- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- 1-17-714/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Kaltinamasis
- R. A., S. K., N. P.
- Civilinis ieškovas
- M. N., Kauno teritorinei ligonių kasai
- Advokatai
- Rūta Mikšė, Dainius Svirinavičius
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Nerijui Brundzai, prokurorei Dangirai Vidutienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Žemesnės instancijos teismas
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. A. 2018 m. balandžio 28 d., apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) miegamojoje patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įtakos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su S. K. ir N. P., kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. N. į veidą ir kitas kūno vietas padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, smilkinyje, užausyje, kairiajame smilkinyje, kaktoje, pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, kairiajame šone, kojos nykštyje, padarydamas pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinės akies vokų vidiniame kampe – nosyje, nosies dešiniajame sparnelyje ir viršutinėje lūpoje su kraujosruva, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam M. N. nežymiai sutrikdė jo sveikatą;
S. K. 2018 m. balandžio 28 d., apie 06.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) miegamojoje patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įtakos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su R. A. ir N. P., kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. N. į veidą ir kitas kūno vietas padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, smilkinyje, užausyje, kairiajame smilkinyje, kaktoje, pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, kairiajame šone, kojos nykštyje, padarydamas pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinės akies vokų vidiniame kampe – nosyje, nosies dešiniajame sparnelyje ir viršutinėje lūpoje su kraujosruva, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam M. N. nežymiai sutrikdė jo sveikatą;
N. P. 2018 m. balandžio 28 d., apie 06.00 val., (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) miegamojoje patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įtakos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su R. A. ir S. K., kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. N. į veidą ir kitas kūno vietas padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, smilkinyje, užausyje, kairiajame smilkinyje, kaktoje, pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, kairiajame šone, kojos nykštyje, padarydamas pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinės akies vokų vidiniame kampe – nosyje, nosies dešiniajame sparnelyje ir viršutinėje lūpoje su kraujosruva, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam M. N. nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Kaltinamieji N. P., S. K. ir R. A. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padarę nusikalstamą veiką bei atsisakė duoti parodymus. Kaltinamieji N. P., S. K. ir R. A. teisiamajame posėdyje sutiko duoti parodymus tik po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų.
Nukentėjusysis M. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dalyvavo draugo S. B. vestuvėse. Po vestuvių šventės, apie 05.00 val ryto, kuomet jis miegojo, jis išgirdo triukšmą ir atsibudo. Jis šalia savęs pamatė N., R. ir S.. Kai jis atsistojo iš lovos, jie staiga jį puolė ir sumušė. Jis mano, kad, kuomet jis miegojo, kambaryje jau vyko konfliktas. Jis negali pasakyti kas, kiek ir konkrečius smūgius jam sudavė. Jis žino, kad vienas laikė jo rankas, o kiti du asmenys jį mušė. Jį mušė rankomis ir, turbūt, kojomis. Daugiausia smūgių jie jam sudavė į galvą ir į veidą. Jam buvo išmuštas priekinių dantų tiltas, prakirsta lūpa, prakirsta ausis. Jis vienu metu buvo praradęs sąmonę. Jis negali pasakyti kiek laiko truko muštynės. Kai atsimerkė, V. B. tėvas A. P. juos traukė nuo jo. Kambaryje buvo daug žmonių. Kuomet vyko muštynės, R. B. buvo kambaryje. Jis su tais asmenimis prieš tai nekonfliktavo. Jis nesupranta, kodėl jis buvo užpultas ir sumuštas. Vestuvių metu jis vartojo alkoholį, bet nebuvo visiškai nusigėręs. Vartojo degtinę ir alų. Vienas iš jį mušusių asmenų buvo su sulaužyta koja, su ramentu. Jis asmenų vardus sužinojo po įvykio. Jis su šiais asmenimis vestuvių vakarą nebendravo. Jis pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 1 879,00 Eur turtinės žalos ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro dantų gydymas, kelionių bilietai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi jis po vestuvių visą savaitę negalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes gydėsi, todėl jis prarado pajamas iš darbo užmokesčio. Dėl padarytų sužalojimų jis jautė silpnumą, jis niekur negalėjo išeiti iš namų. Muštynių metu jis juto fizinį skausmą. Kaltinamieji jo neatsiprašė, jokios žalos neatlygino. Kaltinamieji policijoje iš jo šaipėsi, sakė, kad jam dantis išmušė dantukų fėja. N. jam grasino, kad jis jį „užtampys per teismus“. Vestuvėse jis pažinojo V. ir S. B., T. Š., M. K. ir jo sugyventinę A.. Tuo metu, kai jis nuėjo miegoti, T. Š. jau miegojo. Po įvykio jis sužinojo, kad konfliktas kambaryje, nuo kurio jis pabudo, kilo dėl to, kad T. Š. apsišlapino. Konfliktas vyko dideliame kambaryje, kur miegojo daug jaunimo, pavieniai asmenys. Tame pačiame kambaryje prišlapino T. Š.. Jis neatsimena, kad jis būtų ką nors pasakęs, kai atsibudo. Po įvykio jis nekalbėjo su T. Š.. Jis nematė, ar vestuvių metu kas nors konfliktavo. Jis nežino, iš kur atsirado sužalojimai kaltinamiesiems. Jis niekam jokių smūgių nesudavė. Jis nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Kiek jis žino T. Š. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Padavėja jam pasakė, kad kaltinamieji nuėjo į viršų į miegamąjį kažką sumušti. Jis su R. nuvedė T. Š. miegoti, nes jis buvo girtas. Bevedant, jis nieko nematė. A. ir R. jis nepažinojo. Jis žinojo, kad A. P. yra buvęs policijos pareigūnas. Policijos pareigūnai, kurie jį apklausė, jam pasakė, kad kaltinamieji jiems prisistatė policijos pareigūnais, ir bandė jiems daryti spaudimą. Prieš apklausą policijos pareigūnas siūlė jiems tarpusavyje susitarti. Priekinis tiltas jam buvo darytas po avarijos. Vestuvių vakarą jis nuėjo miegoti kartu su R. B.. Jis nebuvo atsigulęs į jos lovą. Jis niekam jokių smūgių nesudavė. Jis T. Š. negynė.
Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. balandžio 27 d. buvo jos vestuvės, kurios vyko sodyboje (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji ir nukentėjusysis dalyvavo jų vestuvėse kaip svečiai. Vestuvių vakarą ji su savo vyru S. B. nuėjo miegoti apie 03.00 val. nakties. Iki tol, jokių konfliktų nebuvo. Jai bemiegant, po 06.15 val., ryte, jai paskambino mama, ir pasakė, kad į didįjį miegamąjį ateitų S. B., nes ten vyksta kažkoks sąmyšis. S. B. ten ir nuėjo. Po kiek laiko ji, taip pat, nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Ji suprato, kad vyko muštynės. Pirmame aukšte buvo S. K., K. P., jos tėtis A. P., T. Š.. Antrame aukšte buvo M.. Jis buvo sumuštas. Paties įvykio ji nematė. Jam buvo išmušti dantys, baisiai sumušta ausis. Niekas daugiau nebuvo sumuštas. Ji matė, kad S. K. kelnės buvo kruvinos. Vėliau ji sužinojo, kad jos tėtis A. P. nuo M. N. nuvaikė R. A., N. P., S. K.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamieji buvo išvežti į policijos komisariatą. M. N. buvo išvežtas į ligoninę. Kaltinamieji yra jos grupiokių vyrai. Nukentėjusysis yra jos vyro draugas. Vestuvių metu kaltinamieji ir nukentėjusysis nebendravo. Vestuvių metu ji nematė, kad kas nors kitas dar būtų nukentėjęs. Iš kitų asmenų ji girdėjo, kad N. žmona K. buvo užšokusi ant jų, daužė su ramentu, bandė išskirti. T. Š. ir M. N. yra draugai. Jos tėtis viso konflikto nematė. Jis tik išgirdęs triukšmą atėjo išskirti asmenis. Buvo nulaužtos tualeto durų rankenos. Ji mano, kad įvykio vietoje turėjo būti kraujo. Kaltinamųjų žmonos galėjo matyti įvykį. Jos manymu, konflikto priežastis buvo per didelis alkoholio kiekis, tai, kad vieni asmenys miegojo, kiti kalbėjo, kažkam tai nepatiko. Jai žinoma, T. Š. prišlapino šalia lovos.
Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko jo vestuvių metu. Kai jis miegojo, V. paskambino jos mama B., kuri pasakė, kad vyksta muštynės, ir, kad jis nueitų pažiūrėti. Antrame aukšte jis pamatė kruviną M. ir N. mosikuojantį su ramentu. Tada jis nuėjo atgal miegoti. Po kiek laiko jis vėl nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Jis pamatė besiprausiantį M.. Kambaryje prie lovos buvo kruvina, šalia kur T. Š.. Visi kalbėjo, kad kažkas sumušė M., kad kažkas T. Š. buvo apsišlapinęs, todėl jis jį išvežė namo. Jis nuėjo miegoti 03.00 – 04.00 val. nakties. Šventės metu jis nevartojo alkoholio. Jis nematė jokio konflikto. Kai jis parvežė T. namo, jis grįžo atgal į sodybą. Tada jis sužinojo, kad M. ligoninėje, ir važiavo jį iš ten parsivežti. Tada jie dar nuvažiavo į policijos komisariatą. Policijos komisariate kaltinamieji iš jų pasišaipė. Policijos pareigūnai siūlė jiems susitarti. Jis R. pasiūlė duoti po 2 000,00 Eur ir skirstytis. S kelias buvo kruvinas. S. K. pasakė: „kaip tu miegantis galėjai išsimušti dantis“? M. buvo šalia. Jis nematė muštynių. Iš kaltinamųjų pusės jis jokių sužalojimų nematė, jokių skundų negirdėjo. M. jam paaiškino, kad jis miegojo ir jį užpuolė N., R. ir S.. Asmenys, kurie matė įvykį, visi sakė, kad jie, būtent, mušė M.. Jis nežino, dėl ko įvyko konfliktas. Jis nežino, kad jo vestuvėse būtų buvusios dar kitos muštynės. Šiuo metu, jis nebendrauja su T. Š.. Jis nematė, kad T. Š. su kuo nors konfliktavo. Jis tik iš kitų kalbų sužinojo, kad jis apsišlapino. Jo uošvis jam neliepė išvežti T. Š. namo. Jam nėra žinoma, kad T. Š. būtų priekabiavęs prie kurios nors iš kaltinamųjų žmonų. Jam nėra žinoma dėl T. Š. elgesio vestuvių metu. Po apklausos policijos komisariate jis su M. grįžo į sodybą.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su R. A. yra dirbęs kartu. Kaltinamieji ir nukentėjusysis jam yra pažįstami kaip vestuvių svečiai. Jis su savo žmona paryčiais nuėjo miegoti. Jiems buvo skirtas atskiras kambarys antrame aukšte. Ryte jis išgirdo didelį triukšmą. Jis nubėgo pažiūrėti, kas vyksta. Jis pamatė, kad R., N. ir S. mušė M.. Jis puolė juos skirti. Jie mušė ir rankomis, ir kojomis. N. buvo su sugipsuota koja. Iš pradžių, jie stovėjo. M. užvirto ant S.. M. galva buvo ant S. kojų. N. žmona K. jį ramino, stūmė jį su jo ramentu. Jų žmonos šaukė: „raminkitės“. Po muštynių buvo šauksmai, keiksmai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. M. buvo sužalotas. Jam buvo prakirsta ausis, kruvina burna. S. kelnės net buvo kruvinos nuo M. burnos. Iš kaltinamųjų asmenų nei vienas nebuvo sužalotas. Visi asmenys buvo neblaivūs. Vestuvių metu jokio konflikto nebuvo. Kai M. galva buvo ant S. kelių, kiti jį daužė į veidą, galvą, kitas kūno vietas. M. kažkiek bandė gintis. M. nieko jiems atgal nesmūgiavo. Konflikto pradžios jis nematė. Jo manymu, konfliktas įvyko dėl T. Š., jis buvo pergėręs, pradėjo šlapintis. Jis pasikalbėjo su kitais asmenimis ir išsiaiškino, kad trijulė norėjo mušti T., tačiau M. puolė jį ginti, todėl jį ir sumušė. Jis iš kitų asmenų sužinojo, kad T. Š. kabinėjosi prie padavėjos. Jis nežino, ar M. N. buvo praradęs sąmonę. Jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Jis jiems siūlė tartis taikytis, kad kaltinamieji, kurie yra policijos pareigūnai, nelėktų lauk iš darbo. N. P. nespardė M. nes jis buvo su sužalota koja.
Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad vestuvėse buvo muštynės. Apie 05.00 val., ji su M. nuėjo miegoti į bendrą patalpą, kur miegojo ir kiti šventės svečiai. Viena iš kaltinamųjų žmonų reiškė jiems nepasitenkinimą, kad jie nesugeba laiku pareiti miegoti, kad ji negali T. T. prišlapino ant grindų. S. žmona R. pradėjo pykti, sakyti, kad „važiuojam namo“. R. ir S. su žmonomis sukilo, apsirengė ir nuėjo į apačią. N. su žmona miegojo kitame kambaryje. Koridoriuje ji išgirdo triukšmą. Ant laiptų stovėjo N.. Jis priekaištavo M., kad jis naktį nuogas ėjo pas jo žmoną. Merginos laiptinėje šaukė: „raminkitės“. M. pažadino M. , pasakė, kad čia vyksta kažkokia nesąmonė. Jie išėjo į laiptinę. Ji į koridorių išėjusi nebuvo ir nematė, kas ten vyksta. Tada S. staigiai atidarė kambario duris, ir jie visi įgriuvo į kambarį. Tai buvo M., N., S., R.. Iš paskos atėjo M.. N., S., R. pradėjo mušti M.. R. laikė rankas, veidu į priekį buvo S., šone buvo N.. N. mušė tik kumščiais. S. stuktelėjo keliu. Muštynės truko apie 5 minutes. M. traukė R.. A. P. atėjo ir visus išskirstė. Tada atėjo J. G., padavėja. Visi kėlėsi iš lovų. N. žmona sudavė N. su ramentu, sakydama: „nedaryk nesąmonių“. M. atsikėlė be priekinių dantų, jam buvo prakirstas antakis, juoda ausis. Ji nežino, ar kaltinamiesiems buvo padaryti sužalojimai. Jokio konflikto vestuvių metu nebuvo. Konflikto dalyviai buvo neblaivūs. S. kelnės buvo kruvinos nuo M. kraujo. M. burna plūdo krauju. Jos nuomone, konfliktas yra beprasmis, visi buvo per daug išgėrę, pavargę ir tiek. T. Š. lyg norėjo trenkti padavėjai. Ji su M. vedė jį paguldyti.
Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad vestuvių metu ji miegojo bendrame kambaryje su kitais svečiais. Ją pažadino aplinkui buvęs triukšmas. Vienas iš vestuvių svečių prisišlapino. Dvi poros susirinko daiktus ir išvažiavo namo. Po kiek laiko jie sugrįžo. Ji nežino, kodėl jie sugrįžo. S., N., R. užpuolė M.. Jos dėdė A. P. puolė jį skirti. Ji neatsimena, ar M. buvo išėjęs iš kambario. Prieš tai ji nebuvo mačiusi jokio konflikto. Ji atsimena, kad vienas asmuo buvo su ramentu. Jos manymu, kad konfliktas kilo dėl apsišlapinusio asmens. Tas asmuo prišlapino ar ant lovos, ar prie lovos. Ji nesupranta, dėl ko įvyko konfliktas. N. miegojo atskirame kambaryje. Ji nežino, kas kokius smūgius sudavė.
Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis iš matymo pažįsta vieną kaltinamąjį. Jis yra sodybos, kurioje vyko vestuvės, savininkas. Jo draugė A. D., kuri tą vakarą jam padėjo dirbti, jam pasakė, kad viršuje miegamuosiuose vyksta konfliktas, todėl jis nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Jis iš kitų asmenų sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl to, kad vienas vaikinas nusišlapino kambaryje. Tai T. T.. Jis jį prisimena nuo mokyklos laikų. Jis yra karys. Jis pamatė susikibusius asmenis, šaukiančias moteris. Kambaryje buvo apie 30 žmonių, todėl jis tiksliai negali patvirtinti, ar tai buvo kaltinamieji. Jis nematė kas konkrečiai kam sudavė. Jis matė vieną sužalotą vaikiną, jam bėgo kraujas, sėdėjo ant lovos, buvo užsiėmęs už galvos. A. P. tikrai skyrė asmenis, tačiau jų veidų jis neatsimena. Viduje vaizdo kamerų nėra.
Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusįjį ji yra mačiusi vieną kartą vestuvių šventėje. Apie 04.00 val., ji pradėjo tvarkytis. Ji išgirdo, kad viršuje kažkas triukšmauja. Tada ji nubėgo pažiūrėti kas vyksta. Ji nubėgo per 2 minutes. Ji pamatė, kad kažkas neįleido į mansardą, o kiti bandė brautis. Durys buvo uždarytos. Buvo du ar trys vyrai. Vienas laikė duris, o kitas sakė: „aš einu į vidų, viskas yra gerai“. Ji kažką laikė už rankos. Ji galvojo, kad tik jie neįeitų į kambarį, nes, jeigu jie įeis, tai tikrai bus negerai. Vienas žmogus sakė, kad jis ruošiasi namo. Ji neatsimena, kad tuo metų būtų buvę moterų. Rudų plaukų vyras nusišlapino kambaryje, todėl kilo konfliktas. Ji to nematė, bet jai tai pasakė kiti asmenys. Ji neatsimena žmonių veidų. Ji atsimena, kad buvo trys žmonės. Jie įėjo į vidų. Vaikinas, kuris nusišlapino kambaryje, buvo tikras „erelis“. Stabus vaikinas jį užstojo, bandė ginti. Aplinkui buvo daug žmonių. Vaikinas, kuris nusišlapino, kėlė rankas, bandė jai suduoti, bet nepataikė. Jis ir kitų atžvilgiu buvo agresyvus. Jis vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė. Stambus vaikinas pastūmė apsišlapinusį vaikiną, kad nebūtų muštynių. Stambus vaikinas bandė jį raminti. Vėliau vyko muštynės. Bet kas kam trenkė ji nematė, nes ji nubėgo pakviesti J. G.. Kai jie grįžo, ji matė besimušančius asmenis ant lovos. Ji neatsimena, kas sudavė pirmas. Ji matė susistumdymą. Ji matė kaip stambus vaikinas jėga buvo pargriautas ant lovos. Ji matė, kad trys vaikinai su rankomis mušė stambų vaikiną. Stambus vaikinas gulėjo. Jį buvo užgulę. Ji buvo išbėgusi apie 3 – 5 minutes. Kai ji grįžo su J., jau viskas buvo į pabaigą, juos jau skyrė. Vienas asmuo, kuris mušė, buvo su ramentu. Aplinkui buvo daug žmonių. Ji matė stambų vaikiną kruviną. Jai kažkas pasakė, kad stambiam vaikinui yra išmušti dantys. Ji neatsimena, ar moterys buvo sužalotos. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81 – 83). Ji mano, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingesni, nes tada, kai ji buvo apklausiama, buvo praėję daug mažiau laiko nuo įvykio, nei dabar.
Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji neatsimena jokios asmenų apklausos, susijusios su įvykiu sodyboje (duomenys neskelbtini). Ji visada išaiškina proceso dalyviams teises ir pareigas. Šio įvykio ji neatsimena. Ji visada perskaito, duoda susipažinti su surašytu protokolu. Ji visais atvejais išaiškina įtariamojo sutuoktinio teisę atsisakyti duoti parodymus. Jei asmuo, kuris apklaustas, skaitydamas protokolą, mato netikslumus, ji visada pataiso, koreguoja. A. P. ji nepažįsta. Ji dirba apie tris metus. Jei yra galimybių, jie padeda kitiems kolegoms apklausti liudytojus.
Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau ji dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamųjų ir nukentėjusiojo ji nepažįsta. Teismo posėdžio metu liudytoja susipažino su liudytojos apklausos protokolu. (1 t., b. l. 158 – 160). Ji prisimena, kad ji su kolega M. S. pagal atskirą pavedimą nuvyko į liudytojos namus. Teisės ir pareigos buvo išaiškintos. Ji uždavinėjo klausimus, o moteris jai pasakojo. Viską ką moteris aiškino, viską ji ir užrašė. Ji neatsimena, ar ji pasakė liudytojai dėl teisės atsisakyti duoti parodymus. Ji visada duoda perskaityti protokolą. Jei perskaičius protokolą, yra netikslumų, ji perrašo liudytojo parodymus. Prieš atvykstant į apklausą į namus, ji visada paskambina susitarti dėl laiko. Tyrėjas M. S. buvo neseniai pradėjęs dirbti, todėl jis daugiau stebėjo jos darbą.
Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu liudytojas susipažino su liudytojos apklausos protokolu. (1 t., b. l. 158 – 160). Jis prisimeną šią apklausą. Jis nepildė apklausos, jis buvo stebėtojas. Jis neatsimena, ar šioje apklausoje jis aiškino teises, ar jo kolegė. Jis nesitarė dėl atvykimo į namus pas liudytoją. Jis neprisimena, ar namuose dar kas nors buvo. Jeigu atsisakoma duoti parodymus, tuomet nevykdoma apklausa. Ši apklausa vyko ilgai. Apklausiamas asmuo ilgai konkretizavo aplinkybes. Jei apklausiamas asmuo, nori papildyti ar patikslinti aplinkybes, tada koreguojamas protokolas. Surašomos visos aplinkybes, kurias aiškina liudytojas. Apklausos metu jis jokių klausimų neuždavinėjo. Tyrėja visais atvejais išaiškina teises ir pareigas. Jis nežinojo, kad šis apklaustas asmuo buvo įtariamojo sutuoktinis. Pavedime to nebuvo nurodyta.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos G. S.-Z. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d. ji dalyvavo savo pusseserės V. P. vestuvėse, kurios vyko sodyboje (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 28 d., apie 01.00 val., ji išvažiavo iš sodybos. 2018 m. balandžio 28 d., apie 10.00 val., ji grįžo į sodybą (duomenys neskelbtini), ir sužinojo, kad tarp šventės svečių buvo kilęs konfliktas. Kadangi konflikto ji nematė, ji nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 123).
