- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- e2-276-466/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17955-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- R. G., Z. G.
rašytinio proceso nustatyta tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovams R. G. ir Z. G. bei atsakovų R. G. ir Z. G. priešieškinį V. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 nustatytą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, nustatant, kad V. T. naudojasi 232 kv.m. žemės sklypo dalimi, 2019-05-21 B. S. geodezinių darbų PĮ plane pažymėta indeksu 1, o atsakovai atskirai naudojasi 233 kv.m. žemės sklypo dalimi, 2019-05-21 B. S. geodezinių darbų PĮ plane pažymėta indeksu 2. Prašo išduoti ieškovei leidimą pastatyti tvorą ant šalių žemės sklypo dalis skiriančios linijos, priteisti iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neturi būti keičiama, nes tam nėra jokio objektyvaus būtinumo. Nesutiko, kad ieškovė statytų tvorą ant sklypus skiriančios ribos, nes tai pablogintų priėjimą prie gyvenamojo namo sienų, langų, rūsio langelių, dujotiekio vamzdžio, kas yra reikalinga atliekant namo būklės stebėjimo ir priežiūros darbus.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra įregistruotas atskiru turtiniu vienetu ir jo privatumui turi būti keliami didesni reikalavimai. Iš esmės ieškovė ginčija vieno metro pločio bendro naudojimo juostos aplink namą nustatymą, teigdama, kad juosta nėra būtina dėl avarijų tikimybės sumažinimo, neužtikrina, kaip taip būtų pašalinta grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai. Juosta nėra būtina dujotiekio priežiūros darbams atlikti ir neužtikrina maksimalaus privatumo naudojantis žemės sklypu, dėl ko yra būtina ant šalių žemės sklypus skiriančios ribos pastatyti tvorą.
Atsiliepimas
Atsakovai triplike pakartojo atsiliepimo argumentus. Nurodė, jog ieškovei vykdant 2004-03-22 teismo sprendimą ji viešame registre įregistravo 2 turtinius vienetus – du butus name (duomenys neskelbtini), tačiau namo išorinės ribos ir vieta žemės sklype po rekonstrukcijos nepasikeitė. Teismas sprendimu yra nustatęs, kad abiejų šalių poreikiams namo priežiūrai tenkinti yra reikalinga bendro naudojimo zona aplink namą ir tą keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 nustatytą naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Prašė nustatyti, kad: 1) R. G. ir Z. G. atskirai naudojasi asmeninės nuosavybės teise 314 kv m. žemės sklypo dalimi, 2020-02-28 matininko Ž. N. parengtame žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu B; 2) V. T. atskirai naudojasi asmeninės nuosavybės teise 314 kv m. žemės sklypo dalimi, 2020-02-28 matininko Ž. N. (nuotrauka Nr. 2), 2020-02-28 matininko Ž. N. parengtame žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta taškais 13, 14, nesudarant galimybės V. T. pažeisti privatumo. Esant reikalui (atsiradus nenumatytoms aplinkybėms dėl stichijos pasekmių : nuplėštas stogas, pažeistos namo konstrukcijos, įtrūkę sienos ir pan.) sudaryti sąlygas R. G. ir Z. G. tvarkyti savo namo dalies sienas. V. T., esant analogiškoms priežastims turi sudaryti sąlygas R. G. ir Z. G. prieigą prie langelio taip, kaip yra numatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-04-28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006; 5) V. T. sudaromos galimybės jai priklausančioje žemės sklypo dalyje savo lėšomis statyti tvorą; 6) R. G. ir V. T. pašalina medžių, esančių jų nuosavybės teise valdomose žemės sklypo dalyse, šakas, esančias virš numatytos statyti tvortos.
Atsiliepimas
Atsakovė su priešieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog anksčiau yra nurodžiusi argumentus, kodėl negalima vadovautis Ž. N. parengtu planu. Teigė, kad atsakovai siekia nustatyti V. T. neproporcingai daug įpareigojimų, priešingai, nei patiems atsakovams. Ketvirtu priešieškinio reikalavimu užslėpta forma prašoma palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-04-28 sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Penktasis reikalavimas kertasi su trečiuoju ir sudaro sąlygas atsirasti ginčams ateityje. Šeštasis reikalavimas yra perteklinis, nes techniškai neįmanoma pastatyti tvoros, jei nepašalinamos kliūtys, trukdančios ją pastatyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) V. T. ir G. G. (R. G. tėvas) sudarė susitarimą, kuriuo, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai sutarė šalia namo esantį žemės sklypą išpirkti po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise (e.c.b. I tomas, 18 b.l.).
Remiantis Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 364 kv. m. ploto ploto dalį 628 kv m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (e.c.b. I tomas, 19 -31 b.l.).
Vilniaus apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 628 kv m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą, kuris iki geodezinių matavimų buvo 620 kv m., nustatė žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį bei nutarė parduoti namų valdos žemės sklypą jo naudotojams.
(Duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimis R. G. ir Z. G. bendros dalinės nuosavybės teise su kitais žemės sklypo bendraturčiais įsigijo po 157 kv. m. ploto (iš viso 314 kv. m. ploto) dalį 628 kv m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (e.c.b, I tomas, 53 - 66 b.l.).
