Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1318-803/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-22
Bylos Nr.: e2A-1318-803/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17955-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: R. G., Z. G.
Ieškovas: V. T.

Civilinė byla Nr. e2A-1318-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17955-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos

: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. G. ir Z. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovams R. G. ir Z. G. bei atsakovų R. G. ir Z. G. priešieškinį V. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, nustatant, kad V. T. naudojasi 232 kv. m. žemės sklypo dalimi, 2019 m. gegužės 21 d. B. S. geodezinių darbų PĮ plane pažymėta indeksu 1, o atsakovai atskirai naudojasi 233 kv. m. žemės sklypo dalimi, 2019 m. gegužės 21 d. B. S. geodezinių darbų PĮ plane pažymėta indeksu 2. Taip pat ieškovė prašė išduoti leidimą pastatyti tvorą ant šalių žemės sklypo dalis skiriančios linijos, priteisti iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neturi būti keičiama, nes tam nėra jokio objektyvaus būtinumo. Nesutiko, kad ieškovė statytų tvorą ant sklypus skiriančios ribos, nes tai pablogintų priėjimą prie gyvenamojo namo sienų, langų, rūsio langelių, dujotiekio vamzdžio, kas yra reikalinga atliekant namo būklės stebėjimo ir priežiūros darbus.

3. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 nustatytą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką. Prašė nustatyti, kad: 1) R. G. ir Z. G. atskirai naudojasi asmeninės nuosavybės teise 314 kv m. žemės sklypo dalimi, 2020 m. vasario 28 d. matininko Ž. N. parengtame žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu B; 2) V. T. atskirai naudojasi asmeninės nuosavybės teise 314 kv. m. žemės sklypo dalimi, 2020 m. vasario 28 d. matininko Ž. N. (nuotrauka Nr. 2), 2020 m. vasario 28 d. matininko Ž. N. parengtame žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta taškais 13, 14, nesudarant galimybės V. T. pažeisti privatumo. Esant reikalui (atsiradus nenumatytoms aplinkybėms dėl stichijos pasekmių: nuplėštas stogas, pažeistos namo konstrukcijos, įtrūkę sienos ir pan.) sudaryti sąlygas R. G. ir Z. G. tvarkyti savo namo dalies sienas. V. T., esant analogiškoms priežastims turi sudaryti sąlygas R. G. ir Z. G. prieigą prie langelio taip, kaip yra numatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006; 5) V. T. sudaromos galimybės jai priklausančioje žemės sklypo dalyje savo lėšomis statyti tvorą; 6) R. G. ir V. T. pašalina medžių, esančių jų nuosavybės teise valdomose žemės sklypo dalyse, šakas, esančias virš numatytos statyti tvoros.

Atsiliepimas

4. Atsakovė su priešieškiniu nesutiko. Teigė, kad atsakovai siekia nustatyti V. T. neproporcingai daug įpareigojimų, priešingai, nei patiems atsakovams. Ketvirtu priešieškinio reikalavimu užslėpta forma prašoma palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Penktasis reikalavimas kertasi su trečiuoju ir sudaro sąlygas atsirasti ginčams ateityje. Šeštasis reikalavimas yra perteklinis, nes techniškai neįmanoma pastatyti tvoros, jei nepašalinamos kliūtys, trukdančios ją pastatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką; nustatė, kad ieškovė V. T. atskirai naudojasi 232 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, 2019 m. gegužės 21 d. B. S. PĮ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu Nr. 1.; nustatė, kad atsakovai R. G. ir Z. G. atskirai naudojasi 233 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalimi, 2019 m. gegužės 21 d. B. S. PĮ žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu Nr. 2.; leido ieškovei V. T. ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis Nr. 1 ir Nr. 2 skiriančios ribos, nurodytos 2019 m. gegužės 21 d. B. S. PĮ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte tarp taškų 8-9, laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų statyti tvorą; įpareigojo ieškovę V. T. ir atsakovus R. G. bei Z. G. sudaryti sąlygas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims iš anksto suderintu laiku patekti į Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise registruotus statinius: 11 kv. m. užstatyto ploto pastatą – ūkio pastatą 4/1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 kv. m. užstatyto ploto pastatą – ūkio pastatą 8/1žp, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryti sąlygas tuos statinius netrukdomai eksploatuoti, atlikti būtinus statinių priežiūros ir remonto darbus; priteisė iš atsakovų R. G. ir Z. G. 875 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. T. naudai; priteisė iš R. G. ir Z. G. valstybės naudai 26,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas nustatė, jog 1992 m. rugsėjo 15 d. V. T. ir G. G. (R. G. tėvas) sudarė susitarimą, kuriuo, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, sutarė šalia namo esantį žemės sklypą išpirkti po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Remiantis Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3157-01 V. T. 1999 m. spalio 26 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 364 kv. m. ploto dalį 628 kv. m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3383-01 nustatė 628 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą, kuris iki geodezinių matavimų buvo 620 kv. m., nustatė žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį bei nutarė parduoti namų valdos žemės sklypą jo naudotojams.