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. K. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 metų balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, jis dalyvavo savo draugo S. B. vestuvėse, kurios vyko viloje, esančioje Jurbarko rajone. Jis atvažiavo į vestuves kartu su savo drauge A. P., kuri šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Jis taip pat daugiausia laiko gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ten jis turi savo įmonę, nors gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje. Iš vestuvėse buvusių svečių be jaunikio ir jo šeimos narių jis dar pažinojo M. N., T. Š.. Kiti asmenys jam buvo nepažįstami. Šventės metu jis susipažino su trimis vyriškiais ir jų žmonomis, nes jis su drauge sėdėjo su jais prie vieno stalo. Šių asmenų vardų jis dabar jau neprisimena. Jis žino, kad du iš jų buvo policijos pareigūnai. Vieno iš jų buvo sulaužyta koja. Šventės metu tarp jo ir tų trijų vyriškių jokių konfliktų, nesutarimų nekilo. Paryčiui, jau išsiskirsčius didžiajai daliai šventės dalyvių, salėje dar buvo likęs jis, jo draugė, trys vyriškiai, M. N., T. Š., kažkas iš merginų, ir daugiau jis jau neprisimena. Jis atsimena, kad dalis asmenų šoko, dalis sėdėjo prie staliukų, dalis išeidavo į lauką, visi linksminosi, jokių konfliktų nebuvo. Po to, kažkuriuo metu, jis pamatė, kad salėje jau nėra jo draugės A., todėl jis nutarė eiti į antrame aukšte esančią didelę miegojimo patalpą. Šventės pradžioje jam buvo pasakyta, kad toje patalpoje jis ir kiti svečiai miegos. Nuėjęs į tą patalpą, jis joje rado savo draugę A., kuri kalbėjosi su keliomis merginomis. Jo lova buvo paskutinė kairėje pusėje prie lango. T. lova buvo tik įėjus į patalpą dešinėje pusėje. M. N. lova buvo netoli jo lovos. Dviejų su juo už stalo sėdėjusių asmenų lovos buvo kitame kambario gale. Jam atėjus į kambarį, T. ir M. dar nebuvo. Jis atsigulė į lovą, bet neužmigo, kalbėjosi su A. ir kitomis merginomis. Po kiek laiko atėjo T. Š. ir M. N.. Kitame kambario gale buvę asmenys liepė jiems eiti miegoti, jie kažką jiems atsakė, apsižodžiavo, nes tie asmenys buvo piktai nusiteikę. Netrukus T. Š. ir atsisėdęs ant lovos pradėjo šlapintis, į nieką nereagavo. Jis nuėjo į tualetą paimti tualetinio popieriaus. Prie stalo buvę trys asmenys pradėjo šaukti, kad T. Š. kvailelis, trukdo miegoti ir panašiai. M. N. jiems pasakė, kad tas durnelis yra jo draugas. Jis tuo metu vėl išėjo į tualetą atsinešti daugiau popieriaus šlapimui valyti. Jam išėjus iš kambario, kažkas iš vidaus stipriai užtrenkė jo duris. Po to, jis, nuėjęs į tualetą, vėl pasiėmė popierių, ir vėl grįžo į bendro miegojimo patalpą. Tuo metu jis pamatė iš jos einantį M., kuris jau buvo visas kruvinas. Jis nematė, kaip buvo sumuštas M., nes, tuo metu, jis buvo išėjęs iš kambario. Jis buvo neblaivus ir visko neatsimena, bet tiksliai atsimena, kad, kai buvo sumuštas M., jis tuo metu miegamojoje patalpoje nebuvo. Viską matė jo draugė A.. Ji jam papasakojo, kad tų trijų vyriškių žmonos po žodinio konflikto išsivedė juos iš kambario važiuoti namo, bet jie vėliau sugrįžo, ir, prišokę prie lovoje gulinčio M., pradėjo jį mušti ir mušė iki tol, kol atėjo jaunikio tėvas ir numėtė juos į šonus. Jis dar atsimena, kad jis rado nuskeltą M. danties gabaliuką, kurį vėliau atidavė policijos pareigūnams. Tie trys su juo už stalo sėdėję asmenys buvo viskuo nepatenkinti, irzlūs, patys ieškojo konfliktų. Jis mano, kad M. buvo sumuštas tų trijų asmenų jiems specialiai sugrįžus į miegamąją patalpą, nes tie asmenys iš jos jau buvo išėję kartu su žmonomis ir su visais savo daiktais ruošdamiesi išvažiuoti ir jiems nebuvo jokio reikalo grįžti į miegojimo patalpą, bet jie vis tiek grįžo ir iš karto pradėjo mušti M. (1 t., b. l. 86 – 87).
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo T. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d. jis dalyvavo vestuvėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini), sodyboje (duomenys neskelbtini). Pokylio metu visi šventė, linksminosi, jokių konfliktų nebuvo. Apie vidurnaktį jis nuėjo miegoti į didelę patalpą, kur miegojo ir daugiau atvykusių svečių. Apie 06.00 – 07.00 val. jis prabudo išgirdęs triukšmą. Jis sužinojo, kad vienam jaunuoliui vardu M. buvo išmušti dantys. Jie nei šio vaikino, nei konflikto nematė (1 t., b. l. 118 – 119).
Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo ji nepažįsta, matė juos vieną kartą vestuvėse. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77 – 78). Ji juos patvirtino. Muštynių metu ji buvo antrame aukšte. Ji gulėjo lovoje. Ji prabudo nuo kažkokių garsų. Jos lova turbūt, pasislinko grumtynių metu. Ji to negarantuoja. Ji nematė įvykio nuo pat pradžių. Ji nematė, ar sudavė R., N. žmonai.
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta tik S. K.. Jis yra jo draugas, jų santykiai geri. Šiose vestuvėse jis nedalyvavo. S. yra draugiškas, geras, komunikabilus, atsakingas. Jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs alkoholio jis savo elgesio nekeičia. Jis sutiktų už jį laiduoti. Jis supranta, kas yra laidavimas. Jie užaugo kartu tame pačiame name, jie yra kaip broliai. Jie labai daug bendrauja socialinių tinklų pagalba, telefonais, kuomet grįžta, jie visada susitinka. Jis nėra teistas. S. K. dirba prekybos centro apsaugos padalinyje. Jis klauso jo patarimų. Jis mano, kad sugebės ateityje jam padėti. Kiek jam yra žinoma apie šią bylą, tai vestuvių metu įvyko konfliktas, kurio metu S. sudavė smūgius, kažkas pasiskundė. S. jam sakė, kad įvyko muštynės, ir buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas. Kiek jam yra žinoma, jis kaltę pripažįsta iš dalies. Jam yra stresas, todėl jie stengiasi kalbėtis apie kitus dalykus. Laiduotojas turi padaryti teigiamą įtaką asmeniui už kurį laiduojama. Jis yra dirbantis, todėl galėtų sumokėti 1 000,00 Eur užstatą. Jis dirba (duomenys neskelbtini).
Liudytoja Jolanta B. K. teismo posėdžio metu parodė, kad N. P. yra jos sūnus. Ji su savo sūnumi daug bendrauja, gyvena šalia jo namų, padeda prižiūrėti jo vaikus. Jos sūnus jos klauso. Prieš porą metų jie buvo vestuvėse. Iš vestuvių jie grįžo liūdni, sakė, kad įvyko muštynės. Ji nustebo, kad jos sūnus yra kaltinamas kito asmens sumušimu. Jeigu teismas nustatytų, kad jis yra kaltas, ji sutiktų už jį laiduoti. Ji žino, kad jis kaltinamas smūgių sudavimu. Ji gyvena viena, yra našlė. Jos alga nėra labai didelė, bet ji galėtų sumokėti 500,00 Eur užstatą arba ieškotų galimybės. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Jų šeimoje visada buvo aukštinamos vertybės. Jis mokėsi labai gerai, yra baigęs (duomenys neskelbtini), draugų tarpe yra autoritetas, rūpinasi savo šeima. Jis gailisi, kad papuolė į tokią nemalonią situaciją. Kaip ji supranta, vestuvėse buvo svečias, kuris neadekvačiai elgėsi, ir sūnus norėjo jį sudrausminti. Ar jis yra kaltas, ar nekaltas, turi nustatyti teismas. Ji nėra pastebėjusi jo agresyvių veiksmų. Šeimoje yra vertinami moraliniai principai, alkoholį vartoja labai mažai, tik švenčių progomis, mato jų pavyzdį. Būdama laiduotoja, ji rodytų savo tinkamą elgesį. Ji drausmintų savo sūnų, jei jis išgėrinėtų ar elgtųsi netinkamai. Ji nėra teistas, dirba (duomenys neskelbtini).
Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad S. K. yra jos sutuoktinis. N. ir R. yra jos grupiokių vyrai. Ji dalyvavo V. P. ir S. B. vestuvėse. Ji su J. ir R. A. nuėjo miegoti. Tada į kambarį T. T. ir M.. Jie pradėjo garsiai triukšmauti. Ji jų paprašė kalbėti tyliau. Jie juos išvadino necenzūriniais žodžiais. Po kiek T. T. pakilo iš lovos ir pradėjo šlapintis. Tada ji pasakė, kad tai jau viskas, jie važiuoja namo. Jos nulipo į apačią. Tada jie užlipo į viršų pasiimti daiktų, ir koridoriuje jie pamatė stovintį M.. Prasidėjo konfliktas dėl to, kad M. nenorėjo, kad jos vyras eitų į miegamąjį. M, pradėjo keikti jos vyrą, pastūmė, trenkė į paširdžius. Ji pradėjo šaukti, kad N. padėtų. Netrukus atėjo N.. Kadangi jai buvo šokas, todėl ji daugiau nelabai ką atsimena. Ji tiksliai neatsimena, kur tuo metu buvo R.. Ji atsimena, kad atėjo A. P.. Ji atsimena, kad vienu metu vyrai buvo ant lovos. K. P. šaukė: „baikit“. Jokių muštynių nebuvo. Jos vyras, tiesiog, gynėsi. R. su N., taip pat, gynė. Kur vyko gynimasis, ji neatsimena. Nugriuvimo ant lovos ji nematė. M. N. buvo ant lovos. R. A. ant lovos nebuvo. Ji neatsimena, ar N. P. buvo nugriuvęs ant lovos. M. buvo prispaudęs jos vyrą. Ji tuo metu nieko nedarė. Ji nežino, ką darė A. P.. Ji matė tik jos vyro pastūmimą ir nugriuvimą ant lovos. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 147 – 150). Ji parodė, kad jokių muštynių nebuvo, čia buvo gynyba. Jos vyras prieš M. jokio fizinio ar psichologinio smurto nenaudojo. Jos vyras iškvietė policijos pareigūnus. Policijos komisariate policijos pareigūnai nenorėjo priimti pareiškimo iš S.. K. buvo sužeista koja, t. y. mėlynė ir guzas. Jai kažkas sakė, kad M. jai įspyrė. R. skundėsi, kad jam buvo sužeista akis. Ji matė, kad jo akis buvo paraudusi. N. koja buvo sugipsuota. Vestuvių metu jis buvo su ramentais. Ji mano, T. T. ir M. yra draugai. S. pasiūlė kaltinamiesiems sumokėti po 2 000,00 Eur. Jos manymu, tai yra nepagrįstas derėjimasis, nes kaltinamieji yra nekalti. Buvo derimasi dėl to, kad nebūtų pradėti teisėsaugos institucijų procesas. Policijos pareigūnai buvo M. ir S. pusėje. Policijos pareigūnai iš jų nenorėjo priimti pareiškimo.
Liudytoja K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad N. P. yra jos sutuoktinis. Kiti kaltinamieji yra jos grupiokių vyrai. Jie dalyvavo vestuvėse. Ji su vyru ėjo miegoti anksčiau nei kiti svečiai. Jie gyveno atskirame kambaryje, nes jos vyro koja buvo sulaužyta. Ji išgirdo R. šauksmą: „N., padėk“. Tada jie atsikėlė, išėjo į koridorių, ir pamatė tarpduryje stovintį M. N., R., S.. M. vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, buvo agresyviai nusiteikęs. Po to, jis trenkė S. ir R., ir vėl puolė prie S.. M. sudavė S. į krūtinę su abiem rankomis. S. po šio smūgio susilenkė. M. taip pat trenkė R. šalia akies. Po to, M. griebė S. už atlapo ir nusitempė į kambarį. Ji šaukė: „M., baik“. Tada jie keliais žingsniais pasidavė atgal į bendrą miegamąjį. Tuo metu S. žmona buvo šalia. Ji norėjo padėti S., tačiau iš M. gavo spyrį į koją. Ji atsitraukė. M. vėl puolė S.. Kažkuriuo metu atšuoliavo jos vyras, kuris bandė atitraukti M. nuo S.. Ji nežino, ką tuo metu veikė R.. Ji nuėjo paimti jos vyro ramentą. Po to, viskas greitai pasibaigė. Tuo metu kambaryje buvo daug žmonių. A. P. išgelbėjo S.. Ji neatsimena, kur tuo metu buvo S. žmona. Ji neatsimena, kad muštynių metu būtų buvę kraujo. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 153 – 156). Ji nežino, ar M. N. buvo sumuštas. Ji matė, kad jis buvo užsiėmęs už veido, bet kas jam buvo nutikę, ji nežino. Ji matė kad jam buvo kažkokie nubrozdinimai. Ji neprisimena, ar S. K. buvo išsitepęs krauju. M. jai pataikė į blauzdikaulį. Jai buvo mėlynė, guzas kojoje. Grumtynės vyko kambaryje. R. tuo metu nebuvo. S. ir N. gynėsi nuo M.. M. galėjo pats kristi ir susižaloti save. Ji mano, kad P. yra nusiteikęs prieš juos, M. yra P. žento draugas, jie yra vienoje pusėje. Ji mano, kad M., puldamas S. ir jos vyrą, galėjo pats susižaloti. Ji nežino, kodėl M. puolė S.. Iš jų pusės nebuvo jokių muštynių. Jie tik gynėsi. Ligoninėje jai konstatavo blauzdos sužeidimą. M. N. dėl to nebuvo nubaustas. Šiuo metu dėl to yra byla, kurioje ji yra nukentėjusioji. M. N. tyčia sužeidė jos koją. Ji matė, kad pataikė A. į akį. S. nebuvo apžiūrėtas ligoninėje, nes jis neturėjo pinigų susimokėti už gydymo paslaugas. J. paskambino V., po to, P.. Jie siūlė tartis, t. y. sumokėti
6 000,00 Eur, ir susitaikyti. N. norėjo gelbėti S...