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2004-03-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-616-14/2004 iš dalies tenkino ieškovų Z. G. ir R. G. ieškinį ir atsakovės V. T. priešieškinį. Teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2 punktų dalis dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo pagal pridedamą priedą, kuriuo V. T. buvo leista pirkti 364 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (iš bendro 628 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo dalį), naikinant dalį dėl 50 kv. m. Panaikino (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp VAVA ir V. T., kuria VAVA pardavė V. T. 364 kv. m ploto žemės sklypo dalį 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį dėl 50 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo V. T.. Kitą dalį, t. y. dėl 314 kv. m ploto žemės sklypo dalies 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavimo V. T., paliko galioti. Teismas taikė dvišalę restituciją –50 kv. m ploto žemės sklypo dalį 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. T. nuosavybės grąžino VAVA nuosavybėn, priteisė iš VAVA 95,29 Lt V. T.. Teismas ieškovų Z. G. ir R. G. ieškinio dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo atmetė. Teismas priėmė ieškovų Z. G. ir R. G. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą kadastro ir registro duomenų bazėje nurodyti, kad V. T. nuosavybės teise priklauso 316 kv. m žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas tenkino V. T. priešieškinio dalį dėl butų atidalijimo ir pripažino jai teisę galiojančių aktų nustatyta tvarka atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios V. T., rekonstrukcijos darbus, nesant ieškovų Z. G. ir R. G. sutikimo pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą bei 2002 m. paminklotvarkos sąlygas. Teismas atmetė V. T. priešieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal V. T. pateiktą projektą bei V. T. reikalavimą įpareigoti R. G. ir Z. G. nugriauti pagalbinius statinius – 17 kv m. šiltnamį ir 4 kv m. ploto stoginę.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. T. apeliacinį skundą, 2004-10-12 nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-03-22 sprendimą paliko nepakeistą ( e.c.b. I tomas, 31- 40 b.l.).
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-31/2006 atmetė V. T. ieškinį, kuriuo ji prašė nustatyti žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarką, priskiriant ieškovei naudotis, valdyti ir disponuoti 1/2 dalį žemės sklypo, UAB „Arlitana“ plane pažymėtą indeksu P2, o atsakovams prašė priskirti likusią žemės sklypo dalį. Teismas 2006-04-28 sprendimu iš dalies patenkino R. G. ir Z. G. priešieškinį pripažindamas jiems teisę naudotis asmeninės nuosavybės teise sklypo šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalimi, UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta raide „B“, 223 kv m. ploto, atribotą taškais (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino V. T. teisę naudotis asmeninės nuosavybės teise sklypo šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalimi, UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta raide „A“, 203 kv m. ploto, atribotą taškais (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalį aplink namą (duomenys neskelbtini), vieno metro pločio, UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėtą raide „D“, 41 kv m. ploto, atribotą taškais (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė palikti bendram V. T., R. G. ir Z. G. naudojimui namų valdos ir gyvenamojo namo priežiūrai (e.b.b. 9-11 b.l.).
V. T. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimo nurodė, kad teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į ypač blogus bendraturčių tarpusavio santykius, paliko 41 kv m. ploto bendrojo naudojimo zoną aplink namą ir taip ginčas liko neišspręstas. Išnagrinėjusi V. T., R. G. ir Z. G. apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-10-19 nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija 2006-10-19 nutartyje laikėsi pozicijos nurodė, kad teismas pasirinko optimaliausią namų valdos žemės sklypo padalijimo tvarką iš dviejų pasiūlytų variantų. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-10-19 nutartyje pripažino pagrįsta apylinkės teismo išvadą, kad abiejų šalių poreikiams namo priežiūrai tenkinti yra reikalinga bendro naudojimo zona aplink namą, o ieškovės reikalavimo patenkinimo atveju kiltų dar daugiau ginčų ir nesutarimų tarp bendraturčių dėl galimybės prieiti prie langų, lietvamzdžių, dujų vamzdžio ir pan.
Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2018-05-14, remdamasi (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo V. T. nuosavybės teisę į 106,75 kv.m. ploto 4 kambarių butą (duomenys neskelbtini).
V. T. 2018-12-21 per Vilniaus miesto 5 notarų biurą atsakovams R. G. ir Z. G. išsiuntė pranešimą apie tai, kad remiantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-03-22 sprendimu, kuriuo buvo patenkintas V. T. prašymas dėl rekonstrukcijos darbų, nesant R. G. ir Z. G. sutikimo, pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą, buvo atliktas butų (duomenys neskelbtini), pertvarkymas pilnai atlikus statybos darbus pagal 2005 m. A. V. projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio NKV statusas (duomenys neskelbtini), 2002 m. paminklotvarkos sąlygas ir (duomenys neskelbtini) statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad paminėto projekto sudėtyje yra 628 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio rekonstruoto pastato (duomenys neskelbtini), - V. T. naudojamo kiemo, uogų sodo, dalies žemės plotai, bet ir esanti tvora, faktiškai dalinanti kaimynų bendrosios nuosavybės valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į dvi atskiras dalis, kurių ribos po rekonstravimo darbų užbaigimo turi būti aiškiai nurodytos. Tam tikslui įgyvendinti matininko B. S. personalinė įmonė 2018-11-02 parengė 628 kv m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, M 1:500. Todėl V. T. prašė R. G. ir Z. G. per mėnesį laiko pranešti apie atsakovų pageidavimą nustatyti minėto žemės sklypo naudojimo tvarką pagal matininko B. S. PĮ parengtą planą.
