- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1424-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12983-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- B. P.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1424-253/2012
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-12983-2011-8)
2012 m. spalio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. L. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams A. L. ir A. L. dėl sumokėtų įnašų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 31 697 Lt sumokėtų įnašų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovais sudarė žodinį susitarimą pirkti jų turimą žemės sklypą. Prašomus priteisti pinigus pervedė atsakovams kaip avansą. Nurodė, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, jiems vengiant paruošti pirkimo–pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei B. P. solidariai iš atsakovų A. L. ir A. L. 31 697 Lt skolą bei iš atsakovų A. L. ir A. L. po 805,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad visi tarp šalių sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo susitarimai buvo žodiniai. Kadangi susitarimas dėl netesybų, tiek susitarimas dėl rankpinigių turi būti rašytinis, o šalys jokio rašytinio susitarimo sudariusios nebuvo, teismas sprendė, kad tarp šalių esant ginčui dėl ieškovės atliktų 31 697 Lt mokėjimų paskirties, tokie mokėjimai laikytini avansu. 2008 m. vasarą sudarytu žodiniu susitarimu šalims nesukūrus teisinių santykių (neįgijus teisių ir pareigų), atsakovų gautą avansą teismas laikė gautu be teisinio pagrindo, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovei patirtus tokio pat dydžio nuostolius, t. y. 31 697 Lt. Teismas laikė esant labiau tikėtina, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, jai negalint gauti didesnio banko kredito ir sumokėti visos žemės sklypo kainos. Atsakovai nagrinėjamoje byloje savarankiškų priešpriešinių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė, neįrodinėjo, kad dėl neįvykusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo būtų patyrę nuostolių, neįrodinėjo nuostolių dydžio, todėl teismas ieškovei priteisė visą sumokėtą avansą, vadovaujantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai A. L. ir A. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantai nesutinka, kad teismo sprendimu priteista 31 697 Lt suma yra skola. Iš byloje esančių 2008-08-29, 2008-12-04 banko mokėjimo nurodymuose nurodyta pervedamų pinigų paskirtis „įnašas už sklypą“. Nurodo, kad tikrasis susitarimo turinys buvo ne paskola, o sklypo pirkimas pardavimas. Nurodytos sumos pervedimą vertina kaip rankpinigius, sumokėtus siekiant įrodyti sutarties egzistavimą ir užtikrinti jos įvykdymą. Sutinka, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pačios ieškovės kaltės ir mano, kad nesudarius sutartos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dėl ieškovės kaltės, rankpinigiai turi likti apeliantams. Sutinka, kad formaliai susitarimas neatitinka sutarčių sudarymo formos, tačiau remdamiesi LR CK 6.2 str. teigia, kad teisiniai santykiai tarp šalių gali atsirasti tiek iš sutarčių, tiek šalims pripažįstant susitarimą ir atliekant tam tikrus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai neteisingai aiškina teisės normas. Susitarimas dėl rankpinigių turi būti rašytinis ir šios formos nesilaikymas bet kokį susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojančiu. Konkrečiu atveju susitarimas dėl rankpinigių nebuvo pasirašytas ir net nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Šiuo metu prievolė pasirašyti nurodytus dokumentus yra pasibaigusi ir atsakovai tokios reikalavimo teisės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės B. P. atsakovams sumokėtų 31 697 Lt dydžio įmokų paskirties teisinio kvalifikavimo. Apeliantai minėtą sumą vertina kaip rankpinigius žodinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymui užtikrinti ir nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovės pervesti įnašai laikytini avansu.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008 m. vasarą ieškovė ir atsakovai sudarė žodinį susitarimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo už 90 000 Lt. Nustatyta, kad ieškovė banko pavedimais į atsakovo A. L. sąskaitą, nurodant, kada tai „įnašas už sklypą“, iš viso pervedė 31 697 Lt: 2008-08-29 pervedė 10 000 Lt, 2008-11-12 pervedė 19 997 Lt, 2008-12-04 pervedė 1 700 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės apeliantams pervesti piniginiai įnašai turėtų būti vertintini kaip rankpinigiai. Rankpinigiai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (LR CK 6.70 str. 1 d.). Šiuo atveju tarp šalių esant tarpusavio pasitikėjimui vyko žodinės derybos dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šalys žodinio susitarimo nesilaikė, rašytinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, tačiau ieškovė atsakovams žodinio susitarimo pagrindu jau buvo pervedusi 31 697 Lt. LR CK 6.309 str. 2 d. numato, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Ieškovė nesutinka, kad minėta pinigų suma buvo pervesta kaip rankpinigiai. LR CK 6.98 str. 1 d. numato, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Įstatymas numato privalomą rašytinę susitarimo dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, formą (LR CK 6.99 str. 1 d.). Šalys byloje pripažino, kad jokio rašytinio susitarimo dėl to nebuvo sudariusios. Įstatymo nustatytos rašytinės susitarimo dėl rankpinigių formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį (LR CK 1.93 str. 1 d., 2 d., 6.99 str. 2 d.). Vien ieškovės atlikti piniginių lėšų pervedimai apeliantams, atsižvelgiant į LR CK 6.309 str. 2 d. bei į tai, kad per kelis kartus pervestos pakankamai dideles sumos (apie 35 proc. sutartos kainos), neleidžia konstatuoti, kad ieškovės tikroji valia buvo šias pinigų sumas pervesti kaip rankpinigius. Taigi, atsakovams leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, kad šalys susitarė būtent dėl rankpinigių, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo, mokėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės atsakovui pervestas lėšas vertino kaip avansinį mokėjimą.
Byloje nustačius, kad ginčo suma apeliantams buvo sumokėta kaip avansas ir konstatavus, kad ginčo šalys nesudarė derybomis siektos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (LR CK 6.237 str. 1 d.) arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas išnyksta paskiau (kaip tai įvyko nagrinėjamu atveju) (LR CK 6.237 str. 2 d.). Nors apeliantai nurodo, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, tačiau nagrinėjamu atveju iš tarp šalių susiklosčiusių susitarimų nenustatyta, kad šalys susitarė dėl atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (LR CK 6.72 str.). Esant tokioms aplinkybėms avansą sumokėjusi ieškovė turėjo teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus visais atvejais. Ieškovė pinigus apeliantams sumokėjo esant teisiniam pagrindui, t. y. siekiant ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau minėtos sutarties nesudarius nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo apeliantams teisinis pagrindas išnyko. Įvertinus bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų iš ieškovės gautą avansą kvalifikavo kaip gautą be teisinio pagrindo ir todėl priteistiną ieškovei (LR CK 6.237 str. 2 d., 6.242 str. 1 d.). Ginčo sumos įvardinimas kaip skolos skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nereiškia netinkamo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktinėms bylos aplinkybėms tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą palikti nepakeistą.