Liudytoja J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad R. A. yra jos sutuoktinis. Kiti kaltinamieji yra jos grupiokių vyrai. Jų santykiai yra geri. Jie buvo V. vestuvėse Jurbarko r. Jie su S. ir jo žmona miegojo dideliame kambaryje, o P. gavo atskirą kambarį, nes N. koja buvo sužalota. Apie 04.00 val. ji su R. nuėjo miegoti, po kiek laiko grįžo R., dar po kiek laiko atėjo M. ir M.. Jie pradėjo triukšmauti. R. jiems pasakė netriukšmauti arba eiti į apačią. M. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Po kiek laiko, ji pamatė, kad atsikėlė T. T.. Tada ji pasakė, kad keliamės, renkamės daiktus ir važiuojam namo. R. nuėjo į apačią ieškoti S.. Jie susitiko ant laiptų ir ėjo atgal į kambarį pasiimti daiktų. Tada koridoriuje jie susitiko M.. Jis nenorėjo įleisti jų į kambarį. Ji nežino, kodėl M. nenorėjo jų įleisti į kambarį. Tada M. trenkė S. į pilvą. Iš pradžių pastūmė, o, po to, smūgiavo kumščiais. Tada priėjo R.. Jis nuo M. gavo smūgį į akį. R. pradėjo šaukti: „N., padėk“. Ir viskas persimetė į kambarį. Kambaryje ji matė tik nuvirtusius vyrus ant lovos. Ją kažkas pastūmė ir ji pargriuvo atbula ant lovos. Jai pasidarė bloga ir ji išėjo į lauką. Lauke ji susitiko V. ir S.. S. nuėjo į viršų. Ji pasakė, kad įvyko kažkokia nesąmonė. Kai ji nuėjo į viršų, ji pamatė P., sodybos savininką. Buvo didelis triukšmas. Jie nuėjo į P. kambarį ir užsirakino, bijodami, kad vėl gali kilti muštynės. S. iškvietė policijos pareigūnus. Kai jie nulipo į apačią, prasilenkiant su T., jis sakė S.: „užmušiu, pridaužysiu“. Tada K. pastūmė T., ir jie vėl nuėjo į savo kambarį, ir neišėjo tol, kol neatvyko policijos pareigūnai. Kai ji išėjo iš kambario, ji nematė kas toliau vyko. Kambaryje miegojo ir daugiau žmonių. Viskas vyko labai greitai, apie 5 minutes. Konfliktas prasidėjo koridoriuje, tarpduryje. Vestuvių metu buvo sužalota K., R.. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 158 – 160). Savo vyro sužalojimus ji pamatė ligoninėje. Konfliktas tikrai prasidėjo koridoriuje. Galbūt, tyrėja, kuri rašė protokolą, ne taip suprato. Viskas vyko taip, kaip ji paaiškino teisme. Ji parodė, kad muštynių nebuvo, jie gynėsi. Ji nematė, ar M. buvo sužalotas.
Ekspertas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis tvirtina savo išvadą dėl M. N. nustatytų sužalojimų. Tyrimas buvo pradėtas 2018 m. balandžio 30 d. Po apžiūros buvo paprašyti medicininiai dokumentai iš Jurbarko ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus, kurie buvo gauti 2018 m. gegužės 17 d. Tyrimo metu nustatyti sužalojimai: M. N. padaryta poodinės kraujosrūvos dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje-smilkinyje-užausyje, kairiame smilkinyje-kaktoje, pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, kairiame šone, kojos nykštyje, pogleivinė kraujosrūva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai dešinės akies vokų vidiniame kampe-nosyje, nosies dešiniame sparnelyje, viršutinėje lūpoje, dešiniame žande-pažandyje, krūtinėje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su kraujosrūva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir panašiai. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti mažiausia trylikos smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 2-4 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimuose, kurie buvo nustatyti tyrimo metu, kokio nors daikto požymiai neužsifiksavo, kad būtų kažkokia tai forma, reljefas, briauna ar kampas. Todėl ir išvada duodama nekategoriška, nes tai galėjo būti tiek ranka, tiek koja ar aplinkos daiktai kažkokie. Konkretizuoti nėra galimybės. M. N. kalbėjo apie išmuštus dantis. Išvados pirmame punkte nėra kalbos apie dantis todėl, kad išmušti buvo protezai – tiltas. Protezas ar tiltas nėra kūno dalis, nepriklauso kūno daliai, todėl jo išmušimas nėra kvalifikuojamas pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles. Šito protezo išmušimas galėjo gautis nuo smūgio į viršutinę lūpą, kas buvo nurodyta – viršutinės lūpos kairė pusė patinusi, vidiniame paviršiuje beveik išilginė žaizda, raudonos spalvos kraujosruva. Buvo nustatyta, kad kairio viršutinio žandikaulio antro kandžio nėra, pirmas nušlifuotas dėl ankstesnio protezavimo, dešinio viršutinio žandikaulio pirmo kandžio balto metalo įdėklas ir antro danties nėra. Duobutės pilnai užlygintos (buvęs tiltas). Jam paprasčiausiai nukrito. Dėl išvados pirmo punkto: vertinant jų išsidėstymą bei pobūdį, tai yra kairiame šone po šonkaulių lanku 6x5 centimetrų dydžio, kairės kojos nykštyje – patinęs ir su kraujosruva, taip pat, krūtinės priekiniame kairiame paviršiuje, peties riboje trys skersi, sudaryti iš taškinių odos nubrozdinimų plonu raudonu luobu. Tokie sužalojimai gali būti atsitrenkiant į kokius nors daiktus, spiriant koja, bet lokalizacija neatmeta tokio mechanizmo. Dėl antro punkto: pateikiant sužalojimų skaičių ir smūgių sudavimo skaičių gali būti, kad vienu smūgiu padaromi keli sužalojimai. Nustatant smūgių sudavimo skaičių, jie yra grupuojami, kraujosruvos grupuojamos pagal lokalizaciją. Kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Dėl A.: šiuo konkrečiu atveju reikėtų paaiškinti, kad diagnozės parašymas nereiškia absoliučiai nieko. Turi būti tiriamojo ar nukentėjusiojo dalyje aprašyti sužalojimai. Jeigu jie yra, tada remiantis sužalojimais, pateikiama diagnozė. Šiuo atveju diagnozė parašyta iš palubės, ji nieko nereiškia, todėl ir išvada pateikiama, kad A. kūne sužalojimų nenustatyta. Arba jie yra, arba nėra. Jie neturi teisės taip atlikinėti tyrimo. Kai buvo išvada dėl M. N., buvo sugrupuoti smūgiai. Po sugrupavimo buvo nustatyta 13 smūgių. Smūgių pobūdis ir lokalizacija gali būti padaryta atsitrenkiant į kažkokius tai daiktus, bet konkretumo negali būti. Lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja, bet konkretumo negali būti, nes yra tokie sužalojimai, kurie kritimo, griuvimo metu niekaip neatsiranda. Dėl sužalojimų skaičiaus M. N.: kai asmuo atvyksta į ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių, medikai, kurie jį apžiūri, fiksuoja tik akivaizdžiausius sužalojimus. Tokia jų metodika. Jie mato, kad akies vokuose yra kraujosruva, akis patinusi. Jie nesismulkina, ir todėl sukelia nesusipratimus, ypač jei tyrimai atliekami iš medicininių dokumentų. Jie žiūri visą asmenį nuo viršaus iki apačios, išrengtą. Jie apklausinėja žmogų. Jeigu sužalojimai suduodami į tam tikras vietas – šlaunis, sėdmenis, blauzdą, smūgis, kuris yra lokalizuotas, labai stiprus, kontaktas yra labai trumpalaikis. Tuo metu kraujosruva atsiranda labai giliai arčiau kaulo, o išlenda į paviršių po kelių dienų. Jos spalva jau pasikeitusi. Kraujosruva yra kraujo eritrocitų ir hemaglobino suirimas, paleidžiantis segmentą. Po to jis keičiasi į beliverdiną, belorubiną, kol palaipsniui išnyksta. Odos nubrozdinimas matyti iš karto. Kodėl neužfiksuoti nubrozdinimai, detaliai gali atsakyti apžiūrintis gydytojas. Sužalota viršutinė lūpa, apatinė lūpa ir išmušti dantų protezai – galėjo būti padaryta vienu smūgiu. Smūgių skaičių pateikiu pagal savo nustatytus sužalojimus. Galima nekreipti dėmesio į gydytojo, kuris apžiūrėjo priėmimo skyriuje, duomenis. Sužalojimai ant nosies dešinio ir kairio sparnelių – lokalizacija būdingesnė yra smūgio sudavimui. Paprastai pagal šituos nustatytus sužalojimus rasta viršutinės lūpos muštinė žaizda su kraujosruva ir protezo lokalizacija yra kaip tik šitoje srityje. Paprastai keturių dantų protezai būna pricementuoti, liežuviu nelabai pavyks sulaužyti, turi būti smūgis. Piršto sužalojimas gali atsirasti nuo spyrimo. Jeigu atliekamas toks veiksmas, kad stengiamasi ištraukti galvą iš grandinėlės, pagal praktiką sprande būna sužalojimai, gali būti užausių – smilkinių srityje sužalojimai. Nebūdinga, kad grandinėlė galėjo sužaloti. Jeigu toks daiktas nuimamas nuo kaklo iš priekio, sprande visada lieka žymės. Jeigu yra toks mechanizmas, ištraukiant galvą iš grandinėlės, turi būti sužalojimai sprande, pažandžiuose. Iš šitų sužalojimų – tikrai ne. Teismo medicinos praktika rodo kitaip. Ta grandinėlė sudaryta iš narelių, jeigu veikia šitas jautrias vietas, tai tikrai palieka sužalojimus. Vieną sužalojimą traktuoti kaip grandinėlės poveikį – tai nebūdinga. Ant asmens rankų, sudavusio smūgius, gal ir galėjo likti žymių, jis negali komentuoti, nes nežino, ar jį kas apžiūrėjo.