Atsakovai į ieškovės pageidavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką atsakė, kad tokia yra nustatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/06.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad teismas 2004-03-22 sprendimu pripažino V. T. teisę galiojančių aktų nustatyta tvarka atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios V. T., rekonstrukcijos darbus, nesant ieškovų Z. G. ir R. G. sutikimo pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą bei 2002 m. paminklotvarkos sąlygas. Šie atsakovės reikalavimai buvo patenkinti CK 4.80 straipsnio pagrindu. Teismas, remdamasis V. T. pateiktu 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtu butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektu, kuris yra projektinis pasiūlymas, atidalijo ieškovus R. G. ir Z. G. ir atsakovę V. T. iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų turimas bendrosios dalinės nuosavybės dalis pagal V. T. pateiktą projektinį pasiūlymą dėl butų atidalijimo, paminklotvarkos sąlygas. Teismas nustatė, kad po rekonstrukcijos atlikimo abu butai taps savarankiškais ir nepriklausomais butais, abu butai bus naudojami pagal funkcinę paskirtį.
Vilniaus apygardos teismas 2009-06-19 nutartyje pagal R. G. ir Z. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-10 nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-616-14/04 pažymėjo, kad R. G. ir Z. G. kitoje civilinėje byloje ginčijo statybos leidimą, A. V. parengtą projektą, tačiau jų reikalavimai buvo atmesti. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-11-26 nutartyje konstatavo, kad A. V. personalinės projektavimo firmos parengto namo dalies rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, buvo parengtas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nustatyta tvarka buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, jame išdėstyti projektiniai sprendiniai buvo pakankami statybos leidimui gauti ir rekonstrukcijos darbams atlikti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1072/2007, Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO).
Dėl ieškinio reikalavimų
2006 metais sprendžiant V. T. ir G. ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo buvo akcentuojama aplinkybė, kad abiejų šalių poreikiams namo priežiūrai tenkinti yra būtina bendro naudojimo zona aplink namą, o V. T. reikalavimo patenkinimo atveju kiltų dar daugiau ginčų ir nesutarimų tarp bendraturčių dėl galimybės prieiti prie langų, lietvamzdžių, dujų vamzdžio ir pan. Teismas pažymi, kad ir šiuo metu šalių pozicijos yra priešiškos, šalių santykiai yra įtempti bei konfliktiniai, ką patvirtina šalių teisminiai ginčai, besitęsiantys maždaug nuo 2004 m. Duodamos paaiškinimus šioje byloje šalys taip pat nurodė buvusį tarp jų ne vieną konfliktą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik pagal įstatymą ar įstatymo pagrindu, arba teismo, jei tai būtina viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ar gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Nuosavybės teisė apsprendžia ir tam tikras savininko pareigas ir ji turi būti įgyvendinama nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.72 staripsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.
CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. kiekvienas bendraturtis turi teisę ginti ir užtikrinti savo nuosavybės, kaip minėta, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų ir kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų.
Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo šalims yra taikomas dispozityvumo principas, t.y. šalių pareiga yra pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Tik pateikus tinkamus projektus teismas sprendžia, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, net jei visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
Ieškovė V. T. pateikė du B. S. PĮ parengtus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus – 2018-11-02 ir 2019-05-21 (e.c.b I tomas 75, 134 b.l.).
Pateikti projektai skiriasi tuo, kad 2018-11-02 siūloma tokia naudojimosi žemės sklypu tarp šalių tvarka, kai yra įtrauktas ir namu (duomenys neskelbtini), užstatytas žemės plotas. Tokiu būdu kiekvienai iš šalių tenka po 314 kv. m., t.y. V. T. tenka 314 kv m., R. G. 157 kv. m., Z. G. 157 kv m., iš viso atsakovams taip pat 314 kv m. 2019-05-21 projekte iš viso žemės sklypo ploto 628 kv m. yra minusuojamas 163 kv. m. gyvenamojo namo užstatytas plotas, po ko V. T. tenka 232 kv m., o R. G. bei Z. G. tenka 233 kv m., vienu kvadratiniu metru didesnis žemės sklypo plotas, nes iš viso ploto minusavus 163 kv. m. namo plotą gaunasi 465 kv. m. plotas, kurio kiekviena lygi dalis sudaro 232,50 kv m. Ieškovė V. T. sutinka, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką neįtraukus namo užstatyto ploto atsakovams tektų vienu kvadratiniu metru didesnis žemės plotas.