7. 2005 m. birželio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimis R. G. ir Z. G. bendros dalinės nuosavybės teise su kitais žemės sklypo bendraturčiais įsigijo po 157 kv. m. ploto (iš viso 314 kv. m. ploto) dalį 628 kv. m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2004 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-616-14/2004 iš dalies tenkino ieškovų Z. G. ir R. G. ieškinį ir atsakovės V. T. priešieškinį. Teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 1999 m. spalio 21 d. įsakymo Nr.3157-01 2, 4.2 punktų dalis dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo pagal pridedamą priedą, kuriuo V. T. buvo leista pirkti 364 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (iš bendro 628 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo dalį), naikinant dalį dėl 50 kv. m. Panaikino 1999 m. spalio 26 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutarties Nr.PO1/99-21716, sudarytos tarp VAVA ir V. T., kuria VAVA pardavė V. T. 364 kv. m ploto žemės sklypo dalį 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį dėl 50 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo V. T.. Kitą dalį, t. y. dėl 314 kv. m ploto žemės sklypo dalies 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavimo V. T., paliko galioti. Teismas taikė dvišalę restituciją – 50 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 628 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. T. nuosavybės grąžino VAVA nuosavybėn, priteisė iš VAVA 95,29 Lt V. T..

8. Teismas ieškovų Z. G. ir R. G. ieškinio dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo atmetė. Teismas priėmė ieškovų Z. G. ir R. G. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą kadastro ir registro duomenų bazėje nurodyti, kad V. T. nuosavybės teise priklauso 316 kv. m. žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir šią bylos dalį nutraukė.

9. Teismas tenkino V. T. priešieškinio dalį dėl butų atidalijimo ir pripažino jai teisę galiojančių aktų nustatyta tvarka atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios V. T., rekonstrukcijos darbus, nesant ieškovų Z. G. ir R. G. sutikimo pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame 1A1p, pertvarkymo projektą bei 2002 m. paminklotvarkos sąlygas. Teismas atmetė V. T. priešieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal V. T. pateiktą projektą bei V. T. reikalavimą įpareigoti R. G. ir Z. G. nugriauti pagalbinius statinius – 17 kv. m. šiltnamį ir 4 kv. m. ploto stoginę. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. T. apeliacinį skundą, 2004 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. kovo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-31/2006 atmetė V. T. ieškinį, kuriuo ji prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarką, priskiriant ieškovei naudotis, valdyti ir disponuoti 1/2 dalį žemės sklypo, UAB „Arlitana“ plane pažymėtą indeksu P2, o atsakovams prašė priskirti likusią žemės sklypo dalį. Teismas 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu iš dalies patenkino R. G. ir Z. G. priešieškinį pripažindamas jiems teisę naudotis asmeninės nuosavybės teise sklypo šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalimi, UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta raide „B“, 223 kv. m. ploto, atribotą taškais 8.9.35.33.31.29.17.18.3.4.5.6.7.

10. Teismas pripažino V. T. teisę naudotis asmeninės nuosavybės teise sklypo šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalimi, UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta raide „A“, 203 kv m. ploto, atribotą taškais 12. 13. 14. 1. 2. 16. 17. 28. 27. 25. Žemės sklypo dalį aplink namą (duomenys neskelbtini), vieno metro pločio, UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėtą raide „D“, 41 kv m. ploto, atribotą taškais 9. 35. 33. 31. 29. 28. 27. 25. 12. 11. 20. 21. 22. 23. 24. 26. 30. 32. 34. 36. 10, teismas nusprendė palikti bendram V. T., R. G. ir Z. G. naudojimui namų valdos ir gyvenamojo namo priežiūrai. Išnagrinėjusi V. T., R. G. ir Z. G. apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Valstybės įmonė Registrų centras 2018 m. gegužės 14 d., remdamasi 2018 m. kovo 15 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-180315-00694 įregistravo V. T. nuosavybės teisę į 106,75 kv. m. ploto 4 kambarių butą (duomenys neskelbtini).

11. V. T. 2018 m. gruodžio 21 d. per Vilniaus miesto 5 notarų biurą atsakovams R. G. ir Z. G. išsiuntė pranešimą apie tai, kad remiantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. kovo 22 d. sprendimu, kuriuo buvo patenkintas V. T. prašymas dėl rekonstrukcijos darbų, nesant R. G. ir Z. G. sutikimo, pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą, buvo atliktas butų (duomenys neskelbtini), pertvarkymas pilnai atlikus statybos darbus pagal 2005 m. A. Vaitkevičiaus projektą Nr. 05/12, kurio NKV statusas UV -62, 2002 m. paminklotvarkos sąlygas ir 2006 m. vasario 7 d. statybos leidimą Nr. GR/154/06-0026. Pranešime nurodyta, kad paminėto projekto sudėtyje yra 628 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio rekonstruoto pastato (duomenys neskelbtini), – V. T. naudojamo kiemo, uogų sodo, dalies žemės plotai, bet ir esanti tvora, faktiškai dalinanti kaimynų bendrosios nuosavybės valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į dvi atskiras dalis, kurių ribos po rekonstravimo darbų užbaigimo turi būti aiškiai nurodytos. Tam tikslui įgyvendinti matininko B. S. personalinė įmonė 2018 m. lapkričio 2 d. parengė 628 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, M 1:500. Todėl V. T. prašė R. G. ir Z. G. per mėnesį laiko pranešti apie atsakovų pageidavimą nustatyti minėto žemės sklypo naudojimo tvarką pagal matininko B. S. PĮ parengtą planą. Atsakovai į ieškovės pageidavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakė, kad tokia yra nustatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/06.