Kaltinamasis N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jis neprisimena tikslios datos, kuomet jis su savo žmona vyko į jos grupiokės vestuves sodyboje (duomenys neskelbtini). Kartu taip pat važiavo S., R. ir jų žmonos. Kadangi jo koja buvo gipse, jie gavo atskirą kambarį. Kitas kambarys yra viena didžiulė patalpa su daug lovų. Prie jų stalo sėdėjo M. su sugyventine ir nuotakos brolis su sugyventine. Vestuvių vedėjas išrinko M. N. vakaro šerifu, apsaugininku. Jis jį pažįsta nuo 16 metų amžiaus, jie dirbo kartu apsaugos firmoje. Kuomet vedėjas baigė savo programą, dauguma svečių išsiskirstė. Po kurio laiko jo ir R. žmona nuėjo miegoti. Salėje liko jis su R. ir dar kažkas. Po kurio laiko jam pradėjo skambinti žmona, kad į jos kambarį kažkas veržiasi. Ji paprašė ateiti pažiūrėti. Jis jai pasakė, kad gal kas duris sumaišė. Tada ji vėl jam paskambino ir pasakė, kad jai baisu, nes vis tiek veržiasi. Jis paprašė R. eiti kartu su juo, kad padėtų užlipti laiptais. Užlipus jis pamatė, kad prie kambario yra M. ir tas vaikinas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, prisišlapino. Jis paklausė, ką jie čia daro, ir pasakė, kad eitų pas savo žmonas miegoti. Viskas vyko be jokių necenzūrinių žodžių. Tada jie kartu su jais nulipo į apačią. Prie jų stalo atsisėdo tas kariškis – Š.. Jis jam pradėjo telefone rodyti visokius video, kaip poligone bombos sprogsta, pradėjo pasakoti, kad yra kariškis. Prie jų stalo dar sėdėjo tokia T. B.. Tas kariškis pradėjo šaukti, indus mėtyti, griebė šakutę, daužė stalą, pradėjo sau koją badyti, daužyti, rėkti, šaukti, kaip pergėręs. Gal kokios haliucinacijos jam prasidėjo. Tai pamatė N., buvęs kitame salės gale. Jis pribėgo, turbūt, su R., pavardės neatsimena, kuri dirba teisme. Jis jiems pasakė, ką jie čia daro. Jam tikriausiai susidarė toks vaizdas, kad čia jį kažkas užpuolė. Jie jam paaiškino, kad jo draugas pergėrė ir pradėjo viską daužyti. T. tai patvirtino. Kai jie bandė nuvesti jį nuo stalo, jis labai priešinosi. N. jiems pasakė, kad jie nebandytų prie jo lįsti, nes jiems visiems bus „keiksmažodis“. Jis jam pasakė, kad prie jo niekas nelenda ir niekas nežada lįsti, tuo labiau esant N.. Jie vedėsi jį miegoti ir, einant prie laiptų, ėjo padavėja. Š. ją pamatė, akys išsipūtė, ir jis užsimojo, bandė jai kumščiu į veidą suduoti, bet ir vos nepataikė. Tada greitai pribėgo N. Jis jį per prievartą su R. nutempė į antrą aukštą. Jis dar kurį laiką apačioje ir nuėjo pas žmoną miegoti. Užmigus, po kiek laiko jis išgirdo kaip R. K. šaukia: ,,N., gelbėk, N., gelbėk”. Po kiek laiko tas šauksmas pasikartojo, ir jis vienais apatiniais, be ramentų, pristriksėjo prie durų, ir su žmona išėjo į koridorių. Jis pamatė, kad prie tos patalpos, kuri veda į tą didelę patalpą, kur visi miegojo, stovi S. ir N.. N. šaukia ant K. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis buvo apsimiegojęs, todėl nelabai susigaudė, kas ir kodėl. Jokio smurto dar nebuvo. Jis, tiesiog, šaukė, kaukė. Aplinkui buvo ir daugiau žmonių, bet kas tai jis tikrai neatsimena. Jis matė, kad S. norėjo įeiti į kambarį, bet N. ir dar kažkas jo neįleido. Netrukus tas žodinis konfliktas persimetė į kambarį ar tarp to kambario. Tada N. trenkė S. į krūtinę ar į paširdžius. Šalia jau stovėjo R.. Jis bėgo lyg pastumti N., kad jis nelįstų prie S., ir tada N. trenkė sugniaužtu kumščiu jam į kairę akį. R. atsitraukė. Tada jo žmona bandė įsikišti, užstoti, nes jis grėsmingai artėjo link jų, ir tada N. įspyrė jo žmonai į koją ir nustūmė į šoną. Tada N. griebė S., parsivertė ant lovos ir pradėjo mušti. Tada jis užšoko N. ant kupros, suėmė ranka už kaklo ir bandė atitraukti. Kadangi buvo didelis sudėjimo ir jėgų skirtumas, jam nepavyko to padaryti. Jis sakė jam, kad paleistų S., bet jis jo neklausė. Tada jis keletą kartų ranka sudavė jam į nugarą atpalaiduojančių smūgių, kad pavyktų jį atitraukti. Tada N. atsisuko, griebė jam už galvos su dešine ranka, S. laikė prispaudęs kita ranka, pasikišo jo galvą po ranka ir pradėjo spausti. Jis jam įkando į pilvą, nes jam pradėjo trūkti oro. Tada jis jį paleido. Jis nukrito, ir jis toliau mušė S.. Tada jis vėl bandė jį nuplėšti, bet jis nepasidavė. Jis sudavė keletą smūgių ranka. Jis tada jį parvertė ant lovos, ir ant jo užlipo. Jis mojosi jam trenkti į veidą. Ant jo kaklo buvo tokia grandinė. Jis griebė už jos, ir pritraukė prie savęs su dešine ranka. Jis laikė jo galvą sau prie krūtinės. Jis bandė tą galvą išvaduoti ir jam pavyko. Jis tą galvą išnėrė ir ta grandinė nuskrido kažkur į kitą kambario galą. Jis gulėjo ant žemės, o jis ant jo. Jis rankomis užsidengė veidą, nes galvojo, kad jis vėl pradės daužyti. Staiga jis atsimerkė ir pamatė, kad mušasi N. su S.. Tuo metu įėjo A. P., pradėjo rėkti ir visi nustojo muštis. Kai S. buvo ant lovos, o N. mušė jį, tai jis davė atgal. Į kurias vietas, jis tikrai neatsimena. Jis stovėjo jiems už nugaros. Jis matė, kad ir vienas duoda, ir kitas. Jis matė, kad S. šaukiasi pagalbos. Kai R. gavo į tą akį, jis nežino, ar jį nustūmė ar laikė. Jis tikrai nematė, kad R. ką nors darytų. Nesulaukęs smūgio, atitraukęs rankas nuo veido, jis pamatė S. su N. ant lovos. Gal R. ir buvo toje patalpoje, bet jis neatkreipė dėmesio. Viskas vyko labai greitai. Viskas baigėsi, kai atėjo A. P.. Visi žinojo, kad jis yra buvęs policininkas, yra kovos menų čempionas. Jis turi autoritetą ir jo bijo visi. Iš paskos atbėgo jo žentas. N. yra to žento labai geras draugas. Iš karto susidarė tokia nuomonė, kad jie jį užpuolė. Visi kambaryje buvę žmonės buvo nusiteikę agresyviai jų atžvilgiu. Jie nuėjo į jų kambarį ir užsirakino. Jie nusprendė užsirakinti, kad tas konfliktas neperaugtų į masines muštynes, nes tas kariškis ji griebė, grasino jį užmušti, papjauti. Kadangi už durų jie girdėjo triukšmą, grasinimus, jie nusprendė iškviesti policiją. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad jis buvo užpultas. Kol atvažiavo policija, moterys kartu su S. nuėjo susirinkti daiktus iš didelio kambario, ir juos užrakino kambaryje. Jie būdami užrakinti, vėl išgirdo labai didelį triukšmą, labai išsigando, kad, galbūt, vėl muša S. Jų kambario balkonas buvo šalia A. P. ir jo žmonos kambario. Jie perlipo į balkoną, ir paprašė A. žmonos juos išleisti per savo kambarį į koridorių. Ji nenorėjo išleisti. Jie dar kartą paprašė, sakydami, jog, galbūt, užpuolė jų žmonas. Jie atidarė duris ir pamatė, kad ten niekas nevyksta. Jie buvo tame kambaryje iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Tada jie jau su visais daiktais nulipo žemyn. Paskui juos ėjo P.. N. jau liko. Tas žentas, S., iš karto Š. įsisodino į mašiną, nors pats buvo neblaivus ir jį išvežė prie pat pareigūnų. Jie sakė pareigūnams, kad važiuoja neblaivus, bet jie nieko nedarė. Atvažiavus policijos pareigūnams, buvo matyti, kad A. P. su jais yra pažįstamas. S. sakė, kad nori rašyti pareiškimą, P. linksėjo galva. Jie motyvavo tuo, kad jie yra neblaivūs, ir, kad galės rašyti, kai jie išsiblaivys. R. buvo ištinusi akis, S. išteptos kelnės, ir jie juos išvežė į ligoninę. Jo žmona buvo blaivi, todėl jie sėdo į automobilį ir pavažiavo link Jurbarko. P. paskambino R. žmonai ir pasakė, kad jie nerašytų pareiškimų, kad jie yra policijos pareigūnai, jos tėvas turi pažinčių ir jie praras darbus. Atvykus į ligoninę, buvo apžiūrėta jo žmona, R.. S. neapžiūrėjo, nes jis neturėjo socialinio draudimo. Po kiek laiko atvyko tie patys policijos pareigūnai ir patikrino girtumą. Jie liepė jiems atvykti į policijos komisariatą. Jie paaiškino, kad kita pusė prieš juos rašo pareiškimą, ir jiems reikia atvykti. Jie dar sakė, kad iš neblaivaus asmens neimamas pareiškimas, o dabar jau reikia atvykti. Jie pasakė, kad pasikeitė aplinkybės. Policijos komisariate jie papasakojo situaciją. Policijos pareigūnas sako, kad „dantys išmušti“, kad, galbūt, nerašyti pareiškimo, kad tartis. Kaip buvęs policijos pareigūnas, jis žino, kad ROIK atsiranda, kai skambini į bendrąjį pagalbos centrą. Policijos pareigūnas pasakė, kad nurašys tą ROIK, kad abi pusės neturi viena kitai pretenzijų. Jis norėjo iš karto rašyti pareiškimą, bet žmonos norėjo kažką tartis, kad paprasčiau būtų. Policijos pareigūnas irgi nenorėjo iš mūsų priimti pareiškimo, todėl jie laukė N. porą valandų. Jis atvyko su S. B.. Jis pasakė, kad, jei sumetam po dvi „štukas“ kiekvienas, t. y. šešis tūkstančius, nebus pretenzijų. Jie sakė, kad jis pirmas pradėjo muštis, o dabar nori pinigų. Tada pasakė, kad nieko nebus. Policijos pareigūnas liepė laukti koridoriuje. Policijos pareigūnas atliko N. apklausą. Apklausoje dalyvavo ir S., bet tai nebuvo pažymėta. Juos apklausė ir jie išvažiavo. Po kiek laiko prasidėjo žmonų apklausa. Apklausos truko ilgą laiką. Vykdant S. apklausą, jį išvarė iš kabineto, ir policijos pareigūnas kažkur išvyko. Po kiek laiko jis sugrįžo. Iš paskos atvažiavo N. su B., ir kažką jie pareigūnui padavė. Pasikalbėjo ir išvažiavo. Tada policijos pareigūnas vėl pasikvietė S.. Besėdint per tą laiką, atvyko imuniteto pareigūnai, lyg iš Tauragės ar iš Marijampolės, ir pradėjo klausinėti, kas vyksta. Kai baigėsi apklausos, jie išvažiavo namo. Grįžus į namus, jam paskambino R. ir pasakė, kad jam skambino P., kad vyriausiasis komisaras D. jau žino šią situaciją, kad reikia susimokėti pinigus ar „skrisim“ iš darbų. Jo žmona su ramentu nemušė, gal tik pamosavo. Jis negali tiksliai pasakyti kur ir kokius smūgius sudavė N. S. ar S. N.. N. pirmiau sudavė S. koridoriuje prie durų. Jis gailisi, kad sudavė smūgius. Jis negali atsiprašyti N., nes jis nedalyvauja teismo posėdyje. Jis sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Jis pripažįsta ką padarė. Jis jėgą N. atžvilgiu naudojo, kad sustabdytų S. mušimą. Jis galėjo padaryti kai kuriuos išvadoje nurodytus sužalojimus. Jis jam tikrai įkando. Jis galėjo nubrozdinti su grandine. Jo padaryti sužalojimai gali būti padaryti nugarinėje dalyje. Jis matė, kad S. K. gynėsi. Jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus. Jis buvo statutiniu pareigūnu. Kai vyko konfliktas, jis buvo vaiko auginimo atostogose. Kai jis grįžo į darbą, po dviejų savaičių jam lūžo ranka, todėl jį anksčiau išleido į pensiją. Pensijos skyrimas yra sustabdytas dėl šios bylos. Jeigu jis susitaikytų arba būtų taikytas laidavimas, jis gautų pensiją po metų ar trejų. Jis laikytųsi laidavimo sąlygų. Darbe jis neturėjo nei vienos nuobaudos. Jis raštu atsiprašys nukentėjusiojo. Šiandien gali sumokėti 1 500,00 Eur užstatą. Šiuo metu jis yra registruotas užimtumo tarnyboje.
Kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tik mano, kad tai buvo jo būtinoji gintis. Jis su žmona dalyvavo V. P. ir S. vestuvėse. Jis ir A. su žmonomis miegojo vienoje didelėje bendroje patalpoje. N. P. su žmona miegojo atskirame kambaryje, nes jo koja buvo sužalota. Jie bendravo tarpusavyje, nes nieko daugiau nepažinojo. Vestuvių šventės pabaigoje jis prisėdo prie kito stalo, o jo žmona su A. nuėjo miegoti. Staiga jis išgirdo trenksmą ir pamatė, T. T. metė stiklinę į sieną. Tada jie iškvietė jo draugus, kad jie nuramintų T. ir nuvestų jį miegoti. Jis labai priešinosi. Pro šalį ėjo padavėja, T. T. mėgino jai suduoti į veidą, bet ji smūgio išvengė. Jis toliau pasiliko sėdėti apačioje. Po valandos atėjo jo žmona, ir pasakė, kad reikia susirinkti daiktus ir važiuoti namo. Jiems kartu lipant į antrą aukštą, ji jam pasakojo, kad kažkas triukšmauja, neleidžia miegoti, prie jų lovos pradėjo šlapintis. M. nenorėjo jų įleisti į kambarį. Jis jam sakė, kad jie tik nori pasiimti daiktus. M. juos keikė necenzūriniais žodžiais, pasiuntė ant trijų raidžių. Jis jam atsakė, kad nesiuntinėtų. Tada jis gavo smūgį į krūtinę. Jį bandė užstoti R. ir K.. Tada R. gavo smūgį į akį. M. įspyrė K. į koją. Tada jį griebė N. ir jie pradėjo stumdytis. Jis nukrito ant lovos ir jį prispaudė. Jis galėjo būti praradęs sąmonę. N. bandė jį nuo atplėšti, ir sudavė jam kelis smūgius. Kai N. atsisuko į N., jis bandė jį nuo jo atplėšti, bet, kadangi jis dvigubai sunkesnis, jam nepavyko. Tuo metu į kambarį įbėgo V. P. tėtis, ir pradėjo šaukti: ,,baikit, mano dukros vestuvės”. Tada visi nurimo. N. juos pasikvietė į savo kambarį, nes visi svečiai buvo prieš juos nusiteikę. Jie nutarė paskambinti į policiją, nes jie buvo užpulti. Jie išėjo į lauką laukti policijos. Tada atėjo V. tėtis ir pasakė, kad pareiškimo neims, nes jis yra išgėręs. S. kažkur išvežė T.. Jie pirmiausia nuvažiavo į ligoninę. Jo žmonai buvo sumušta akis, o K. sumušta koja. Kadangi jis su savimi neturėjo pinigų, todėl jo nepatikrino. Į ligoninę atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad reikia važiuoti į policijos komisariatą. Jie sakė, kad reikia susitarti, kad jokių pareiškimų nereikia. Į policiją atvažiavo S. ir pasakė, kad kiekvienas iš jų turi sumokėti po 2 000,00 Eur. Jie nesuprato už ką jie turi sumokėti. T. T. pasiuntė juos ant trijų raidžių. Pirmiausiai buvo T. T.. Tada vyko jų apklausos. Viduryje jo apklausos kažkas paskambino policijos pareigūnui, ir jis kažkur išvažiavo. Kai jis grįžo, toliau tęsė jo apklausą. Taip pat buvo atvažiavę imuniteto pareigūnai, kurie apžiūrėjo jų rankas. Neradę jokių žymių, jie išvažiavo. Jis nesudavė N. jokių smūgių iki to momento, kuomet jį nugriovė. Jis bandė apsiginti, todėl ne vieną kartą jam sudavė su ranka. Jis galėjo jam pataikyti į galvą. Jis buvo jį užgriuvęs. N. bandė jį atitraukti. Kai jis nusisuko, jis jam sudavė, nes norėjo ištrūkti. Jis mano, kad jis pirmas ėjo į tą kambarį, galima sakyti, kad M. jį įsitempė. Jis gavo smūgį į krūtinę ir prasidėjo grumtynės. Jis neatsimena, kad būtų pastūmęs moterį. To negalėjo būti. Jis negalėjo suduoti smūgių kojomis, keliais, nes jis buvo prispaustas. Jis galėjo suduoti smūgius tik rankomis. N. bandė jį išvaduoti, kad jis nebūtų sužalotas. Jis neturėjo galimybės su keliu spirti jam į veidą. Jis nežino, iš kur atsirado dėmė ant jo kelio. Jis pirmą kartą matė P. ir A. D.. Jis sutinka su N. P. parodymais. Jis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis ir jo žmona R. K. turi vieną vaiką 5 metų amžiaus. Anksčiau jis nėra nusikaltęs. Jis N. yra pervedęs 1 000,00 Eur. Jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2018 m. balandžio 27 d. vyko V. P. ir S. vestuvės Jurbarko rajone, sodyboje (duomenys neskelbtini). N. ir jo žmonai buvo skirtas atskiras kambarys. Jų miegamieji buvo antrame aukšte. Vestuvėse jie sėdėjo prie vieno stalo kartu su P., K., V. broliu ir jo sugyventine, S. draugu M.. Vestuvių vakaro pabaigoje jų žmonos nuėjo ilsėtis, o jie liko toliau švęsti. Po kiek laiko N. paskambino jo žmona ir pasakė, kad kažkas neduoda miegoti, klebina rankeną. Užlipus į antrą aukštą, stovėjo du T. T. ir M.. N. jiems pasakė eiti miegoti pas savo žmonas. Tuo viskas ir pasibaigė. Jie nulipo žemyn. Tarp jų užsimezgė T. T. sakė, kad dirba kariuomenėje išminuotoju, rodė vaizdo įrašus kaip sprogdina. Vėliau jis pamatė, T. T. šakute bado lėkštes, stalą, kojas. Jo draugas M. N. nusivedė jį į T. T. norėjo suduoti padavėjai, bet nepataikė. Po kiek laiko jis su N. nuėjo miegoti. S. liko apačioje. Jis pabudo nuo triukšmo, nes į bendrą kambarį atėjo N. ir M.. S. ir jo žmona prašė jų nurimti. Netrukus T. T., atsikėlė, prie jų išsitraukė lytinį organą ir pradėjo šlapintis. Jie jam pasakė, kad šalia yra tualetas, o jis pasakė: „myšiu kur noriu“. Jie pradėjo rinktis savo daiktus, o jis jiems atsakė necenzūriniu žodžiu. K. nuėjo pakviesti savo vyrą. Kai atėjo K., N. jau stovėjo prie durų. N. pasakė: „ką tu čia, neūžauga“, ir trenkė jam į krūtinę. S. susilenkė nuo skausmo, o jis atsistojo tarpe jų. Jis įspyrė K. į koją. Jis matė kaip N. griebė S. ir griuvo su juo ant grindų. S. mėgino išsivaduoti, todėl trenkė jam keletą kartų. N. užšoko ant N. nugaros, kad jis paleistų S.. Jis sudavė N. į šoną, kad jis paleistų S., bet jis nepaleido. N. buvo nejudrus. Jo koja buvo sugipsuota, jis negalėjo atsistoti. Jis paėmė N. už grandinėlės, ir bandė prisitraukti. Tada atbėgo jaunosios tėvas ir nukėlė N. nuo S.. Visi prieš juos buvo nusiteikę, todėl jie suėjo į N. kambarį ir užsirakino. S. sugalvojo paskambinti į policiją, kad juos užpuolė. Belaukiant policijos, jų žmonos ir S. nuėjo susirinkti daiktų. Jie išėjo į lauką, kai atvažiavo policijos pareigūnai. S. pasakė, kad jis nori rašyti pareiškimą, o šalia buvęs P. pasakė, kad policija negali priimti pareiškimo, nes jis yra neblaivus. Tuo metu P. žentas išvedė T. ir įsodino jį į automobilį. Ir policija leido išvažiuoti. Kadangi jam perštėjo kairę akį, jį ir S. nuvežė į ligoninę. Jam buvo nustatytas kairės akies sumušimas. Tuo metu atvažiavo mūsų žmonos ir N.. K. buvo nustatytas kairės kojos sumušimas. Jo žmona jam sakė, kad jai visą laiką skambinėjo jaunoji, ir sakė, kad jiems baigsis blogai, jei kreipsimės į policiją. Kai juos apžiūrėjo gydytojai, atvažiavo policijos pareigūnai, ir pasakė, kad jiems reikia vykti į policijos komisariatą. Policijos komisariate tyrėjas siūlė susitarti su N., kad nebūtų iškelta byla. Jie N. laukė tris valandas kol jis atvažiuos. Tada tyrėjas paėjo į šoną. N. tylėjo, o už jį kalbėjo S.. S. pasakė, kad reikia sumokėti po 2 000,00 Eur nuo šeimos. Jie pasakė, kad neturi tokių pinigų. Jiems bekalbant, atėjo du vyrai, kurie pasisveikino su S.. Vėliau jie priėjo prie jų, ir prisistatė, kad yra iš imuniteto tarnybos. Jie apžiūrėjo jų rankas. Jie paklausė, ar jie atvyko dėl jų, ir jie atsakė, kad ne. Tyrėjas pirmiausiai apklausinėjo N.. Per stiklines duris jie matė, kad daugiausiai kalba S.. Po to tyrėjas apklausė jį, S.. Apklausos metu kažkas paskambino tyrėjui, ir jis išvyko. Grįžęs, jis toliau tęsė apklausą. Jo žmonai iš jaunosios numerio skambino jos tėvas ir siūlė tartis, kad jis buvo nuvykęs į Jurbarko policijos komisariatą ir pažadėjo, kad P. ir A. policijoje tikrai nedirbs. Jis nesudavė nei vieno smūgio. Jis tik buvo priėjęs tarp N. ir K.. Jis nespėjo nieko padaryti. Jis tą pačią dieną kreipėsi į policiją dėl jam suduoto smūgio į akį. Sužalojimas buvo matyti akivaizdžiai. Jis pažinojo A. P. kaip pareigūną, nes tarnybą policijoje jis pradėjo Jurbarke. Jis tuo metu netrukus išėjo iš darbo. Jį už nugaros laikė arba M., T. T.. Jis norėjo išskirti N. su K.. Jį paleido, kai atėjo P.. Jis stovėjo prie durų. Kiek jis atsimena P. parodymus, jis nenurodė, kad jis sudavinėjo smūgius. Jis dirba vidaus reikalų sistemoje 16 metų. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini), per 16 metų jis buvo skatintas 16 kartų medaliu, pinigais. Darbe jo pasitikėjimas yra išlikęs toks pats, jo darbo rezultatai nepasikeitė. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai, 7 ir 4 metų amžiaus. Kitų bylų jis neturi. Iki to įvykio jis buvo sveikas, akis nebuvo pažeista. Jis matė, kad N. įspyrė N. sutuoktinei. Ligoninėje jis matė jos mėlynę.
