- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2-1256-323/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12983-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- A. L.
- Advokatai
- Evaldas Jonas Šorius, Robertas Ivanauskas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei B. P., jos atstovui advokatui Robertui Ivanauskui, atsakovams A. L., A. L., jų atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams A. L. ir A. L. dėl sumokėtų įnašų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 31697,00 Lt sumokėtų įnašų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovais sudarė žodinį susitarimą pirkti jų turimą žemės sklypą. Prašomus priteisti pinigus pervedė atsakovams kaip avansą. Nurodė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, jiems vengiant paruošti pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovės gavo prašomą priteisti sumą, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, jai vengiant pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl finansinių problemų (b.l. 18).
Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovai prašo teismo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad matė ir girdėjo, kad ieškovė ir atsakovas A. L. tarėsi dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, žiūrėjo sklypo dokumentus.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad iš atsakovės sužinojo, kad ieškovė atsisakė pirkti atsakovų žemės sklypą. Paaiškino, kad dėl tokio ieškovės atsisakymo atsakovai turėjo nuostolių, būtų galėję sklypą parduoti kitiems asmenims, tačiau ieškovei sumokėjus rankpinigius to padaryti nebegalėjo.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad iš atsakovės sužinojo, kad ieškovė atsisakė pirkti žemės sklypą, paaiškino, kad atsakovės prašymu skambino ieškovei dėl susidariusios situacijos, tačiau ieškovė pasakė, kad sklypo nebepirks.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2008 m. vasarą tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (b.l. 9, 33), pirkimo-pardavimo. Šalims pasiekus žodinį susitarimą dėl žemės sklypo kainos – 90000,00 Lt, ieškovė 2008-08-29 bankiniu pavedimu pervedė į atsakovo A. L. sąskaitą 10000,00 Lt, 2008-11-12 pervedė 19997,00 Lt, 2008-12-04 pervedė 1700,00 Lt, iš viso 31697,00 Lt (b.l. 6, 7). Šalims nesudarius rašytinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir sandoriui neįvykus, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų jos pervestus pinigus.
Byloje nustatyta, kad ieškovės atliktais pervedimais į atsakovo A. L. sąskaitą sumokėta iš viso 31697,00 Lt (b.l. 6-7). Šalys neginčija nei pinigų pervedimo ir gavimo fakto, nei pervestos sumos dydžio. Šalių ginčas kilo tik dėl to, kokiu pagrindu pervestos šios lėšos. Ieškovės atstovas tokius pinigus laiko kaip atsakovų įgytus be pagrindo, o atsakovai juos laiko rankpinigiais, kurie, dėl ieškovės kaltės nesudarius sutarties, negrąžinami, t.y. atsakovų nuomone, mokėjimų paskirtis buvo ne tik sumokėti dalį kainos pagal būsimą pagrindinę sutartį, bet ir užtikrinti jos įvykdymą (b.l. 67-68).
Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt.
Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, o būtent, kad visi tarp šalių sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo susitarimai buvo žodiniai ir byloje nesant įrodymų, kurie leistų teigti priešingai, sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad ieškovė 31697,00 Lt sumokėjo atsakovams, pinigus pervesdama į atsakovo A. L. sąskaitą, kaip avansą. Atsakovų pozicija, kad ieškovės pervestos įmokos laikytinos rankpinigiais, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo funkciją atlieka tik netesybos ir rankpinigiai. Tiek susitarimas dėl netesybų, tiek susitarimas dėl rankpinigių turi būti rašytinis (CK 6.72; 6.99 straipsniai). Kaip minėta, šalys pripažįsta, kad jokio rašytinio susitarimo sudariusios nebuvo. Todėl teismas sprendžia, kad tarp šalių esant ginčui dėl ieškovės atliktų 31697,00 Lt mokėjimų paskirties, tokie mokėjimai laikytini avansu. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas c.b. Nr. 3K-P-382/2006; 2008-09-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-405/2008; 2011-03-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-129/2011; kt.).