12. Teismas nurodė, kad ieškovė V. T. pateikė du B. S. PĮ parengtus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus – 2018 m. lapkričio 2 d. ir 2019 m. gegužės 21 d. Pateikti projektai skiriasi tuo, kad 2018 m. lapkričio 2 d. siūloma tokia naudojimosi žemės sklypu tarp šalių tvarka, kai yra įtrauktas ir namu (duomenys neskelbtini), užstatytas žemės plotas. Tokiu būdu kiekvienai iš šalių tenka po 314 kv. m., t. y. V. T. tenka 314 kv. m., R. G. 157 kv. m., Z. G. 157 kv m., iš viso atsakovams taip pat 314 kv. m. 2019 m. gegužės 21 d. projekte iš viso žemės sklypo ploto 628 kv. m. yra atimamas 163 kv. m. gyvenamojo namo užstatytas plotas, po ko V. T. tenka 232 kv. m., o R. G. bei Z. G. tenka 233 kv. m., vienu kvadratiniu metru didesnis žemės sklypo plotas, nes iš viso ploto atėmus 163 kv. m. namo plotą gaunasi 465 kv. m. plotas, kurio kiekviena lygi dalis sudaro 232,50 kv. m. Ieškovė V. T. sutinka, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką neįtraukus namo užstatyto ploto atsakovams tektų vienu kvadratiniu metru didesnis žemės plotas. Pagal dabartinius nekilnojamojo turto registro duomenis V. T. nuosavybe yra registruotas 106,75 kv.m. bendrojo (93,76 kv. m. naudingo ploto) 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad G. name (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 185,18 kv. m., nuosavybės teise priklauso 78,43 kv m. Teismas, įvertinęs ieškovės turimą name (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalį (58 proc.), sprendė, kad ieškovei statinio eksploatavimui priklausytų didesnė žemės sklypo dalis.

13. Teismo nuomone, paliekant namu užstatytą plotą šalims naudoti bendrai, po ieškovės buto, kaip atskiro turtinio vieneto įregistravimo, namui esant dvibučiam, namo sienos laikytinos bendromis konstrukcijomis, t. y. bendra daline šalių nuosavybe, dėl ko jų aptarnavimui taikytini privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros reikalavimai, numatyti Statybos techninio reglamente STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

14. Teismas sprendė, kad vieno metro juosta namo aptarnavimui, kuri faktiškai iš abiejų šalių atima po 20,5 kv. m. (41 kv. m. : 2) žemės ploto, nėra taip būtina, kad jos panaikinimas pažeistų vienos iš šalių ar abiejų šalių interesus. Teismas pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiniai ir jų galimo bendravimo apribojimas panaikinant plotą, kuris sudaro sąlygas priešiškai nusiteikusių šalių dažnesniems kontaktams, kaip tik atitinka abiejų šalių interesus.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė namo dalies perplanavimo, bendro naudojimo patalpų padalijimo siekė tikslu įgyvendinti savo aplinkos atribojimą nuo atsakovų, su kuriais santykiai yra konfliktiniai, susiklostę per ilgalaikius šalių nesutarimus, ginčus, kurie ne kartą buvo sprendžiami teismine tvarka. Atsakovai, darydami kliūtis ieškovei iš esmės nerodo realių pastangų pasiekti abiems šalims priimtiną sprendimą, kad būtų užtikrintas abiejų šalių privatumas, t. y. kad kaimynams nereikėtų be aiškaus reikalo vaikščioti aplink namą nors ir vieno metro bendrojo naudojimo zonoje, kuomet faktiškai patenkama į kito kaimyno aplinką ir kuomet kiekvieną kartą galimas naujas konfliktas.

16. Teismas pažymėjo, kad patvirtinus tvarką pagal 2019 m. gegužės 21 d. B. S. PĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, šalys naudotųsi atskirais įėjimais, nebūtų apribotas naudojimasis šalims priklausančiais ūkiniais pastatais ir faktiškai kiekvienai iš šalių būtų priskirta atskirai naudotis aplink namą esančio žemės sklypo dalis pagal faktinę padėtį įvertinus tai, kad patalpos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nėra išdėstytos taip, kad namą dalintų per pusę lygia linija, nes šalių patalpas linija yra konfigūruota ir sudaro statų kampą namo viduje.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovų su priešieškiniu pateiktas matininko Ž. N. 2020 m. vasario 28 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas skiriasi nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pagal Ž. N. 2020 m. vasario 28 d. parengtą projektą siūloma nustatyti, kad šalys atskirai naudosis 314 kv. m. žemės sklypais, t. y. V. T. 314 kv. m. ploto ir R. G. bei Z. G. po 157 kv. m., iš viso 314 kv. m. ploto žemės sklypu. Tokia tvarka reikštų, kad į žemės plotą, kuriuos naudotųsi šalys, būtų įtrauktas namu užstatytas plotas. Tačiau pagal Ž. N. 2020 m. vasario 28 d. parengtą projektą namo užstatytas plotas apskaičiuotas 161 kv. m. ir jis neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruoto namo (duomenys neskelbtini), užstatyto ploto – 163 kv. m. Tai kelia abejonių Ž. N. 2020 m. vasario 28 d. parengto projekto patikimumu ir sudaro pagrindą tokiu projektu nesivadovauti. Taip pat teismas sprendė, kad matininko Ž. N. projektas parengtas nesilaikant žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo juo vadovautis.

