- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-1399-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11163-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- I. B., E. B.
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) I. B. ir E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų I. B. ir E. B. ieškinį atsakovei R. K. dėl įpareigojimo grąžinti be pagrindo įgytą turtą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. B. ir E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės R. K. 1 150 Eur be pagrindo įgyto turto, 5 proc. dydžio apskaičiuotas palūkanas, kurios sudaro 176,75 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Su atsakove R. K. susitarė dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), interjero dizaino paslaugų teikimo. Sulygo, kad atsakovės teikiamos paslaugos apims minėto namo patalpų interjero dizaino koncepto sukūrimą ir suderinimą su klientu, dizaino sprendimų planų (vizualizacijų) parengimą, apšvietimo įrenginių išdėstymo plano, patalpų lubų aukščių ir kt. brėžinių paruošimą, prekių ir paslaugų, reikalingų namo vidaus apdailos darbams atlikti ir dizaino sprendiniams realizuoti, suradimą, bei pasiūlymų, kur įsigyti atitinkamas prekes ir (ar) paslaugas, teikimą klientams. Atsakovė prisiėmė įsipareigojimus vykdyti ir namo patalpų įrengimo autorinę priežiūrą, t. y. atsakovės, kaip dizaino projekto autorės, nuolatinį vizitavimą name, prižiūrint rangovo (-ų) atliekamus namo vidaus apdailos darbus, aiškinant dizaino sprendimus ir atsakovės parengtus brėžinius rangovui (-ams), kuris (-ie) name vykdė interjero įrengimo darbus pagal dizaino projektą, sprendimų dėl projekto pakeitimų priėmimą ir kitų susijusių darbų vykdymą.
1.2. Ieškovai už paslaugas atsakovei iš anksto įsipareigojo sumokėti 2 300 Eur. Sutartą 2 300 Eur sumą sumokėjo 2017 m. sausio 27 d. grynais pinigais, atsakovė pinigų perdavimo kvito ar kito dokumento nesurašė ir ieškovams nepateikė.
1.3. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, kadangi nesuteikė sutartų paslaugų ieškovams. 2017 m. kovo 14 d. telefoninio pokalbio metu atsakovė žodžiu nurodė atsisakanti sutarties ir interjero dizaino paslaugų ieškovams nebeteiks. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, ieškovai buvo priversti įsigyti namo interjero dizaino paslaugas iš kito paslaugų teikėjo, kas lėmė namo vidaus apdailos darbų sustabdymą ir atidėjimą mažiausiai dviejų mėnesių laikotarpiui, ieškovų laiko ir finansinių išlaidų patyrimą, šeimos gyvenimo nepatogumus.
1.4. Ieškovas 2017 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei pretenziją dėl ieškovų sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo. 2017 m. kovo 21 d. atsakovė susitiko su ieškovais ir susitikimo metu grąžino pusę ieškovų sumokėtos paslaugų kainos, t. y. 1 150 Eur, o šalys pasirašė 2017 m. kovo 21 d. pinigų perdavimo aktas. Likusią skolos dalį atsakovė žadėjo grąžinti vėliau, tačiau visa be pagrindo atsakovės gauta pinigų suma už nesuteiktas interjero dizaino paslaugas ieškovams nėra grąžinta iki šios dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. K. atsiliepime prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovų prašomos priteisti piniginės lėšos nebuvo atsakovės gautos be pagrindo, jos sumokėtos už laiku ir tinkamai suteiktas paslaugas pagal 2017 m. sausio 27 d. tarp šalių sudarytą žodinę sutartį.
2.2. Iki atsakovės ieškovai buvo sudarę interjero paslaugų teikimo sutartį su kitu dizaineriu ar architektu, žodžiu šalys sutarė, kad atsakovės teikiamos paslaugos apims namo patalpų interjero dizaino koncepto, sukurto prieš ją dirbusio dizainerio ar architekto, palaikymą, papildymą ir patobulinimą, prekių ir paslaugų, reikalingų namo vidaus apdailos darbams atlikti ir dizaino sprendiniams realizuoti, suradimą, bei pasiūlymų, kur įsigyti atitinkamas prekes ir (ar) paslaugas, teikimą klientams. Taip pat prisiėmė įsipareigojimus vykdyti ir namo patalpų įrengimo autorinę priežiūrą, t. y. atsakovė įsipareigojo nuolat lankytis name, prižiūrint rangovo (-ų) pagal prieš tai dirbusio dizainerio ar architekto sukurtos ir atsakovės papildytos bei patobulintos koncepcijos ir atsakovės atliekamus namo vidaus apdailos darbus ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus.
