- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-662-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26912-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“, A. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą bei sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo; suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Soscredit“, A. V. (A. V.), uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“ vadovė I. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Antstolis D. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė UAB „Soscredit“ vadovei I. D. skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojo A. V. naudai bei pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarką civilinėje byloje Nr. e2-584-466/2016, t. y. leisti antstoliui D. B. vykdomojoje byloje Nr. 0035/17/00932 nukreipti 27 513,90 Eur išieškojimą į skolininkės UAB „Soscredit“ turtą bei lėšas. Antstolis nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs sprendimo vykdymo rezultatus, nustatė, jog skolininkė UAB „Soscredit“ nevykdo teismo įpareigojimo, t. y. negrąžina A. V. 27 513,90 Eur sumos, gautos pagal 2014 m. sausio 30 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl 2017 m. liepos 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Pakeisti sprendimo vykdymo tvarką prašė vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 3 dalimi.Skolininkė UAB „Soscredit“ atsiliepime nurodė, kad su antstolio prašymu nesutinka. Atkreipė dėmesį, kad raginime nenurodytas terminas įvykdyti pagrindinę prievolę, tuo pažeidžiant CPK 655 straipsnio ir 656 straipsnio nuostatas, todėl negalima teigti, kad skolininkas neįvykdė antstolio raginime numatytų veiksmų. Pažymėjo, kad skolininkė pakartotinai pateikė kasacinį skundą, t. y. gina savo interesus, ir tai nerodo skolininkės piktybiškumo; baudos skyrimas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir būtų neadekvatus. Teismo posėdžio metu skolininkė UAB „Soscredit“ prašė priteisti atstovavimo išlaidas, ir jei bus pakeista sprendimo vykdymo tvarka, - išdėstyti skolos sumokėjimą dalimis 6 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad mokėtina suma yra didelė.UAB „Soscredit“ vadovė I. D. ir išieškotojas A. V. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi antstolio D. B. pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė UAB „Soscredit“ vadovei I. D. 100 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-584-466/2016, kurio pagrindu išduotas 2017 m. birželio 8 d. vykdomasis raštas, nevykdymą, baudą išieškant išieškotojo A. V. naudai; įpareigojo I. D. nutarčiai įsiteisėjus per 7 dienas pradėti vykdyti antstolio patvarkymą; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-584-466/2016, vykdymo tvarką, t. y. leido antstoliui D. B. vykdomojoje byloje Nr. 0035/17/00932 nukreipti 27 513,90 Eur išieškojimą į skolininkės UAB „Soscredit“ turtą bei lėšas dėl skolininkės UAB „Soscredit“ įpareigojimo grąžinti A. V. 27 513,90 Eur sumą, gautą pagal 2014 m. sausio 30 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį; skolininkės UAB „Soscredit“ prašymo dėl 27 513,90 Eur skolos išdėstymo dalimis 6 mėnesių laikotarpiui netenkino.Teismas nustatė, kad antstolio 2017 m. birželio 13 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo vykdomi, todėl sprendė, jog yra pagrindas skirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Pažymėjo, kad įmonės vadovė nereagavo į antstolio patvarkymus, nenurodė priežasčių, dėl kurių nevykdo įpareigojimų. Atsižvelgęs į išieškomą sumą, ilgą išieškomą laiką, į skolininkės nebendradarbiavimą su antstoliu, tyčinį vengimą atlikti jo reikalavimus, teismas UAB „Soscredit“ vadovei I. D. skyrė 100 Eur baudą.Pažymėjo, kad pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles.Teismas nesutiko su skolininkės argumentais, kad ji buvo raginama sumokėti tik 30,82 Eur vykdymo išlaidų, kadangi antstolio 2017 m. birželio 13 d. raginime skolininkė buvo įpareigota grąžinti A. V. 27 513,90 Eur sumą, gautą pagal 2014 m. sausio 30 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kasacinio skundo pateikimas nesustabdo vykdymo veiksmų, į tai, kad LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Soscredit“ kasacinį skundą, į tai, kad vykdomoji byla pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. vykdomąjį raštą pradėta 2017 m. birželio mėnesį, skolininkė per tris mėnesius išieškotojai viso ar dalies įsiskolinimo negrąžino, UAB „Soscredit“ prašymo dėl skolos sumokėjimo dalimis per 6 mėnesių laikotarpį netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) UAB „Soscredit“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir nustatyti, jog 27 513,90 Eur suma išieškotojui sumokama per 6 mėnesius, taip pat panaikinti skolininko vadovei paskirtą 100 Eur baudą, o tuo atveju, jei teismas manytų, jog bauda skirta pagrįstai, ją skirti juridiniam asmeniui - skolininkei UAB „Soscredit“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Skolininkės pagrindinė veikla yra smulkaus verslo subjektų finansavimas teikiant paskolų, faktoringo, lizingo ir kitas paslaugas. Vykdant veiklą, paskutinių praėjusių 3 kalendorinių mėnesių gaunamos įplaukos sudaro vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, o iš gautų pajamų atskaičius sąnaudas, lieka vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Eur pajamų (prieš pelno mokestį). Iš minėtos sumos yra planuojamos išlaidos, teikiant finansavimo paslaugas. Pasak apeliantės, sprendimą įvykdyti nedelsiant, nesukeliant neproporcingai didelių neigiamų pasekmių skolininkui vykdant veiklą, neįmanoma. Skolininkės įsitikinimu, išdėsčius mokėtiną sumą per 6 mėnesius, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui; bus mokamos procesinės palūkanos. Tuo atveju, jei nagrinėjant atskirąjį skundą teismas manytų, jog skolininko prašomas terminas yra per ilgas, apeliantė prašo teismo sudaryti sąlygas skolą sumokėti per trumpesnį, išdėstytą dalimis, laiką. Pažymi, kad remiantis teismo sprendimu atsakovo (skolininko) suteiktos piniginės lėšos ieškovei (15 349,89 Eur) buvo pripažintos vartojimo kreditu, tačiau ieškovė mokėjimų nevykdo ir nėra jokių galimybių piniginių lėšų atgauti; sandoris, kuriuo atsakovas (skolininkas) turėjo įgijęs prievolių vykdymo užtikrinimo priemonę, teismo sprendimu buvo panaikintas, tokiu būdu skolininkė ne tik prarado paskolintus pinigus, tačiau papildomai turi sumokėti išieškotojui 27 513,90 Eur.Atkreipė dėmesį, jog pats išieškotojas buvo pateikęs apeliacinį skundą, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu (t. y. siekė kitokios bylos baigties), todėl negalima teigti, jog skolininkės nurodomu būdu pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, išieškotojo interesai būtų iš esmės pažeisti. Teismo poveikio priemonių skolininko atžvilgiu taikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) priemonė, kuomet konstatuojamas piktybinis ir pakartotinis teismo ar antstolio įpareigojimų nevykdymas. Skolininkė siekė pasinaudoti kasacijos galimybe, teismo sprendimo savalaikis neįvykdymas yra konstatuotas pirmą kartą, be to antstoliui buvo žinoma, jog skolininkės vadovė yra motinystės atostogose, todėl objektyviai negalėjo kontroliuoti su teismo sprendimo įvykdymu susijusių procesų. Teigia, jog tuo atveju, jei teismas manytų, kad bauda skirta pagrįstai, ji turėtų būti skirti juridiniam asmeniui, kaip numatyta CK 771 straipsnio 5 dalyje.Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nekeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties. Nurodė nesutinkantis su prašymu išdėstyti 27 513,90 Eur sumos mokėjimą, kadangi nuo 2017 m. birželio 8 d. vykdomojo rašto praėjo 4 mėnesiai ir skolininkė iki šiol nieko nėra sumokėjusi, kas pasak suinteresuoto asmens, rodo, kad ji piktybiškai nemoka ir vilkina laiką. Taip pat nesutinka su prašymu netaikyti skolininkės vadovei 100 Eur baudos.Pareiškėjas antstolis D. B. atsiliepime prašo atmesti kaip nepagrįstą UAB „Soscredit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties ir palikti ją galioti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes bei nurodė, kad vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismo paskirta bauda UAB „Soscredit“ vadovei I. D. yra teisėta ir pagrįsta. Mano, kad nutarties dalis dėl leidimo antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininko turtą bei lėšas yra teisėta ir pagrįsta. Antstolio turimais duomenimis, UAB „Soscredit“ iki šios dienos nėra sumokęs nė dalies skolos A. V..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus (UAB „Soscredit“ 2017 m. rugsėjo 14 d. buhalterijos pažymą apie bendrovės gaunamas pajamas). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Apeliantės pateikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priimti atsisako, kadangi jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių suinteresuotas asmuo negalėjo šių įrodymų pateikti teismui anksčiau, nenustatyta ir atskirajame skunde tai nenurodyta (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą bei netenkintas suinteresuoto asmens (skolininko) prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis 6 mėnesių laikotarpiui, teisėtumas ir pagrįstumas.Iš bylos dokumentų nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo išieškojimą pagal 2017 m. birželio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-584-466/2016 dėl skolininko UAB „Soscredit“ įpareigojimo grąžinti A. V. 27 513,90 Eur sumą, gautą pagal 2014 m. sausio 30 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį (vykdomoji byla Nr. 0035/17/00932). Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei raginimas įvykdyti sprendimą siųsti įmonės registruotu buveinės adresu ir įteikti tinkamai. Antstolis 2017 m. liepos 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkė UAB „Soscredit“ neįvykdė įpareigojimo, t. y. negrąžino A. V. 27 513,90 Eur sumos. Šį aktą antstolis pateikė teismui ir prašė UAB „Soscredit“ vadovei skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą bei lėšas. Bylos nagrinėjimo metu skolininkė prašė išdėstyti mokėjimus per šešių mėnesių laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas skyrė baudą skolininkės vadovei bei tenkino antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, o suinteresuoto asmens (skolininkės) prašymą dėl grąžintinos sumos išdėstymo dalimis per 6 mėnesių laikotarpį atmetė. Apeliantė atskiruoju skundu prašo pakeisti nutartį ir nustatyti, jog 27 513,90 Eur suma išieškotojui sumokama per 6 mėnesius bei panaikinti skolininkės vadovei paskirtą baudą. Taigi, nutarties dalis, kuria pakeista sprendimo vykdymo tvarka, leidžiant antstoliui nukreipti 27 513,90 Eur išieškojimą į skolininkės UAB „Soscredit“ turtą bei lėšas, nėra ginčijama, todėl dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo
Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų.Nagrinėjamu atveju, antstolis prašė skirti baudą skolininkės vadovei vadovaudamasis CPK 771 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu (...) antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį - jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (...), surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. (...) Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, o kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, ir kt.). Taigi bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies (red. įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka, ir turi skatinti skolininką įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad kasacinio skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, tačiau vien fakto, kad nustatytu terminu teismo sprendimas neįvykdytas, neatsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes (bylos duomenimis, skolininkė ne kartą teikė kasacinius skundus dėl antstoliui pateikto vykdyti sprendimo), teismo sprendimo nevykdymo terminą, nesudaro pagrindo taikyti vieną iš griežčiausių poveikio priemonių, t. y. baudą. Be to, kaip minėta, CPK 771 straipsnio norma taikytina tuomet, kai nevykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Kaip minėta, šiuo atveju, teismas patenkinęs antstolio prašymą, leido antstoliui nukreipti 27 513,90 Eur išieškojimą į skolininkės turtą bei lėšas. Taigi, konstatuotina, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. ta pačia nutartimi nustačius, kad skolininkės prievolė yra turtinė ir antstolis išieškojimą vykdys iš skolininkės lėšų bei turto, apeliantės UAB „Soscredit“ vadovei paskirta bauda nepasieks tikslo – neatliks skatinimo įvykdyti prievolę funkcijos. Todėl remiantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais skundžiama nutartis keistina, t. y. nutarties dalis dėl baudos paskyrimo panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - antstolio pareiškimo dalis dėl baudos paskyrimo atmestina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl mokėtinos sumos išdėstymo
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas netenkino skolininkės prašymo dėl grąžintinos sumos išdėstymo dalimis per 6 mėnesių laikotarpį. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad sprendimą įvykdyti nedelsiant, nesukeliant neproporcingai didelių neigiamų pasekmių skolininkui vykdant veiklą, neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad duomenis apie gaunamas pajamas, sąnaudas apeliantė nurodė tik atskirajame skunde, jie nebuvo (ir negalėjo būti) žinomi byloje dalyvaujantiems asmenims bei pirmosios instancijos teismui bei nebuvo nagrinėjami, o apeliacinės instancijos teisme byla nėra nagrinėjama iš naujo. Kita vertus, vien turtinę padėtį apibūdina ne tik apeliantės minimi rodikliai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vykdomoji byla pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. vykdomąjį raštą pradėta 2017 m. birželio mėnesį; be to, vykdomas teismo sprendimas priimtas 2016 m. balandžio 26 d., todėl nepaisant jo apskundimo, apeliantė, elgdamasi rūpestingai, galėjo sukaupti bent dalį reikalaujamos sumos. Tiek antstolio D. B. bei suinteresuoto asmens A. V. atsiliepimuose nurodyta, kad apeliantė nėra sumokėjusi nei dalies pagal sprendimą išieškotojui mokėtinos sumos. Tai leidžia daryti išvadą, kad skolininkė geranoriškai nevykdo sprendimo ir pačios siūlomu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo ginčijamos nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas išdėstyti mokėtinos sumos mokėjimą, iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje praėjo beveik keturi mėnesiai. Taigi, atskirojo skundo argumentai, kad skolininkė negali įvykdyti teismo sprendimo dėl sunkios turtinės padėties, neįrodyti ir nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas skolininkės prašymas dėl mokėtinos sumos išdėstymo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, t.y. panaikinti nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas antstolio D. B. prašymas dėl baudos skyrimo ir UAB „Soscredit“ vadovei I. D. paskirta 100 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-584-466/2016, kurios pagrindu yra išduotas 2017-06-08 vykdomasis raštas, nevykdymą, baudą išieškant išieškotojo A. V. naudai, ir antstolio D. B. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Kitą skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą.