- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- 2VP-18232-984/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Skolininkas
- R. K.
- Kreditorius
- R. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic prašymą dėl baudos skolininkei R. K. skyrimo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – išieškotojui R. K., skolininkei R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Antstolė Irena Beliačic kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašo skirti skolininkei R. K. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo R. K. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-6217-101/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-864-653/2014 nustatytos bendravimo tvarkos su dukra U. K. nevykdymą.
2. Pareiškėja nurodo, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. N2-6217-101/2012. 2014 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir 2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismai nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Išieškotojas kreipėsi į antstolę informuodamas apie tai, kad atsakovė R. K. nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia ieškovui bendrauti su dukra U. K. karantino metu bei prašo paskirti baudą už sprendimo nevykdymą. 2020 m. spalio 8 d. R. K. išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-20-11-64180, kuriuo per 5 darbo dienas prašoma pateikti informaciją dėl neįvykusio bendravimo su dukra U. K. (2020-05-13, 2020-05-20, nuo 2020-05-22 iki 2020-05-24, 2020-05-27 dienomis). 2020 m. spalio 23 d. gautas R. K. atsakymas, kuriame skolininkė nurodė, kad nevykdė bendravimo tvarkos dėl COVID-19 viruso užsikrėtimo grėsmės. Išieškotojas dirba (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodo, kad 2020 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kad nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. infekcijos židinys buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Gydytojas R. K. dirba (duomenys neskelbtini), kuriame minimu laikotarpiu COVID-19 infekcijos židinio nebuvo nustatyta. 2020 m. gruodžio 8 d. gautas atsakymas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC), kuriame nurodyta, kad protrūkiai kilo (duomenys neskelbtini), NVSC turimais duomenimis R. K. nebuvo izoliuotas dėl sąlyčio su sergančiais (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės mėnesį. 2021 m. balandžio 27 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas dėl bendravimo tvarkos nevykdymo (2020-05-13, 2020-05-20, nuo 2020-05-22 iki 2020-05-24, 2020-05-27 dienomis) (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. K. atsiliepime sutinka su prašymu ir prašo jį tenkinti, bei skirti R. K. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti teismo sprendimo/nutarties dieną išieškotojo naudai. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi jau yra išnagrinėjęs analogišką antstolės pareiškimą ir skyręs skolininkei 100 Eur baudą už teismo sprendimo Nr. N2-6217-101/2012 nevykdymą, nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl papildomo skolininkės pažeidimo – skolininkė papildomai neleido bendrauti su dukra nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., viso 8 dienas (nuo 2020-04-30 20 val. iki 2020-05-01 20 val., 2020-05-13 nuo 17 iki 20 val., 2020-05-20 nuo 17 iki 20 val., nuo 2020-05-22 17 val. iki 2020-05-24 20 val., 2020-05-20 nuo 17 iki 20 val. Pažymėjo, kad su laiku žinių apie pandemiją daugėjo, todėl nebuvo pagrindo neleisti vaikui bendrauti su tėvu minėtomis dienomis bei nevykdyti bendravimo tvarkos. Išieškotojas dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų (b. l. 20-22).
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) atsiliepime prašo pareiškimą atmesti, arba skirti tokio dydžio baudą, kuri jai buvo paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-157-916/2021. Nurodė, kad prašymas skirti baudą yra motyvuojamas minėta nutartimi, kuri buvo priimta gerokai vėliau (praėjus 9 mėnesiams), kai buvo nustatyta, jog R. K. neleido tėvui susitikti su dukra. Taigi CPK suformuluotas taisykles siekiama sunkinančia prasme pritaikyti prieš 9 mėnesius buvusiems įvykiams, skiriant skolininkei baudą už panašiu laikotarpiu padarytą pažeidimą, už kurį ji tuo metu dar nebuvo gavusi baudos. 2020 m. rugsėjo 23 d. R. K. atsakyme į 2020 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą Nr. S-20-11-59988 nurodytos aplinkybės, kodėl dukra nebendravo su tėvu. Tėvas nurodė skolininkei, kad neteiks jokios informacijos apie save, nei apie pacientus, todėl sukėlė vaikui grėsmę užsikrėsti COVID-19 infekcija. Skolininkė kreipėsi informacijos į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kur jai paaiškino, kad už vaiko sveikatos apsaugą motina yra visiškai atsakinga, todėl skolininkė neužtikrino bendravimo tvarkos vykdymo dukros interesais, veikė sąžiningai. Tėvui siūlė bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, tačiau tėvas nereagavo. Taigi skolininkė siekė suderinti vaiko ir tėvo bendravimą, o tėvas neteikė informacijos, nebendradarbiavo su motina, todėl nėra pagrindo skolininkei skirti baudos (b. l. 9-14).