2.3. Sutarta 7000 Eur paslaugų kaina buvo apskaičiuota atsižvelgiant į ieškovų namo dydį (apie 200 kv. m.) ir planuojamų teikti paslaugų apimtį. Ieškovų paprašė sumokėti avansą, sudarantį trečdalį sutartos sumos – 2 300 Eur. Ieškovams sumokėjus avansą pagal sudarytą susitarimą, buvo teikiamas sutartos paslaugos.
2.4. Iki sutarties nutraukimo (beveik per du mėnesius) ieškovams buvo suteiktos tokios paslaugos: patobulintas ir papildytas namo patalpų interjero dizaino konceptas ir suderintas su ieškovais; atsakovei prižiūrint rangovo įgyvendintas elektros instaliacijos ir apšvietimo įrenginių išdėstymo planas; buvo vykta į namą bei stebėta, kad įrengdamas elektros instaliaciją ir apšvietimą rangovas nepažeistų aušinimo plokščių; atsakovei prižiūrint rangovo sumontuotos gipso kartono plokštės, įrengtas židinys, įrengta kanalizacija viename iš WC kambarių, sumontuoti WC rėmai, suklijuotos plytelės vonios kambariuose, sienos kitose patalpose paruoštos dažymui; kartu su ieškovais vykta į šviestuvų saloną Medžio centre ir padėta išrinkti ir užsakyti visus namo šviestuvus (išskyrus garažo); kartu su ieškovais vykta į baldų saloną LEJA (K. Ž. IĮ „LEJA“) ir išrinktos bei užsakytos dvi sofos į svetainę, 2 lovos į miegamuosius, 1 lova į vaiko kambarį; kartu su ieškovais vykta į baldų saloną „Skano Lt“ ir rinkta knygų lentyna ir rašomasis stalas į vaiko kambarį; kartu su ieškove savu transportu vykta į Nemenčinės raj. esantį medžio perdirbimo cechą ir išrinktos bei užsakytos vidaus durys, palanges namui, taip pat vidaus laiptai; pradėtos projektuoti lentynos drabužinėse bei sandėliuke prie virtuvės, suskaičiuotas reikalingas moldingų kiekis ir jie išrinkti, taip pat dalyvavo namo šiluminės varžos matavime, nerečiau kaip 3 kartus į savaitę vykdavo į namą, atliko kitus darbus.
2.5. Ieškovai 2017 m. kovo 17 d. informavo atsakovę apie jos paslaugų atsisakymą bei pareikalauti grąžinti iš jų gauti pinigai. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją bei iki to momento jau suteiktų paslaugų kiekį, ieškovams grąžinta pusė gautos sumos - 1 150 Eur. Ieškovai sutiko su tokia atsakovės pozicija ir iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos nereiškė atsakovei pretenzijų dėl likusių 1 150 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 200 Eur atsakovės R. K. naudai bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai - 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
4. Teismas konstatavo, jog nors šalys ir nesudarė rašytinės formos sutarties, tarp ginčo šalių susiklostė sutartiniai santykiai dėl atlygintinių paslaugų teikimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų interjero dizaino klausimais. Pažymėjo, jog tarp šalių ginčo nekyla dėl to, jog sutartinių santykių pradžia 2017 m. sausio 27 d., o atsakovė ieškovams turėjo suteikti interjero dizaino paslaugas, kurių kaina – 7 000 Eur už visą paslaugų paketą.
5. Remdamasis šalių paaiškinimais ir įvertindamas tai, jog šalys sutartinius santykius nurodė nutrūkus dėl priešingos šalies kaltės, jog abi šalys patvirtino nenorėjusios tęsti sutartinių santykių, laikė, jog sutartiniai santykiai pasibaigė abiejų šalių iniciatyva.
6. Teismas įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatė, jog byloje ginčas dėl sumokėtos 2 300 Eur avanso sumos nekyla. Remdamasis 2017 m. kovo 21 d. tarp ieškovo I. B. ir atsakovės R. K. pasirašytu raštu, nustatė, jog 2017 m. kovo 21 d. iš paimtos 2 300 Eur sumos atsakovė grąžino 1 150 Eur sumą, todėl konstatavo, jog ginčas kilo dėl likusios 1 150 Eur sumos grąžinimo. Pažymėjo, kad sutartinių santykių iniciatoriai buvo ieškovai, nurodę, jog pasirinko atsakovę teikti interjero dizaino paslaugas pagal rekomendaciją, o ieškovas yra profesionalus teisininkas, todėl jam buvo žinomos rašytinės formos sutarties nesudarymo pasekmės bei galima rizika.
7. Vertindamas šalių įrodinėjamas skirtingas aplinkybes dėl paslaugų (ne) suteikimo, teismas rėmėsi įrodymų vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis proceso normose bei išaiškintomis kasacinio teismo praktikoje. Teismas pažymėjo, kad rinkoje nesant standartizuotos interjero dizaino paslaugų sutarties, taip pat nesant rašytinių įrodymų dėl interjero dizaino paslaugų teikimo apimties, apie ją galima spręsti iš šalių paaiškinimų, jų elgesio sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo. Remdamasis ieškovės ir atsakovės paaiškinimais teismas nustatė, jog nors interjero dizaino paslaugų sutarties galiojimo metu (sudaryta 2017 m. sausio 27 d., sutartiniai santykiai baigėsi 2017 m. kovo 14 d.) jokių ieškovų būsto interjero vizualizacijų nebuvo parengta, ieškovai sutartinius santykius tęsė, vyko į parduotuves, apžiūrėjo baldus, kitas interjero detales, tokiu būdu pradėdami interjero dizaino paslaugų sutarties vykdymą nesant vizualizacijos. Teismas pažymėjo, jog ieškovai neneigė ir neginčijo atsakovės atliktų paslaugų, nurodydami, kad buvo susitikę su atsakove, atsakovė buvo atvykusi į ieškovų namą, kuriam buvo užsakytos interjero dizaino paslaugos, taip pat patvirtino, kad ieškovė vyko su atsakove į interjero detalėmis (baldais ir kt.) prekiaujančias parduotuves. Ieškovės E. B. argumentus, kad atsakovės siūlomi baldai bei interjero detalės nepatiko, išsiskyrė jų stiliaus samprata vertino kaip neturinčius pagrindo konstatuoti, jog atsakovė apskritai nesuteikė jokių paslaugų.
8. Teismas nurodė, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą užsakovas, nesant konkretaus susitarimo dėl kainos apmokėjimo tvarkos, turi sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pažymėjo, kad atsakovė sutarties galiojimo metu teikė ieškovams sutartas dizaino paslaugas abiems šalims nuo sutarties sudarymo priimtina forma, todėl atsakovė pagrįstai turėjo lūkestį gauti užmokestį už suteiktas paslaugas. Aplinkybę, jog ieškovų netenkino atsakovės siūlomi interjero dizaino sprendimai laikė nesudarančia pagrindo spręsti, jog atsakovės suteikta dalis paslaugų neatitiko susitarimo turinio, ar apskritai jokia dalis paslaugų nebuvo suteikta.
9. Įvertinęs sutartą interjero dizaino atlikimo 5-6 mėnesių terminą, atsakovės teiktų paslaugų trukmę nuo 2017 m. sausio 27 iki 2017 m. kovo 14 d. (paslaugos teiktos apie mėnesį laiko, sudaro ¼ sutarto termino) bei sulygtą 7000 Eur paslaugų kainą teismas konstatavo, jog atsakovei sumokėta avanso dalis 1 150 Eur atitiko sutartį paslaugų kainą (7 000 Eur/6 mėn. - vieno mėnesio paslaugų kaina už atliktą paslaugų etapą – 1 160, 67 Eur). Teismas pažymėjo, kad nustatyti atliktų paslaugų kainą kitu būdu nėra objektyvių kriterijų, kadangi 7000 Eur suma yra bendra paslaugų kaina, apskaičiuota už viso namo įrengimą, o ne už atskirus objektus ar dalis.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantai (ieškovai) I. B. ir E. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
10.1. Sutarties sudarymo tikslas ir šalių siekiamas rezultatas buvo ieškovų gyvenamojo namo pilnas įrengimas remiantis atsakovės intelektinės (kūrybinės) veiklos rezultatu - sukurtu interjero projektu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių pareigų pagal sutartį ginčijamame sprendime be jokių pagrįstų motyvų vadovavosi atsakovės neargumentuota ir jokiais įrodymais negrindžiama pozicija, jog atsakovės paslaugų teikimas neapėmė pareigos sukurtą kūrinį išreikšti materialia forma, t. y. planais, brėžiniais, vizualizacijomis, kitokia projektinio pobūdžio dokumentacija.
10.2. Teismo argumentas, jog interjero dizaino paslaugų apimtis rinkoje nėra standartizuota, o atsakovės deklaratyviai nurodyta paslaugų apimtis laikytina labiausiai atitinkančia tokio pobūdžio sutarties esmę ir sutarties šalių ketinimus, turėtus sudarant sutartį nepagrįstas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. ISAK- 1970/A1-279 patvirtintame interjero dizainerio rengimo profesiniame standarte interjero dizaino projektavimo darbai yra būtinoji ir neatsiejama tokio pobūdžio paslaugų teikimo dalis. Priešingas interjero dizaino paslaugų sutarties turinio aiškinimas neatitiktų tokio pobūdžio sutarties esmės, kadangi materialia forma neišreiškus teikiamų paslaugų rezultato, tokio paslaugos teikimo rezultato objektyviai neįmanoma suderinti su klientu ir (ar) panaudoti faktiškai įrengiant namo vidaus patalpas.
