- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1476-933/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- K. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6866-604/2018 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. G. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės V. Š. 3 120 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų interjerų dizainerė. Per socialinį tinklą Facebook 2017-03-09 į ieškovę kreipėsi atsakovė bei paprašė ieškovės parengti statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), interjero dizaino projektą. Atsakovė buvo pažįstama iš ankstesnio gyvenamosios patalpos interjero dizaino projekto užsakymo. Aktyvus bendravimas su atsakove prasidėjo 2017 m. birželio mėnesį, kuomet iš atsakovės parašytų žinučių ieškovė suprato, kad yra samdoma. Ieškovė išsiuntė atsakovei konkrečių namo kambarių pavyzdžius, derino kitas detales. Rašytinės sutarties šalys nesudarė. Ieškovė projektavimo darbams atlikti paprašė atsakovės pateikti namo planą. Atsakovė ieškovei atsiuntė namo planą, iš kurio buvo matyti, kad yra statomas 197,37 m² ploto vieno aukšto namas. Atsakovė vėliau atsiuntė kitą planą, kuriame namo plotas buvo 257,11 m². Ieškovė 2017-06-25 su atsakove susitarė, kad ieškovė padarys atsakovei tik patalpų vizualizaciją ir elektros išdėstymo brėžinį nevykdama į vietą ir nevykdydama autorinės priežiūros. Su tuo atsakovė sutiko ir nurodė, kad kitus darbus atliks pati. Darbų terminai nenustatyti. Dėl interjero dizaino ir paslaugų aptarimo buvo susitikusi su atsakove 2017-07-04. Susitikimo metu aptarė atsakovės poreikius. Atsakovė ragino ieškovę pradėti darbą kuo greičiau.
1.2. Ieškovė 2017-07-07 su atsakove susitarė dėl paslaugų kainos – 30 Eur už vidaus patalpų grindų kvadratinį metrą. Nors atsakovė kelis kartus dar tikslino patalpų plotą, tačiau su kaina iš esmės sutiko. Atsakovė pasiūlė sumokėti 1 500 Eur avansą, kurį sumokėjo 2017-07-10. Ieškovė iki 2017-09-19 atliko didžiąją dalį paslaugų, siuntė atsakovei didelį kiekį dizaino sprendimų, derino atskirų patalpų detales. Atsakovė 2017-09-20 sumokėjo antrą 500 Eur avansą. Ieškovė sutartus darbus iš esmės atliko 2017-11-21, kuomet pateikė atsakovei lubų projektus. Vėliau atsakovė nuolat prašė atlikti darbus, dėl kurių atlikimo nebuvo susitarta – nišų, arkų brėžinius, dekoracijų elementus. Dalį šių darbų ieškovė taip pat atliko, nors to neprivalėjo daryti.
1.3. Ieškovė 2017-11-22 paprašė atsakovės patikrinti, kiek darbų jau padaryta ir kiek sutarta už dizaino paslaugas. Ieškovei 2017-12-04 pradėjus kalbėti apie rašytinės sutarties pasirašymą, atsakovė nurodė, kad yra užsiėmusi, tačiau prašė toliau tęsti darbus bei nurodyti, kiek dar reikia sumokėti. Ieškovė 2017-12-22 paprašė atsakovės apmokėti 80 procentų likusios šalių sutartos 7 500 Eur sumos, kuri, atmetus gautą 2 000 Eur avansą, buvo 4 000 Eur. Atsakovė žadėjo sumokėti tik dalį, tačiau pažado neįvykdė. Ieškovė 2018-01-19 atsakovei nurodė, jog nori visos atlyginimo sumos, atsakovė su tuo sutiko. Ieškovė 2018-01-29 pateikė atsakovei 4 000 Eur sąskaitą. Atsakovė ieškovės paslaugas gavo, pretenzijų dėl likusios 4 000 Eur sumos apmokėjimo ar dėl suteiktų paslaugų kokybės nepareiškė, tačiau sutartu laiku neatsiskaitė. Atsakovė nurodė išgalvotas pretenzijas dėl paslaugų kokybės. Atsakovės nurodyti neatitikimai nuo ieškovės nepriklausė, kadangi ieškovė atliko tik interjero dizaino projektavimą. Nebuvo tartasi su atsakove dėl projekto įgyvendinimo. Kadangi atsakovės namas yra 170,65 m² ploto, todėl, atsižvelgus į anksčiau sumokėtą 2 000 Eur avansą, likusią nesumokėtą dalį sudaro 3 120 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. Š. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
2.1. Atsakovė pas ieškovę buvo užsakiusi namo interjero dizaino paslaugas ir 2013–2014 m. Pradėjus nuosavo namo statybas, kreipėsi į ieškovę dėl patalpų dizaino. Buvo sutarta dėl kainos – 30 Eur už m², taip pat dėl darbų apimties: vizualizacijos, brėžinių ir elektros išdėstymo. Sutarė, kad ieškovė nevyks į vietą ir nedarys projekto įgyvendinimo. Rašytinės sutarties nesudarė. Ieškovė pradėjo darbus greitai, siuntė vizualizacijas. Ieškovei sumokėjo 2 000 Eur avansą.
2.2. Problemos kilo kuomet reikėjo brėžinius įgyvendinti. Ieškovė nenurodė nišų išmatavimų, neatsiuntė svetainės, vonios, tualeto, vaikų kambarių, drabužinės, virtuvės brėžinių, neaišku, kaip reikėjo daryti, buvo neatitikimai tarp atsiustų vizualizacijų ir realaus jų įgyvendinimo. Ieškovės atlikto darbo trūkumai išaiškėjo tuomet, kai darbą pradėjo baldų montuotojai. Dėl plunksnų dekoracijos buvo sutarusi su ieškove, už jas sumokėjo, tačiau prašė jas pasaugoti. Sumokėjo už visus ieškovės darbus. Norėjo pervesti ieškovei 300 Eur, tačiau to nepavyko padaryti dėl elektroninės bankininkystės trikdžių. Dizaino darbus pabaigė kita dizainerė. Susitikimo metu šalys žodžiu aptarė ieškovės paslaugų turinį ir apimtis, paslaugų teikimo tvarką ir terminus, neaptarė tik paslaugų kainos ir atsiskaitymo tvarkos, nes ieškovei reikėjo atlikti papildomus skaičiavimus. Pagal susitikimo metu aptartas sąlygas ieškovė turėjo paskaičiuoti preliminarią kainą, ją suderinti su atsakove, paruošti sutarties projektą ir šalims galutinai suderinus sutarties sąlygas, pasirašyti sutartį. Ieškovė, nesudariusi sutarties, pradėjo paslaugų teikimo darbus, teikė įvairius pasiūlymus, prašė įvairių duomenų ir kt. Vėliau ieškovė nurodė preliminarią kainą už kvadratinį metrą, tačiau sutarties neparengė. Ieškovė savo rizika pradėjo teikti paslaugas. Kadangi užsakymo suma viršijo 1 500 Eur, sutartis turėjo būti rašytinė.
2.3. Ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus: dalį paslaugų atliko nekokybiškai, ne visas žadėtas paslaugas suteikė, galiausiai visai atsisakė teikti paslaugas, jei iš anksto nebus sumokėta ieškovės nusistatyta kaina. Ieškovė ne visoms namo patalpoms atliko vizualizaciją, nepateikė išsamių duomenų dėl vizualizacijos įgyvendinimo, pateiktuose brėžiniuose buvo klaidų, dėl kurių teko perdaryti elektros instaliaciją, iš naujo atlikti instaliacijos ir apdailos darbus. Ieškovė nuolat vėlavo teikti paslaugas, dėl jos vėlavimo tekdavo perkelti suplanuotus statybos darbus, kas sukeldavo papildomų išlaidų, informacijos kartais reikėdavo laukti keletą dienų, nors terminai buvo svarbi šalių preliminaraus susitarimo sąlyga. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2017-06-25 žinutėje buvo nustatyta paslaugų sutarties vykdymo ir ieškovės užsakymo apimtis. Dėl užsakymo apimčių šalys tarėsi 2017-07-04 susitikimo metu. Į ieškovę kreipėsi dar 2017-03-09, tačiau ieškovė neturėjo laiko susipažinti su atsakovės užsakymo turiniu. Atsakovė prašė minimalios apimties paslaugų atlikimo. 2017-07-04 susitikimo metu buvo susitarta dėl platesnės apimties paslaugų.
2.4. Ieškovė laikytina verslininke, todėl ginčo šalių tarpusavio santykiams taikytinos vartojimo sutartis reguliuojančios teisės normos. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė pretenzijų dėl 4 000 Eur apmokėjimo ir dėl suteiktų paslaugų kokybės nepareiškė. Atsakovė siuntė ieškovei žinutę dėl pastebėtų paslaugų trūkumų. Ieškovė turi pateikti įrodymus, ką turėjo įvykdyti pagal sutartį, ką ji įvykdė ir kad jos įvykdymą atsakovė priėmė. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė suteikė ne visas sutartas paslaugas. Iš ieškovės 2017-12-22 rašytos žinutės matyti, kad dar vyksta projekto realizavimas. Po šios žinutės išsiuntimo ieškovė daugiau paslaugų nesuteikė. Ieškovė pripažino teiktų paslaugų kokybės trūkumus, tačiau atsisakė juos taisyti, kol nebus sumokėta ieškovės reikalaujama suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-12-17 sprendime ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės V. Š. ieškovės K. G. naudai 3 120 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 3 120 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 170 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovės V. Š. valstybės naudai 6,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę, kaip į patalpų interjero dizainerę, prašydama suteikti atsakovės statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų (virtuvės, svetainės, prieškambario, koridoriaus, drabužinių, vaikų kambarių, vonios, miegamojo, tualeto, prieškambario) interjero projektavimo paslaugas. Šalys rašytinės sutarties nesudarė. Šalys tarėsi ir susitarė dėl paslaugų teikimo apimties ir apmokėjimo už jas sąlygų. Nėra ginčo dėl to, kad susitarimas dėl paslaugų atlikimo buvo pasiektas, t. y. ieškovė priėmė atsakovės pasiūlymą teikti paslaugas, kad sutarties šalys susitarimą pradėjo vykdyti.
3.2. Nustatė, kad derybų dėl paslaugų teikimo pradžioje šalys tarėsi dėl paslaugų teikimo apimties. Atsakovė 2017-06-25 siūlė ieškovei parengti tik patalpų vizualizacijas ir elektros taškų išdėstymo planą. Esminių susitarimo sąlygų dėl paslaugų apimties aptarimas vyko vėliau, tai yra nuo 2017-07-04, kuomet ieškovė buvo nuvykusi pas atsakovę detaliam paslaugų teikimo sąlygų aptarimui, po kurio ieškovė pradėjo vykdyti darbus. Ieškovė atsakovei teikė ne tik skirtingus patalpų (prieškambario grindų, virtuvės sienų, svetainės lubų ir grindų, tualeto, koridoriaus, drabužinių, miegamojo, abiejų vaikų kambarių, vonios kambario) vizualizacijos sprendimus, bet ir rengė brėžinius (baldų išdėstymo planą, elektros ir apšvietimo taškų planą, elektros taškų ir lubų formavimo planą, lubų formavimo planą, virtuvės išklotinę su elektros taškais, nišų formavimo planus, prieškambario nišų išklotinę, valgomojo sienos nišų išklotinę, miegamojo nišų išklotinę, vonios kambario nišų išklotines, prieškambario drabužinės išklotinę, vonios išklotinę, vonios kambario išklotinę, virtuvės baldų išklotinę, drabužinių išklotinę). Atsakovė neginčijo, kad brėžiniai buvo pateikti bei atsakovė juos priėmė. Teismas sprendė, jog šalys susitarė, kad susitarimo apimtį sudarys ne tik vizualizacijos sprendimų teikimas, bet ir brėžinių (pagrindinių ir detalizavimo) parengimas. Aplinkybę, jog bus rengiami minėti brėžiniai, patvirtina šalių susirašinėjime ieškovės padaryti įrašai: 2017-07-07 atsakovei pateiktoje žinutėje ieškovė nurodė, kad kaina (30 Eur už m²) bus skaičiuojama darant brėžinius ir vizualizacijas; 2017-12-22 ieškovės paaiškinimas atsakovei, kad 80 procentų sumos reikia sumokėti, kuomet padaryti vizualizacijos, pagrindiniai brėžiniai ir detalizavimo brėžiniai; 2017-01-29 ieškovės išsiųstas raginimas susimokėti nurodant, kad yra padaryta daug vizualizacijų ir brėžinių. Šalys susitarė, kad ieškovė nevykdys pateiktų projektavimo sprendimų įgyvendinimo.