18. Teismas pažymėjo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką namo užstatytas plotas nėra įtrauktas. Tokiu atveju žemės plotu, ant kurios stovi namas, šalys naudotųsi bendrai. Namo išorinėmis sienomis, jose esančiais langais, nišomis ir pan., kaip bendra daline nuosavybe šalys turi rūpintis pagal privalomuosius statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimus, kuriuos įgyvendinant šalys iš esmės turi pareigą rūpintis tinkamos namo būklės išlaikymu nepriklausomai nuo jų valios.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog žemės sklype yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių statinių, iškilo klausimas, ar gali (turi) būti nustatyta ginčo žemės sklypo dalis, reikalinga savivaldybei priklausantiems statiniams eksploatuoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodžius, kad tokia dalis negali būti nustatyta, teismo nuomone, yra tikslinga tik įpareigoti bylos šalis, tarp kurių nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, įpareigoti sudaryti sąlygas Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotiems atstovams iš anksto suderintu laiku patekti į pastatus 4/1p ir 8/1žp, atlikti jų būtinus priežiūros ar remonto darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

20. A. R. G. ir Z. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

16.1. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į bylos dokumentuose esančius neatitikimus, pažeidžia atsakovų turtines teises, ženkliai pablogina jų padėtį;

16.2. teismo priimtas 2019 m. gegužės 21 d. B. S. PĮ parengtas projektas dėl naudojimosi sklypu tvarkos, akivaizdžiai sumažina atsakovų žemės sklypo plotą ir žemę, esančią po atsakovų vieninteliu virtuvės langų ir dalį verandos leidžia ieškovei tvora atriboti ir naudoti savo nuožiūra, taip pat nepalieka atsakovams galimybės prieiti prie bendrų inžinerinių tinklų - dujotiekio, esančiu ieškovės žemės sklypo dalyje, kas yra itin pavojinga ir avarijos ar kitos nelaimės atveju gali turėti neigiamų pasekmių;

16.3. teismas, neatsižvelgdamas į žemės sklypo dalių įsigijimo dokumentus, nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, patvirtinančius, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso tik 314 kv. m žemės sklypo, o atsakovams po 157 kv. m iš 628 kv. m sklypo ploto, savavališkai nustatė, kad ieškovei turi priklausyti didesnė sklypo dalis, kadangi ieškovės gyvenamojo namo, esančio šiame sklype dalis yra didesnė;

16.4. teismas neįvertino, kad atsakovų pateiktame matininko Ž. N. 2019 m. gruodžio 16 d. parengtame projekte nurodytas užstatytas namo plotas 161 kv. m. yra nurodytas ir visuose kitose sklypo planuose: ir 2000 m. A. Vyšniausko architektų dirbtuvių plane, ir 2002 m. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ plane, ir 2005 m. spalio 6 d. UAB „Arlitanas“ plane, ir 2005 m. lapkričio 22 d. UAB „Orkanas“ plane, ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pradėtoje 1947 m. birželio 20 d.;

16.5. teismas nesiaiškino ir neprašė iš trečiojo asmens VĮ Registrų centras paaiškinimo, kodėl pagal 2018 m. vasario 20 d. matininko N. M. kadastrinių matavimų bylą namo užstatytas plotas, vietoje 161 kv. m., įregistruotas 163 kv. m. Pirmos instancijos teismas neįsigilino į dokumentus, iš kurių yra akivaizdu, kad namo užstatytas plotas yra 161 kv. m., o priskaičiuojant ieškovės įėjimo betoninius laiptų plotą, namo užstatytas plotas ir sudaro tuos 163 kv. m. N. M. 2018 m. prie namo užstatyto ploto pridėjo ieškovės laiptų plotą ir šis pakeitimas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šis faktas nepaneigia Ž. N. 2019 m. gruodžio 16 d. parengto projekto atitikimą realiai situacijai ir neduoda pagrindo abejoti jo bei kitų specialistų, kurių planuose namo užstatytas plotas nurodytas 161 kv. m. kvalifikacija;

16.6. teismas neatsižvelgė į tai, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklauso 58 proc. namo, o atsakovams po 22 proc. namo, t. y. padalinta ne 100 proc., o 102 proc. namo. Teismas neužklausė trečiojo asmens VĮ Registrų cento, kodėl atsirado tokie neatitikimai. Pagal N. M. 2018 m. kadastrinius matavimus po rekonstrukcijos ieškovė turi 106,75 kv. m. bendro ploto keturių kambarių butą, o atsakovai turi 78,43 kv. m. bendro ploto trijų kambarių butą, t. y. jau ne po 22 proc., o po 21 proc. namo. Neaišku, kodėl N. M. nusprendė sumažinti būtent atsakovų namo dalis. Tokie neatitikimai leidžia suabejoti N. M. 2018 m. padarytų kadastrinių matavimų tikslumu bei šių kadastrinių matavimu pagrindu sudarytu 2019 m. gegužės 21 d. B. S. PĮ sklypo naudojimosi tvarkos projektu. Iki 2018 m. namo rekonstrukcijos ir N. M. atliktų matavimų, atsakovams priklausė po 22 proc. namo, o ieškovei - 56 proc. namo;