10.3. Ieškovai turėjo sąžiningą, pagrįstą ir teisėtą lūkestį gauti atsakovės paslaugas tokiu būdu ir apimtimi, kad galėtų būti supažindinti su atsakovės kūrybinės veiklos rezultatu, jį patvirtinti, suderinti bei realizuoti, faktiškai atliekant vidaus apdailos darbus. Atsakovės argumentai, kad jos įsipareigojimai pagal sutartį apėmė tik pakeitimą, palaikymą ir patobulinimą prieš tai dirbusio dizainerio arba architekto projekto, neįrodė ankstesnio dizaino projekto buvimo fakto. Pirmosios instancijos teisme buvo paaiškinta, jog atsakovė dizaino projektu nepagrįstai laiko namo architekto dar iki namo statybos darbų pradžios parengtą vidaus patalpų išdėstymo planą, kuris savo paskirtimi neatitinka interjero dizaino projekto sampratos ir yra ruošiamas dar esant namui nepastatytam. Atsakovei namo architekto planas buvo pateiktas tikslu sudaryti sąlygas tinkamam paslaugų teikimui pagal sutartį, esamos padėties įvertinimui bei analizei, todėl skundžiamame sprendime jis nepagrįstai prilygintas jau parengtam interjero dizaino planui.
10.4. Skundžiamame sprendime nepagrįstai suabsoliutintas atsakovės vykimas kartu su ieškove į parduotuves apžiūrėti konkrečių interjero detalių, atsakovės bendravimas su ieškovais tikslu aptarti lūkesčius, bei tai, kad ieškovai iki atsakovės paslaugų teikimo buvo užsakę virtuvės baldus. Teismas nevertino ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, jog į parduotuves 3 - 4 kartu su atsakove vyko išimtinai savo iniciatyva, kadangi norėjo supažindinti atsakovę su pageidaujama interjero stilistika, pademonstruoti patinkančių elementų pavyzdžius, o minėtų vizitų metu prekės nebuvo užsakomos. Teismas taip pat neįvertino atsakovės teiginių apie pradėtus drabužinių projektavimo darbus, kas patvirtina projektinės dokumentacijos rengimą.
10.5. Sutarties sudarymo tikslas buvo atsakovės, kaip savo srities profesionalės, žinios ir gebėjimai sukuriant ieškovų gyvenamojo namo interjero dizaino konceptą ir jį pilnai įgyvendinant. Kadangi šalys susitarė dėl konkretaus paslaugų teikimo rezultato pasiekimo (CK 6.718 straipsnio 5 dalis), o atsakovė neįvykdė sutartinių pareigų nesukūrusi interjero dizaino sprendinių, neįgijo teisės į atlygį, privalo sugrąžinti ieškovams be teisinio pagrindo įgytą turtą - sumokėtą avansą. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės nurodomų paslaugų teikimo faktą, apimtį, suteiktų paslaugų pobūdį. Atsakovė, nurodžiusi, jog sutarties vykdymo įrodymų pateikti negali dėl techninių kliūčių, neįrodinėjo dokumentų ištrynimo fakto byloje. Atliktas paslaugas atsakovė įrodinėjo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, neįrodė ir dalies paslaugų teikimo rezultato perdavimo ieškovams (CK 6.676 straipsnio 2 dalis).
10.6. Vertintini kritiškai apylinkės teismo argumentai, jog atsakovė vykdė rangovų darbų priežiūrą ieškovų name. Autorinė kūrinio įgyvendinimo priežiūra reiškia paties autoriaus sukurto interjero dizaino koncepto (projekto) įgyvendinimą, tačiau byloje nesant įrodymų apie atsakovės kūrybinės veiklos rezultato (kūrinio) sukūrimą, atsakovė negalėjo įgyvendinti tokio pobūdžio paslaugų. Atsakovės nurodomi pavieniai atlikti veiksmai (elektros instaliacijos įrengimo stebėjimas, prižiūrint, jog rangovai nepažeistų aušinimo plokščių, gipso kartono plokščių montavimo stebėjimas, kanalizacijos įrengimo stebėjimas ir kt.) deklaratyvaus pobūdžio, kadangi tai yra statybos darbai ir už jų priežiūrą atsakingas statinio generalinis rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas, be to, atsakovė pagal teisinį reglamentavimą neturi reikiamos kompetencijos tokio pobūdžio darbų atlikimui, tai darė savo pačios rizika ir pasirinkimu, todėl nepriklauso atlygis už į susitarimo apimtį nepatenkančių funkcijų atlikimą.
