Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-18181-465/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-07
Bylos Nr.: e2-18181-465/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12980-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: V. K.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-18181-465/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12980-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Birutei Adamonienei,dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovo atstovui advokatui I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei V. K., kuriuo prašo: 1) panaikinti bažnytinės santuokos tarp R. B. ir V. K. sudarytos Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje (duomenys neskelbtini) įrašą, įtrauktą į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje Nr. 3191, dėl V. K. kaltės; 2) po bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašo panaikinimo šalims palikti turimas pavardes; 3) po bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašo panaikinimo nustatyti, kad V. K. vykdo skolos gražinimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-1677-32/2003 ir Nr.2-4004, kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 4) priteisti iš atsakovės V. K. valstybės naudai išlaidas dėl ieškovui R. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos.

2. Ieškovas nurodo, kad su sutuoktine bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Santuoka yra faktiškai iširusi. Su atsakove šeimos santykiai nutrūko iš karto po santuokos sudarymo, šalys neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, tačiau atsakovė paliko ieškovą ir nepranešdama nei priežasčių, nei savo kitos gyvenamosios vietos, nei kitų galimų kontaktinių duomenų. Iki šios dienos ieškovas nepalaiko jokių ryšių su atsakove, atitinkamai nebepalaiko šeimyninių santykių, neveda bendro ūkio. Taigi, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės jai nevykdant savo, kaip sutuoktinės pareigų, paliekant ieškovą ir nebepranešant daugiau apie save jokios žinios. Santuokos metu šalys dalintino turto neįgijo. Ieškovas kreditorių nei asmeninių, nei bendrų su atsakove neturi. Atsakovės atžvilgiu nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. vykdomi du priverstiniai skolų išieškojimai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai teismo išduotų vykdomųjų raštų pagrindu. Šie kreditai nėra susiję su bendru šeimos ūkiu, todėl yra asmeniniai atsakovės kreditai ir po bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašo panaikinimo toliau juos vykdo atsakovė. Po bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašo panaikinimo atsakovė gali pasilikti santuokinę pavardę. Ieškovas pasilieka turimą pavardę – B.. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Ieškovas nurodė, kad po santuokos sudarymo išgyveno kartu su atsakove apie du metus, paskui jam teko ilgam pakliūti į ligoninę dėl sveikatos būklės, o atsakovė jo nelankydavo. Su atsakove pas uošvius pragyveno Vilniuje du mėnesius. Daugiau kartu negyveno. Atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad ji su ieškovu negyveno ir jį skriausdavo, nepadėjo jam. Po ligoninės ieškovui atsakovė jau neleido sugrįžti į namus. Apie sutuoktinės prievoles kreditoriui jam nėra žinoma. Ieškovo atstovas nurodė, kad po grįžimo iš ligoninės ieškovas negalėjo susisiekti su atsakove, nenurodė savo kontaktinių duomenų, ji nesidomėjo jo sveikatos būkle, gydymu. Atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad ji nepalaiko jokio ryšio su ieškovu. Atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai nėra šeimos, bet tai yra asmeninės atsakovės skolos, todėl jas toliau turėtų vykdyti atsakovė.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą informuota tinkamai, atsakovė nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį nepareiškė.

Atsiliepimas

4. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. spalio 5 d. pagal jos informacinės sistemos duomenis ieškovas ir atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams yra neskolingi, o pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis ieškovo atžvilgiu išieškotojo VMI prie FM naudai užvestų vykdomųjų bylų nėra, atsakovės atžvilgiu išieškotojo VMI prie FM naudai yra vykdomos 2 vykdomosios bylos -Nr. 0173/22/00350 ir Nr. 0040/09/00506. VMI prie FM pateiktam ieškiniui atskirų prieštaravimų neteikia ir prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, remiantis bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje sudarė santuoką, santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.3191) (el. bylos priedo 1t., b. l. 3).

Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės

6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tokiais atvejais teismas nenutraukia pareiškėjų santuokos, bet panaikina bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą įrašą ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49, 3.59 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

7. Sutuoktinių pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

8. Ieškovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Nurodo, kad atsakovė paliko ieškovą ir nepranešdama nei priežasčių, nei savo kitos gyvenamosios vietos, nei kitų galimų kontaktinių duomenų, nelankė jo ligoninėje, nepriėmė kartu gyventi ieškovui grįžus iš ligoninės.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip neturintis pastovios gyvenamosios vietos, Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2006 m. birželio 6 d. nukreipimu Nr.S4-177, nukreiptas į (duomenys neskelbtini), kur ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir dabar tebegyvena (el. bylos priedo 1t., b.l.7-8). Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad nuo vaikystės jam yra diagnozuota psichinė liga, dėl kurios po santuokos sudarymo buvo ilgam laikui hospitalizuotas. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovė paliko šeimą, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, atsakovės gyvenimas atskirai iš dalies susijęs su šalių pastovios gyvenamosios vietos neturėjimu, ieškovo ilgalaike hospitalizacija. Ieškovas nepateikė atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys kurį laiką gyveno pas atsakovės tėvus, kur po hospitalizavimo ieškovui nebuvo galimybių gyventi. Teismas atsakovės gyvenimo atskirai nelaiko šeimos apleidimu, kadangi šalys nuosavo nekilnojamojo turto neturėjo, o ieškovas dėl sveikatos būklės ir riboto darbingumo buvo nukreiptas gyventi į (duomenys neskelbtini).

10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovo paaiškinimus, byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė tarpusavio pagarbos bei moralinės principus, nepateisino kito iš sutuoktinių lūkesčių, todėl daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys iš esmės tenkinamas ir šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

12. Ieškovui jos prašymu po santuokos nutraukimo paliekama jo turėta pavardė – „B.“, o atsakovei paliekama jos turėta pavardė - „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

13. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų

14. Šalys santuokoje nepilnamečių vaikų nesusilaukė, todėl teismas klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nesprendžia.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog šalys turto, kuris būtų pripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe, neįgijo. Vadovaujantis teismui ieškovo pateiktais viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog šalys nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) santuokos metu neįgijo (el. bylos priedo 1t., b. l. 4-6), todėl turto padalijimo klausimai byloje nespręstini.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

16. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

18. Iš Antstolių informacinės sistemos AIS registro duomenų matyti, kad antstolė A. P. vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-1677-32/2003 iš skolininkės V. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0173/22/00350); išieškoma suma – 19,66 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 6 d.; antstolis G. B. vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-4004 iš skolininkės V. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/09/00506; išieškoma suma – 36,62 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašė pripažinti šias prievoles atsakovės asmeninėmis prievolėmis. Atsakovė prieštaravimų dėl ieškovo nurodomo prievolių pobūdžio nepateikė. Kreditorius (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) byloje taip pat nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškinio dalies pripažįstant nurodytas prievoles atsakovės asmeninėmis.

19. Atsižvelgiant į tai, jog asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis pripažįstamos baudos, paskirtos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolė, dėl civilinės ar kitokios bylos, kuri buvo susijusi tik su vieno sutuoktinio atsakomybe, atsiradusios bylinėjimosi išlaidos, kurioms taip pat priskiriamos ir išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (CK 3.112 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1).

20. Tarp šalių nesant ginčo, o taip pat kreditoriui nepareiškus prieštaravimų, įvertinus aukščiau aptartą išimtinai asmeninį prievolių pobūdį, tai, jog ieškovui nebuvo žinoma apie atsakovės turimas prievoles, teismas sprendžia, kad ieškovės prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0173/22/00350 bei vykdomojoje byloje 0040/09/00506, po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovės V. K. prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

22. Byloje pateiktas 2023 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-0387, pagal kurį ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

23. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės. Atsižvelgiant į ieškovo atstovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 8 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 109 Eur už neturtinį reikalavimą panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą.

24. Vadovaujantis 2023 m. lapkričio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. APD-2023-16018 duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 420 Eur.

25. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistina 420 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

27. Atsakovei V. K., kurios gyvenamoji ir darbo vieta bylos nagrinėjimo metu tapo nežinoma, teismo sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos apskaitos įrašą Nr. 3191, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. B. palikti jo turėtą pavardę „B.“, V. K. – pavardę „K.“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-1677-32/2003 (išieškojimas vykdomas antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0173/22/00350, išieškoma suma – 19,66 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 6 d.) yra asmeninė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-4004 (išieškojimas vykdomas antstolio G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/00506, išieškoma suma – 36,62 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 6 d.) yra asmeninė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismo sprendimą įteikti atsakovei V. K. viešo paskelbimo būdu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė