisvės atėmimas. Prokuroras su tokia bausmės rūšimi sutinka, tačiau mano, kad jos dydis yra pernelyg mažas ir prašo skirti artimą vidurkiui. Su tokia pozicija nesutiktina.

8. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sugriežtinti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę gali tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino ar netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir dėl to paskirta bausmė yra aiškiai per švelni bei neteisinga. Iš prokuroro skundo turinio galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tiek nuteistojo padarytos veikos, tiek paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, kas nulėmė pernelyg švelnios bausmės skyrimą. Pasak prokuroro, didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą rodo sistemingas teisei priešingas elgesys (šiuo aspektu atitinkamai ginčijama skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nuteistojo teisei priešingo elgesio negalima laikyti sistemingu). Prokuroras akcentuoja ankstesnius nuteistojo teistumus, daromus administracinius nusižengimus, pradėto naujo ikiteisminio tyrimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį faktą. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo negali nulemti griežtesnės bausmės skyrimą nuteistajam, ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ir į pastarąją aplinkybę gali būti atsižvelgiama bendrai sprendžiant dėl asmenybės pavojingumo. A. K. išties anksčiau buvo du kartus teistas, tačiau jo teistumas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos jau yra išnykęs ir šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarymas gali būti vertinamas tik kaip bendrai nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nesuteikiant jai dominuojančios reikšmės. Tuo tarpu A. K. teistumas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu pastarasis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, skundžiamame nuosprendyje jau yra įvertintas, pastarasis faktas nulėmė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimą ir tai neabejotinai prisidėjo prie sprendimo parinkti nuteistajam griežčiausią įstatymo numatytą bausmės rūšį. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti ir tai, jog teismas įvertino, kad A. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjo. Nors administraciniai nusižengimai nėra ypač šiurkštūs ir pavojingi, tačiau nevienkartiniai teisei priešingi veiksmai, baudų nemokėjimas pagrįstai įvertinti kaip vieni iš nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, kas kartu su teistumu ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrindė pačios griežčiausios bausmės rūšies parinkimą.

9. Apeliaciniame skunde prokuroras, prašydamas griežtinti bausmę, akcentuoja nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą, pabrėždamas tai, kad nuteistasis vienu metu vartojo įvairias narkotines bei psichotropines medžiagas – jo organizme surasta trijų rūšių medžiagų pėdsakų, o iš automobilio ir patalpų rastos ir paimtos net keturios jų rūšys, vienos jų – psichotropinės medžiagos amfetamino – kiekis yra didelis (23,79637 g). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant bausmės, skirtinos už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, individualizavimo klausimą kaltininko disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšys, jų kiekis savaime nerodo, jog veika yra išskirtinai pavojinga, o kaltininkui turi būti skiriama ne tik griežčiausia bausmės rūšis, bet ir jos dydis nustatomas artimas vidurkiui. A. K. narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja ne pirmą kartą, turi tam tikrą draudžiamų medžiagų vartojimo patirtį (apklausiamas parodė, jog vartoja apie penkerius metus, beveik kiekvieną dieną), suprantama, kad tokio asmens narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų poreikis yra didesnis, ankstesniu baudžiamuoju įsakymu A. K. taip pat buvo nuteistas už kelių draudžiamų medžiagų disponavimą savo reikmėms. Taigi nors nagrinėjamu atveju nuteistasis ir disponavo iš viso kelių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tačiau toks faktas daugiau rodo asmens priklausomybę draudžiamoms medžiagoms (specialisto išvada nustatyta, kad šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, metamfetamino pėdsakų), o ne sudaro pagrindą skirti griežtesnę bausmę. Kita prokuroro akcentuojama aplinkybė – rastas didelis amfetamino kiekis – jau yra įvertinta kvalifikuojant nuteistojo veiką pagal griežtesnę atsakomybę numatančią BK 259 straipsnio 1 dalį (o ne kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje), be to, nurodytos psichotropinės medžiagos (amfetamino kiekis) tik nežymiai viršija didelį šios medžiagos kiekį (dideliu šios medžiagos kiekiu laikytina daugiau nei 20 g, bet ne daugiau nei 100 g, kai nagrinėjamu atveju rasta 23,79637 g amfetamino).

10. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ir jos dydį nustatydamas kiek didesnį už tokios bausmės minimumą, bausmės klausimą išsprendė netinkamai, skyrė aiškiai per švelnią bausmę, taip pat nesutiktina ir su prokuroro argumentais, kad paskirtos bausmės vykdymas atidėtas nepagrįstai.

11. Pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-457-677/2015, 2K-449-942/2016).

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, išdėstė aiškius ir išsamius tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus. Pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams dėl tikslingumo atidėti bausmės vykdymą, teisėjų kolegija sprendžia, jog prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamos iš esmės tos pačios aplinkybės, būtent kuriomis vadovaujantis atitinkamai buvo prašoma ir skirti griežtesnę bausmę (nustatant ilgesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę), šių argumentų nepaneigia. Nustatyta, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika pasireiškė narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu asmeninio vartojimo tikslais. Pagrindinė tokio nusikalstamo elgesio priežastis – nuteistojo priklausomybė nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir realiai paveikti kaltininką, yra galimybė taikant įvairius draudimus bei įpareigojimus skatinti nuteistąjį keisti gyvenimo būdą, gydytis turimą priklausomybę (tokį norą bei sutikimą yra išreiškęs ir pats nuteistasis). Tai, kad toks teismo rodomas pasitikėjimas gali nuteistajam padaryti teigiamą įtaką, rodo faktas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą A. K. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, pastarasis per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo pirmo nusikaltimo, už kurį teistumas, kaip minėta, buvo išnykęs jau skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, kai nuteistajam yra nustatyti iš viso keturi draudimai ir įpareigojimai, nukreipti į gydymąsi nuo priklausomybės, nuteistojo užimtumą, yra pagrindas spręsti, kad nuteistasis gali iš esmės pakoreguoti savo elgesį ir BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami be realaus bausmės atlikimo.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, šis teismas nepažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančių normų, nuteistajam paskyrė nusikalstamą veiką ir jo paties asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę, kurios vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, pagrįstai atidėjo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir jį atmeta.

14. Valstybės teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gegužės 2 d. pateikė teismui pažymą Nr. APD-2022-05141 (pirminė), prašant iš nuteistojo A. K. valstybės naudai priteistini 120 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

15. BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

16. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą. Tai reiškia, kad apeliacinį procesą, kuriame gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), iniciavo ne nuteistasis, be to, pastarajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo A. K. yra negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis