Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui I. B., ieškovei E. B., ieškovų I. B. ir E. B. atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. B. ir E. B. ieškinį atsakovei R. K. dėl įpareigojimo grąžinti be pagrindo įgytą turtą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Taip pat šalys susitarė, jog ieškovai už paslaugas atsakovei iš anksto įsipareigoja sumokėti 2 300 Eur. 2017 m. sausio 27 d. ieškovai grynais pinigais sumokėjo atsakovei sutartą 2 300 Eur sumą, tačiau atsakovė, priėmusi pinigus, jokio pinigų perdavimo kvito ar kitokio dokumento nesurašė ir ieškovams nepateikė.

4. Pažymi, kad atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir sutartų paslaugų ieškovams nesuteikė. 2017 m. kovo 14 d. telefoninio pokalbio metu atsakovė žodžiu nurodė, jog atsisako sutarties ir interjero dizaino paslaugų ieškovams nebeteiks. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, ieškovai buvo priversti įsigyti namo interjero dizaino paslaugas iš kito paslaugų teikėjo, kas lėmė namo vidaus apdailos darbų sustabdymą ir atidėjimą mažiausiai dviejų mėnesių laikotarpiui, ieškovų laiko ir finansinių išlaidų patyrimą, šeimos gyvenimo nepatogumus.

5. Nurodo, kad 2017 m. kovo 17 d. ieškovas I. B. elektroniniu paštu pateikė atsakovei pretenziją dėl ieškovų sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo. 2017 m. kovo 21 d. atsakovė susitiko su ieškovais ir susitikimo metu grąžino pusę ieškovų sumokėtos paslaugų kainos, t. y. 1 150 Eur. Nurodytą aplinkybę patvirtina šalių pasirašytas 2017 m. kovo 21 d. pinigų perdavimo aktas. Likusią skolos dalį atsakovė žadėjo grąžinti vėliau, tačiau pažymėtina tai, jog visa be pagrindo atsakovės gauta pinigų suma už nesuteiktas interjero dizaino paslaugas ieškovams nėra grąžinta iki šios dienos.

9. Paaiškina, kad per nepilnus du atsakovės paslaugų teikimo mėnesius, atsakovė suteikė ieškovams šias paslaugas: patobulino ir papildė namo patalpų interjero dizaino konceptą ir suderino jį su ieškovais; atsakovei prižiūrint rangovo buvo įgyvendintas elektros instaliacijos ir apšvietimo įrenginių išdėstymo planas; atsakovė vyko į namą bei stebėjo, kad įrengdamas elektros instaliaciją ir apšvietimą rangovas nepažeistų aušinimo plokščių; atsakovei prižiūrint rangovo buvo sumontuotos gipso kartono plokštės, įrengtas židinys; atsakovei prižiūrint rangovo buvo įrengta kanalizacija viename iš WC kambarių, buvo sumontuoti WC rėmai, suklijuotos plytelės vonios kambariuose, sienos kitose patalpose paruoštos dažymui; kartu su ieškovais vyko į šviestuvų saloną Medžio centre, kur padėjo jiems išrinkti ir užsakyti visus namo šviestuvus (išskyrus garažo); kartu su ieškovais vyko į baldų saloną LEJA (K. Ž. IĮ „LEJA“), kur padėjo jiems išsirinkti ir užsakyti dvi sofas į svetainę, 2 lovas į miegamuosius, 1 lovą į vaiko kambarį; kartu su ieškovais vyko į baldų saloną „Skano Lt“, kur padėjo rinktis knygų lentynas ir rašomąjį stalą į vaiko kambarį; kartu su ieškove savo transportu vyko į Nemenčinės raj. esantį medžio perdirbimo cechą, kur padėjo ieškovei išsirinkti ir užsakyti vidaus duris ir palanges namui, taip pat vidaus laiptus; pradėjo projektuoti lentynas drabužinėse bei sandėliuke prie virtuvės.; projektuodama atsižvelgė į tai, jog vienoje drabužinėje buvo įrengtas patekimas į namo palėpę, o kitoje drabužinėje turėjo būti saugomi visi elektros prietaisai - signalizacija ir kt.; suskaičiavo reikalingą moldingų kiekį, padėjo ieškovams juos rinktis; dalyvavo namo šiluminės varžos matavime, nerečiau kaip 3 kartus į savaitę vykdavo į namą, atliko kitus darbus.