3.3. Teismas nustatė, kad pateiktų vizualizacijų ir brėžinių segtuvų autentiškumas atsakovės neginčijamas, šalių susirašinėjimu vadovaujasi ir atsakovė, grįsdama atsikirtimus į ieškinį. Teismas sprendė, kad šalių paaiškinimai ir pateiktas susirašinėjimas patvirtina, jog šalys 2017-07-07 susitarė ir dėl ieškovės teikiamų paslaugų kainos – 30 Eur už vidaus patalpų grindų m². Iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovės pasiūlyta kaina atsakovę tenkino. Teismas sprendė, jog šalys esmine susitarimo sąlyga laikė ir atsiskaitymo tvarką. Pagal šalių susitarimą atsakovės atsiskaitymas už ieškovės paslaugas turėjo vykti dalimis: ieškovei 2017-07-10 paprašius atsakovė sumokėjo 1 500 Eur, 2017-09-20 – 500 Eur. Šalys buvo sutarusios ir dėl trečio atsiskaitymo etapo, kai 2017-12-22 ieškovė paprašė atsakovės apmokėti 80 procentų likusios šalių sutartos sumos.
3.4. Teismas konstatavo, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai santykiai dėl atlygintinių paslaugų teikimo patalpų interjero dizaino klausimais. Dėl paslaugų teikimo įvyko šalių susitikimai, kurių metų buvo aptariamos šalims esminės paslaugų teikimo sąlygos. Ieškovė atsakovės pasiūlymą priėmė, pradėjo vykdyti susitarimą atsakovės interesais, nuolat bendradarbiaudama su atsakove ir atsižvelgdama į atsakovės norus bei pageidavimus, t. y. teikė atsakovei pagal atsakovės pageidavimus atskirų namo patalpų vizualizacijų sprendimų medžiagą bei parengė atitinkamus pagrindinius ir detalizavimo brėžinius, kuriuos atsakovė priėmė ir jais naudojosi. Tarp šalių vyko aktyvus ir ilgalaikis susirašinėjimas dėl tinkamo paslaugų atlikimo. Paslaugų teikimo eigoje atsakovė ieškovei atliko du avansinius atsiskaitymus. Šalių veiksmai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinių paslaugų teikimo sutartis. Ieškovė yra verslininkė, atsakovė – vartotoja, o sutarties dalykas atitinka vartojimo paslaugų sutarčiai būdingus požymius. Atsakovė atsikirtimus grindė tuo, kad tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinė paslaugų sutartis, kadangi sandorio suma viršijo 1 500 Eur (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi sandorio suma viršijo 1 500 Eur, todėl tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis, tačiau sandorio formos neatitikimas šalių susitarimo nedaro negaliojančiu. Sandorio formos nesilaikymas turi reikšmės įrodinėjant sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą.
3.5. Teismas nustatė, kad pradėjus vykdyti susitarimą ir jį vykdant, ieškovei nebuvo žinomas tikslus atsakovės patalpų plotas – 170,65 m², todėl buvo vadovaujamasi plotu, kurį nurodė atsakovė – 250 m², visgi, ieškinio reikalavimą ieškovė suformavo atsižvelgdama į faktinį atsakovės namo patalpų plotą – 170,65 m². Konstatavęs, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, teismas sprendė, kad ieškovė, tinkamai vykdžiusi prievolę, įgijo teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas. Šalys buvo sutarusios dėl trečio atsiskaitymo etapo – 2017-12-22, ieškovė paprašė atsakovės apmokėti 80 procentų šalių sutartos sumos, atsižvelgdama į jau sumokėtą 2 000 Eur avansą, paskaičiuotą nuo 250 m² ploto, t. y. 4 000 Eur, tačiau atsakovė mokėjimo neatliko ne dėl to, kad ginčijo mokėjimo dydį ar atliktų paslaugų kokybę. Atsisakymą atsakovė ieškovei motyvavo tuo, kad atlikti nurodytą mokėjimą riboja didelis jos atliktų mokėjimų skaičius. Dėl visiško atsiskaitymo šalys susitarė ir 2018-01-19. Ieškovė 2018-01-29 papildomai išsiuntė atsakovei sąskaitą 4 000 Eur sumai dėl 2017 m. atliktų darbų, prašydama sąskaitą apmokėti iki 2018-01-31. Atsakovė aptarto mokėjimo neginčijo, tačiau delsė jį atlikti. Nepateikta duomenų, jog ieškovė iki susitarimo dėl trečiojo apmokėjimo sudarymo netinkamai vykdė sutartį. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė buvo patenkinta ieškovės paslaugomis, o nesutarimas tarp šalių iškilo tik tuomet, kai ieškovė paprašė atlikti sutartą trečiąjį mokėjimą. Pagal šalių susitarimą ieškovė nedalyvavo projekto realizavimo procese. Tai rodo, kad ginčo šalių susitarimo buvo neįmanoma įvykdyti ne dėl ieškovės (paslaugų teikėjos) kaltės, o dėl kliento (atsakovės) kaltės, kadangi atsakovė nevykdė susitarimo prievolės atsiskaityti, tai yra nuo 2017-12-22 delsė atlikti sutartą mokėjimą. Atsakovė privalo sumokėti visą sutartyje numatytą kainą, kas, atsižvelgiant į faktinį objekto plotą (170,65 m²), sutartą kainą (30 Eur už m²) ir atsakovės atliktus mokėjimus (2 000 Eur avansas), sudaro 3 120 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė V. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
4.1. Su ieškove buvo sutarta, kad ieškovė suteiks visas namų interjero dizaino paslaugas, išskyrus važinėjimą rinkti medžiagas, baldus, dekoracijas. Tai patvirtina pačios ieškovės rašyto 2017-07-07 pranešimo turinys. Pagal susitarimą atsakovė turėjo gauti ieškovės paslaugas tokia apimtimi, kad ieškovės projektai būtų realizuoti materialiai, t. y. pagal ieškovės pateiktus projektus būtų realiai įrengta namo vidaus patalpų aplinka. Ieškovės dalinė paslauga, jos neįgyvendinant, nepasiektų savo paskirties. Galimas susitarimas tik dėl vizualinių sprendimų, tačiau tada atsakovei nebūtų priimtina 5 120 Eur kaina už sprendimus, kurių atsakovė savarankiškai įgyvendinti nesugebėtų.
4.2. Tai, kad ieškovė suteikė ne visas sutartas paslaugas patvirtina ieškovės atsakovei siųsti pranešimai. Ieškovė 2017-12-19 pranešime rašė „įmetu raudonai pažymėjusi kiek yra darbų atlikta, tai įmeskit pamokėjimą“. Prie šio ieškovės laiško buvo pridėtas priedas „Atliekami darbai ir atsiskaitymo tvarka už sutartyje nurodytas paslaugas“. Priede raudonu šriftu atspausdintas sąrašas darbų, kurie pagal ieškovės paaiškinimą atlikti iki laiško išsiuntimo dienos, tačiau šie darbai sudaro tik dalį darbų, išvardintų keturių dalių darbų sąraše. Po 2017-12-19 ieškovė daugiau paslaugų nesuteikė. Ieškovė pati patvirtino, kad atliko tik dalį darbų. Ieškovė 2017-12-22 siųstame pranešime rašė, kad „šiuo metu jau padarytas projektas, ir vyksta realizavimas, taigi turi būti sumokėta 80 proc. sumos“. Pranešime ieškovė paaiškino, kad 60 procentų būna sumokėta, kai padaroma vizualizacija ir pagrindiniai brėžiniai, o paskui mokamas avansas detalizavimo brėžiniams. Iš ieškovės laiško matyti, kad, pačios ieškovės vertinimu, ieškovė buvo atlikusi 60 procentų darbų ir pridėjusi avansinį mokėjimą sekančiam darbų etapui, prašė sumokėti 80 procentų darbų kainos, tuo pačiu patvirtina, kad į sutartą kainą įeina ir projekto realizavimo paslaugos. Ieškovės pozicija dėl paslaugų apimties nenuosekli. Ieškinyje ieškovė teigė, kad pagal šalių sudarytą sutartį ji privalėjo atlikti tik vizualizaciją ir elektros rozečių išdėstymą, vėliau aiškino, kad paslaugų apimtį sudarė vizualizacijos ir pagrindiniai brėžiniai, tačiau iš ieškovės siųstų pranešimų matyti, kad projekto realizavimo darbai įeina į paslaugų apimtis už sutartą 30 Eur už m² kainą. Pranešimai patvirtina, kad į sutartų paslaugų apimtis įėjo ir projekto realizavimo paslaugos, taip pat patvirtina, kad aptarti darbai nebuvo atlikti.
4.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl atsiskaitymo tvarkos etapais ir šią atsiskaitymo tvarką laikė esmine sutarties sąlyga. Pagal susitarimą atsakovė su ieškove turėjo atsiskaityti kai visos paslaugos bus suteiktos. Sumokėti avansą ieškovei atsakovė pasiūlė savo iniciatyva pamačiusi, kad ieškovė pirmomis dienomis intensyviai dirbo ir siuntė darbus. Visgi, išankstinių susitarimų dėl atsiskaitymų avansiniais mokėjimais, avanso dydžio ir mokėjimo terminų, nebuvo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys buvo susitarusios ir dėl trečiojo atsiskaitymo etapo, t. y. kai ieškovė 2017-12-22 paprašė sumokėti 80 procentų šalių sutartos sumos. Ieškovė 2017-12-22 laiške prašė sumokėti 80 procentų sumos, t. y. sumokėti 4 000 Eur prie anksčiau sumokėtų 2 000 Eur. Su tokiu ieškovės pasiūlymu atsakovė negalėjo sutikti, nes, sumokėjus ieškovei 4 000 Eur tariamą avansą, bendra sumokėta suma būtų sudariusi 6 000 Eur, kas būtų viršiję bendrą 5 120 Eur kainą. Patvirtinimo, kad atsakovė sutiko sumokėti 4 000 Eur nebuvo. Atsakovė turėjo ketinimų sumokėti ieškovei tam tikrą sumą avansu, paminėjo 1 000 Eur, tačiau atsakovę sustabdė abejonės ir įtarimai dėl to, kad ieškovė prašė sumokėti didesnę sumą, nei buvo sutarta kaina, kad ieškovė prašė pervesti pinigus į jos vyro sąskaitą, kad ji reikalavo sumokėti 80 procentų sumos avansu, nors dėl tokio avansinio apmokėjimo anksčiau nebuvo tartasi, kad nebuvo sudaryta rašytinės sutarties, nors buvo pažadėta sutartį pateikti. Atsakovė pradėjo abejoti ieškovės sąžiningumu. Nors ieškovei kategoriškai neatsakė, kad ieškovės prašoma suma prieštarauja susitarimui, bet ir nepatvirtino, kad sutinka su ieškovės siūlomu trečiuoju atsiskaitymo etapu.
4.4. Remdamasis viena klaidinga išvada apylinkės teismas padarė ir kitą klaidingą išvadą, t. y. kad ginčo šalių susitarimo neįmanoma įvykdyti ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, jog buvo suteiktos visas sutartos paslaugas dar iki 2017-11-21, o ne tuo, kad ieškovė savo paslaugų neįvykdė dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nustatytu laiku neatsiskaitė su ieškove. Teismas išėjo už ieškinio ribų. Tarp šalių 2017-12-22 nebuvo suderintas konkretus sutartas mokėjimas, nebuvo sutarti avansiniai mokėjimai, kurių atsakovė nebūtų atlikusi.
4.5. Sandorio formos nesilaikymas turi reikšmę sutarties sąlygų ir jų įvykdymo įrodinėjimo aspektu. Ieškovė, būdama paslaugų teikėja, įsipareigojo parengti ir pateikti rašytinę sutartį, pati ieškovė pradėjo vykdyti sutartį nesudarius rašytinio sandorio ir tokiu būdu įtraukė atsakovę į sutartinius santykius. Ieškovė prisiėmė riziką dėl paslaugų apimties ir atsiskaitymo tvarkos įrodinėjimo. Patikimų įrodymų, kad pagal šalių susitarimą ieškovė neprivalėjo dalyvauti projekto realizavime ar, kad atsakovė pažeidė atsiskaitymų mokėjimo tvarką ieškovė nepateikė. Prieštaravimai tarp ieškovės ir atsakovės pateiktų sutarties sąlygų vertinimų turi būti aiškinami atsakovės naudai. Informacijos, kad į sutartą kainą įeis tik vizualizacijos sprendimų pateikimas ir pagrindiniai brėžiniai, kad už paslaugas bus atsiskaitoma etapais, ieškovė nepateikė nei prieš sutarties sudarymą, nei sudarant žodinę sutartį. Atitinkamų įrodymų, kad įvykdė paslaugų teikėjui nustatytą pareigą, ieškovė nepateikė.
4.6. Tai, kad ieškovė ne visus sutartus darbus atliko, pripažino pati, o dalis ieškovės suteiktų paslaugų buvo atliktos nekokybiškai. Pati ieškovė pripažino teiktų paslaugų kokybės trūkumus, tačiau atsisakė juos taisyti, kol nebus sumokėta jos reikalaujama suma. Ieškovės pateikti atskirų namo patalpų (svetainės, drabužinės, vonios, tualeto patalpų) vizualizacijos sprendimai neatitiko atitinkamų patalpų brėžiniams, nebuvo grindų dangos plano, dėl šių trūkumų ieškovės pateiktų sprendimų nebuvo įmanoma realiai įgyvendinti. Ieškovės darbo trūkumai pradėjo aiškėti tik 2018 m. sausio–vasario mėnesiais, kai ieškovė jau atsisakė teikti bet kokias paslaugas, kol jai nebus sumokėta. Šalys buvo sutarusios, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove suteikus visas paslaugas. Sutarties vykdymo eigoje šalys du kartus buvo sutarusios dėl dalinio paslaugos apmokėjimo. Atsakovė nepažeidė sutartos atsiskaitymo tvarkos. Pačios ieškovės vertinimu, išdėstytu 2017-12-22 pranešime, ieškovė buvo atlikusi tik 60 procentų darbų ir vėliau paslaugų neteikė, taigi sutarties vykdyti neužbaigė. Kadangi ieškovė nebaigė vykdyti sutarties, t. y. sutarties neįvykdė, ji neturi teisės reikalauti visiško atsiskaitymo.
Atsiliepimas
5. Ieškovė K. G. atsiliepime į atsakovės V. Š. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Šalių susirašinėjimo tekste ieškovė 2017-07-07 aiškiai nurodė, kad „jei mes darome brėžinius ir vizualizaciją, tai tada galiu dauginti iš 30 Eur už kvadratą. / 2 500 x 30 = 7 500 / jei reikės važinėti rinkti ir t. t., tai tada negaliu iš tiek dauginti“, į ką atsakovė 2017-07-07 atsakė ieškovei – „Tai vis tiek darom. Kaina už kv. tinka“. Šalys nesitarė dėl interjero projekto realizavimo. Atsakovės aiškinimas, kad papildoma paslauga nekeičiant 30 Eur/m² įkainio tariamai buvo sutarta jau 2017-07-04, nepagrįstas. Neįmanoma teigti, kad šalys dėl „platesnės apimties“ paslaugų ir tos pačios 30 Eur kainos susitarė žodžiu dar anksčiau, nei 2017-07-07. Ieškovei neįmanoma pateikti atsakovei viso savo paslaugų apimties ir kainos pasiūlymo nesusipažinus su visa informacija ir po susitikimo nepateikus atsakovei išsirinkti interjero kelių galimų variantų. Atsakovė neįrodė susitarimo dėl „platesnės apimties paslaugų“.
5.2. Atsakovė 2017-07-07 akceptavo ieškovės ofertą dėl atsakovės užsakomų paslaugų apimties ir kainos. Šalys sudarė sutartį raštu, apsikeičiant telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija bei ieškovei priimant vykdyti numatytą klientės užsakymą. Nepagrįstas atsakovės vertinimas, neva šalys sudarė žodinę sutartį, kurios dalis buvo sudaryta 2017-07-04 šalių susitikimo metu. Tokios dalies egzistavimo nepatvirtino nei ieškovė, nei byloje pateikti duomenys. Nepagrįstas ir atsakovės siekis matyti bei vertinti nefiksuotą šalių susitarimą dėl dizaino projekto įgyvendinimo, t. y. „platesnės apimties“ paslaugų, kai tokias paslaugas ieškovė 2017-07-07 nurodė galinti teikti tik už kitokią kainą.
5.3. Atsakovė be pagrindo nurodo teismui ekrano lange Nr. 225 esančią 2017-12-19 žinute atsakovei atsiųstą rinkmeną „(duomenys neskelbtini).doc“. Aptartas dokumentas nepasirašytas ir nėra tarp šalių sudarytos sutarties dalimi. Sutartis buvo sudaryta 2017-07-07, o rinkmeną „(duomenys neskelbtini).doc“ apeliantė pamatė tik kai pradėjo nevykdyti sutarties, t. y. neatsiskaitė ilgą laiką už iki 2017-11-22 faktiškai atliktus darbus. Iš ekrano lange Nr. 225 esančių žinučių matyti, kad ieškovė šią rinkmeną „(duomenys neskelbtini).doc“ atsiuntė atsakovei tik dėl to, kad informuotų atsakovę apie jau atliktus darbus bei įprastas jos teikiamų paslaugų sąlygas, kai susitariama dėl „platesnės apimties“ paslaugų, t. y. su projekto realizavimu/įgyvendinimu, tačiau atsakovės atveju tokio susitarimo nebuvo. Rinkmenoje „(duomenys neskelbtini).doc“ aptariami atliekami darbai ir atsiskaitymo tvarka 4 etapais. Tokia tvarka (mokant avansus 30+30+20 procentų bendros kainos bei galutinis atsiskaitymas dar 20 procentų) šalims negaliojo, kadangi dėl jos nebuvo susitarta. Šalys susitarė dėl 20+15 procentų, t. y. 1 500 Eur ir 500 Eur avanso.
5.4. Šalys aiškiai tarėsi tiek dėl paslaugų apimties, tiek ir dėl kainos apmokėjimo dalimis. Atsakovė naujų paslaugų nebeprašė. Atsakovės elgesys po sutarties sudarymo ilgą laiką atitiko šalių suderėtas sutarties sąlygas. Atsakovė dar pati 2017-12-04 – 2017-12-19 aktyviai domėjosi, kiek dar turi sumokėti, tačiau realiai nemokėjo. Ieškovei ėmus aktyviau reikalauti likusios paslaugų kainos sumokėjimo, atsakovė tik 2018-02-04 atsakė ieškovei, kad imsis ieškoti ieškovės paslaugų klaidų, o apie projekto realizavimą, t. y. paslaugų „platesnes apimtis“ net neužsiminė. Atsakovė paslaugas užsakė ir gavo, dėl to atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti.
5.5. Kai atsakovė pateikė duomenis ieškovei apie maždaug 250 m² ploto namą, nors vėliau paaiškėjo, kad namo plotas yra 170 m², ieškovė perskaičiavo sumą pagal sutartą įkainį, o ne planuotą gauti bendrą paslaugų sumą. Atsakovės sutarties vykdymo veiksmai turėjo pasireikšti pakankamų piniginių lėšų mokėjimu, kurių ji neatliko. Būtent šią atsakovės kaltę, t. y. atsisakymą mokėti (vykdyti sutartį) ieškovė ir įrodinėjo, o teismas su tuo sutiko. Iš šalių veiksmų bei susirašinėjimo pagrįstai nustatyta atsiskaitymo tvarka, rizikos ar abejonių dėl jos nėra.
5.6. Abejonės dėl vartojimo ar bet kokios kitos rūšies sutarties sąlygų turi būti bent kiek protingai pagrįstos. Nepakanka sutarties nevykdymo priežastimi įvardinti atsakovę staiga užklupusias abejones, kai sutarties sąlygos aiškios ir derybų bei sutarties vykdymo metu jomis nebuvo abejojama – priešingai, pati atsakovė domėjosi, kiek gi dar ieškovei reiktų pervesti lėšų (nors jų taip ir nepervedė). Ieškovė nepripažino suteikusi nekokybiškas paslaugas, o paslaugų kokybės trūkumus privalo įrodyti tas, kas teigia.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės J. Š. (paslaugų gavėjos) ieškovės K. G. (paslaugų teikėjos) naudai buvo priteista 3 120 Eur piniginė prievolė, kylanti iš tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) susiklosčiusių atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių.
9. Apylinkės teismas nustatė, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) susiklostė sutartiniai santykiai dėl atlygintinių paslaugų teikimo namo, esančio Šalčininkuose, Pušyno g. 7, vidaus patalpų interjero dizaino klausimais, nors klasikinės formos rašytinės sutarties šalys ir nebuvo sudariusios. Byloje taip pat nėra ginčo, jog ieškovė atsakovei turėjo suteikti interjero dizaino paslaugas 170,65 m² patalpų plotui, o suteiktinų dizaino paslaugų kaina – 30 Eur/ m². Atsakovės apeliacinio skundo motyvai rodo, kad ginčas iš esmės kilo dėl susitarimo apimties, t. y. ar ieškovė turėjo suteikti ne tik patalpų dizaino brėžinių ir vizualizacijų parengimo, bet ir dizaino įgyvendinimo paslaugas, taip pat dėl ieškovės atliktų (įgyvendintų) paslaugų apimties (tam tikros paslaugos atliktos su trūkumais, tam tikros apskritai neatliktos).
10. Dėl šalių susitarimo apimties iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad apylinkės teismas konstatavo, jog šalys iš esmės susitarė dėl patalpų vizualizacijų (dizaino sprendimų), elektros taškų išdėstymo plano bei patalpų brėžinių parengimo. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys nesusitarė ir dėl dizaino sprendinių realizavimo paslaugos, t. y. atsakovės teigimu, 30 Eur/ m² kaina apėmė ir projekto realizavimo (įgyvendinimo, materializavimo) paslaugą.
11. Analizuojant atsakovės apeliacinio skundo argumentus matyti, jog apeliantė iš esmės siekia įrodyti, jog šalys susitarė dėl platesnės apimties, nei nustatė apylinkės teismas, paslaugų, t. y. apeliuojama į netinkamą apylinkės teismo atliktą įrodymų bei faktinių aplinkybių, susijusių su susitarimo turinio identifikavimu, vertinimą. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą).
12. Šalių ginčo ypatumas, kad nors, kaip minėta aukščiau, klasikinės formos sutarties sudaryta nebuvo, tačiau apie ieškovės atsakovei teiktų ir atsakovės iš ieškovės užsakytų namo, esančio (duomenys neskelbtini), interjero (namo vidaus erdvės meninis apipavidalinimas) dizaino paslaugų apimtį objektyviai galima spręsti iš į bylą pateikto susirašinėjimo, vykusio nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. (el. b. t. 2, b. l. 5–243, 247–248, 252–258). Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių susirašinėjimu, pastebi, jog šalys nuo 2017-03-09 iki 2017-06-25 derėjosi dėl šalių susitikimo tam, kad būtų susitarta dėl dizaino paslaugų (el. b. t. 2, b. l. 5–16). Atsakovė 2017-06-25 paprašė ieškovės atlikti patalpų vizualizaciją ir rozečių išdėstymą (el. b. t. 2, b. l. 17). Ieškovė 2017-06-26 atrašė, kad įmanoma susitarti ir dėl vizualizacijų, ir dėl brėžinių. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovė 2017-07-04 buvo susitikusi su atsakove (el. b. t. 2, b. l. 34). Po susitikimo ieškovė atsakovės paprašė atsiųsti namo planą (el. b. t. 2, b. l. 25). Iš 2017-07-07 susirašinėjimo matyti, kad šalys, derėdamosios dėl paslaugų kainos, susitarė dėl vizualizacijų ir brėžinių paslaugų teikimo (el. b. t. 2, b. l. 27–32). Tolesnio šalių susirašinėjimo analizė rodo, kad ieškovė atsakovei siuntė tiek brėžinius, tiek vizualizacijas, tiek teikė įvairias konsultavimo paslaugas, tačiau atsakovė namo interjero dizaino realizavimo (materializavimo) ieškovei nebuvo patikėjusi. Priešingai, šalių susirašinėjimo turinys rodo, kad atsakovė dizainą realizavo savarankiškai: atsakovė ieškovei siuntė namo patalpų įrengimo nuotraukas, iš kurių matyti ieškovės namo įrengimo eiga; atsakovė nurodė, kad elektros instaliacijos įrengimui samdėsi elektriką; nurodė, kad perka plyteles; prašė konsultacijų dėl vonios ir tualeto kambario plytelių; klausė patarimų į kurias parduotuves važiuoti pirkti medžiagų ir detalizavo, kuriose parduotuvėse jas (medžiagas) pirko (žr. el. b. t. 2, b. l. 101, 110, 195, 206–207; 209–213, 215). Toks šalių susirašinėjimo turinys paneigia apeliantės argumentus, jog buvo susitarta ir dėl dizaino realizavimo (materializavimo) paslaugų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, jog šalys iš esmės susitarė dėl namo interjero dizaino paslaugų: namo patalpų brėžinių ir vizualizacijų parengimo, taip pat elektros rozečių brėžinių. Šalių susirašinėjimo turinys rodo, kad atsakovė daugybė kartų derino bei nurodė keisti vienų ar kitų namo patalpų dizaino sprendinius, o ieškovė į visus atsakovės pageidavimus reaguodavo tinkamai. Šalių susirašinėjimo turinys dalykiškas ir aiškūs, jame nėra pretenzijų ieškovei dėl nesuteikiamų paslaugų.
13. Atsakovė nurodė, jog 2017-12-22 susirašinėjimo turinys patvirtina, kad buvo užsakytos dizaino realizavimo paslaugos. Susipažinus su atsakovės nurodytu susirašinėjimu (el. b. t. 2, b. l. 230) teisėjų kolegija pažymi, jog aptartą susirašinėjimą būtina vertinti ne atsietai, o viso susirašinėjimo kontekste. Aptariamame susirašinėjime konstatuojama aplinkybė, jog ieškovė atlikusi (dizaino – apygardos teismo pastaba) projektą, kuriuo vadovaujantis, vyksta dizaino sprendinių realizavimas. Tokią aplinkybę patvirtina aukščiau analizuotas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovė konkrečioje parduotuvėje renkasi ir perka plyteles, klausia patarimo ieškovės, kokio modelio plyteles geriau pirkti ir pan.
14. Atsakovė kaltina ieškovę dėl klasikinės formos sutarties nesudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalauti, kad būtų sudaryta sutartis turi teisę ne tik ieškovė, bet ir atsakovė. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei, jog reikėtų sudaryti rašytinę sutartį (el. b. t. 2, b. l. 207–208). Visgi, šalių susirašinėjimo turinys rodo, kad iki kilo ginčas tarp šalių atsakovė ir pati nerodė iniciatyvos sudaryti klasikinės formos rašytinės sutarties, vietoje to ir toliau susirašinėjo su ieškove dėl namo interjero dizaino sprendinių, nurodydavo, kur ir į kurias parduotuves važiuodavo pirkti vienokių ir kitokių medžiagų.
15. Teisėjų kolegija pastebi, jog sutartinių teisinių santykių iniciatorė – atsakovė. Šalių susirašinėjimo turinys rodo, kad būtent atsakovės iniciatyva buvo pradėtos derybos dėl dizaino paslaugų suteikimo (el. b. t. 2, b. l. 5, 258, 45, 91, 22, 6, 23, 7–17). Vertintina ir tai, jog abi šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo tam tikrų sutartinių teisinių santykių ir anksčiau, todėl galimai tarp šalių buvo didesnis pasitikėjimas viena kita, kas ir lėmė susiklosčiusių teisinių santykių specifiką nesant tarp šalių pasirašytos klasikines formos rašytinės sutarties.
16. Tarp šalių taip pat kilęs ginčas dėl ieškovės atsakovei suteiktų namo interjero dizaino sprendinių apimties, t. y. atsakovė įrodinėja, kad ieškovė suteikė ne visas sulygtas paslaugas. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2017-03-10 nurodė, kad pageidauja dizaino paslaugų (sprendinių) virtuvei kartu su svetaine su išėjimu į terasą, sandėliukui, drabužinei, 2 kambariams, miegamajam, voniai, skalbimo ir džiovinimo kambariams (el. b. t. 2, b. l. 258, 45, 91). Tai, kad ieškovė atsakovei dizaino sprendinius, brėžinius ir kitas vizualizacijas teikė rodo šalių susirašinėjimas, taip pat prie bylos pridėtose atskiruose aplankuose esantys spalvotos vizualizacijos bei brėžiniai. Nustatyta, kad klasikinės formos rašytinės sutarties šalys sudariusios nebuvo, o šalių susirašinėjime nuorodų į tai, kokie konkrečiai pastato interjero dizaino sprendiniai ir kokiais terminais turėjo būti atlikti nėra. Visgi, ieškovė atsakovei 2017-12-19 atsiuntė dokumentą pavadinimu „(duomenys neskelbtini).doc“ (el. b. t. 2, b. l. 224; t. 3, b. l. 90–91). Aptariamas dokumentas, kaip matyti, neindividualizuotas, t. y. tiesiog buvo pateiktas klasikinės formos rašytinės sutarties priedas Nr. 1, kurį, tikėtina, ieškovė naudoja savo veikloje, kuriame pažymėta raudonai 2 iš 4 suteikiamų paslaugų rūšių: I dalis – pagrindiniai brėžiniai (pažymėta raudonai), II dalis – vizualinė medžiaga (pažymėta raudonai), III dalis – interjeriniai brėžiniai, apdailos parinkimas, IV dalis – interjeriniai brėžiniai, apdailos parinkimas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi rašytinę bylos medžiagą, taip pat šalių paaiškinimus bei prie bylos pridėtus daiktinius įrodymus (du aplankus) sutinka su ieškove, kad aptariame dokumente, kuris atsakovei buvo atsiųstas pavadinimu „(duomenys neskelbtini).doc“ paslaugos buvo nurodytos tik informavimo tikslais, siekiant paraginti atsakovę atsiskaityti už paslaugas. Ieškovė teismui pateikė konkrečius atsakovei atliktus dizaino sprendinių rezultatus: brėžinius (statybos planas, baldų išdėstymo planas, elektros ir apšvietimo taškų planas, elektros taškų ir lubų formavimo planas, lubų formavimo planas, virtuvės išklotinė su elektros taškais, prieškambario nišų išklotinė, valgomojo sienų nišų išklotinė, miegamojo nišų išklotinė, vonios kambario nišų išklotinė, prieškambario drabužinės išklotinė, vonios išklotinė, virtuvės baldų išklotinė, taip pat aptartų brėžinių juodraštiniai variantai, pirminiai variantai) bei vizualizacijas (prieškambario, virtuvės, svetainės, tualeto kambario, koridoriaus, drabužinės (su aiškinamuoju raštu), miegamojo kambario, mažojo sūnaus kambario, vyresniojo sūnaus kambario, vonios kambario bei pradinės aptartų patalpų vizualizacijos). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pateikti ieškovės teismui dokumentai, taip pat šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė realiai gavo brėžinių ir vizualizacijų sprendinius. Viena vertus, nesant klasikinės formos rašytinės sutarties sudėtinga nustatyti, kokia tiksli darbu apimtis buvo sulygta ir ją (sulygtą) palyginti su faktiškai atlikta darbų apimti. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš esmės gavo visų prašytų namo patalpų brėžinių projektus bei vizualizacijų sprendinius, o vien tai, kad realizavimo eigoje atsakovės nebetenkino kažkokia dizaino detalė ar aplinkybė nesudaro pagrindo nevykdyti atsiskaitymo pareigos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė iš esmės gavo, ką buvo užsakiusi. Ir nors atsakovė teigė, kad tarp ieškovės pateiktų brėžinių ir vizualizacijų yra tam tikrų neatitikimų (žr. el. b. t. 2, b. l. 240), tačiau tokie atsakovės teiginiai abstraktūs. Atsakovė nenurodė kas konkrečiai nesutapo ir ką buvo būtina (ir ar tikrai būtina) taisyti/koreguoti.
17. Atsakovė nesutiko ir su apylinkės teismo sprendimo motyvais, kuriais pasisakyta dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo tvarkos. Šalių susirašinėjimas rodo, kad šalys buvo susitarusius tik dėl kainos apskaičiavimo formulės, t. y. kvadratinis namo grindų plotas (170,65 m²) padaugintas iš 30 Eur (el. b. t. 2, b. l. 29–30). Detalesnės apmokėjimo tvarkos šalys susirašinėjime neaptarė. Matyti, jog atsakovė ieškovei iš viso sumokėjo 2 000 Eur avansą (1 500 Eur – 2017-07-10 ir 500 Eur 2017-09-20) (el. b. t. 2, b. l. 32, 37,140, 244). Atsakovė ieškovės paprašė patikslinti kokią sumą už suteiktas paslaugas reikia apmokėti 2017-12-04, o paskui ir dar kartą 2017-12-19 bei 2017-12-20 (el. b. t. 2, b. l. 209–211, 229–230). Ieškovė 2017-12-22 nurodė apmokėjimo sąlygas, kad turėtų būti sumokėta jau 80 procentų, skaičiuojant nuo 7 500 Eur sumos, kas reiškia, kad atėmus 2 000 Eur avansą, atsakovė turėtų sumokėti 4 000 Eur. Vėlesnis šalių susirašinėjimas dėl apmokėjimo sąlygų nebuvo konstruktyvus.
18. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovė iki 2017-12-22 atsakovei faktiškai suteikė konkrečias, aukščiau išvardintas dizaino paslaugas, atsakovė, nesant konkretaus susitarimo dėl kainos apmokėjimo tvarkos, turi sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2005). Net ir vertinant, kad atsakovė yra vartotoja, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nuo 2017-12-22 toleravo atsakovės delsimą apmokėti už suteiktas paslaugas dar iki 2018 m. vasario mėn. pabaigos, o turtiniai reikalavimai teisme pareikšti tik 2018-03-20 (el. b. t. 1, b. l. 1). Vien ta aplinkybė, jog atsakovė susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose laikytina vartotoja nepaneigia pareigos atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas. Pagal ieškovės atliktus dizaino sprendinius jau vyko atsakovės savarankiškai organizuojamas namo patalpų interjero dizaino realizavimas, tad ieškovė pagrįstai turėjo lūkestį, neteikdama dizaino sprendinių realizavimo paslaugų, gauti užmokestį už suteiktas paslaugas. Pritariama apylinkės teismo motyvams, jog objektyvių bei pateisinamų priežasčių, kurių pagrindu galima būtų buvę atsisakyti mokėti sutartą atlyginimą (30 Eur/m²) už suteiktas interjero dizaino paslaugas, atsakovė nenurodė bei neįrodė, o tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
19. Atsakovė teigia, kad ieškovės suteiktos paslaugos (pateikti brėžiniai ir vizualizacijos) turi trūkumų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė konkrečių ieškovės darbo trūkumų. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
20. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybės ir tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
21. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (El. b. t. 3, b. l. 125–127).
22. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
23. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylos duomenimis, 650 Eur išlaidas ieškovė advokato pagalbai patyrė 2019-02-22 (el. b. t. 2, b. l. 125). Tai reiškia, kad maksimalus priteistinas išlaidų už advokato pagalbą dydis turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. III ketvirtyje galiojusio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Aptariamu atveju 650 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pakankamai protingos išlaidos, kurių teisinio pagrindo mažinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.