16.7. 58 proc. nuosavybės teisė į namą ieškovei buvo įregistruota pagal 1994 m. susitarimą prie pirkimo pardavimo sutarties, šis skaičius niekaip nebuvo pagrįstas, o VĮ Registrų centras įregistravo šiuos duomenis, kurie neatitiko tikrovės. Remiantis šiais tikrovę neatitinkančiai duomenimis, ieškovė atliko namo rekonstrukciją ir įregistravo naują turo vienetą;

Žemesnės instancijos teismas

16.8. teismas skundžiamu sprendimu patvirtino tokią sklypu naudojimo tvarką, kad ieškovė gali pastatyti tvorą atkirsdama dalį atsakovų verandos ir vienintelį virtuvės langą, t. y. atsakovams nepaliekama žemė priešais jų valdomą turtą, ieškovė gali daryti ką panorėjusi, pvz., užsodinti atsakovų langą medžiais ar kitais būdais uždengdama dienos šviesos patekimą į virtuvę. Pagal pirmos instancijos teismo patvirtintą sklypo naudojimo tvarką atsakovams lieka 233 kv. m. laisvo sklypo ir 42 proc. iš 161 kv. m. namu užstatyto ploto (67,62 kv. m.), t. y. vietoje 314 kv. m. tik 300,62 kv. m.;

16.9. teismas, matydamas tokius akivaizdžius pažeidimus, turėjo pareikalauti iš trečiojo asmens VĮ Registro centro išvadų, ar ieškovės po namo rekonstrukcijos atlikti tokie kadastriniai matavimai ir toks naujas nekilnojamojo turto vienetas – keturių kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo būti įregistruoti; ar B. S. PĮ 2018 m. atsakovams per notarą siųstas ir 2019 m. pakeistas ir teismo patvirtintas sklypo naudojimo tvarkos planas nepažeidžia atsakovų teisėtų interesų.

Atsiliepimas

21. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. ieškovės ir atsakovų atsakomybės riba yra dujų skaitikliai. Vamzdynai, esantys iki dujų skaitiklių, jiems nepriklauso. Dujotiekio avarijos ar kitos nelaimės atveju priėjimas prie dujotiekio vamzdyno yra reikalingas ne apeliantams, o Vilniaus miesto avarinėms tarnyboms, siekiant išvengti dujotiekių avarijos galimai sukeliamų neigiamų pasekmių visiems gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams. Apeliantų argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad po kiekvienu jiems priklausančiu langu žemė turi būti priskirta būtent apeliantų naudojimui;

17.2. ieškovės ir atsakovų santykiai yra konfliktiški itin ilgą laiką. Teismo sprendimas, nustatantis didesnį ginčo šalių privatumą, labiau atitinka abiejų šalių interesus, nes mažina konfliktų galimybę ateityje;

17.3. 2019 m. gegužės 28 d. B. S. PĮ parengtas planas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nesumažino atsakovų bendros nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo ploto;

17.4. teismas neturėjo pareigos reikalauti iš VĮ Registrų centro išvadų, ar ieškovės po namo rekonstrukcijos atlikti tokie kadastriniai matavimai ir toks naujas nekilnojamojo turto vienetas – keturių kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo būti įregistruoti; ar B. S. PĮ 2018 metais atsakovams per notarą siųstas ir 2019 metais pakeistas ir teismo patvirtintas sklypo naudojimo tvarkos planas nepažeidžia atsakovų teisėtų interesų. Jei apeliantai manė, kad viešame registre esantys duomenys pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, jie savo teises galėjo ginti teisme. Kadangi viešo registro duomenys teismine tvarka nenuginčyti, jie laikytini išsamiais ir teisingais.

18. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, prašo dėl atsakovų apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1. ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams, Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso du pastatai – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1p, užstatytas plotas 11 kv. m, ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I1žp, užstatytas plotas 4 kv. m, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio. Pirmosios instancijos teismas, atsakovų skundžiamu sprendimu įpareigojo ieškovę V. T. ir atsakovus R. G. bei Z. G. sudaryti sąlygas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims iš anksto suderintu laiku patekti į Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise registruotus statinius: 11 kv. m. užstatyto ploto pastatą – ūkio pastatą 4I1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 kv. m. užstatyto ploto pastatą – ūkio pastatą 8I1žp, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryti sąlygas tuos statinius netrukdomai eksploatuoti, atlikti būtinus statinių priežiūros ir remonto darbus;

18.2. atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindinai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, kuriuo teismas pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. sausio 28 d. sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarką pagal B. S. PĮ parengtą projektą, tačiau atsakovai neskundžia teismo sprendimo dalyje dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims iš anksto suderintu laiku patekti į aukščiau minėtus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise registruotus statinius, sudaryti sąlygas tuos statinius netrukdomai eksploatuoti, atlikti būtinus statinių priežiūros ir remonto darbus, todėl atsakovų apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės interesai neliečiami.

19. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą. Atsakovų apeliacinį skundą prašo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra. Nurodo šiuos esminius argumentus:

19.1. buto (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2018 m. kovo 15 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-180315-00694 ir 2018 m. sausio 4 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nuosavybės teisės į nurodytą butą V. T. įregistruotos 1990 m. sausio 31 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5-362, 1994 m. gruodžio 15 d., Susitarimo Nr. 2-8026, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 2-616-14/04, Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 12 d. nutarties Nr. 2A31-651/2004, 2018 m. kovo 15 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-180315-00694 pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas priėmė sprendimus, būtų nuginčyti ir negaliojantys;

19.2. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų apskundimui galioja speciali teisės aktais nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, kurią išlaikius administracinis ginčas gali toliau vykti administraciniame teisme;

19.3. VĮ Registrų centras yra tik viešojo administravimo subjektas, įstatymų nustatyta tvarka vykdantis valstybės registrų ir informacinių sistemų tvarkytojo funkcijas, nei Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, nei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui galiojančiu teisiniu reguliavimu nėra suteikta kompetencija vertinti, ar naudojimosi žemės sklypu planas nepažeidžia atsakovų teisėtų interesų, todėl VĮ Registrų centro išvados šiuo klausimu net negalėtų būti teikiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

20. Atsakovai apeliaciniame skunde reiškia procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovų nuomone, turi būti gauti trečiojo asmens VĮ Registrų centras paaiškinimai bei apklausti N. M. bei B. S. PĮ matininkai.

21. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

22. Atsakovai prašyme apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė jokių reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju būtų poreikis organizuoti žodinį bylos nagrinėjimą. Teismas tokių išimtinių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo naudojantis teismo diskrecijos teise, yra atmetamas.

Dėl bylos esmės

23. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri nustatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-31/2006. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams, Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso du pastatai – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1p, užstatytas plotas 11 kv. m, ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I1žp, užstatytas plotas 4 kv. m, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio.

24. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-31/2006 pripažino:

24.1. R. G. ir Z. G. teisę naudotis sklypo šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta raide „B“, 223 kv m. ploto, atribotą taškais 8.9.35.33.31.29.17.18.3.4.5.6.7. ;

24.2. V. T. teisę naudotis sklypo šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta raide „A“, 203 kv m. ploto, atribotą taškais 12.13.14.1.2.16.17.28.27.25.;

24.3. vieno metro pločio žemės sklypo dalį aplink namą (duomenys neskelbtini), kuri UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėtą raide „D“, 41 kv m. ploto, atribotą taškais 9. 35. 33. 31. 29. 28. 27. 25. 12. 11. 20. 21. 22. 23. 24. 26. 30. 32. 34. 36. 10, teismas nusprendė palikti bendram V. T., R. G. ir Z. G. naudojimui namų valdos ir gyvenamojo namo priežiūrai (e.b.b. 9-11 b.l.).

25. V. T. 2018-12-21 per Vilniaus miesto 5 notarų biurą atsakovams R. G. ir Z. G. išsiuntė pranešimą, kad atliktas butų, esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymas pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą projektą. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad paminėto projekto sudėtyje yra 628 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio rekonstruoto pastato (duomenys neskelbtini) – 1, V. T. naudojamo kiemo, uogų sodo, dalies žemės plotai, bet ir esanti tvora, faktiškai dalinanti kaimynų bendrosios nuosavybės valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į dvi atskiras dalis, kurių ribos po rekonstravimo darbų užbaigimo turi būti aiškiai nurodytos. Tuo tikslu matininko B. S. personalinė įmonė 2018-11-02 parengė 628 kv m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą ( M 1:500), pagal kurį siūloma pakeisti teismo nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką.

26. Taigi V. T. pasiūlė R. G. ir Z. G. nustatyti naują žemės sklypo naudojimo tvarką pagal matininko B. S. PĮ parengtą planą. Atsakovai nesutiko, tarp šalių yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai.

27. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-31/2006 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2019 m. gegužės 21 d. B. S. PĮ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. A. R. G. ir Z. G. mano, kad jis sumažina atsakovų žemės sklypo plotą ir žemę, esančią po atsakovų vieninteliu virtuvės langų ir dalį verandos, leidžia ieškovei tvora atriboti ir naudoti savo nuožiūra, taip pat nepalieka atsakovams galimybės prieiti prie dujotiekio, kuris yra ieškovės žemės sklypo dalyje.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

29. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

30. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

31. Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

32. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017,18 punktas).

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškinyje nurodė, kad poreikis pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką kilo po to, kai ji įgyvendino teismo leidimą atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios V. T., rekonstrukcijos darbus, nesant ieškovų Z. G. ir R. G. sutikimo pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame 1A1p, pertvarkymo projektą bei 2002 m. paminklotvarkos sąlygas. Taigi iškilo objektyvus poreikis pakeisti teismo patvirtintą ir nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

34. Apeliantai nurodė, kad pagrindiniai pirmos instancijos teismo motyvai priimti ieškovės pateiktą 2019-05-21 B. S. PĮ parengtą projektą buvo tokie, kad atsakovai yra konfliktiški, geruoju nepalaiko ieškovės iniciatyvų, o atsakovų pateiktas matininko Ž. N. 2019-12-16 parengtas projektas yra nepatikimas, kadangi jame nurodyti duomenis (namo užstatymo plotas 161 kv. m) nesutampa su VĮ Registrų centro duomenimis (namo užstatymo plotas 163 kv. m).