10. Taip pat nurodo, kad 2017 m. kovo 17 d. ieškovai informavo atsakovę, kad atsisako jos paslaugų bei pareikalavo grąžinti iš jų gautus pinigus. Atsakovė, atsižvelgusi į susiklosčiusią situaciją bei iki to momento jau suteiktų paslaugų kiekį, sutiko grąžinti ieškovams pusę gautos sumos - 1 150 Eur. Ieškovai sutiko su tokia atsakovės pozicija ir iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos nereiškė atsakovei pretenzijų dėl likusių 1 150 Eur.

11. Teismo posėdžio metu ieškovas I. B. palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2017 m. sausio 27 d. šalys žodžiu sutarė, kad atsakovė sukurs vidinių patalpų dizaino koncepciją ieškovams priklausančiame 300 kv. m. name, t. y. sukurs vidinių patalpų dizaino koncepciją, suderins ją su ieškovais ir atliks kitus įrengimo darbus pagal sukurtą projektą. Atsakovė, tam, kad galėtų parengti projektą, gavo namo patalpų išdėstymo schemas, pravestų elektros laidų inžinerines schemas. Pažymėjo, kad pirminio koncepto nebuvo, jį reikėjo sukurti. Pagal darbų apimtį įrengimui planavo skirti 5-6 mėnesius. Nurodė, kad nuo sutarties sudarymo (2020 m. sausio 27 d.) iki nutraukimo (2020 m. kovo 14 d.) atsakovė faktiškai vykdė įsipareigojimus tik 4 savaites. Pažymėjo, kad pirko galutinį produktą, visą paketą – pačią koncepciją, jos sukūrimą, suderinimą su ieškovais, bei namo įrengimą. Šalys susitikimo metu aptarė ko nori, kokios paslaugos, atsakovė įvertino patalpas, sužinojo poreikius ir paprašė 7 000 Eur už visą paslaugų paketą, konkrečių darbų įkainių atsakovė nedetalizavo. Ieškovai sutiko ir sumokėjo dalį pinigų, t. y. 2 300 Eur avansą už sukūrimą, suderinimą, vizualizacijos parengimą. Mano, kad tik patvirtinus konceptą buvo galima pradėt vykdyti. Teigė, kad per visą laikotarpį atsakovė paslaugų nesuteikė, t. y. nepateikė plano, brėžinių, vizualizacijos, nesuderino nė vieno iš prisiimtų įsipareigojimų. Mano, kad atsakovės neva nuveikti darbai – statybos rangos darbai, atlikti rangovo ir nesusiję su dizainu, koncepcija. Ieškovo nuomone, vykimai į salonus ir parduotuves neįeina į sutarties apimtis, be to, ten jie su atsakove vyko ieškovų iniciatyva, ieškovai patys vežėsi ją ir patys rinko ir rodė kas jiems patinka. Teigė, kad žodinė sutartis buvo sudaryta dėl to, kad ieškovams rekomendavo atsakovę, jie pasitikėjo ja kaip profesionale. Mano, kad darbai vyko lėtai, ne ta apimtimi, nes atsakovė atvykdavo į objektą tik laisvu laiku, kadangi tai jos antraeilės pareigos. Teigė, kad į objektą atsakovė atvyko maksimaliai 3-4 kartus. Kovo 14 d. atsakovė nutraukė sutartį pati, nes nėra bendrų vizijų. Ieškovas bandė susisiekti su atsakove, per tuos 3 metus skambinėjo su raginimu 2-3 kartus, tačiau atsakovė nekėlė, o vieno pokalbio metu atsisakė grąžinti pinigus. Akcentavo, kad mokėti atsakovei neatsisakė, bet sutiko mokėti tik už konkrečius atliktus darbus, tačiau atsakovė nurodyti jų negalėjo.

12. Teismo posėdžio metu ieškovė E. B. palaikė ieškovo argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Teigė, kad atsakovė turėjo parinkti šviestuvus, parengti išdėstymo planą. Pažymėjo, kad ieškovės iniciatyva buvo organizuotas išvykimas į salonus ir parduotuves, parodyti viziją, kokio stiliaus nori, kokia turi būti medžiagų faktūra, rodė konkrečius patinkančius baldus. Tokių vykimų buvo daug. Akcentavo, kad nieko neužsakinėjo, nepirko.

13. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė Simona Vaičiulytė-Gavorskienė palaikė ieškovų išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad šalis sudarė žodinę namo interjero paslaugų sutartį. Akcentavo, kad ieškovai tikėjosi gauti kompleksines paslaugas ir persikelti gyventi į pilnai įrengtus namus, tačiau nebuvo vieningos aiškios idėjos, atsakovė negalėjo vizijos, kaip atrodys jų namai, perteikti ieškovams.

14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Liucija Jankoitė palaikė atsiliepimo reikalavimus jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas jeigu tokios būtų priteisiamos. Nurodė, jog atsakovė neginčija, kad buvo sumokėtas 2 300 Eur avansas, pradėtos teikti atsiliepime nurodytos paslaugos. Daugiausia atsakovė bendravo su ieškove, vyko į visas nurodytas parduotuves, užsakė duris. Be to, atsakovė sprendė kitus iškilusius klausimus, prižiūrėjo, kad būtų tinkamai atlikti rangovų darbai, ir pilnai įrengti namai. 2017 m. kovo 17 d. ieškovai sutartį nutraukė. Ieškovai su atsakove bendru sutarimu sutiko, kad būtų grąžinta pusė avanso (1 150 Eur), likusi suma buvo sumokėta atsakovei už atliktą darbą. Jokių pretenzijų ieškovai tuo metu nekėlė, 3 metus nesiėmė jokių veiksmų. Mano, kad tyčia taip pasielgė, nes nuo 2017 m. praėjo daug metų, atsakovė neišsaugojo jokių laiškų, dokumentų, viskas buvo sunaikinta. Pabrėžė, kad ginčas byloje dėl to, kokios paslaugos buvo suteiktos. Taip pat akcentavo, jog buvo sutarta, kad vizualizacijos nebus, nes prieš tai dirbo asmuo, kuris padarė tą konceptą, buvo sukurti brėžiniai, planai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).

17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių – ieškovų E. B. bei I. B. ir atsakovės R. K., susiklostė sutartiniai santykiai dėl atlygintinių paslaugų teikimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų interjero dizaino klausimais, nors klasikinės formos rašytinės sutarties šalys ir nebuvo sudariusios. Byloje nėra ginčo, jog sutartinių santykių pradžia 2017 m. sausio 27 d., taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ieškovams turėjo suteikti interjero dizaino paslaugas ir suteiktinų dizaino paslaugų kaina – 7 000 Eur už visą paslaugų paketą.

18. Pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už suteiktas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2005).

19. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl susitarimo dėl interjero dizaino paslaugų apimties, t. y. ar atsakovė turėjo suteikti ne tik dizaino įgyvendinimo paslaugas bet taip pat ir patalpų dizaino brėžinių ir vizualizacijų parengimą, ginčas taip pat yra ir dėl atliktų (įgyvendintų) paslaugų apimties (ieškovų teigimu, dizaino paslaugos apskritai nesuteiktos, atsakovės teigimu, dalis darbų padaryta ir atliktų darbų vertė yra ginčo suma 1 150 Eur).

20. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai sutartinių santykių pradžioje 2017 m. sausio 27 d. sumokėjo atsakovei 2 300 Eur avansinį mokėjimą, tačiau sutartiniams santykiams nutrūkus, ieškovai vertino, kad jokios interjero dizaino paslaugos jiems nesuteiktos ir pareikalavo atsakovės grąžinti sumokėtą avansą. Tiek viena, tiek kita bylos šalis bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutartiniai santykiai nutrūko dėl priešingos šalies kaltės, tačiau duodant paaiškinimus patvirtino, kad nei ieškovai, nei atsakovė nenorėjo tęsti sutartinių santykių, todėl teismas sprendžia, kad sutartiniai santykiai baigėsi abiejų šalių iniciatyva. Iš ieškovų pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 17 d. ieškovas I. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@post.skynet.lt išsiuntė atsakovei R. K. pareikalavimą Nr. 2017/03-17/1 dėl piniginių lėšų (2 300 Eur) grąžinimo. Minėtame pareikalavime ieškovas nurodo, kad 2017 m. sausio 27 d. atsakovės reikalavimu už teikiamas dizainerio paslaugas buvo sumokėta 2 300 Eur suma, tačiau žadėtų paslaugų nesuteikta, pinigų priėmimo kvito ar kitokio dokumento patvirtinančio finansinį sandorį nepateikta. Taip pat pažymi, kad 2017 m. kovo 14 d. susitikimo metu atsakovė pažadėjo grąžinti pinigus 2017 m. kovo 15 d., tačiau to nepadarė; be to pati nebandė susiekti su ieškovu, nekėlė telefono ragelio, neperskambino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas pareikalavimu prašo iki 2017 m. kovo 18 d. atsakovę grąžinti 2 300 Eur sumą. Duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi minėtas aplinkybes arba sumos dydį byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

21. Remiantis 2017 m. kovo 21 d. tarp ieškovo I. B. ir atsakovės R. K. pasirašytu raštu, 2017 m. kovo 21 d. iš paimtos 2 300 Eur sumos atsakovė grąžino 1 150 Eur sumą. Kaip minėta, byloje kilęs ginčas dėl likusios 1 150 Eur sumos grąžinimo. Ieškovų teigimu, dizaino paslaugos apskritai nesuteiktos, atsakovės teigimu, paslaugų suteikta už ginčo sumą. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie suteiktas paslaugas, tačiau ieškovai neginčijo susiklosčiusių sutartinių santykių ir patvirtino, kad po sutarties sudarymo bendravo su atsakove jų namo interjero dizaino klausimais.