Pagal dabartinius nekilnojamojo turto registro duomenis V. T. nuosavybe yra registruotas 106,75 kv.m. bendrojo (93,76 kv. m. naudingo ploto) 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., Tai reiškia, kad G. name (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 185,18 kv. m., nuosavybės teise priklauso 78,43 kv m. Dėl nurodyto, įvertinus turimą name (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalį (58 proc.) V. T., statinio eksploatavimui būtų reikalinga didesnė žemės sklypo dalis.
Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas yra 163 kv m., o ieškovės V. T. nuosavybe registruotas 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra susietas su užstatytu namo plotu. Jau vien tai leidžia teigti, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką yra pagrindas iš bendro žemės sklypo 628 kv m. ploto minusuoti gyvenamojo namo užstatytą plotą. Pažymėtina, kad ieškovei V. T. name priklauso 106, 75 kv m. bendrojo (72,48 kv. m. gyvenamojo), o atsakovams tenka 78,43 kv m. bendrojo ploto, t.y. ieškovei tenka didesnė dalis. Jei laikytis proporcingumo principo, ieškovei priklausytų didesnė žemės sklypo dalis. Ieškovė ieškinyje nurodė argumentus, kad namo plotas ir valdomų butų plotai yra realiatyvios sąvokos, kurios negali būti taikomos sprendžiant dėl konkretaus namo užstatyto ploto dalies priskyrimo kiekvienai iš šalių ir teismas iš esmės su tuo sutinka.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006-04-28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad V. T. valdoma gyvenamojo namo dalis yra didesnė už R. G. ir Z. G. valdomą kartu paėmus. Tačiau teismas pripažino pagrįstu jų priešieškinio toje byloje reikalavimą nustatyti jiems naudotis asmenine nuosavybe didesnę žemės sklypo aplink namą dalį. Kartu teismas nenustatė, jog teisės aktai numato privalomai nustatyti bendro naudojimo zoną, skirtą namo aptarnavimui.
Pastebėtina, kad ieškovė 2020-05-22 pateikdama nuomonę dėl priešieškinio priėmimo galimumo, nurodė priežastį, kodėl skiriasi gyvenamojo namo užstatymo plotai pagal B. S. PĮ 2018-11-02 planą – 163 kv. m. ir pagal atsakovų pasamdyto matininko Ž. N. 2020-02-28 projektą – 161 kv m. B. S. PĮ 2018-11-02 plane grafoje „Sklypo kraštinių ilgiai“ tarp taškų 10 -11 nurodytas 5,43 m. kraštinės ilgis, tarp taškų 11-12 atstumas 11,99 m. ir tarp taškų 12 – 13 nurodytas 5,62 m. kraštinės ilgis. Matininko Ž. N. 2020-02-28 projekte grafose „Linijų anotacijų lentelės A ir B“ tarp taškų 11-12 nurodytas 5,45 m. kraštinės ilgis, tarp taškų 12-13 atstumas 11,42 m. ir tarp taškų 13 – 14 nurodytas 5,58 m. kraštinės ilgis. B. S. PĮ 2018-11-02 plane plotis tarp taškų 11 – 12 (5,43 m.) ir tarp taškų 13 – 14 (5,62 m.) iš viso sudaro 11,05 m., o matininko Ž. N. 2020-02-28 projekte tarp taškų 11 – 12 (5,45 m.) ir tarp taškų 13 – 14 (5,58 m.) iš viso sudaro 11,03 m., t.y. atsakovų pateiktame projekte namo užstatymo plotą skirianti linija yra 0,02 m. trumpesnė. Tai leidžia abejoti Ž. N. parengtame projekte nurodytais duomenimis. Be to teismas turi pagrindą vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos namo (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas yra 163 kv. m., t.y. toks plotas, koks nurodytas B. S. PĮ 2019-05-28 žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte.
Kaip minėta, dar (duomenys neskelbtini) ieškovė V. T. ir G. G. susitarė, kad žemės sklypą, esantį prie namo (duomenys neskelbtini), iš valstybės išpirks lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Atsakovams R. G. ir Z. G. teismine tvarka ginčijant V. T. išpirktą žemės plotą po teismo sprendimo susiklostė situacija, kad V. T. teismo sprendimu buvo sumažinta nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), užstatyto ploto dalis, nors faktiškai ieškovei tenkanti dalis yra didesnė, nei abiejų atsakovų. Tačiau dėl butų Nr. 1 bei Nr. 2 išplanavimo ypatumų name nustatyti šią proporciją dalijant užstatytą namu plotą tarp šalių nėra tikslinga.
Ieškovės V. T. užsakymu A. V. personali projektavimo firma parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija 2006-01-18-19 posėdyje pritarė rekonstravimo projektui ir ieškovei (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai užginčijo V. T. išduotą statybos leidimą bei siekė statybos darbų uždraudimo, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-473-590/07 R. G. ir Z. G. ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2007-11-26 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas pažymi, kad pagal pirminę atsakovų poziciją turėtų būti palikta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, kad šiuo metu yra būtina vieno metro pločio bendrojo naudojimo juosta pagal visą namo perimetrą. Atsakovai neteikė jokių įrodymų, kad per pakankami ilgą laiką nuo naudojimo žemės sklypu pagal teismo sprendimą tvarkos nustatymo atliko kokius nors būtinus namo konstrukcijų priežiūros ar remonto darbus, nepateikė įrodymų, kad ieškovė V. T. sudarė kliūtis tokiems darbams. Kaip minėta, priešieškinio pareiškimu atsakovai patys iš esmės pripažįsta, kad gali būti panaikinta vieno metro juosta, skirta namo aptarnavimui. Teismo nuomone, paliekant namu užstatytą plotą šalims naudoti bendrai, po ieškovės buto, kaip atskiro turtinio vieneto įregistravimo, namui esant dvibučiam, namo sienos laikytinos bendromis konstrukcijomis, t.y. bendra daline šalių nuosavybe, dėl ko jų aptarnavimui taikytini privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros reikalavimai, numatyti Statybos techninio reglamente STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Taip sprendžiama, nes Reglamento 32 punkte nurodyta, kad nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Tarp Reglamento 12 punkte nurodytų Pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra tokie, kaip laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 papunktis); profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas (12.3 papunktis); siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5 papunktis). Reglamento 13 punkte išvardinta, ką yra būtina prižiūrėti, mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius. Reglamento 17 punkte nurodytas draudimas apkrauti papildomomis apkrovomis laikančiąsias konstrukcijas, pagal 21 punktą neleidžiama silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose, denginiuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ir kitose laikančiosiose konstrukcijose ir pan., t.y. numatytas kompeksas uždavinių ir priemonių, kurių neturi ignoruoti pastatų savininkai ar naudotojai. Teigtina, kad įgyvendinant minėtų reikalavimų tikslus šalys nepriklausomai nuo jų valios, arba pačios turi rūpintis bendrų namo konstrukcijų priežiūra arba sudaryti sąlygas kitam bendraturčiui ar įgaliotam asmeniui atlikti būtinus priežiūros veiksmus. Dėl nurodyto teigtina, kad statinio kontrukcijai, pvz. išorinei namo sienai, kuri siejasi su ieškovės V. T. butu (su 2020-05-11 priešieškiniu pateikta nuotrauka Nr. 2), patenkant į atsakovų naudojamo žemės sklypo plotą, arba rūsio, kur yra atsakovų dujų katilas, langui (su priešieškiniu pateiktos nuotraukos Nr. 4, 5), atsakovams skirtos dujų vamzdžio atšakai (su priešieškiniu pateiktos nuotraukos Nr. 5, 6) patenkant į ieškovės naudojamo žemės sklypo plotą tai nesukuria absoliučios nei ieškovės V. T., nei atsakovų teisės uždrausti, kliūdyti atlikti būtinus namo konstrukcijų būtinus išorinius priežiūros ar remonto darbus (e.c.b. II tomas, 117 - 121 b.l.). Dėl to darytina išvada, kad vieno metro juosta namo aptarnavimui, kuri faktiškai iš abiejų šalių atima po 20,5 kv. m. (41 kv. m. : 2) žemės ploto nėra taip būtina, kad jos panaikinimas pažeistų vienos iš šalių ar abiejų šalių interesus. Darydamas šią išvadą teismas pažymi, kad šalių santykiai yra konfliktiniai ir jų galimo bendravimo apribojimas panaikinant plotą, kuris sudaro sąlygas priešiškai nusiteikusių šalių dažnesniems kontaktams, kaip tik atitinka abiejų šalių interesus. Pastebėtina, kad ieškovė namo dalies perplanavimo, bendro naudojimo patalpų padalijimo siekė tikslu įgyvendinti savo aplinkos atribojimą nuo atsakovų, su kuriais santykiai yra konfliktiniai, susiklostę per ilgalaikius šalių nesutarimus, ginčus, kurie ne kartą buvo sprendžiami teismine tvarka. Ieškovė V. T. kryptingai siekia savo, o kartu ir atsakovų privatumo užtikrinimo, o atsakovai, darydami kliūtis ieškovei iš esmės nerodo realių pastangų pasiekti abiems šalims priimtiną sprendimą, kad būtų užtikrintas abiejų šalių privatumas, t.y. kad kaimynams nereikėtų be aiškaus reikalo vaikščioti aplink namą nors ir vieno metro bendrojo naudojimo zonoje, kuomet faktiškai patenkama į kito kaimyno aplinką ir kuomet kiekvieną kartą galimas naujas konfliktas. Teismo nuomone, vertinant šalių priešiškus santykius, bet kokios bendrojo naudojimo teritorijos nustatymas sudarytų ne mažiau sąlygų konfliktams kilti, nei nustačius žemės sklypo naudojimo dalis kiekvienai iš šalių. Net vienai iš šalių pradėjus vykdyti namo priežiūros, ar remonto darbus bendrai naudojamoje vieno metro pločio zonoje aplink namą, nėra jokių garantijų, kad su tuo nesutinkanti šalis nepradės ginčyti kitos šalies veiksmų, darbų, ir sudaryti įvairias kliūtis jiems atlikti, kaip atsitiko su ieškovės inicijuotu namo vidaus patalpų perplanavimu. Nors atsakovas R. G., teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu išsakė argumentus apie būtinumą palikti vieno metro juostą aplink namą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kokius darbus atliko per eilę metų, ar kaimynė V. T. trukdė juos atlikti nuo to momento, kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-31/2006 nustatė naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarką. Patvirtinus tvarką pagal 2019-05-21 B. S. PĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą šalys naudotųsi atskirais įėjimais, nebūtų apribotas naudojimasis šalims priklausančiais ūkiniais pastatais ir faktiškai kiekvienai iš šalių būtų priskirta atskirai naudotis aplink namą esančio žemės sklypo dalis pagal faktinę padėtį įvertinus tai, kad patalpos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nėra išdėstytos taip, kad namą dalintų per pusę lygia linija, nes šalių patalpas linija yra konfigūruota ir sudaro statų kampą namo viduje.