Pagal Civilinio kodekso 6.242 str. 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pažymėtina, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiškas civilinės teisės institutas (CK 6.237-6.242 str.), teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms prielaidoms. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos šalys iki ginčo buvo draugai (b.l. 2), todėl avansiniai mokėjimai buvo vykdomi tarp šalių esant tarpusavio pasitikėjimui, t.y. pinigai atsakovams buvo pervedami, esant pagrindui, t.y. pinigai buvo mokami ateityje tikintis sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovei atsisakius pirkti žemės sklypą ir tokios sutarties nesudarius, toks pagrindas išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčo teisiniai santykiai nagrinėjamoje byloje gali būti kvalifikuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas. Kadangi 2008 m. vasarą sudarytu žodiniu susitarimu nesukūrus teisinių santykių (neįgijus teisių ir pareigų), atsakovų gautas avansas laikytinas gautu be teisinio pagrindo, todėl jie privalo atlyginti ieškovei patirtus tokio pat dydžio nuostolius, t.y. 31697,00 Lt (CK 6.242 str. 1 d.).
Priežastis, dėl kurių nebuvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis šalys aiškina skirtingai. Ieškovė nurodė, kad atsakovai dėl jai nesuprantamų priežasčių vengė parengti žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus, ji niekada nematė sklypo plano, kitų dokumentų (b.l. 2-3). Atsakovai nurodė, kad nuo pat derybų dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo pradžios nebuvo jokių kliūčių sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pati atsakovė vengė tai daryti, negalėdama gauti paskolos iš banko ir sumokėti visos kainos, taip pat tuo metu krito nekilnojamojo turto kainos ir ieškovė nebuvo suinteresuota pirkti žemės sklypo už sutartą kainą (b.l. 52). Tai, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės patvirtina liudytojų parodymai (b.l. 55-56), kurie parodė, kad ieškovė atsisakė pirkti žemės sklypą, nors tam jokių kliūčių iš atsakovų pusės nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko labiau tikėtina, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, jai negalint gauti didesnio banko kredito (kaip pati ieškovė nurodė, atsakovams pervestus 20000,00 Lt ji gavo iš banko) ir sumokėti visos žemės sklypo kainos, t.y. ieškovė iš niekur pasiskolinti pinigų negalėjo, todėl negalėjo iki galo įvykdyti ir žodinio susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo. Be to, suinteresuotumą pirkti žemės sklypą už sutartą kainą sumažino nagrinėjamu laikotarpiu kritusios nekilnojamojo turto kainos. Atsakovai teismo posėdžio metu minėjo patyrę nuostolių dėl ieškovės atsisakymo pirkti žemės sklypą. Kaip minėta, jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-308/2007; 2009-04-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-126/2009; 2009-09-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-363/2009). Atsakovai nagrinėjamoje byloje savarankiškų priešpriešinių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė, neįrodinėjo, kad dėl neįvykusio žemės sklypo pirkimo-pardavimo būtų patyrę nuostolių, neįrodinėjo nuostolių dydžio, todėl ieškovei priteistinas visas sumokėtas avansas, vadovaujantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.237 str. 1, 2 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė įrodymus apie 951,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą bei 3000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 5, 65). Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovę atstovavęs advokatas Robertas Ivanauskas 2011-09-26 parengė ieškinį (b.l. 2-4), iš byloje esančių protokolų matyti, kad 2012-02-20 parengiamojo teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 16 min., ieškovę atstovavo advokatas R. Ivanauskas (b.l. 39-41), 2012-03-20 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 1 val. 38 min., ieškovę atstovavo advokatas R. Ivanauskas (b.l 48-57), 2012-03-26 teismo posėdžio metu, kurio bendra trukmė – 40 min., ieškovę atstovavo advokatas R. Ivanauskas (b.l. 66-68), iš viso 2 val. 34 min.
Nors byloje pateikti įrodymai apie turėtas iš viso 3000,00 Lt atstovavimo išlaidas, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Nors šiose Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 800 Lt). Rekomendacijų 8.18 p. už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0,15 koeficientas (kurio pagrindu imama MMA – 800 Lt). Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas parengė vieną procesinį dokumentą – ieškinį, t.y. ieškovės maksimalios išlaidos už ieškinio parengimą galėtų sudaryti 2400,00 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nesudėtingas, jame nėra taikoma nė viena teisės norma, neanalizuojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, tokio pobūdžio procesinio dokumento surašymas nereikalauja daug laiko ir specialių žinių, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovei iš atsakovų priteistina 300,00 Lt už ieškinio parengimą. Taip pat, atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijų nuostatas, išlaidos, kurias sudaro atstovavimas teisme, lygios 360,00 Lt (800 Lt MMA x 0,15 x 3 val.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų priteistina 1611,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (951,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas + 660,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti). Atsižvelgiant į tai, kad prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 805,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 31697,00 Lt skolą.
Priteisti ieškovei B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 805,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
2011-10-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.