10.7. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išvadas dėl ieškovų mokėtinos paslaugų kainos dalies, proporcingos suteiktoms paslaugoms, padarė nesiremdamas nė vienos šalies pozicija byloje. Ieškovai laikėsi pozicijos, jog atsakovė neįrodė su ieškovais suderintų teikiamų paslaugų įkainių. Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime savo iniciatyva apskaičiavo atsakovės iki sutarties nutraukimo proporcingai suteiktų paslaugų kainą, tokiu būdu peržengdamas nagrinėjamo ginčo ribas bei šalių rungimosi ir dispozityvumo principus, nukrypdamas nuo bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Teismo argumentai, jog pagal bylos duomenis nėra objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti atsakovės suteiktų paslaugų kainą, pagrindžia aplinkybę, jog atsakovė neįrodė suteiktų paslaugų apimties ir įkainių.
10.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai suabsoliutino ieškovo profesijos aplinkybę, nepripažino ieškovų vartotojais, nekvalifikavo ieškovų ir atsakovės sudarytos paslaugų sutarties vartojimo sutartimi, taip neteisėtai nesuteikdamas ieškovams taikytinų garantijų. Nekvalifikuodamas šalių sutarties kaip vartojimo, teismas neatsižvelgė į atsakovei tenkančią įrodinėjimo naštą, ar ji vartotojams pateikė išsamią ir adekvačią informaciją apie jos siūlomų paslaugų pobūdį. Atsakovei procese deklaratyviai teigiant, kad jos siūlomas įsigyti paslaugų paketas neapėmė materialia forma išreikštų brėžinių parengimo ir ieškovams tai buvo žinoma, atsakovei teko šių aplinkybių įrodinėjimo našta, atsakovė taip pat privalėjo įrodyti pateikusi ieškovams prašomą paslaugų ataskaitą (CK 6.722 straipsnis), įrodyti, jog apskaičiuota 1 150 Eur suma pagrįsta su ieškovais suderintais paslaugų teikimo įkainiais.
10.9. Ieškovai 2020 m. spalio 6 d. prašymu prašė trečiuoju asmeniu byloje įtraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVAT) ir įpareigoti šią instituciją pateikti išvadą dėl sprendžiamo ginčo aplinkybių vartotojų teisių apsaugos kontekste, tačiau pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 6 d. protokoline nutartimi prašymo netenkino, vertindamas prašymą pertekliniu. Ieškovams įrodinėjant, jog atsakovė nevykdė jai, kaip verslininkei, keliamų pareigų, tinkamai neinformavo ieškovų apie teikiamas paslaugas, sudaromą sutartį ir įkainius, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo į bylą įtraukti VVAT kaip kompetentingos institucijos tinkamai įvertinti bylos aplinkybes vartotojų teisių apsaugos kontekste ir pateikti objektyvią, nešališką išvadą apie tai, ar ieškovams aiškiai ir suprantamai buvo suteikta visa reikalinga informacija, kad šie galėtų suvokti, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis jų atžvilgiu bus teikiamos interjero dizaino paslaugos. Todėl VVAT dalyvavimas nagrinėjamoje byloje, siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir apsaugoti vartotojų viešąjį interesą, buvo būtinas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė R. K. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
11.1. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius vertino kaip atlygintinių paslaugų teikimą. Byloje ginčo dėl paslaugų galutinės kainos nėra, sulygta paslaugų teikimo kaina – 7000 Eur. Atsakovė paaiškino, kokias paslaugas susitarė teikti ieškovams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog šalys tarėsi dėl dizaino įgyvendinimo paslaugų.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovų paaiškinimai, jog atsakovė sutartimi įsipareigojo sukurti ir pateikti jiems namo interjero dizaino konceptą ir dizaino sprendimų planus, neatitinka tikrovės, o teismas pagrįstai tokius argumentus vertino kritiškai. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų įsipareigojusi sukurti namo interjero konceptą ir dizaino sprendimų planus, ieškovai nebūtų toleravę tokio neatlikimo net 1,5 mėnesio, nebūtų važinėję po parduotuves, gamybinius cechus bei užsakinėję interjero detales. Be to, ieškovai pripažino, jog šalims pradėjus bendradarbiauti jau buvo užsakyti virtuvės baldai bei suplanuota elektros instaliacija, todėl šioms dalims planų ir vizualizacijų nereikėjo, o atsakovė nebuvo pirmasis asmuo, teikęs ieškovams interjero paslaugas. Namo interjero dizaino konceptas ir dizaino sprendimų planai (vizualizacijos) jau buvo sukurti prieš tai dirbusio dizainerio ar architekto, todėl atsakovė pagal sutartį įsipareigojo teikti tik jau sukurto koncepto palaikymo, papildymo, patobulinimo paslaugas.
11.3. Teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovė suteikė ieškovams jos nurodytas paslaugas. Paslaugų suteikimo faktą patvirtino ir ieškovai, o aplinkybė, kad ieškovai tokių paslaugų nelaikė interjero dizaino paslaugomis ir apibūdino jas kaip tarpininkavimo paslaugas, nesudaro pagrindo nemokėti už šias paslaugas.
Atsiliepimas
11.4. Skundžiamame sprendime pagrįstai, įvertinus atliktas paslaugas, konstatuota, jog atsakovei sumokėta 1 150 Eur avanso dalis atitiko sutartį paslaugų kainą. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, kodėl ir kokiu būdu jos suteiktos paslaugos įvertintos 1 150 Eur suma. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas negrąžintos avanso dalies pagrįstumą, neperžengė ginčo ribų.
11.5. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl apylinkės teismo neteisingai paskirstytos įrodinėjimo naštos. Pagal išaiškinimus vidutinis vartotojas yra kritiškai mąstantis asmuo, kuris rinkos sąlygomis veikia sąmoningai ir atidžiai. Ieškovas yra ne šiaip „vidutinis vartotojas”, o teisinį išsilavinimą turintis asmuo, verčiantis advokato praktika, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad rašytinės sutarties nesudarymo pasekmės ir su tuo susijusi rizika negalėjo būti jam nežinoma. Be to, atsakovė aktyviai sutarties galiojimo laikotarpiu teikė paslaugas ieškovams, kurie jas priimdavo, todėl ieškovai kaip vidutiniai vartotojai veikė sąmoningai ir atidžiai, buvo susipažinę su paslaugų kokybe ir kaina. Be to, ieškovai po sutarties nutraukimo net 3 metus nereiškė atsakovei jokių pretenzijų, kas sudaro pagrindą teigti, jog
ieškovai sutiko su tuo, kad atsakovės suteiktos paslaugos buvo įvertintos būtent tokia suma ir tam jokia forma neprieštaravo.
11.6. CPK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė, tačiau ne pareiga įtraukti į bylos nagrinėjimą tam tikras institucijas, teikiančias išvadas byloje. Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų įtraukęs minėtą instituciją, kaip išvadą teikiančią, ir esant tokiai išvadai, tokia institucijos išvada privalomos įrodomosios reikšmės teismui neturi ir yra vertinama kartu su kitais bylos įrodymais bei atsižvelgiant į teismo nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes. Be to, byloje nėra sprendžiamas viešojo intereso gynimo klausimas, ginas kyla tarp privačių subjektų dėl atsiskaitymo už dizaino paslaugas, todėl VVTAT neturėtų būti traukiama kaip išvadą teikianti institucija. Kita vertus, teismas kompetentingas pritaikyti teisės normas savarankiškai dėl ginčo dalyko ir tinkamai ir teisėtai išspręsti ginčą šioje byloje. VVTAT paprastai atlieka tik ikiteisminio ginčo nagrinėjimo funkciją ir tik tais atvejais, kai nagrinėjamas iš vartojimo teisinių santykių kilęs ginčas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatavus tarp šalių susiklosčiusius dizaino paslaugų teikimo sutartinius santykius bei įvertinus suteiktas paslaugas, nuspręsta nepriteisti ieškovams dalies jų sumokėto avanso, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
16. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog nors ieškovai ir atsakovė nebuvo sudarę klasikinės rašytinės sutarties, tačiau tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė paslaugų teikimo sutartiniai santykiai dėl dizaino paslaugų ieškovams teikimo. Ieškovai 2017 m. sausio 27 d. atsakovei sumokėjo 2 300 Eur avanso, iš kurio sutartiniams santykiams nutrūkus 2017 m. kovo 21 d. ieškovams grąžinta 1 150 Eur suma (grąžinimą patvirtina ieškovo I. B. ir atsakovės pasirašytas raštas, pateiktas kaip ieškinio priedas). Byloje taip pat ginčo nekyla ir dėl to, jog likusios 1 150 Eur avanso sumos atsakovė negrąžino.