Kadangi ir atsakovai iš esmės sutinka su tuo, kad tvora tarp šalims skiriamų naudoti žemės sklypų gali būti, teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą nutaria leisti šalims statyti tvorą ant žemės sklypus skiriančios ribos, nurodytos 2019-05-21 B. S. PĮ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte tarp taškų 8-9, laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pastebėtina, kad šalių faktiškai naudojamų žemės sklypų ribą skirianti tvora faktiškai yra ir ji matyti atsakovų su 2020-05-08 priešieškiniu pateiktose nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 5. (e.c.b. II tomas, 119,120 b.l.).
Dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal priešieškinį
Teismas pažymi, kad atsakovai, atsiliepime ieškinį nurodę, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka neturi būti keičiama, vis tik su priešieškiniu pateikė planą - matininko Ž. N. 2020-02-28 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuris skiriasi nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu Tvarkos (e.c.b I tomas, 148 – 150, II tomas, 115 – 116 b.l.). Pagal Ž. N. 2020-02-28 parengtą projektą siūloma nustatyti, kad šalys atskirai naudosis 314 kv m. žemės sklypais – t.y. V. T. 314 kv m. ploto ir R. G. bei Z. G. po 157 kv m., iš viso 314 kv m. ploto žemės sklypu. Tokia tvarka reikštų, kad į žemės plotą, kuriuos naudotųsi šalys, būtų įtrauktas namu užstatytas plotas. Tačiau, kaip minėta, pagal Ž. N. 2020-02-28 parengtą projektą namo užstatytas plotas apskaičiuotas 161 kv. m. ir jis neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namo (duomenys neskelbtini), užstatyto ploto – 163 kv m. Tai kelia abejoniu Ž. N. 2020-02-28 parengto projekto patikimumu ir sudaro pagrindą tokiu projektu nesivadovauti.
Naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (2017-12-23 - 2020-02-11 redakcija), 65 punktas numatė, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98. Taisyklių 6 punkte išvardinti veiksmai, kuriuos turi atlikti Nacionalinės žemės tarnybos padalinys tikrindamas žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tarp to turi patikrinti, ar nėra pakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų. Pagal Taisyklių 8 punktą, tikrinimo kameraliai metu, teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus (8.6 papunktis), ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas (8.6 papunktis). Taisyklių 9 punktas numato, kad atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, kurį surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas.
Nekilnojamojo turto registre yra įrašas, kad B. E. S. 2018-07-12 atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių duomenų tikslinimą). Jokių duomenų apie tai, kad tokius matavimus būtų atlikęs matininkas Ž. N., nekilnojamojo turto registre nėra. Tai leidžia teigti, kad matininko Ž. N. projektas parengtas nesilaikant žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas neturi pagrindo juo vadovautis.
Priešieškinio antras reikalavimas, kuriuo reikalaujama įpareigoti ieškovę V. T. neužmūryti (nepanaikinti) rūsio sienoje esančio langelio, kuris yra vakarinėje žemės sklypo dalyje, kuri naudotis skirtina ieškovei negali būti tenkinamas. Tenkinant ieškinio reikalavimą, t.y. nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2019-05-21 B. S. PĮ parengtą projektą namo (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas nėra įtrauktas žemės plotą, kurio naudojimosi tvarka nustatoma. Tai reiškia, kad namu užstatytas plotas šalims paliekamas naudoti bendrai. Visos namo konstrukcijos yra tarpusavyje susietos, o namo sienos dvibučiame name (kai ieškovės butas Nr. 1 pagal nekilnojamojo turto registros duomenis nėra susietas su užstatytu namo plotu) laikytinos bendraja daline nuosavybe. Kadangi atsakovų rūsio langelis yra namo sienoje, todėl, teismo nuomone, ieškovė, teisės aktų nustatyta tvarka neparengusi rekonstrukcijos projekto, neturi teisės be atsakovų sutikimo panaikinti minėto langelio ir prie jo esančios prieduobės. Ieškovė taip pat turi laikytis įstatymų reikalavimų, todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti ieškovę laikytis atsakovų priešieškinio antrame reikalavime nurodyto Energetikos ministro 2012-01-02 įsakymu Nr. 1-2 patirtintų Dujų sistemos pastatuose įrengimo taisyklių 103, 104, 105 punktuose nurodytų reikalavimų, numatančių reikalavimus patalpoms, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, nes, priešingu atveju reikėtų įpareigoti ne tik ieškovę, bet ir pačius atsakovus laikytis tam tikrų normų reikalavimų, nes dujinis prietaisas yra įrengtas atsakovams priklausančioje patalpoje.