Motyvuojamoji dalis
5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012, be kita ko, nustatė nepilnamečių vaikų U. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su jų motina, priteisė išlaikymą vaikams iš atsakovo, nustatė vaikų bendravimo su tėvu tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-864-653/2014 minėtą sprendimą pakeitė dalyje dėl tėvo bendravimo su vaikais nustatymo. Minėta nutartis buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, dėl dalies, kuria nustatyta tėvo ir jo sūnaus A. K. bendravimo tvarka.
6. Vykdomosios bylos Nr. 0011/19/00447 duomenimis nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012 dėl R. K. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku U. K., pagal kurią:
- kiekvienos savaitės trečiadienį vaikai bendrauja su tėvu nuo 17 val. iki 20.00 val.
- kas antrą savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos).
- kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su vaikais bendrauja motina.
- kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaikų gimimo dienomis nelyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. Kai minėtų švenčių (tėvo diena, tėvo ar vaikų gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.
- Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas negali vaikų pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.
- Vaikai su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalinama abiem tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.
- Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui;
- Vaikai su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų tėvą įspėja prieš 1 mėnesį.
Bendros nuostatos.
- Tėvas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta.
- Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų juos tinkamai parengti.
- Motina pateikia reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.
- Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.
- Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
- Vaikams susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.
- Sergančius vaikus tėvas lanko jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina. (vykd. b. l. 1-2).
7. Antstolė 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkei baudą už tai, kad skolininkė neleido išieškotojui bendrauti su dukra U. K., nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17595-981/2020 antstolės prašymą atmetė. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020 paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 minėtas nutartis panaikino ir skyrė skolininkei 100 Eur baudą išieškotojo naudai.
8. Išieškotojas 2020 m. balandžio 29 d., 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. gegužės 30 d., 2021 m. balandžio 10 d. el. laiškais kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad skolininkė, esant analogiškoms civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 nustatytoms aplinkybėms, neleido vykdyti bendravimo su dukra tvarkos (nuo 2020-04-30 iki 2020-05-01, 2020-05-13, 2020-05-20, nuo 2020-05-22 iki 2020-05-24). Antstolė 2021 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-11-18532, kuriuo nustatė, kad skolininkė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-6217-101/2012 nustatytos bendravimo su dukra U. K. tvarkos, t. y. išieškotojui neleido su vaiku bendrauti 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m. gegužės 20 d., nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 24 d., 2020 m. gegužės 27 d. pagal nustatytą laiką (v. b. l. 411-413).
Dėl įpareigojimo nevykdymo
9. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį – jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, <...>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos naudai. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Nepakankamo abiejų ar vieno iš tėvų bendradarbiavimo aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą.
10. Iš byloje esančių ir vykdomosios bylos Nr. 0011/19/00447 duomenų nustatyta, kad skolininkė nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-6217-101/2012 nustatytos bendravimo su dukra U. K. tvarkos. Antstolė nurodė, kad iešieškotojas negalėjo bendrauti su dukra 2020 m. gegužės 13 d. nuo 17 iki 20 val., 2020 m. gegužės 20 d. nuo 17 iki 20 val., nuo 2020 m. gegužės 22 d. 17 val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 20 val., 2020 m. gegužės 27 d. nuo 17 iki 20 val. Byloje nekilo ginčas, kad bendravimo tvarka nebuvo vykdoma. Skolininkė nevykdymą motyvavo Lietuvos Respublikoje paskelbtu karantinu, aplinkybe, kad išieškotojas dirba VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje, todėl būdamas gydytoju turėjo didelę grėsmę susidurti su COVID-19 virusu užsikrėtusiais pacientais.
11. Iš vykdomojoje byloje pateikto NVSC 2020 m. gruodžio 8 d. atsakymo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) viruso protrūkiai kilo (duomenys neskelbtini), liga buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). NVSC turimais duomenimis R. K. nebuvo izoliuotas dėl sąlyčio su sergančiais (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės mėnesį. (duomenys neskelbtini) antstolei pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. atsakymą, kad nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. infekcijos židinys buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Gydytojas R. K. dirba (duomenys neskelbtini), kuriame minimu laikotarpiu COVID-19 infekcijos židinio nebuvo nustatyta (vykd. b. l. 381-382).
12. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 skyrė skolininkei 100 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą, nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. Išieškotojas 2021 m. balandžio 12 d. el. laiške antstolei nurodė, kad skolininkė nevykdė bendravimo tvarkos, be kita ko ir nuo 2020 m. balandžio 30 d. 20 val. iki 2020 m. gegužės 1 d. 20 val. (Valstybinė šventė). Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 29 d. el. laišku išieškotojas informavo, jog negalėjo bendrauti su dukra nuo 2020 m. balandžio 24 d. 17 val. iki 2020 m. balandžio 26 d. 20 val. (vykd. b. l. 284). Minėtos bendravimo dienos nėra nurodytos pareiškime dėl baudos skyrimo, taip pat skolininkei nebuvo skirta bauda už minėtas nebendravimo dienas, o teismas neturi duomenų, kad minėtas dienas skolininkė suteikė galimybę vaikui bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad motina nesuteikė galimybės tėvui bendrauti su dukra, be kita ko, ir nuo 2020 m. balandžio 24 d. 17 val. iki 2020 m. balandžio 26 d. 20 val. bei nuo 2020 m. balandžio 30 d. 20 val. iki 2020 m. gegužės 1 d. 20 val. (CPK 178 straipsnis).