17. Ieškovai įrodinėjo, kad nors su atsakove buvo sutarta sukurti gyvenamojo namo interjero dizaino konceptą ir jį pilnai įgyvendinti, atsakovė nesuteikė sutartų dizaino paslaugų, kadangi nesukūrė ieškovų gyvenamojo namo interjero dizaino koncepto. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodydama, jog įgyvendindama susiklosčiusius sutartinius santykius atliko dizaino paslaugas, kurias ir vertina 1 150 Eur avanso suma. Taigi apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdami apeliacinį skundą siekia įrodyti, jog atsakovė apskritai neatliko sutartų dizaino paslaugų, jos atliktos paslaugos vertintinos kaip lūkesčių aptarimas, dėl ko nepagrįstai negrąžino ieškovams likusios avanso dalies.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei jų elgesį sutarties sudarymo metu, konstatavo, kad nors ir nebuvo parengta ieškovų būsto interjero vizualizacija, tačiau ieškovei ir atsakovei vykstant į parduotuves apžiūrėti baldus ir kitas interjero detales, interjero dizaino paslaugų įgyvendinimas pradėtas nesant vizualizacijos, todėl atsakovei teikiant siūlymus dėl interjero sprendimų, jos lūkestis gauti užmokestį už suteiktas paslaugas pagrįstas.
19. Apeliantai, nesutikdami su apylinkės teismo išvadomis, visų pirma įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, rėmėsi išimtinai atsakovės argumentais, neatsižvelgdamas į ieškovų paaiškinimus. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta įrodymų vertinimo klausimu, išaiškinant, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą).
20. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesant tarp šalių sudarytos klasikinės rašytinės paslaugų teikimo sutarties, ir šalims neginčijant sudarytų sutartinių santykių, objektyviai dėl dizaino paslaugų apimties galima spręsti iš šalių paaiškinimų bei elgesio sutarties sudarymo metu. Byloje ginčo nekyla dėl to, jog sutartinių santykių metu atsakovė neparengė ieškovų būsto interjero vizualizacijų. Nors ieškovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdami apeliacinį skundą akcentuoja būtiną interjero vizualizacijų parengimą, įrodinėdami, kad jų nesant atsakovė neatliko interjero dizaino paslaugų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Atsakovė reikšdama atsikirtimus nurodė, kokias paslaugas atliko, teismo posėdžio metu paaiškino, jog su ieškove vyko į parduotuves, apžiūrėjo baldus ir kitas interjero detales, ieškovė patvirtino tokius atsakovės teiginius, nurodydama, jog vyko daug kartų, be to, atsakovė taip pat lankėsi ieškovų namuose, o tokios aplinkybės neginčijo ir apeliantai. Taigi iš nurodytų neginčijamų aplinkybių darytina išvada, jog atsakovės veiksmai laikytini ir vertintini kaip interjero dizaino paslaugų ieškovams teikimas. Nors apeliantai ir akcentuoja vizualizacijos nepateikimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog interjero dizaino paslaugos susideda ne tik iš vizualizacijos ar bendros koncepcijos parengimo, tačiau ir iš kitokio pobūdžio paslaugų, dėl kurių šalys susitarė, kas nagrinėjamu atveju sudaro ir faktinį vykimą į parduotuves ir baldų ar kitų interjero detalių rinkimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog tiek vykimas pas ieškovus į namus, tiek vykimas į atitinkamas parduotuves gali būti laikoma paslaugų teikimo dalimi, o tokios paslaugos taip pat įeina į sutartą atlyginimą. Dar daugiau, apeliantai ginčydami apylinkės sprendimą nurodo paslaugų sutarties tikslą – sukurti ieškovų gyvenamojo namo interjero dizaino konceptą ir jį pilnai įgyvendinti. Taigi, ir patys apeliantai pripažino, jog atsakovei atlyginama ne už vizualizacijos ar koncepto sukūrimą, bet už paslaugų kompleksą, o, kaip jau minėta, vykimas į parduotuves ir atitinkamų baldų ar interjero detalių rinkimas sudaro paslaugų dalį. Aplinkybė, jog apeliantai (ne)įsigijo atsakovės išrinktų baldų ar interjero detalių ar jiems (ne)patiko atsakovės siūlomi baldai ar interjero detalės, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė apskritai neteikė ieškovams paslaugų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pažymi tikėtiną aplinkybę, jog atsakovė galėjo teikti apeliantams dizaino paslaugas ir be vizualizacijų. Nors apeliantai ginčydami skundžiamą sprendimą įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai namo architekto parengtą vidaus patalpų išdėstymo planą prilygino jau parengtam interjero dizaino planui, tačiau apeliantų argumentas taip pat nepaneigia skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės, jog atsakovė teikė apeliantams interjero dizaino paslaugas. Apeliantai neginčija aplinkybės, jog iki sudarant paslaugų teikimo sutartį su atsakove jau buvo užsakyti virtuvės baldai bei buvo suplanuota elektros instaliacija. Todėl tikėtina, jog apeliantai rėmėsi atitinkamu turimu planu. Taip pat tikėtina, jog apeliantai su atsakove galėjo tartis dėl jau sukurto koncepto palaikymo, papildymo ar patobulinimo paslaugos, kadangi, kaip nurodo atsakovė, apeliantai iš tiesų toleravo aplinkybę, jog per daugiau nei mėnesio laikotarpį (sutartis nutraukta 2017 m. kovo 14 d.) atsakovė nesukūrė ir nepateikė apeliantams apskritai jokios vizualizacijos, be to, kaip jau buvo minėta, buvo užsakyti virtuvės baldai bei suplanuota elektros instaliacija (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovė nurodė pradėjusi drabužinių projektavimo darbus patvirtina segmentinės interjero dalies projekto rengimą, kuris paprastai atliekamas jau turint bendrą konceptą. Kita vertus, drabužinės projektavimo darbai patvirtina, jog atsakovė teikė apeliantams dizaino paslaugas, kurias įvertino 1 150 Eur negrąžinta avanso suma.
22. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė teikė apeliantams interjero dizaino paslaugas ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina ir tai, jog nesant klasikinės formos rašytinės sutarties, nesant šalių susirašinėjimo ir kitų rašytinių įrodymų, kurie atskleistų šalių sulygtas darbų apimtis, sudėtinga nustatyti, dėl kurių tiksliai darbų šalys susitarė bei kokia sulygta darbų apimtis (ne)buvo įgyvendinta. Todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl argumentų dėl ieškovų įrodinėjamų darbų apimties nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovės teiktų interjero dizaino paslaugų. Taip pat pritartina ir apylinkės teismo argumentui, jog ieškovas yra profesionalus teisininkas, ir, neatsižvelgiant į tai, kad apeliantai remiasi argumentu, jog yra susiklosčiusiuose santykiuose vartotojai, apeliantui neabejotinai žinomos rašytinės sutarties (ne)sudarymo pasekmės bei galima rizika.
23. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais atsakovės atliktos paslaugos įvertintos negrąžintos avanso dalies suma. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys buvo susitarusios dėl bendros interjero dizaino paslaugų sumos – 7 000 Eur. Byloje nepateikti įrodymai apie atskirų atsakovės paslaugų įkainius, suma apskaičiuota pagal ieškovų objekto kvadratūrą.
24. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nesant konkretaus susitarimo dėl kainos apmokėjimo tvarkos, mokama už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2005). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrįstai, konstatavus atsakovės paslaugų atlikimą, apylinkės teismas sprendė, jog atsakovės atliktos paslaugos turi būti apmokamos. Nors apeliantai su tokiais apylinkės teismo motyvais nesutinka, tačiau aplinkybė, jog nesutapo ieškovų ir atsakovės vizija, supratimas apie dizaino paslaugas ar, kaip buvo nustatyta, atlikta dalis paslaugų, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovei neturėtų būti už jas atlyginta. Atsakovė negrąžino 1 150 Eur avanso, vadinasi, atsakovė savo faktiškai teiktas paslaugas bei laiką tokioms paslaugoms atlikti įvertino būtent tokia suma. Apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atsakovės negrąžinta avanso dalis neatitinka apeliantams suteiktų paslaugų, todėl ir šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams.
25. Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliantų argumentai, jog nagrinėjant civilinę bylą nepagrįstai neįtraukta trečiuoju asmeniu VVTAT ir institucija neįpareigota pateikti išvados dėl vartotojų teisių apsaugos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog viena vertus, institucijos išvados nėra privalomos teismui, jog vertintinos tik kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais bei atsižvelgiant į teismo nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes. Kita vertus, atlikti įrodymų vertinimą, nustatyti faktines aplinkybes, įvertinti tarp šalių susiklosčiusius santykius bei išspręsti kilusį ginčą pavesta teismo kompetencijai ir teismas nėra privalomai saistomas VVTAT išvadomis. Kaip jau buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas išvadas padarė atlikęs įrodymų vertinimą bei vadovaudamasis šalių neginčijamomis aplinkybėmis. Taigi aplinkybė, jog teismas netenkino apeliantų prašymo ir trečiuoju asmeniu neįtraukė VVTAT, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nelemia faktinių aplinkybių ar teisinio vertinimo.
26. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius bei nustatė teiktas paslaugas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantams neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisę įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtas 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina atsakovei 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
netenkinti ieškovų apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų I. B. ir E. B. atsakovei R. K. lygiomis dalimis 400 Eur, t. y. iš kiekvieno po 200 Eur, advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.