Ketvirtu priešieškinio reikalavimu atsakovai reikalauja, kad ieškovė V. T. nepažeistų privatumo atsakovams atskirai naudojantis žemės sklypo dalimi prie namo sienos, matininko Ž. N. 2020-02-28 parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte pažymėta taškais 13-14, esant reikalui – atsiradus nenumatytoms sąlygoms (nuplėštas stogas, įtrūkusi siena, kitaip pažeistos namo konstrukcijos ir pan.) atsakovai sudaro sąlygas V. T. remontuoti namo konstrukcijas, o esant analogiškiems atsiradusiems pažeidimams ieškovė V. T. sudaro sąlygas atsakovams prieiti (atlikti remonto darbus) prie langelio, kaip numatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006.
Teismo nuomone, šis reikalavimas turi prieštaravimų ir negali būti patenkintas. Pačių atsakovų pateiktame matininko Ž. N. 2020-02-28 parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte nėra numatyta vieno metro pločio juosta aplink namą. Motyvuodamas, kodėl tenkina ieškinį šioje byloje teismas jau pateikė argumentus, kad šalys ir pagal privalomuosius statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkos reikalavimus turi veikti taip, kad saugoti pastatą nuo ankstyvojo susidėvėjimo, rūpintis tinkama jo prižiūra ir pan. Teigtina, kad atsakovų reikalavimą ieškovei užtikrinti atsakovų privatumą naudantis žemės sklypo dalimi prie sienos, name pažymėtos taškais 13 – 14, nebūtų galima įvykdyti, nes atsakovai nepateikė privatumo užtikrinimo ribų plano bei įgyvendinimo priemonių. Teismo nuomone tokio atsakovų reikalavimo iškėlimas kaip tik sudaro sąlygas teigti, jog yra būtina panaikinti vieno metro bendro naudojimo juostą aplink namą siekiant maksimaliai užtikrinti kiekvienos iš šalių privatumą naudojantis nuosavybe. Teismas pakartotinai pažymi, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką namo užstatytas plotas nėra įtrauktas, kas reiškia, kad žemės plotu, ant kurios stovi namas šalys naudotųsi bendrai. Namo išorinėmis sienomis, jose esančiais langais, nišomis ir pan., kaip bendra daline nuosavybe šalys turi rūpintis pagal privalomuosius statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimus, kuriuos įgyvendinant šalys iš esmės turi pareigą rūpintis tinkamos namo būklės išlaikymu nepriklausomai nuo jų valios.
Priešieškinio trečiu reikalavimu prašoma leisti bendraturčiams statyti tvorą ant žemės sklypus skiriamosios linijos pagal 2020-02-28 matininko Ž. N. parengtą projektą tarp taškų 8-9-10-11, o penktu reikalavimu sudaryti sąlygas V. T. savo lėšomis statyti tvorą ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje. Teismas pažymi, kad penktas priešieškinio reikalavimas nėra pagrįstas, nes ieškovė ir be tokio reikalavimo patenkinimo, laikydamąsi tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų turi teisę statyti tvorą jai naudotis skirtinoje žemės sklypo dalyje. Kadangi teismas pripažįsta tinkamu B. S. PĮ 2019-05-28 parengtą naudojimosi žemės sklypu projektą, atsakovų priešieškinio reikalavimas leisti bendraturčiams statyti tvorą ant žemės sklypus skiriančios ribos, matininko Ž. N. parengtame projekte nurodytos tarp taškų 8-9-10-11, netenkintinas, nes teismas pripažįsta 2020-02-28 matininko Ž. N. projektą, kaip parengtą nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei esantį su trūkumais, kuriuo teismas nesivadovauja, dėl ko neturi pagrindo tenkinti būtent priešieškinio reikalavimo dėl tvoros pastatymo. Teismas pažymi, kad sudarė sąlygas atsakovams pateikti tinkamą, atitinkantį žemės santykius reglamentuojančius aktus naudojimosi žemės sklypu projektą, tačiau atsakovai nedėjo reikiamų pastangų įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip atsikirtimų į ieškinį, taip ir pareikštų priešieškiniu reikalavimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. N. parengtame projekte tarp taškų 8-9-10-11 nėra tiesios linijos, todėl teismas nepritaria tokios konfigūracijos, kokia nurodyta Ž. N. projekte, tvoros įrengimui. Nepagrįstas ir negali būti tenkinamas atsakovų atskiras reikalavimas pašalinti medžių šakas, esančias virš numatomos statyti tvoros, nes statant tvorą bet kokiu atveju turėtų būti pašalinamos kliūtys, trukdančios ją pastatyti, o priešingu atveju tvora tiesiog arba negalėtų būti pastatyta, arba būtų reikšmingai apsunkintas jos naudojimas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkinamas, nustatant naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2019-05-21 B. S. PĮ parengtą projektą, o priešieškinys atmestinas. Ieškinys, įvertinus tai, kad atsakovai iš esmės sutinka, jog šalių atskirai naudojamus žemės sklypus skirtų tvora, tenkintinas ir dalyje leisti statyti tvorą ant žemės sklypus skiriančios linijos, kokia nurodyta2019-05-21 B. S. PĮ parengtame projekte.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių statinių ginčo sklype eksploatavimo
Nagrinėjant bylą buvo nustatyta adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, jog adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė yra registruoti statiniai: 11 kv. m. užstatyto ploto pastatas – ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 kv. m. užstatyto ploto pastatas – ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2021-01-28 teikdama nuomonę dėl minėtų statinių įtakos naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymui ieškovė V. T. pateikė prašymą šiuo statinius registruoti atsakovų G. vardu.
Atsakovai 2021-01-25 paaiškinime nurodė, kad iki 2007 m. statiniai - ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) nebuvo registruoti iš viso. Civilinėje byloje Nr. 2-616-14/2004 V. T. priešieškiniu reikalavo, kad R. G. ir Z. G. nugriautų savavališkai pastatytus statinius : šiltnamį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), stoginę (duomenys neskelbtini) bei tvorą su varteliais, tačiau toks priešieškinio reikalavimas buvo atmestas. Ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) yra tikslinga nugriauti, kadangi jis stovi dujotiekio apsaugos zonoje. Ūkinis statinys (duomenys neskelbtini), 1967 m. tarnavo kaip malkinė ir buvo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), priklausinys. 1978 m. dėl statinio avarinės būklės jis buvo apmūrytas silikatinėmis plytomis. Teismo 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią netrukdoma savivaldybės atstovams patekti į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti būtinus priežiūros ar remonto darbus. Atsakovai šioje byloje priešieškiniu pareiškė tokius reikalavimus, kuriuos patenkinus nebūtų kliūčių savivaldybės atstovams patekti į savivaldybei priklausančius statinius.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 8 punktu, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinės koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį turi būti užtikrintas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal Taisyklių 8 punktą statiniui ar įrenginiui reikalinga eksploatuoti žemės sklypo dalis ir bendrojo naudojimo dalis, jei tokia išskirta, parduodama bendraturčiams kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punkto nuostatas. Pagal tuo metu, kai buvo parduotos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalys galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ redakciją ir pagal šiuo metu galiojančią Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ redakciją pagalbinio ūkio pastatams priskiriami pastatai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Todėl, Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį žemės sklypo dalis remiantis Taisyklių 8 punktu negalėjo būti ir negali būti išskirta. Kadangi žemės sklypas priklauso ieškovei bei atsakovams, nustatant naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai įpareigotini leisti Vilniaus miesto savivaldybei naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra jai nuosavybės teise priklausantys ūkio pastatai, leisti netrukdomai juos eksploatuoti.
Pareikšdama nuomonę dėl ieškovės prašymo statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registruoti atsakovų G. vardu Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad toks prašymas yra nepagrįstas ir neturi būti sprendžiamas. Nekilnojamojo turto registre įrašyta, kad ūkio statiniai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, šie duomenys nėra nuginčyti.
Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad ūkio pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė įregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvrakos“ ir (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo“ pagrindu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta teisė vertinti jam pateikiamų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Įvertinus tai, kad valstybės įmonė „Registrų centras“ yra tik viešojo administravimo subjektas, įstatymų nusatyta tvraka vykdantis valstybės registrų ir informacinių sistemų tvarkytojo funkcijas, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismas šiuo aspektu pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenugičyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi duomenys apie statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nėra nuginčyti, teismas neturi jokio pagrindo spręsti jų pakeitimo klausimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog žemės sklype yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių statinių, iškilo tik klausimas, ar gali (turi) būti nustatyta ginčo žemės sklypo dalis, reikalinga Savivaldybei priklausantiems statiniams eksploatuoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodžius, kad tokia dalis negali būti nustatyta, teismo nuomone, yra tikslinga tik įpareigoti bylos šalis, tarp kurių nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, įpareigoti sudaryti sąlygas Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotiems atstovams iš anksto suderintu laiku patekti į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti jų būtinus priežiūros ar remonto darbus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovų ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 175 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur advokato pagalbai apmokėti (e.c.b I toams, 8, 131 - 133 b.l.). Taip pat iš atsakovų priteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką.
Nustatyti, kad ieškovė V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi 232 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, 2019-05-21 B. S. PĮ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu Nr. 1.
Nustatyti, kad atsakovai R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi 233 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, 2019-05-21 B. S. PĮ žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu Nr. 2.
Leisti ieškovei V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis Nr. 1 ir Nr. 2 skiriančios ribos, nurodytos 2019-05-21 B. S. PĮ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte tarp taškų 8-9, laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų statyti tvorą.
Įpareigoti ieškovę V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovus R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryti salygas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims iš anksto suderintu laiku patekti į Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise registruotus statinius: 11 kv. m. užstatyto ploto pastatą – ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 kv. m. užstatyto ploto pastatą – ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryti sąlygas tuos statinius netrukdomai eksploatuoti, atlikti būtinus statinių priežiūros ir remonto darbus.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų R. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 875 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.