2018 m. balandžio 28 d. M. N. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d. jis atvyko į savo draugo S. B. vestuves, kurios vyko kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Kito ryto metu, apie 06.00 val., jam miegant jis išgirdo konfliktuojančius asmenis, jis atsikėlė, ir jį užpuolė trys asmenys, kurių nepažįsta, matė pirmą kartą. Jie smūgiavo rankomis į veido sritį ne mažiau penkis kartus, spardė kojomis ne mažiau penkis kartus. Jis tiksliai nežino kiek kuris smūgių sudavė. Jis buvo praradęs sąmonę. Jis juto fizinį skausmą. Jis kreipėsi į VšĮ Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta viršutinės lūpos žaizda, kairės ir dešinės ausies sumušimas, išmušti trys dantys. Jis prašo surasti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir juos nubausti (1 t., b. l. 13);
2018 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Vidaus patalpose vaizdo kamerų nėra. Šios sodybos pirmame aukšte yra pokylių salė. Šios sodybos antrame aukšte yra miegamieji. Užlipus laiptais į viršų yra viena didelė patalpa, kurioje yra 15 miegamų vietų. Prie lovos matomos raudonos dėmės, galimai kraujas. Ant lovos rastas galimai nuskelto danties dalis. Ant sienos taip pat matyti kraujo dėmės, galimai kraujas. Įvykio vietos apžiūros metu paimta galimai nuskelto danties dalis kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir saugomas voke, esančiame baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 17 – 25);
2018 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta galimai nulūžusio žmogaus danties dalis, paimta 2018 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros objektas yra maždaug ketvirtadalis žmogaus danties. Išorinė danties pusė yra gelsvos spalvos, vidinė pusė yra patamsėjusi. Kraštuose matyti lūžimo žymės (1 t., b. l. 26, 27);
2018 m. balandžio 30 d./gegužės 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G132/2018(10), iš kurios matyti, kad M. N. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, smilkinyje, užausyje, kairiame smilkinyje, kaktoje, pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, kairiame šone, kojos nykštyje, pogleivinė kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai dešinės akies vokų vidiniame kampe, nosyje, nosies dešiniame sparnelyje, viršutinėje lūpoje, dešiniame žande, pažandyje, krūtinėje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, koja, aplinkos daiktais ir panašiai. M. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti mažiausiai trylikos smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 2 – 4 paros iki tyrimo pradžios (1 t., b. l. 33, 34);
2018 m. balandžio 28 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato pateikta kopija, iš kurio matyti, kad N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 28 d. 08.15 val. nustatyta 1,09 promilių girtumas; R. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 28 d. 08.18 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas; S. K., (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 28 d. nustatytas 2,51 promilių girtumas; M. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 28 d. nustatytas 1,45 promilių girtumas (1 t., b. l. 46, 47);
2018 m. balandžio 28 d. gydytojo įrašo kopija, iš kurios matyti, kad 2 18 m. balandžio 28 d. M. N. nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas, lūpos žaizda. Iš būklės aprašymo matyti, kad M. N. yra sąmoningas, iš burnos sklinda alkoholio kvapas, išmušta dantų plokštelė (1 t., b. l. 136);
2018 m. balandžio 28 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės S. L. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 28 d. nuo 06.00 val. iki 09.00 val. buvo gautas pranešimas, jog sodyboje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pranešėją užpuolė ir sumušė nepažįstami asmenys. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas S. K., R. A. ir N. P.. S. K. aiškino, jog jį užpuolė ir sumušė nepažįstamas asmuo. Kur tiksliai jį mušė, jis paaiškinti negalėjo. Apžiūrėjus vizualiai S. K., jokių smurto žymių nebuvo matyti. N. P. teigė, kad kažkoks vyras įspyrė jo žmonai K. P. į koją. A. P., kuris dalyvavo vestuvėse, paaiškino, kad jis pamatė tris vyrus, mušančius M. N. ir puolė juos skirti (1 t., b. l. 139);
2018 m. birželio 18 d. VšĮ „Jurbarko ligoninė“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad K. P. ir R. A. kreipėsi į šią gydymo įstaigą. Apie N. P. apsilankymą VšĮ „Jurbarko ligoninė“ duomenų nėra. S. K. gydytojo konsultacijos atsisakė (1 t., b. l. 140);
2018 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G218/2018(10), iš kurios matyti, kad R. A. kūne sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 141);
2018 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G217/2018(10), iš kurios matyti, kad K. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimas būdingesnis smūgio sudavimui. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Rankose sužalojimų nenustatyta. K. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 142);
2018 m. gegužės 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1387/2018(02), iš kurios matyti, kad K. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai ir 2018 m. balandžio 28 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 149);
2018 m. balandžio 28 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 28 d. buvo gauta informacija apie tai, kad jog sodyboje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vestuvių metu kilo muštynės. Nuvykus į įvykio vietą, R. A., S. K., N. P. buvo išvežti į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių pirminei apžiūrai. Įvykio vietoje buvo rastas M. N., kurį policijos pareigūnai nuvežė VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių sužalojimams nustatyti. N. P. atsisakė būti apklausiamas, sakė, kad į apklausą atvyks, kai reikės (1 t., b. l. 144);
2019 m. birželio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3 – iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. L. laikinai atliekančio viršininko funkcijas pateikta N. P. charakteristika, iš kurios matyti, kad N. P. charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 71). Byloje pateikti N. P. pažymėjimai, padėkos (3 t., b. l. 72 – 91);
2019 m. spalio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2 – osios kuopos vado D. K. pateikta R. A. charakteristika, iš kurios matyti, kad R. A. charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 92). Byloje pateikti R. A. pažymėjimai, padėkos (3 t., b. l. 93 – 114);
Byloje pateikti S. K. pažymėjimai, išversti į lietuvių kalbą (4 t., b. l. 19 – 42).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukelti minėtoje normoje nurodyti padariniai (2020 m. liepos 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-180-719/2020).
Kaltinamieji N. P., S. K. ir R. A. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nepripažino kaltės dėl nukentėjusiojo M. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo, bei atsisakė duoti parodymus. Kaltinamieji N. P., S. K. ir R. A. teisiamajame posėdyje sutiko duoti parodymus tik po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų. Teisiamojo posėdžio metu, išklausius nukentėjusiojo, liudytojų ir eksperto parodymus, kaltinamieji N. P. ir S. K. pripažino kaltę dėl M. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nurodydami, kad fizinį smurtą prieš M. N. jie naudojo esant būtinosios ginties sąlygomis, o kaltinamasis R. A. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad jis M. N. nesudavė nei vieno smūgio.
Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad 2018 m. balandžio 27 d./28 d., sodyboje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vyko vestuvių šventė, kurios metu paryčiais tarp šventės svečių kilo konfliktas, vėliau peraugęs į muštynes. Kaltinamieji N. P., S. K., R. A. ir nukentėjusysis M. N. pateikė skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, susijusias su M. N. nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl šių asmenų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykio eigą, ištiriant liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius duomenis.
M. N. pozicija ta, kad jis, tiesiog, miegojo, atsikėlė ir jį staiga sumušė N. P., S. K. ir R. A.. M. N. nurodė, kad jis jokių smūgių niekam nesudavė. Kaltinamųjų N. P., S. K., R. A. ir atitinkamai jų žmonų liudytojų K. P., R. K., J. A. pozicija ta, kad tai jie buvo užpulti, sumušti, o S. K. ir N. P. veiksmai buvo tik gynyba. Kadangi liudytojos K. P., R. K., J. A. yra kaltinamųjų N. P., S. K. ir R. A. žmonos, jos yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl šių liudytojų parodymai buvo vertinti kartu su kaltinamųjų parodymais. Išanalizavus kitų teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, matyti, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaringi. Palyginus teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymus su kaltinamųjų ir jų žmonų parodymais, matyti, kad šie liudytojai nepatvirtino aplinkybių, jog M. N. naudojo fizinį smurtą prieš N. P., S. K., K. P., ar tai, kad kuris nors iš kaltinamųjų ar jų žmonų būtų buvę sužaloti. Priešingai, teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. P., R. B., J. P., A. D., A. D., kurie niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi, patvirtino, kad jie matė, kad N. P., S. K. ir R. A. užpuolė ir pradėjo mušti M. N.. Liudytojai V. B., S. B., A. P., R. B., A. D., M. K., A. D., J. P. patvirtino aplinkybę, kad M. N. buvo sumuštas ir kruvinas. Po įvykio M. N. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, smilkinyje, užausyje, kairiame smilkinyje, kaktoje, pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje, kairiame šone, kojos nykštyje, pogleivinė kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai dešinės akies vokų vidiniame kampe, nosyje, nosies dešiniame sparnelyje, viršutinėje lūpoje, dešiniame žande, pažandyje, krūtinėje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrukdymą (2018 m. balandžio 30 d./gegužės 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G132/2018(10)). R. A. kūne sužalojimų nebuvo nustatyta (2018 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G218/2018(10)). N. P. ir S. K. pas teismo medicinos ekspertą tirti nebuvo. Iš 2018 m. birželio 18 d. viešosios įstaigos Jurbarko ligoninė pateiktos informacijos matyti, kad R. A. kreipėsi į šią gydymo įstaigą, apie N. P. apsilankymą šioje gydymosi įstaigoje duomenų nėra, bei tai, kad S. K. atsisakė gydytojo konsultacijos.
Įvertinus kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų ir eksperto parodymus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, darytina išvada, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog kaltinamieji N. P., S. K., R. A. bendrais veiksmais tyčia naudojo fizinį smurtą M. N. atžvilgiu, t. y. sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis, ko pasekoje M. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamųjų N. P., S. K., R. A. pateikta nusikalstamos veikos padarymo versija, jog M. N. juos sumušė, o jie tik gynėsi, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. N. jokio fizinio smurto kaltinamųjų N. P., S. K., R. A. atžvilgiu nenaudojo, o kaltinamųjų N. P., S. K., R. A. veiksmai M. N. atžvilgiu buvo tyčiniai, sąmoningi ir tikslingi, todėl neįrodyta, kad šiuo atveju buvo būtinoji gintis. Atskirai pasisakytina ir dėl kaltinamojo R. A. veiksmų. Nors jis savo kaltės ir nepripažino, tačiau, atlikus įrodymų analizę, byloje esantys duomenys patvirtina jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, N. P., S. K., R. A. kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis, pagrindus, jog kaltinančių įrodymų daugetas sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį N. P., S. K., R. A. atžvilgiu. Byloje esančių duomenų visuma sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad N. P., S. K., R. A. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė M. N. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nebuvo nustatyta aplinkybių, įrodančių, kad nukentėjusysis M. N., liudytojai V. B., S. B., R. B., J. P., A. D. būtų kaip nors suinteresuoti ir susitarę pakenkti kaltinamiesiems juos apkalbant. Vestuvių pokylio metu, kada buvo vartotas alkoholis, vėlyvos nakties nuovargis įtakojo konflikto dalyvius ir nulėmė jų elgesį, tam tikri kaltinamųjų neapskaičiuoti ir neapgalvoti veiksmai lėmė padarinius, kad buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, tačiau tai nereiškia, kad išsilavinę, tam tikras pareigas užimantys asmenys suprato, kokias pasekmes gali turėti jų veiksmai, negebėjimas laiku sustoti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, įstatyme yra numatytos dvi alternatyvios nusikalstamos veikos padarymo pasekmės: fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Vadinasi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą. Nagrinėjamu atveju, kaltinimas N. P., S. K., R. A. buvo suformuotas nurodant, jog jie tyčia bendrais veiksmais M. N. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, tačiau atsižvelgiant į minėto straipsnio sandarą, į tai, kad kaltinamuosius siejo vieninga tyčia sutrikdyti jo sveikatą, jų veiksmai sekė vienas po kito, veika nebuvo nutrūkusi, todėl R. A., N. P. ir S. K. pripažintini kaltais padarę M. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris apima ir fizinio skausmo sukėlimą.
Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmės, t. y. viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. BK 41 straipsnyje yra numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą.
Dėl kaltinamojo S. K..
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis). Kaip jau ir buvo pažymėta visi trys kaltinamieji, buvo vartoję alkoholio, veikė bendrininkų grupėje, išvien. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad vestuvių metu kilusiame konflikte visi dalyvavę asmenys buvo vartoję alkoholio, neblaivūs, ši aplinkybė ribojo ne vien kaltinamųjų, bet ir nukentėjusiojo galimybę įvykius vertinti ir elgtis racionaliai. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji kaip nors tarėsi veikti bendrai prieš M. N., siekiant jam padaryti sveikatos sutrikdymą. Todėl šios aplinkybės nepripažintinos jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas, 2 dalis). Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, atsisakė duoti parodymus. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet iš jo parodymų turinio matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, kad nusikalstamą veiką padarė esant būtinajai ginčiai, todėl toks S. K. kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. M. N. konflikto metu buvo padarytas sveikatos sutrikdymas buvo akivaizdus nuo pat pradžių, kaltinamieji pagal savo socialinį statusą, išsilavinimą, turėjo suprasti, kad buvo peržengtos tam tikros visuotinai pripažintos geros moralės normos ir įstatymas, galėjo ir turėjo suprasti, kad tokio pobūdžio konfliktą galima spręsti kitokiomis, derybų, geranoriško bendradarbiavimo būdais, o ne siekiant išsiaiškinti, dėl ko kilo konfliktas, kas ką buvo prieš tai padaręs vestuvių pokylio metu. Konflikto kilimo priežastys yra svarbios, vertinant konflikte dalyvavusių asmenų kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydį, tačiau tai nėra atsakomybę už žmogaus nežymaus sveikatos sutrikdymą lengvinanti aplinkybė.
Nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių negali būti taikomas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).
Skiriant bausmę S. K., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, nukentėjusiajam yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nėra baustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad S. K. yra susituokęs, augina mažametį vaiką, dirba (4 t., b. l. 19 – 42), atlygino dalį padarytos žalos.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tą laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Dėl kaltinamojo N. P..
Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis). Taip, visi trys kaltinamieji, buvo vartoję alkoholio, veikė bendrininkų grupėje, išvien. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad vestuvėse kilusio konflikto metu visi jame dalyvavę asmenys buvo vartoję alkoholio, neblaivūs, ši aplinkybė ribojo ne vien kaltinamųjų, bet kitų asmenų galimybę įvykius vertinti ir elgtis racionaliai. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji kaip nors tarėsi veikti bendrai prieš M. N., siekiant jam padaryti sveikatos sutrikdymą. Todėl šios aplinkybės nepripažintinos jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas, 2 dalis). Kaltinamasis N. P. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, atsisakė duoti parodymus. Nors N. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet iš jo parodymų turinio matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, kad nusikalstamą veiką padarė esant būtinajai ginčiai, todėl N. P. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kad M. N. konflikto metu buvo padarytas sveikatos sutrikdymas buvo akivaizdus nuo pat pradžių, kaltinamieji pagal savo socialinį statusą, išsilavinimą, turėjo suprasti, kad buvo peržengtos tam tikros visuotinai pripažintos geros moralės normos ir įstatymas, galėjo ir turėjo suprasti, kad tokio pobūdžio konfliktą galima spręsti kitokiomis, derybų, geranoriško bendradarbiavimo būdais, o ne siekiant išsiaiškinti, dėl ko kilo konfliktas, kas ką buvo prieš tai padaręs vestuvių pokylio metu. Konflikto kilimo priežastys yra svarbios, vertinant konflikte dalyvavusių asmenų kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydį, tačiau tai nėra atsakomybę už žmogaus nežymaus sveikatos sutrikdymą lengvinanti aplinkybė.
Nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių negali būti taikomas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).
Skiriant bausmę N. P., atsižvelgtina į tai, kad jis, padarė nesunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, nukentėjusiajam yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, metų laikotarpyje administracine tvarka buvo baustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra susituokęs, augina du mažamečius vaikus, nusikalstamo veikos padarymo metu dirbo statutiniu valstybės pareigūnu, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 71 – 91), šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, atlygino dalį padarytos žalos.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam N. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tą laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 3 punktas).
BK 68² straipsnyje nurodoma, kad poveikio priemonė teisės skirti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla skiriama, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje, arba, kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta. N. P. nusikalstamą veiką padarė ne tarnybos metu, teisiamas pirmą kartą, atlygino dalį žalos, charakterizuojamas teigiamai, ši baudžiamojo poveikio priemonė jo atžvilgiu netaikytina.
Dėl kaltinamojo R. A..
Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis). Kaip jau ir buvo pažymėta visi trys kaltinamieji, buvo vartoję alkoholio, veikė bendrininkų grupėje, išvien. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad vestuvių metu kilusiame konflikte visi dalyvavę asmenys buvo vartoję alkoholio, neblaivūs, ši aplinkybė ribojo ne vien kaltinamųjų, bet ir nukentėjusiojo galimybę įvykius vertinti ir elgtis racionaliai. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji kaip nors tarėsi veikti bendrai prieš M. N., siekiant jam padaryti sveikatos sutrikdymą. Todėl šios aplinkybės nepripažintinos jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas, 2 dalis). Kaltinamasis R. A. kaltės nepripažino.
Skiriant bausmę R. A., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, nukentėjusiajam yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka metų laikotarpyje nėra baustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad R. A. yra susituokęs, augina du mažamečius vaikus, nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 92 – 114).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
BK 68² straipsnyje nurodoma, kad poveikio priemonė teisės skirti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla skiriama, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje, arba, kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta. R. A. nusikalstamą veiką padarė ne tarnybos metu, teisiamas pirmą kartą, atlygino dalį žalos, charakterizuojamas teigiamai, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jo atžvilgiu netaikytina.
Dėl civilinių ieškinių
Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
2018 rugpjūčio 14 d. Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – civilinė ieškovė) pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl M. N. suteiktų sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Civilinė ieškovė iš žalą padariusių asmenų prašo priteisti 69,81 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu N. P., S. K., R. A. pripažinti kaltais dėl nukentėjusiojo M. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo, tarp kaltinamųjų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 37 – 41), todėl civilinei ieškovei iš N. P., S. K., R. A. priteistina 69,81 Eur padaryta turtinė žala, sumokant šią sumą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banke.
Dėl nukentėjusojo ir civilinio ieškovo M. N. ieškinio.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
2019 m. kovo 20 d. M. N. (toliau – ir civilinis ieškovas) pateikė patikslintą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 1 879,00 Eur turtinės ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. N. turtinę žalą grindžia tuo, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo jis negalėjo suplanuotu laiku grįžti į (duomenys neskelbtini), kur jis dirba, dėl to jis patyrė išlaidas, susijusias su kito lėktuvo bilieto pirkimu, negautu darbo užmokesčiu, odontologo paslaugomis, kelione iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir atgal, vykstant į policijos įstaigą ir teismą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu N. P., S. K., R. A. pripažinti kalti dėl nukentėjusiojo M. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo, tarp kaltinamųjų veiksmų ir padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 106 – 111), todėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. N. iš N. P., S. K., R. A. solidariai priteistina 1 879,00 Eur padaryta turtinė žala.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. N. neturtinę žalą grindžia tuo, kad jis buvo stipriai sumuštas, jam buvo suduota ne mažiau 13 smūgių, jis patyrė šoką, stiprų fizinį skausmą, buvo netekęs sąmonės, jis buvo stipriai išgąsdintas, pažemintas. Po įvykio jam sunkiai gijo žaizdos, jis negalėjo normaliai kalbėti, valgyti. Lūpoje jam liko randas, jis taip pat jaučia didelį ausies skausmą, galvos svaigimą, ko prieš įvykį nebuvo. Po įvykio jis vengė pašalinių žmonių, buvo mažai darbingas, sumenko jo socialinis gyvenimas. Po įvykio jį pradėjo kankinti nerimas ir įtampa, sumenko jo pasitikėjimas Lietuvos Respublikos policijos pareigūnais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, taip pat atsižvelgtina į aktualią teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,00 Eur iki 1 450,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-5/2015, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015), apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos dydį priteisia ir iki 1 500,00 Eur (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-348/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-532-319/2018).
Įvertinus bylos aplinkybes, nustatyta, kad nusikaltimas yra padarytas veikiant trijų asmenų, dėl ko nukentėjusysis neturėjo galimybės apsiginti, jis patyrė didesnį išgąstį, šoką, jam buvo padaryti ne mažiau 13 smūgių į įvairias kūno vietas, daugelio žmonių, jam pažįstamų ir pirmą kartą matomų akivaizdoje, jis patyrė stiprų fizinį skausmą, pažeminimą šventinio pokylio metu, kaip nurodo pats nukentėjusysis, buvo praradęs sąmonę, po nusikalstamos veikos jam ilgai gijo žaizdos, dėl ko sumažėjo jo socialinis bendravimas su artimaisiais, jis laikinai tapo mažiau darbingu. Po įvykio jis patyrė daug neigiamų emocijų, įskaitant nerimą ir įtampą. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. N. prašo iš kaltinamųjų ir civilinių atsakovų N. P., S. K., R. A. priteisti solidariai 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau įvertinus kitas bylos aplinkybes (konflikto priežastis, tai, kad nukentėjusysis kaip ir kaltinamieji buvo neblaivus), kaltinamųjų turtinę, šeimyninę padėtį, atitinkamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. N. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš N. P., S. K., R. A. solidariai M. N. priteistina 2 000,00 Eur neturtinė žala.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. N. atstovė advokatė Rūta Mikšė 2020 m. lapkričio 13 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusysis M. N. iš N. P. ir S. K. iš viso gavo 2 796,71 Eur sumą, todėl ši sumą įskaitytina į šiuo teismo nuosprendžiu M. N. priteistiną 3 879,00 Eur (1 879,00 Eur + 2 000,00 Eur) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl iš N. P., S. K., R. A. solidariai priteistina galutinė bendra 2 082,29 Eur suma M. N. padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad nukentėjusiajam M. N. yra atlyginta turtinė žala (1 879,00 Eur) ir dalis neturtinės žalos (917,71 Eur). Iš kaltinamųjų N. P., S. K., R. A. solidariai priteistina 1 082,29 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl proceso išlaidų
Byloje yra gautas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. N. prašymas pripažinti proceso išlaidomis 2 800,00 Eur už nukentėjusiojo advokato teisinę pagalbą bei 90,00 Eur vertėjo išlaidas, bei jas solidariai priteisti iš N. P., S. K. ir R. A..
BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidos sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Taigi baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-605/2011 ir 2K-374/2012).
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. N., siekdamas pagrįsti civilinį ieškinį, turėjo pateikti dokumentus, kurie yra anglų kalba, juos išvertė bei patyrė 90,00 Eur išlaidas už vertėjo paslaugas, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais duomenimis (4 t., b. l. 81, 82), ir iš N. P., S. K. ir R. A. solidariai priteistinos 90,00 Eur vertėjo išlaidos.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. N. patyrė 2 800,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir tai pagrindė byloje pateiktais duomenimis (4 t., 83 – 92). Pripažintina, kad šios baudžiamosios bylos apimtis yra didelė, ilga baudžiamojo proceso trukmė, ruošiamus procesinius dokumentus kam turėjo įtakos ir kaltinamųjų elgesys proceso metu, nurodyta išlaidų suma yra pateisinam ir neviršija nustatytų rekomendacinių dydžių. Didžiąją dalį šių išlaidų sudaro atlyginimas už betarpišką atstovavimą ilgai užsitęsusiame baudžiamajame procese, likusi dalis ruošiant procesinius dokumentus, civilinį ieškinį, kuris tenkinamas beveik 8/10 dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, į tai, kad kaltinamieji N. P., S. K., R. A. išlaiko šeimas, augina mažamečius vaikus, prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą 2 800,00 Eur mažintinos iki 2 400,00 Eur.
Iš viso iš kaltinamųjų N. P., S. K., R. A. lygiomis dalimis nukentėjusiojo M. N. naudai priteistina 2 490, 00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, iš kiekvieno po 830,00 Eur.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: galimai žmogaus danties nuolaužą, saugomą voke (1 t., b. l. 27), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kardomosios priemonės byloje nebuvo paskirtos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tą laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Pripažinti N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tą laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Pripažinti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tą laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš S. K., N. P., R. A. solidariai 69,81 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 81 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš S. K., N. P., R. A., solidariai M. N. naudai 1 879,00 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, iš viso 3 879, 00 Eur, ir atsižvelgiant į tai, kad dalis žalos yra atlyginta, o būtent 1 879,00 Eur turtinės žalos ir 917,71 Eur neturtinės žalos, galutinai priteisti iš N. P., S. K. ir R. A. solidariai M. N. naudai 1 082,29 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du eurus 29 ct) neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš S. K. M. N. naudai 830,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) proceso išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš N. P. M. N. naudai 830,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) proceso išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš R. A. M. N. naudai 830,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) proceso išlaidoms atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, galimai žmogaus danties nuolaužą, saugomą voke, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.