22. Atsakovės teigimu, ji ieškovams pagal dizaino paslaugų sutartį atliko tokias paslaugas: patobulino ir papildė namo patalpų interjero dizaino konceptą ir suderino jį su ieškovais; atsakovei prižiūrint rangovo buvo įgyvendintas elektros instaliacijos ir apšvietimo įrenginių išdėstymo planas; atsakovė vyko į namą bei stebėjo, kad įrengdamas elektros instaliaciją ir apšvietimą rangovas nepažeistų aušinimo plokščių; atsakovei prižiūrint rangovo buvo sumontuotos gipso kartono plokštės, įrengtas židinys; atsakovei prižiūrint rangovo buvo įrengta kanalizacija viename iš WC kambarių, buvo sumontuoti WC rėmai, suklijuotos plytelės vonios kambariuose, sienos kitose patalpose paruoštos dažymui; kartu su ieškovais vyko į šviestuvų saloną Medžio centre, kur padėjo jiems išrinkti ir užsakyti visus namo šviestuvus (išskyrus garažo); kartu su ieškovais vyko į baldų saloną LEJA (K. Ž. IĮ „LEJA“), kur padėjo jiems išsirinkti ir užsakyti dvi sofas į svetainę, 2 lovas į miegamuosius, 1 lovą į vaiko kambarį; kartu su ieškovais vyko į baldų saloną „Skano Lt“, kur padėjo rinktis knygų lentynas ir rašomąjį stalą į vaiko kambarį; kartu su ieškove savo transportu vyko į Nemenčinės raj. esantį medžio perdirbimo cechą, kur padėjo ieškovei išsirinkti ir užsakyti vidaus duris ir palanges namui, taip pat vidaus laiptus; pradėjo projektuoti lentynas drabužinėse bei sandėliuke prie virtuvės.; projektuodama atsižvelgė į tai, jog vienoje drabužinėje buvo įrengtas patekimas į namo palėpę, o kitoje drabužinėje turėjo būti saugomi visi elektros prietaisai - signalizacija ir kt.; suskaičiavo reikalingą moldingų kiekį, padėjo ieškovams juos rinktis; dalyvavo namo šiluminės varžos matavime, nerečiau kaip 3 kartus į savaitę vykdavo į namą, atliko kitus darbus.

23. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą).

24. Šalių ginčo ypatumas, kad kaip minėta aukščiau, klasikinės formos sutarties sudaryta nebuvo. Pažymėtina, kad nors bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovai, tiek atsakovė teigė, jog rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, nes nenorėjo kita sutarties šalis, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju abi šalys nerodė iniciatyvos sudaryti klasikinės formos rašytinę sutartį, nes jei būtų priešingai, sutartiniai santykiai net nebūtų prasidėję. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sutartinių teisinių santykių iniciatoriai buvo ieškovai, jų teigimu, atsakovę teikti interjero dizaino paslaugas ieškovai pasirinko pagal rekomendaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas ir rašytinės formos sutarties nesudarymo pasekmės bei galima rizika ieškovui buvo žinomos.

25. Interjero dizaino paslaugų apimtis rinkoje nėra standartizuota ir priklauso nuo interjero dizaino paslaugas teikiančio asmens siūlomo paslaugų paketo. Kaip paaiškino atsakovė jos siūloma paslauga buvo interjero dizaino įgyvendinimas nerengiant vizualizacijos, kadangi ieškovų namo interjero planas jau buvo padarytas prieš tai dirbusio specialisto.

26. Taigi, nesant jokių rašytinių įrodymų, tačiau šalims neneigiant egzistavus sutartinius santykius, apie atsakovės ieškovei teiktų ir ieškovų iš atsakovės užsakytų namo, esančio (duomenys neskelbtini), interjero dizaino paslaugų apimtį galima spręsti iš šalių paaiškinimų bei jų elgesio sutarties sudarymo metu bei po jos sudarymo, pagal ką matyti, kad šalys tarėsi dėl dizaino įgyvendinimo paslaugų. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad interjero dizaino paslaugų sutartis sudaryta 2017 m. sausio 27 d., sutartiniai santykiai baigėsi 2017 m. kovo 14 d., iki šio laiko jokių ieškovų būsto interjero vizualizacijų nebuvo parengta, ieškovai sutartinius santykius tęsė, tiek ieškovė E. B., tiek atsakovė patvirtino, kad vyko į parduotuves, apžiūrėjo baldus, kitas interjero detales, t. y. abi šalys pradėjo interjero dizaino paslaugų sutarties vykdymą nesant vizualizacijos, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad jau buvo užsakyti virtuvės baldai, t. y. šiai interjero daliai vizualizacijos nereikėjo, paaiškinimų metu ieškovai taip pat nurodė, kad buvo suplanuota elektros instaliacija, todėl šioje dalyje taip pat nereikėjo dizainerio plano.

27. Kaip nustatyta iš ieškovų paaiškinimų, ieškovai neginčijo, kad su atsakove buvo susitikę, atsakovė buvo atvykusi į ieškovų namą, kuriam buvo užsakytos interjero dizaino paslaugos, taip pat patvirtino, kad ieškovė vyko su atsakove į interjero detalėmis (baldais ir kt.) prekiaujančias parduotuves. Ieškovė E. B. bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad atsakovės siūlomi baldai bei interjero detalės ieškovei nepatiko, jų stiliaus samprata išsiskyrė, tačiau vien tai, kad realizavimo eigoje ieškovės netenkino kažkokia dizaino detalė ar aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė apskritai nesuteikė jokių paslaugų.

28. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Teisėjų kolegijai nustačius, kad paslaugos teikėja užsakovui faktiškai suteikė konkrečias dizaino paslaugas, užsakovas, nesant konkretaus susitarimo dėl kainos apmokėjimo tvarkos, turi sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2005).

29. Apeliacinės instancijos teismas formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo užsakęs paslaugas susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose laikytina vartotoju nepaneigia pareigos atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1476-933/2019).

30. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 14 d. teikė ieškovams sutartas dizaino paslaugas, tokia forma, kokia abiems šalims nuo sutarties sudarymo buvo priimtina, t. y. nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė su atsakove vyko į prekybos vietas apžiūrėti interjero detalių namui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio įrengimui ir buvo užsakytos dizaino paslaugos, atsakovė kaip dizaino paslaugas ieškovams teikiantis asmuo lankėsi ieškovams priklausančiame name, atliko rangos darbų priežiūrą, vertino ieškovų poreikius, teikė siūlymus dėl interjero sprendimų, tad atsakovė pagrįstai turėjo lūkestį, gauti užmokestį už suteiktas paslaugas. Tai, kad ieškovų netenkino atsakovės siūlomi interjero dizaino sprendimai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės suteikta dalis paslaugų neatitiko susitarimo turinio, ar apskritai jokia dalis paslaugų nebuvo suteikta.

31. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui I. B. duodant paaiškinimus ieškovas nurodė, kad buvo tartasi, jog interjero dizainais bus atliktas per 5 – 6 mėnesius, atsakovės teiktų paslaugų trukmė šiuo atveju nuo 2027 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 14 d., t. y. iš esmės 1/4 dalis sutarto termino, byloje nėra ginčo, kad sulygta visų paslaugų kaina 7 000 Eur, net laikant, kaip teigia ieškovai. kad atsakovė faktiškai teikė dizaino paslaugas 4 savaites, kas yra vienas mėnuo, pagrįsta spręsti, jog atsakovei sumokėta avanso dalis 1 150 Eur atitiko sutartų paslaugų kainą (7 000 Eur/6 mėn. - vieno mėnesio paslaugų kaina už atliktą paslaugų etapą – 1 160, 67 Eur). Nustatyti, atliktų paslaugų kainą kitu būdu nėra objektyvių kriterijų, nes bendra paslaugų kaina, kuri sudarė 7 000 Eur apskaičiuota už viso namo įrengimą, o ne už atskirus objektus ar dalis, tačiau vertinti, kad atsakovė apskritai jokių paslaugų neteikė, šiuo atveju, teismo vertinimu, nepagrįsta, juolab, kad kaip minėta, ieškovai neginčijo, kad ieškovė vyko su atsakove į prekybos vietas, atsakovė teikė interjero sprendimų siūlymus, lankėsi ieškovų name, ieškovo teigimu, ir skaičiavimu paslaugas teikė keturias savaites.

32. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas sprendžia, jog ieškovų E. B. ir I. B. ieškinys atsakovei R. K. nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 200 Eur, atmetus ieškinį nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis.

34. Byloje iš viso patirta 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.