13. Antstolė priėmė 2020 m. balandžio 6 d. Patvarkymą, kuriame nurodomos aplinkybės dėl bendravimo tvarkos nevykdymo (vykd. b. l. 259-261). Prašymas dėl baudos skolininkei skyrimo pateiktas vadovaujantis 2020 m. balandžio 24 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. B-2011-110. Minėtas aktas priimtas gavus skolininko pranešimus apie bendravimo tvarkos nevykdymą (paskutinis pateiktas 2020-04-23) (vykd. b. l. 278-280). Pažymėtina, kad skolininkė pateikė 2020 m. balandžio 28 d. atsakymą į 2020 m. balandžio 6 d. patvarkymą (vykd. b. l. 289-293), todėl skolininkei dar 2020 m. balandžio mėn. buvo žinoma, jog už minėtą bendravimo tvarkos nesilaikymo laikotarpį gali būti pritaikyta sankcija, nes bendravimo tvarka nėra vykdoma. Taigi skolininkė suprato, jog bendravimo tvarka turėjo būti vykdoma nepaisant karantino nustatymo, tačiau sąmoningai toliau jos nevykdė, motyvuodama karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimu.
14. Teismas neturi pagrindo sutikti su skolininkės argumentais, kad karantino režimo nustatymas yra pagrindas riboti tėvo bendravimą su vaiku. Teismų praktikoje konstatuota, jog aplinkybė, kad šalyje įvestas karantino režimas savaime nėra pagrindas apriboti vieno iš tėvų teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Taigi skolininkės vienasmenis situacijos vertinimas, kad dukra karantino metu neturėtų betarpiškai matytis su tėvu, yra nepagrįstas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1390-854/2020).
15. Nesutiktina su skolininkės argumentais, kad tėvas nesuteikė informacijos apie savo galimus kontaktus su užsikrėtusiais asmenimis. Išieškotojas pateikė susirašinėjimo su skolininke 2020 m. gegužės 13 d. kopiją (b. l. 23), kurioje išieškotojas nurodo, jog esant priežastims dėl kurių reikėtų keisti bendravimo su dukra tvarką, jis informuos skolininkę. Šiuo atveju tėvas atsakė į motinos pranešimą, nurodė, kad nėra priežasčių, dėl kurių bendravimas turėtų būti ribojamas. Teismas šiuo atveju sutinka su išieškotojo argumentais, jog skolininkė neturėjo pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku, nes neturėjo informacijos apie tėvo galimą susirgimą COVID-19 virusu, arba kontaktus su juo užsikrėtusiais asmenimis.
16. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šiuo atveju konstatuotina, jog skolininkė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-6217-101/2012, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-864-653/2014 nustatytos bendravimo su dukra U. K. tvarkos. Skolininkė šiuo atveju neįrodė, jog negalėjo įvykdyti bendravimo tvarkos dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Todėl šioje byloje yra pagrindas spręsti dėl baudos skolininkei skyrimo (CPK 178 straipsnis, CPK 771 straipsnio 7 dalis).
17. Kadangi byloje yra pateikta visa vykdomoji byla Nr. 0011/19/00447 (413 lapų), skolininkės prašymas, prijungti civilinės bylos Nr. 2VP-17595-981/2020 medžiagą ir ja vadovautis yra perteklinis, kadangi teismui pateikta vykdomosios bylos medžiaga yra pakankama priimti procesinį sprendimą.
Dėl skirtinos baudos dydžio
18. CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 771 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, todėl nutaria skirti skolininkui vienkartinę baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
19. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į skolininkės nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog skolininkė pažeidimo padarymo metu – nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. skolininkei dar nebuvo skirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą ankstesniu laikotarpiu, šiuo atveju gali būti įgyvendinami ir skiriant mažesnio dydžio, nei nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, baudą. Todėl teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad baudą prašoma skirti antrą kartą, skiria skolininkei 200 Eur dydžio vienkartinę baudą išieškotojo naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Šalys neprašė priteisti joms bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas jų nepaskirsto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,
nutaria:
Prašymą tenkinti iš dalies.
Skirti skolininkei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-6217-101/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-864-653/2014 nustatytos bendravimo su dukra U. K. (gimusia (duomenys neskelbtini)) tvarkos nevykdymą, ją priteisiant išieškotojui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitą prašymo dalį, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.