35. Teisėjų kolegija ne visiškai sutinka su apeliantų argumentu, kad būtent šalių konfliktiški santykiai paveikė teismo pasirinkimą nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą 2019 m. gegužės 21 d. B. S. PĮ parengtą projektą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal dabartinius Nekilnojamojo turto registro duomenis V. T. statinio eksploatavimui būtų reikalinga didesnė žemės sklypo dalis. Kitaip tariant, statinyje V. T. nuosavybe yra registruotas 106,75 kv.m. bendrojo (93,76 kv. m. naudingo ploto) 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Z. Ir R. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 185,18 kv. m., nuosavybės teise priklauso 78,43 kv m. Vadinasi, įvertinus turimą nuosavybės teisę name (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 58 proc. statinio.

36. Taigi teismas ieškovei nustatė didesnę dalį naudotis žemės sklypu pagal nuosavybės teisių proporcijas statinyje ir patalpų išdėstymą po rekonstrukcijos.

37. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantų iniciatyva parengtame matininko Ž. N. 2020 m. vasario 28 d. projekte tarp taškų 11 – 12 (5,45 m.) ir tarp taškų 13 – 14 (5,58 m.) iš viso sudaro 11,03 m., t. y. atsakovų pateiktame projekte namo užstatymo plotą skirianti linija yra 0,02 m. trumpesnė. Nekilnojamojo turto registre yra įrašas, kad B. E. S. 2018-07-12 atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinius matavimus (kadastrinių duomenų tikslinimą). Tuo tarpu, jokių duomenų apie tai, kad tokius matavimus būtų atlikęs matininkas Ž. N., Nekilnojamojo turto registre nėra. Tai leidžia teigti, kad matininko Ž. N. projektas parengtas nesilaikant žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad projekte esančių duomenų neatitikimai su įregistruotais Nekilnojo turto registre, leidžia abejoti Ž. N. parengto projekto teisingumu. Taigi ieškovės pateiktas planas atitinka Nekilnojamojo turto registre esančius įrašus, pagal kuriuos namo (duomenys neskelbtini) , užstatymo plotas yra 163 kv. m. Apeliantai pripažįsta, kad jų pateiktame matininko Ž. N. 2019-12-16 parengtame projekte namo užstatymo plotas (161 kv. m) nesutampa su VĮ Registrų centro duomenimis (namo užstatymo plotas 163 kv. m).

39. Anot apeliantų, teismas neįvertino, kad atsakovų pateiktame matininko Ž. N. 2019 m. gruodžio 16 parengtame projekte nurodytas 161 kv. m. užstatytas namo plotas yra nurodytas ir visuose kitose sklypo planuose: ir 2000 m. A. Vyšniausko architektų dirbtuvių plane, ir 2002 m. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ plane, ir 2005 m. spalio 6 d. „Arlitanas“ plane, ir 2005 m. lapkričio 22 d. UAB „Orkanas“ plane, ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pradėtoje 1947 m. birželio 20 d.

40. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė atliko jai priklausančios nuosavybės teise patalpų rekonstrukciją, patalpų pertvarkymo faktą išviešino VĮ Registrų centre, todėl vadovautis neaktualiais duomenimis teismas neturėjo nei faktinio, nei teisino pagrindo. Šiuo metu Nekilnojamo turto registre yra tokie duomenys apie butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – įregistravimo pagrindas: 2018-03-15 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-180315-00694 ir 2018-01-04 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nuosavybės teisės į Butą V. T. įregistruotos 1990-01-31 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5-362, 1994-12-15, Susitarimo Nr. 2-8026, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-03-22 sprendimo Nr. 2-616-14/04, Vilniaus apygardos teismo 2004-10-12 nutarties Nr. 2A31-651/2004, 2018-03-15 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-180315-00694 pagrindu.

41. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

42. Apeliantai nepaneigė aplinkybės, kad po rekonstrukcijos, padarius patalpų kadastrinius matavimus ir matininkui N. M. 2018 m. vasario 20 d. parengus kadastrinių matavimų bylą, namo užstatytas plotas yra toks, koks įregistruotas – 163 kv. m. Kita vertus, apeliantai pripažįsta, kad priskaičiuojant ieškovės įėjimo betoninių laiptų plotą, namo užstatytas plotas ir sudaro 163 kv. m. Tai patvirtina VĮ Registų centro Nekilnojamo turto registre esanti 2000 m. gegužės 17 d. namo schema ir pagrindinio pastato lAl/p, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) lapas.

43. Apeliantai taip pat teigia, kad pagal N. M. 2018 m. kadastrinius matavimus po rekonstrukcijos ieškovė turi 106,75 kv. m bendro ploto keturių kambarių butą, o atsakovai turi 78,43 kv. m bendro ploto trijų kambarių butą, t. y. jau ne po 22 proc., o po 21 proc. namo. Visiškai neaišku, kodėl N. M. nusprendė sumažinti būtent atsakovų namo dalis.

44. Kaip jau nurodė apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Nekilnojamoje turto registre esančiais įrašais, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektu nėra N. M. 2018 m. vasario 20 d. sudarytos kadastrinių matavimų bylos teisėtumas. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantų keliamų klausimų dėl N. M. 2018 m. kadastrinių matavimų teisėtumo (CPK 13 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad apeliantai patys nurodė, kad 58 proc. nuosavybės teisė į namą ieškovei buvo įregistruota pagal 1994 m. susitarimą prie pirkimo pardavimo sutarties.

45. Taigi ieškovė nuosavybės teisę į 58 proc. statinio įgijo sandorio pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Atliktos rekonstrukcijos teisėtumo klausimas negali būti keliamas šioje byloje naujai, nes jis išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje, todėl galioja res judicata (galutinis teismo sprendimas) principas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1072/2007 konstatavo, kad A. V. personalinės projektavimo firmos parengto namo dalies rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, buvo parengtas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nustatyta tvarka buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, jame išdėstyti projektiniai sprendiniai buvo pakankami statybos leidimui gauti ir rekonstrukcijos darbams atlikti (CPK 179 straipsnio 3 dalis)).

46. Apeliantai pabrėžė, kad pagal pirmos instancijos teismo skundžiamą sprendimą ieškovė gali pastatyti tvorą atkirsdama dalį atsakovų verandos ir vienintelį virtuvės langą, t. y. atsakovams nepaliekama žemė priešais jų valdomą turtą. Apeliantai teigia, kad ieškovė gali daryti ką panorėjusi, pvz., užsodinti atsakovų langą medžiais ar kitais būdais uždengdama dienos šviesos patekimą į virtuvę. Taip pat atkirsta verandos dalis padaro atsakovų patekimą ant stogo neįmanomu, t. y. nei stogo, nei kamino remonto darbų ar avarijų pasekmių šalinimas atsakovams tampa nebeįmanomas.

47. Pagal CK 1.138 straipsnį civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

48. Atsižvelgiant į prieš tai įstatyme nurodytus teisių gynimo būdus, pažymėtina, kad teismas negali vertinti ieškovės veikos, kuri nėra padaryta, nes negali kvalifikuoti teisės pažeidimo (CK 6.246–6.249 straipsniai). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti keičiamas remiantis apeliantų nuogąstavimais. Kita vertus, apeliantų teiginys, kad atkirsta verandos dalis padaro ribotą atsakovų naudojimąsi turtu yra paneigtas jų pačių įrodymais. Atsakovų pateiktame matininko Ž. N. 2020 m. vasario 28 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte nėra numatyta vieno metro pločio juosta aplink namą.

49. Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas akivaizdžius jų teisių pažeidimus, netekus 2 proc. nuo bendros namo kvadratūros ir dėl to 14 kv. m žemės ploto, turėjo pareikalauti iš trečiojo asmens VĮ Registro centro išvadų, ar ieškovės po namo rekonstrukcijos atlikti tokie kadastriniai matavimai ir toks naujas nekilnojamojo turto vienetas – keturių kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo būti įregistruoti.

50. Teisėjų kolegija sutinka su VĮ Registro centro atsiliepimu į apeliacinį skundą, kad byloje nėra duomenų, kad dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas priėmė sprendimus, būtų nuginčyti ir negaliojantys. Tuo atveju, jeigu apeliantai kvestionuoja Nekilnojamojo turto kadastro ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, akcentuotina, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų apskundimui galioja speciali teisės aktais nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, kurią išlaikius administracinis ginčas gali toliau vykti administraciniame teisme. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui (Registrų centrui) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos (Nekilnojamojo turto registro 31 straipsnio 2 dalyje). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. 1 d. įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant kadastro tvarkytojo sprendimus.

51. Minėta, apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta sklypo naudojimosi tvarka nepalieka atsakovams galimybės prieiti prie dujotiekio, kuris yra ieškovės žemės sklypo dalyje.

52. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovų sklypų riba yra dujų skaitikliai. Vamzdynai esantys iki dujų skaitiklių jiems nepriklauso. Dujotiekio avarijos ar kitos nelaimės atveju priėjimas prie dujotiekio vamzdyno yra reikalingas ne apeliantams, o Vilniaus miesto avarinėms tarnyboms, siekiant dujotiekių avarijos galimai sukeliamų neigiamų pasekmių visiems gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojams.

53. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo pakeistos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pastebėtina, kad įvertinus tai, kad atskira žemės sklypo dalis, reikalinga Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktu, negalėjo ir negali būti išskirta.

54. Pirmosios instancijos teismas atsakovų skundžiamu sprendimu įpareigojo ieškovę V. T. ir atsakovus R. G. bei Z. G. sudaryti sąlygas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims iš anksto suderintu laiku patekti į Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise registruotus statinius: 11 kv. m. užstatyto ploto pastatą – ūkio pastatą 4I1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 kv. m. užstatyto ploto pastatą – ūkio pastatą 8I1žp, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryti sąlygas tuos statinius netrukdomai eksploatuoti, atlikti būtinus statinių priežiūros ir remonto darbus. Vadinasi, nauja tvarka yra išlaikyti visi privalomieji teisės aktų reikalavimai. Pastebėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Teismas užtikrino, kad nagrinėjamoje byloje šie principai būtų išlaikyti.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Ieškovė nurodė, kad už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje buvo apmokėjusi avansu. Pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymą, pagrindžianti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo paskirtis – advokatui už atstovavimą pagal sutartį.

58. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

atsakovų R. G. ir Z. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir Z. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė