Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovams K. S., T. M. ir S. M., ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovo atstovui advokatui Tomui Vagnoriui, atsakovui A. V., tretiesiems asmenims D. P. ir Ž. P., trečiųjų asmenų atstovui advokatui Juozui Čiviliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų K. S., T. M. ir S. M. ieškinį atsakovams UAB „SOSCREDIT“ ir A. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys – M. S., Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarai D. P. ir Ž. P., UAB „Ultra Trade“, UADBB „PANDA Insurance“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kaip sudarytą dėl esminio suklydimo. Prašė taikyti restituciją pripažįstant ieškovams T. M. ir S. M. nuosavybės teisę į butą. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2012-07-04 išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas atsakovo UAB „SOSCREDIT“ su T. M. ir S. M. bei su K. S., kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Prašė nustatyti, kad UAB „SOSCREDIT“ pagal 2012-07-04 buto pirkimo – pardavimo sutartį perduoti 22 000 Lt, pagal 2012-08-28 susitarimą dėl išperkamo turto kainos padidinimo perduoti 20 000 Lt ir pagal 2012‑11‑13 paskolos sutartį perduota 11 000 Lt suma yra vartojimo kreditai. Pripažinus, kad minėtos sumos buvo perduotos kaip vartojimo kreditai, nustatyti, jog suteiktų vartojimo kreditų metinė palūkanų norma yra 5 procentai.

2014-04-28 pareiškimu ieškovė K. S. papildė ieškinį pareikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančia 2014-01-30 sudarytą UAB ‚SOSCREDIT“ ir A. V. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kaip prieštaraujančią viešai tvarkai ir gerai moralei. 2014-08-14 ieškovė K. S. patikslino ieškinį ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-07-04 sudarytą T. M., S. M. ir UAB „SOSCREDIT“ buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kaip sudarytą dėl esminio suklydimo bei prašė taikyti restituciją pripažįstant ieškovams T. M. ir S. M. nuosavybės teisę į butą. Prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2012-07-04 išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas atsakovo UAB „SOSCREDIT“ su S. M. ir su K. S., kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Prašė nustatyti, kad UAB „SOSCREDIT“ pagal 2012-07-04 buto pirkimo – pardavimo sutartį perduoti 22 000 Lt, pagal 2012-08-28 susitarimą dėl išperkamo turto kainos padidinimo perduoti 20 000 Lt ir pagal 2012-11-13 paskolos sutartį perduota 11 000 Lt suma yra vartojimo kreditai. Pripažinus, kad minėtos sumos buvo perduotos kaip vartojimo kreditai, nustatyti, jog suteiktų vartojimo kreditų metinė palūkanų norma yra 5 procentai. Prašė pripažinti negaliojančia 2014-01-30 sudarytą UAB ‚SOSCREDIT“ ir A. V. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

Ieškovai nurodė, kad iki 2012-07-04 ieškovams T. M. ir S. M. priklausė du butai – (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyvena, ir trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo pardavę dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Ieškovai T. M. ir S. M. leido jų vaikaitei K. S. su šeima apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), nes K. S. šeima neturėjo kito gyvenamojo būsto. Butui (duomenys neskelbtini), buvo būtinas remontas, tačiau K. S. šeima neturėjo lėšų buto remontui. Neradus kitos kredito įstaigos, kuri suteiktų paskolą buto remontui, K. S. sužinojo, kad tokį kreditą gali suteikti atsakovas UAB „SOS Credit“. Atsakovas sutiko suteikti 20 00 Lt paskolą. Dėl jos gavimo ieškovai T. M. ir S. M. 2012-07-04 pasirašė išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną su atsakovu UAB „SOSCREDIT“ sudarė buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto pardavimo už 22 000 Lt sumą, iš kurios 20 000 Lt buvo pervesta į K. S. sąskaitą ir 2 000 Lt buvo pervesta į UAB „Ultra Trade“ sąskaitą, kaip administravimo mokestis. 2012-08-28 susitarimu T. M. ir S. M. perleido K. S. visas teises ir pareigas, atsiradusias iš išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną K. S. sudarė su UAB „SOS Credit“ susitarimą dėl išperkamo turto kainos padidinimo, pagal kurį UAB „SOS Credit“ papildomai suteikė K. S. 20 000 Lt dydžio paskolą, iš kurios 700 Lt pervesta UAB „Ultra Trade“, kaip administravimo mokestis. 2012-08-29 raštu atsakovas UAB „SOS Credit“ sutiko, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruotų ieškovė K. S. ir jos nepilnamečiai vaikai N. S. bei N. Š. Pagal 2012‑11‑13 paskolos sutartį UAB „SOS Credit“ papildomai suteikė K. S. 11 000 Lt dydžio paskolą. Ieškovai teigė, jog UAB „SOS Credit“ pasinaudojo ieškovų išsilavinimo bei žinių stoka, dėl sveikatos būklės T. M. ir S. M. prasta orientacija ir įgijo butą (duomenys neskelbtini), už daug žemesnę, nei rinkos kainą.

Pagal ieškovus, 2012-07-04 buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis negali būti vertinama kaip nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi jos turinys neatitinka tokiai sutarčiai taikomų reikalavimų. Jei būtų manoma kitaip, tai ji turi būti pripažinta negaliojančia dėl ieškovų esminio suklydimo. Ieškovai T. M. ir S. M. iš šios sutarties negavo jokios naudos, 20 000 Lt suma už butą buvo pervesta ne į jų sąskaitą, ir savo turtą ieškovai pardavė už maždaug 6 kartus mažesnę, nei vidutinė turto rinkos kainą, nes pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 128 000 Lt vidutinė buto rinkos vertė. T. M. ir S. M. nesiekė, kad jų butas būtų parduotas, o tik norėjo padėti vaikaitei K. S. gauti paskolą buto remontui. Ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad sąlyga dėl turto įkeitimo yra esminė, tačiau taip negali būti, nes atsakovui buto įkeitimas buvo reikalingas ne perkamo daikto įsigijimui, o tik galimam turto įkeitimui ateityje. Ieškovų teigimu, 2014-01-30 sudaryta UAB „SOSCREDIT“ ir (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, nes ginčo butas buvo parduotas už mažesnę, nei rinkos kainą. 2014-01-30 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog butas neišnuomotas, neperduotas pagal panaudą, neįkeistas, tretieji asmenys pretenzijų į jį nereiškia, nors atsakovas UAB „SOSCREDIT“ nuo 2012 m. žinojo, jog bute gyveno ir toliau gyvena K. S. bei jos nepilnamečiai vaikai. Atsakovas UAB „SOSCREDIT“ nenutraukė su ieškovais nei išperkamosios nuomos, nei kitų sutarčių. Atsakovas, kurio veiklos tikslas yra siekti pelno, jo nesiekė sprendžiant ginčo buto pardavimo klausimą ir dar liko neatsiskaitęs su kredito unija „Vilniaus taupomąja kasa“. Pagal ieškovus, atsakovas skubiai pardavė butą A. V. turėdamas nesąžiningų tikslų, kad nereikėtų spręsti kilusių ginčų su ieškovais.

Dėl išperkamosios nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai pažymėjo, kad atsakovas, nebūdamas turto savininku negalėjo ginčo buto išnuomoti ieškovams, todėl minėtos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovai nesudarė daikto įsigijimo sutarties, o sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė K. S. vartojimo kreditą, o T. M. ir S. M. vaidmuo turėtų būti vertinamas kaip sutikimas laiduoti turtu - butu (duomenys neskelbtini), už įsipareigojimų atsakovui, suteikusiam kreditą, vykdymą. Padidinus išperkamo turto vertę už naudojimąsi kreditu buvo nustatyta 20 proc. dydžio metinė palūkanų norma, kas reiškia, jog K. S. turi grąžinti atsakovui daugiau kaip du kartus didesnę sumą, nei pasiskolino. Ieškovai nesutiko su atsakovų pozicija, kad atsakovo sudarytos su ieškovais sutartys turi būti vertinamos kaip „grįžtamasis“ lizingas. Išperkamoji nuoma ir lizingas skiriasi pagal tikslą, kuris išperkamosios nuomos atveju yra įgyti nuosavybės teisę į nuomojamą daiktą, o lizingo atveju – turėti teisę valdyti ir naudoti daiktą už atlyginimą. Šiuo atveju ieškovų tikslas buvo gauti pinigų buto remontui, o ne parduoti turimą butą, kurį ketino suremontuoti ir atsakovas UAB „SOSCREDIT“ pasinaudojo ieškovų neišmanymu. Suteikiant K. S. 11 000 Lt paskolą pagal 2013-11-13 paskolos sutartį galėjo būti padidinta išperkamo turto vertė, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovas UAB „SOSCREDIT“ suteikęs kreditą su 20 proc. metinėmis palūkanomis, galimai siekė užvaldyti ne tik butą (duomenys neskelbtini), bet ir kitą T. M. ir S. M. nekilnojamąjį turtą. Ieškovų nuomone, tarp šalių susiklostė vartojimo kredito skoliniai santykiai, nes K. S. siekė gauti lėšų buto remontui, o T. M. ir S. M. sutiko, kad butų suvaržytos jų teisės į butą (duomenys neskelbtini), K. S. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui kol vaikaitė grąžins pasiskolintas lėšas. Pagal ieškovus, išperkamosios nuomos sutartys ir paskolos sutartis turi būti pripažintos vartojimo kreditais nurodant, jog esant grąžintai 5 218,46 Lt sumai K. S. yra skolinga 47 781,54 Lt sumą bei iki 5 proc. turi būti sumažintas metinių palūkanų dydis.

Atsiliepdamas į papildomą reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovo 2014-01-30 sudarytą su A. V. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas UAB „SOSCREDIT“ nurodė, jog 2013-04-21 su K. S. buvo sudarytas susitarimas dėl turto pardavimo. Minėtu susitarimu K. S. sutiko, kad turtas būtų parduotas, nes ji negali įvykdyti įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį, kuri 2013-08-28 buvo nutraukta. Ieškovai nepateikė argumentų, kuo minėtas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sutartį patvirtino notaras ir joje atskleistos visos aplinkybės, kurios būtinos šalių teisėtiems interesams apsaugoti. Turtas buvo parduotas esant ieškovo ir atsakovo susitarimui, todėl atsakovas atmeta visus ieškovų argumentus dėl galimo atsakovo nesąžiningumo.

Trečiasis asmuo notaras D. P. palaikė atsakovo poziciją. Jo nuomone, ieškinys atmestinas, nes notaras, tvirtindamas ieškovų ginčijamus sandorius įstatymų reikalavimų nepažeidė, tinkamai išaiškino sandorių sudarymo pasekmes. Notaro nuomone, ieškovai suabsoliutinio lingvistinį aiškinimo metodą aiškindami ginčijamos Išperkamosios nuomos sutarties nuostatas. Išperkamosios nuomos sutartį reikėtų vertinti kaip sąlyginį sandorį, kurio galiojimas faktiškai priklausė nuo to, ar bus sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai parduos atsakovui butą, atspindintį šalių ketinimus sudaryti notarinės formos buto pirkimo-pardavimo sutartį tikslu perduoti T. M. ir S. M. išperkamosios nuomos pagrindais pagal Išperkamosios nuomos sutartį. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta 2012-07-04 ir tokiu būtu įsigaliojo ir išperkamosios nuomos sutartis, todėl atsakovas UAB „SOSCREDIT“, kaip naujas buto savininkas įgijo teisę išnuomoti butą T. M. ir S. M. pagal Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Notaro patvirtintos Buto pirkimo-pardavimo sutarties preambulėje nurodyta, kad atsakovas UAB „SOSCREDIT“ įsipareigoja iš pardavėjų T. M. ir S. M. įsigyti Notarinės sutarties objektu esantį daiktą bei perduoti jį bei juo naudotis pardavėjams, kaip nuomininkams pagal Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Todėl Išperkamosios nuomos sutartis galėjo būti sudaryta atsakovui ir nesant ginčo buto savininku Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu.

Buto pardavimo kaina atspindi, kokio dydžio pinigų suma buvo reikalinga ieškovams. Bankai dažniausiai teikia paskolas su kredito gavėjais sudarydami kredito sutartis, prievolių pagal kurias užtikrinimui vėliau yra sudaromos tam tikro kilnojamojo ar kitos turto hipotekos ar įkeitimo sutartys. Tikėtina, kad bankai atsisakė paskolinti ieškovams dėl to, kad jie neturėjo pakankamų pastovių pajamų. Tik atsakovas sutiko paskolinti ieškovams, kurie sutiko su atsakovo pasiūlytu kredito suteikimo modeliu. Todėl buto kaina atspindėjo ieškovams specifiniam tikslui (buto remontui) reikalingų piniginių lėšų dydį ir buto išpirkimo kaina per nuompinigius T. M. ir S. M. buvo nustatyta atskaitos tašku laikant buto kainą, o ne buvo rinkos vertę, kas aiškiai aptarta Buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte. Ieškovai T. M. ir S. M. turėjo teisę mokėdami nuompinigius išsipirkti butą iš atsakovo ir Išperkamosios nuomos sutartyje nurodyto grafiko sąlygomis atsakovui sumokėję buto kainą (tokio paties dydžio, už kurią pardavė atsakovui butą) ir palūkanas bei būtų „atgavę“ nuosavybės teise į butą. Buto kaina iš esmės buvo nustatyta ieškovų interesais, nes būtent nuo šios, o ne didesnės kainos buvo skaičiuojamos palūkanos.

Prieš tvirtindamas sandorį notaras patikrino duomenų bazes, kuriose nebuvo jokių įrašų apie apribojimus ginčo butui ar ieškovų veiksnumo apribojimus, notarui nekilo abejonių dėl ieškovų veiksnumo. Išperkamosios nuomos sutartis, kurios notaras netvirtino, buvo sudaryta prieš Buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje notaras, siekdamas aiškumo ir grynai informaciniais tikslais Buto pirkimo-pardavimo sutartyje padarė nuorodas į Išperkamosios nuomos sutartį.

Notaras nurodė, kad Buto kaina buvo pervesta ne į pašalinio asmens, o į ieškovų vaikaitės K. S. sąskaitą, todėl ieškovų tarpusavio santykių pasekmių klausimas turi būti sprendžiamas atskirai nuo Notarinės sutarties. Dėl atsakovo teisės be jokių apribojimų įkeisti butą (duomenys neskelbtini), notaras nurodė, kad ši sąlyga buvo aiškiai aptarta Notarinėje sutartyje ir šalims jos prasmė buvo išaiškinta ir ši sąlyga buvo būtina atsakovui siekiant gauti kreditus iš bankų, kredito unijų ar kitų juridinių asmenų analogiškų sutarčių su kitais klientais finansavimui. Notarui 2012-07-04 tvirtinant Buto pirkimo-pardavimo sutartį negalėjo būti žinoma, kad vėliau – 2012-08-28 bus padidinta išperkamo buto kaina ir K. S. papildomai bus suteikta 20 000 Lt suma, todėl dėl vėlesnio sandorio, kurio notaras netvirtino, notarui atsakomybė negali būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovai 2012-07-04 su atsakovu UAB „SOSCREDIT“ sudarė dvi išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – vieną sutartį su atsakovu pasirašė ieškovai T. M. bei S. M., o kitą – ieškovė K. S. Tą pačią dieną atsakovas UAB „SOSCREDIT“ sudarė su T. M. ir S. M. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai už 22 000 Lt (Sutarties 2.1 p.) pardavė atsakovui UAB „SOSCREDIT“ 63,70 kv m ploto butą (duomenys neskelbtini). Daikto kainą pirkėjas įsipareigojo sumokėti mokėjimo pavedimu į nurodytą K. S. sąskaitą. Sutarties 2.2 p. nurodyta, kad daikto pardavimo kaina yra šalių individualiai aptarta bei suderinta iki šios sutarties sudarymo. Pagal Sutarties 6.1 p. ši Sutartis kartu yra ir perdavimo-priėmimo nuosavybėn aktas, o remiantis Sutarties 6.2 p. nuosavybės teisė į daiktą pirkėjui pereina nuo šios Sutarties pasirašymo momento. Pagal Sutarties 6.4 p. pirkėjas (atsakovas) įgijo teisę be jokių apribojimų tiek iki, tiek po Daikto kainos sumokėjimo įkeisti Daiktą pirkėjo ir nuomotojo (atsakovo) nuožiūra pasirinktam bankui, kredito unijai ar kitam juridiniam asmeniui, siekiant užtikrinti bet kokio dydžio, paskirties ir termino pirkėjo ir nuomotojo prievolių, skirtų pirkėjo ir nuomotojo įsipareigojimas pagal šią sutartį ir/ar kitas pirkėjo ir nuomotojo sudarytas analogiškas sutartis su kitais asmenimis finansuoti, laikant tai įprastine pirkėjo ir nuomotojo - juridinio asmens veikla, pardavėjams ir nuomininkams besąlygiškai sutinkant, atsižvelgiant į atitinkamus pirkėjo ir nuomotojo šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus išregistruoti galimą Daikto hipoteką ar bet kokius kitus Daikto suvaržymus iki Daikto perleidimo pardavėjų ir nuomininkų nuosavybėn dienos. Minėtame Sutarties 6.4 p. nurodyta, kad pardavėjai ir nuomininkai patvirtina, jog tokio sutikimo davimo ir atitinkamai šios Sutarties sudarymo su šia esmine sąlyga teisinės pasekmės pardavėjams yra notaro išaiškintos bei atitinka pardavėjų ir nuomininkų poreikius, tikslus ir interesus. Pagal Sutarties 6.6 p. nuomotojas (atsakovas) patvirtina, kad nuomininkams įvykdžius Išperkamosios nuomos sutartyje nurodytas sąlygas, Daiktas bus perduotas nuomininkų nuosavybėn Išperkamosios nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Išperkamosios nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) specialiose sąlygose nurodyta, kad jos sudaromos dėl trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini), pagal Sutarties bendrąsias sąlygas, kuriose butas vadinamas Turtu. Pagal specialias sąlygas Turto nuomos terminas nustatomas iki 2017-07-11. Bendrųjų sąlygų I skyriaus (sąvokos) 1.15 p. nurodyta – Sutartis – ši Išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas įsipareigoja nuomoti Sutartyje aptartą Turtą. Šią Sutartį sudaro Sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos bei Įmokų grafikas su visais jos priedais, šios Sutarties ar jos priedų pakeitimais ir papildymais. Pagal I skyriaus 1.17 p. Turtas – nekilnojamas daiktas, kurį nuomotojas, valdantis nuosavybės teisės pagrindais, išnuomoja nuomininkui, kuris vėliau Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka perduodamas nuomininkui valdyti ir naudotis nuomos pagrindais. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.5 p. nuomotojas įsipareigoja perduoti, o nuomininkas (ieškovai) - perimti iš nuomotojo (atsakovo) Turto nuosavybės teises po visiško ir tinkamo šios Sutarties sąlygų įvykdymo.

Dėl 2012-07-04 buto pirkimo-pardavimo sutarties.

Šiame ginče vertintina, koks buvo ieškovų pagrindinis tikslas sudarant su atsakovu ginčijamas buto (duomenys neskelbtini), Išperkamosios nuomos ir Pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovai teigė ir atsakovas to nepaneigė, kad ieškovų tikslas buvo pasiskolinti lėšų tam, kad suremontuoti butą, kuriame būtų užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos K. S. šeimai, kurioje tuo metu buvo du nepilnamečiai (vienas turintis neįgalumą) vaikai. Todėl pripažintina, kad ieškovams 2012-07-04 su atsakovu UAB „SOSCREDIT“ sudarant Išperkamosios nuomos bei Pirkimo – pardavimo sutartis jie neturėjo jokio tikslo perleisti atsakovo nuosavybėn 63,70 kv m ploto butą (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju reikšminga ir kaina, už kurią T. M. bei S. M. pardavė atsakovui butą. Akcentuotina, kad ieškovai butą atsakovui 2012-07-04 pardavė už 22 000 Lt, nors pačioje Buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 128 000 Lt. Galima teigti, kad kaina yra pirkimo-pardavimo sutarties šalies derybų objektas, tačiau šioje situacijoje pripažintina, kad tokia kaina niekaip neatitiko ieškovų interesų, priešingai, nei teigė atsakovas. Ieškovams siekiant gauti tik lėšų buto remontui negalėjo atitikti jų valios toks sprendimo būdas, kad jie už 22 000 Lt atsisakė nuosavybės teisės į kelis kartus vertingesnį nekilnojamąjį daiktą – butą, kurį siekė tik pagerinti. Galima daryti prielaidą, kad T. M. bei S. M. sutiko su tuo, kad 22 000 Lt suma už parduodamą butą būtų pervesta į K. S. sąskaitą, tačiau bet kokiu atveju T. M. bei S. M., pardavę daugiau kaip 100 000 Lt realios vertės turtą, negavo iš to naudos. Tai, kad tarp T. M. ir K. S. yra giminystės ryšys nereiškia, kad iš esmės neatlygintai atsisakius nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nebuvo pažeistos T. M. bei S. M. teisės, nes jie pagal 2012-07-04 Išperkamosios nuomos ir Pirkimo – pardavimo sutartis atsisakė nuosavybės ir išsinuomojo jiems patiems priklausantį turtą. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalė, ekvivalentinė ir atlygintinė, nes joje turi būti nurodyta kaina (CK 6.397 str. 1d.), o šiuo atveju pagal Sutartį 22 000 Lt suma pervesta ne pardavėjams T. M. ir S. M., o nesančiai Sutarties šalimi K. S. nenurodant tam pagrindo. Pripažintina, kad 2012-07-04 Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pirkėjo ir nuomininko (atsakovo) teisė be apribojimų bet kuriuo metu įkeisti Sutarties objektu esantį nekilnojamąjį daiktą pirkėjo ir nuomininko (atsakovo) pasirinktam bankui ar kitai kredito įstaigai, kas laikoma esmine Sutarties sąlyga, yra nesąžininga ieškovų atžvilgiu, nes atsakovas esant tokiai sąlygai įgijo teisę be ieškovų sutikimo bet kada apsunkinti nekilnojamąjį daiktą savo interesams patenkinti, kas galėjo lemti nekilnojamojo daikto praradimą pvz. hipotekos kreditoriaus naudai. Akcentuotina tai, kad jau 2012-07-04 T. M. ir S. M. perleidus nuosavybės į butą teises (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „SOSCREDIT“, ir ieškovams realiai negavus jokio atlyginimo (nepriklausomai nuo vėliau atsakovo su K. S. sudarytų sutarčių), tai laikytina pirkimo-pardavimo sutarties turinio trūkumu. Tokia situacija neatitiko nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties esmės ir jau nuo tada atsakovas įgijo realią galimybę išlaikyti ginčo butą savo nuosavybėje patyręs tik 22 000 Lt išlaidų, nors reali ginčo buto vertė kelis kartus buvo didesnė, ir nors, kaip minėta, T. M. ir S. M. neturėjo jokio tikslo parduoti butą (duomenys neskelbtini), atsakovui.

Dėl 2012-07-04 Išperkamosios nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovai teigė, jog K. S. šeima visą laiką gyveno bute (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui 2012-07-04 sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su T. M. bei S. M., joje turėjo būti išvardinti K. S. šeimos nariai ir jų teisės naudotis parduodama gyvenamąja patalpa turinys (CK 6.400 str.). Atsakovui UAB „SOSCREDIT“ sudarius atskiras, bet vienodo turinio Išperkamosios nuomos sutartis su T. M. ir S. M. bei su K. S., nėra aišku, kas buvo tikrieji nuomininkai pagal Išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nes T. M. ir S. M., kurie Išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo dieną dar buvo buto savininkai, neprisiėmė įsipareigojimų mokėti įmokas pagal Išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažintina, kad Išperkamosios nuomos sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) aptartomis sąlygomis nebuvo atskleista K. S. šeimos teisė naudotis butu (duomenys neskelbtini), įvykus savininko pasikeitimui, o atsakovas 2012-08-29 raštu leido K. S. ir jos nepilnamečiams sūnums N. S. ir N. Š. bute (duomenys neskelbtini), deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.37 str. 1d. nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str.1d.). Pagal CK 6.477 str. 4 d. nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą teigtina, kad atsakovas UAB „SOSCREDIT“ neturėjo pagrindo išnuomoti ginčo butą jo savininkams T. M. ir S. M., kurie nebuvo kredito gavėjai, o kredito suteikimo K. S. klausimą atsakovas turėjo spręsti kitu būdu. Ta aplinkybė vertinama kartu su tą pačią dieną (2012-07-04), kaip ir Išperkamosios nuomos sutartys, sudaryta buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią ieškovai sudarė esmingai suklydę dėl atsakovo UAB „SOSCREDIT“ veiksmų, nes dėl atsakovo skolinamos K. S. sumos buto remontui T. M. ir S. M. perleido nuosavybės teisę į gerokai didesnės vertės turtą, nei skolinama suma.

Vadovaujantis CK 6.503 str. 1d. įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Jeigu sutartyje daikto išpirkimo sąlyga nenumatyta, ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą (CK 6.503 str. 2 d.). Pagal išperkamosios nuomos sampratą teigtina, kad nebuvo pagrindo tarp šalių susiklostyti išperkamosios nuomos santykiams, nes ieškovai T. M. ir S. M. buvo nekilnojamojo daikto savininkai, o ne nuomininkai, kurie būtų turėję tikslą įgyti išsinuomotą daiktą pasibaigus nuomos sutarties terminui. Santykiai tarp šalių vertintini kaip vartojimo kredito santykiai atsakovui suteikus vartojimo kreditą K. S., o T. M. ir S. M. prisiimti įsipareigojimai vertinami kaip sutikimas laiduoti savo turtu už K. S. įsipareigojimų kreditą suteikusiai bendrovei vykdymą. Pažymėtina, kad atsakovas žinojo situaciją, jog ieškovams paskolinti lėšų atsisakė kitos kredito įstaigos, manytina, dėl blogos ieškovų finansinės padėties. Todėl prieš sudarydamas ginčijamas sutartis atsakovas turėjo reikiamai įvertinti ieškovų, šiuo atveju K. S. realias galimybes mokėti įmokas pagal Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) grafiką. Teigtina, jog atsakovui iš pradžių buvo arba turėjo būti aišku, kad K. S. savo įsipareigojimų negalės tinkamai vykdyti. Todėl atsakovas, faktiškai suteikęs ieškovei K. S. vartojimo kreditą, tai įformino Išperkamosios nuomos ir Pirkimo-pardavimo sutartimis, kas nulėmė T. M. ir S. M. esminį suklydimą ir ieškovų, kaip turto savininkų teisių pažeidimą.

Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad T. M. ir S. M. gerai nesuvokė sudaromų sandorių esmės ir jų sąlygos nebuvo jiems tinkamai išaiškintos. Apklausta liudytoja buvusi UAB „SOSCREDIT“ direktorė G. S. patvirtino, jog Išperkamosios nuomos sutartis ji pasirašė atskirai, nedalyvaujant ieškovams, o ieškovų pasirašymą organizavo A. J., kas leidžia manyti, kad atsakovas nedėjo pastangų išaiškinti ieškovams sudaromų sutarčių teisines pasekmes. Atsakovas teigė, kad ieškovams jų suklydimas paaiškėjo tik po sandorių sudarymo, kai paaiškėjo atsiradusios neigiamos pasekmės dėl sudarytų ginčijamų sandorių. Su tuo nesutiktina, nes tinkamai įvertinti atsakovo paruoštų Išperkamosios nuomos sutarčių sąlygas, kurios turi būti vertinamos kartu su 2012-07-04 Buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, būtų nelengva net teisinių žinių turinčiam asmeniui. Teigtina, kad notaras D. P. taip pat nesiėmė reikiamų veiksmų, kad išaiškinti ieškovams 2012-07-04 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo teisines pasekmes, ką padarius tinkamai, galimai šių sandorių nebūtų buvę.

Remiantis CK 1.90 str. 1d. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Pagal CK 1.90 str. 4 d. suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Kaip minėta, ieškovė K. S. siekė gauti lėšų buto remontui, o T. M. ir S. M. norėjo padėti jai tuo klausimu. Atsakovas UAB „SOSCREDIT“, sutikęs suteikti kreditą, sudarė sąlygas, kad atsakovo nuosavybėn būtų perleistas nekilnojamasis turtas gerokai didesnės vertės, nei suteikiamas K. S. kreditas. Teigtina, kad jei T. M. ir S. M. būtų tinkamai suvokę, kad butui suremontuoti reikalinga keletą kartų mažesnė lėšų suma, nei yra paties buto vidutinė rinkos vertė, tikėtina, jog 2012-07-04 buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu nebūtų sudarę. Bylos nagrinėjimo metu suabejojus T. M. psichinės sveikatos būkle buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Pagal ekspertizės išvadas T. M. šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga, tačiau 2011 m. persirgo laikinu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu. Nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad T. M. sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimais, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti ginčijamų 2012-07-04 Išperkamosios nuomos sutarties, Pirkimo – pardavimo sutarties ir 2012-11-13 laidavimo už K. S. pagal Paskolos sutartį metu. Tačiau užsitęsusio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad T. M. elgesys nebuvo visiškai adekvatus, ji nuolatos kartojo aplinkybę apie prarastą butą (duomenys neskelbtini), kurį, T. M. teigimu, privertė iškeisti Socialinės paramos institucija, kad būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos K. S. nepilnamečiams vaikams. Nei T. M., nei S. M. viso proceso metu nepateikė jokių aiškių, suprantamų argumentų ar paaiškinimų dėl ginčo esmės, kas tik patvirtina, kad jie gerai nesuvokė sudarytų ginčijamų sandorių esmės, sąlygų bei reikšmės vėliau galimai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms ieškovų atžvilgiu. Todėl yra pagrindas konstatuoti esminį T. M., nei S. M. suklydimą dėl ginčijamų sandorių esmės. Jei atsakovas būtų laikęsis sąžiningumo principo ir būtų tinkamai įvertinęs T. M. ir S. M. amžių, gebėjimą suvokti sudaromų sandorių esmę, būtų sandorių nesudaręs. Šioje situacijoje konstatuotina esminė šalių nelygybė, t.y. atsakovas, kaip verslininkas ir turintis reikiamą patirtį greitųjų kreditų teikimo srityje turėjo susilaikyti nuo sandorių su ieškovais sudarymo, o juos sudaręs tokiu būdu prisidėjo prie ieškovų esminio suklaidinimo ir tuo atsakovas nebuvo sąžiningas. Pažymėtina, kad ir K. S. nėra pilnai įgijusi vidurinio išsilavinimo, todėl atsakovas pasinaudojo ir jos žinių trūkumu. Esant pagrindui pripažinti, kad T. M. ir S. M. 2012-07-04 Pirkimo-pardavimo sutartį sudarė dėl esminio suklydimo, ji pripažintina negaliojančia, taip pat pripažintinos negaliojančiomis ir 2012‑07‑04 Išperkamosios nuomos sutartys. Ieškovai tą pačią dieną perleido atsakovui savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir tą pačią dieną išsinuomojo iš atsakovo jų pačių turimą turtą, kuris buvo žymiai vertingesnis suteikiamo kredito atžvilgiu, kurį gavo ne T. M. ir S. M., o K. S. Nors K. S. ir T. M. sieja giminystės ryšys, tačiau T. M. ir S. M. nebuvo atsakingi už K. S. įsipareigojimų vykdymą ir ieškovams praradus vertingą daiktą, kuriuo vertė kelis kartus viršijo prievolės dydį, tokia situacija T. M. ir i. atžvilgiu vertintina kaip teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimas.

Atsakovo bei trečiųjų asmenų notarų atstovas teigė, jog K. S. veiksmai tris kartus pasiskolinus iš atsakovo lėšų pavirtina tai, kad ji kryptingai siekė gauti kreditą, gautas lėšas panaudojo savo reikmėms. Tačiau tai nepaneigia pirmiausia ieškovų T. M. ir S. M. teisių pažeidimo. Kaip minėta, pagal atsakovo sudarytas su ieškovais Išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aišku, kas tapo tikruoju buto (duomenys neskelbtini), nuomininku. Manytina, kad 2012-08-28 K. S. su T. M. ir S. M. 2012-08-28 sudarius Susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo tapo aišku, kad nuomininke tapo K. S., kuri viena įgijo teisę išpirkti butą. Tą pačią dieną (2012-08-28) atsakovas UAB „SOSCREDIT“ su K. S. pasirašė Susitarimą dėl išperkamo turto kainos padidinimo, kuriuo K. S. atsakovas suteikė 20 000 Lt paskolą su 20 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Minėto Susitarimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad atsakovas paskolą suteikia su sąlyga, kad suteikiama paskolos suma bus naudojama įmokoms pagal Sutartį dengti. Todėl pripažintina, jog atsakovui buvo aišku, kad K. S. nėra pajėgi vykdyti įsipareigojimų pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2012-11-13 paskolos sutartį atsakovas UAB „SOSCREDIT“ K. S. paskolino dar 11 000 Lt su 20 proc. metinėmis palūkanomis. Remiantis minėtos 2012-11-13 paskolos sutarties sąlygomis T. M. ir S. M. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu bei lėšomis, jei K. S. neįvykdys prievolių pagal šią sutartį. Tokiu būdu manytina, jog atsakovas pasiekė, kad K. S. negrąžinant paskolos, nukreipti išieškojimą būtų galima ir į kitą T. M. ir S. M. turtą. Pažymėtina, kad 2012-11-12 Priede prie Paskolos sutarties (įvardintas kaip priedas prie susitarimo dėl teisių ir pareigių perleidimo) nurodyta, kad jis susietas su Išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad K. S. Susitarimu dėl išperkamo turto kainos padidinimo bei pagal 2012-11-13 paskolos sutartį pasiskolino iš atsakovo 31 000 Lt leidžia manyti, kad jai sunku buvo vykdyti įsipareigojimus pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas, suvokdamas ieškovės padėtį, kurios šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai (2008 m. ir 2011 m. gimimo), nežinia kodėl sudarė galimybę K. S. per trumpą laiką reikšmingai padidinti įsipareigojimus, nors nebuvo aišku, kaip K. S. sugebės mokėti įmokas pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo argumentas dėl „grįžtamojo“ lizingo pripažintinas nepagrįstu, nes lizingas ir išperkamoji nuoma skiriasi pagal savo tikslus, t.y. pirmojo tikslas turėti teisę valdyti ir naudoti daiktą už atlyginimą, o antrojo atveju yra nuomininko tikslas įgyti nuosavybės teisę į nuomojamą daiktą.

Dėl 2014-01-30 buto pirkimo-pardavimo sutarties.

Pagal ieškovų pateiktus duomenis K. S. laikotarpiu nuo 2012-08-16 iki 2013-03-14 sumokėjo ieškovui 8 įmokas, iš viso 5 218,46 Lt. Ieškovei K. S. nustojus pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti įmokas UAB „SOSCREDIT“ 2013-05-21 šalys pasirašė Susitarimą dėl turto pardavimo, kurio 1 p. susitarė, kad turto (butą (duomenys neskelbtini)) pardavimą vykdys nuomininkė K. S. ir UAB „Baltijos valda“, o 3 p. nurodyta, jog bus atliktas Turto vertinimas. Pagal Susitarimo 8 p. nuomininkė įsipareigojo dėti visas pastangas, kad butas būtų parduotas iki 2013-08-20. Ieškovai su ieškiniu šioje byloje kreipėsi 2014-01-16, teismas 2014‑02‑03 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau paaiškėjo, jog 2014-01-30 atsakovas UAB „SOSCREDIT“ butą (duomenys neskelbtini), už 95 000 Lt pardavė atsakovui A. V. Buto 2014-01-30 pirkimo-pardavimo sutartis nekilnojamo turto registre buvo įregistruota 2014‑02‑04. 2014-01-30 pirkimo-pardavimo sutarties 3 skyriuje nurodyta, kad butas nėra apribotas, ginčų dėl jo nėra. Taip pat Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (A. V.) pareiškia pardavėjui, jog turėjo visas galimybes tinkamai patikrinti Daiktą ir su susijusius dokumentus, prisiimdamas visą su tuo susijusią riziką. Bylos nagrinėjimo metu A. V. teigė, jog iš tikro buto reikiamai neapžiūrėjo ir žinojo, kad jame gyvena K. S. šeima. Iš atsakovo UAB „SOSCREDIT“ suprato, kad K. S. jokių teisių į butą neturi ir A. V., nupirkęs butą, galės nesunkiai iškeldinti ginčo bute gyvenančius asmenis. Bylos nagrinėjimo metu K. S. paaiškino, kad pas ją apsilankiusiam brokeriui A. S., kuris domėjosi to buto pirkimu, prasitarė, kad kreipėsi su ieškiniu į teismą ir, kad gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Jos manymu, būtent todėl atsakovas UAB „SOSCREDIT“ ėmėsi neatidėliotinų veiksmų parduoti ginčo butą. Teismo nuomone, ta aplinkybė nepaneigta. Akcentuotina tai, kad A. V. iki ginčo buto 2014-01-30 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iš esmės žinojo, kad bute gyvena K. S. šeima ir, kad tarp atsakovo UAB „SOSCREDIT“ bei K. S. yra kilęs teisminis ginčas. Nepaisant to, jis įsigijo ginčo butą jame gyvenant K. S. šeimai. Atsižvelgtina, kad pagal 2013-05-21 Susitarimą dėl turto pardavimo buto pardavimą pirmiausia turėjo organizuoti K. S., tačiau sužinojęs, kad yra pareikšti reikalavimai teisme atsakovas UAB „SOSCREDIT“ nedelsiant pardavė ginčo butą neinformavęs apie tai ieškovės K. S. Kadangi atsakovas A. V., kuris turi patirties nekilnojamojo turto sandoriuose, šią situaciją žinojo arba neabejotinai turėjo žinoti, jis nelaikytinas sąžiningu turto įgijėju. Pažymėtina, kad 2014-01-30 pirkimo-pardavimo sutartyje ginčo buto vidutinė rinkos vertė nurodyta 152 000 Lt, t.y. atsakovas galėjo butą paduoti brangiau, o 95 000 Lt suremontuoto buto pardavimo kainą, tikėtina, nulėmė atsakovo UAB „SOSCREDIT“ tikslas greičiau perleisti trečiajam asmeniui turtą, dėl kurio jau buvo kilęs akivaizdus ginčas. Tokie atsakovų veiksmai turi piktavališko susitarimo požymių (CK 1.91 str.1d.). Pripažintina, kad yra pagrindas 2014-01-30 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį (CK 1.80 str. 1d.). Teigtina, kad K. S., 2012-08-28 perėmusi T. M. ir S. M. visas teises pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), turi teisę ginčyti 2014-01-30 sutartį.

Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais taikytina restitucija. Pripažinus 2012-07-04 bei 2014-01-30 buto pirkimo-pardavimo sutartis bei Išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis, ieškovams T. M. ir S. M. grąžintinas butas (duomenys neskelbtini), bei pripažintina jų nuosavybės teisė į šį butą. Atsakovui UAB „SOSCREDIT“ grąžintinos K. S. pasiskolintos 53 000 Lt (15 349,86 Eur) piniginės lėšos įvertinus K. S. atliktus 5 218,46 Lt (1 511,37 Eur) mokėjimus. Atsakovas UAB „SOSCREDIT“ įpareigotinas grąžinti A. V. 27 513,90 Eur (95 000 Lt) sumą, gautą pagal 2014-01-30 buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 str. 1d. numato, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Remiantis šio įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 4 p. įstatymas netaikomas kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), taip pat nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Šiuo atveju, pripažinus negaliojančiomis ginčijamas sutartis yra pagrindas taikyti ieškovams vartojimo kredito nuostatas ir pripažinti, kad ieškovai siekė gauti vartojamąją paskolą. Dėl atsakovo UAB „SOSCREDIT“ neteisėtų veiksmų ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais ir teigtina, kad atsakovas sudarė sąlygas, kurioms esant K. S. prisiėmė reikšmingus įsipareigojimus, kurių kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmusi. Todėl ieškovų reikalavimas dėl palūkanų sumažinimo iki 5 proc. dydžio tenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas.

Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2012-07-04 sudarytą T. M. ir S. M. su UAB „SOSCREDIT“ buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiomis 2012-07-04 išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas atsakovo UAB „SOSCREDIT“ su T. M., S. M. ir su K. S.

Pripažinti negaliojančia 2014-01-30 sudarytą UAB „SOSCREDIT“ ir (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją pripažįstant ieškovams T. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti K. S. grąžinti UAB „SOSCREDIT“ 13 838,49 Eur (47 781,54 Lt) pasiskolintą sumą.

Taikant restituciją įpareigoti UAB „SOSCREDIT“, į.k. 302776742, grąžinti A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 27 513,90 Eur (95 000 Lt) sumą, gautą pagal 2014-01-30 buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Pripažinti, kad UAB „SOSCREDIT“ pagal 2012-07-04 buto pirkimo – pardavimo sutartį perduoti 22 000 Lt (6 371,67 Eur), pagal 2012-08-28 susitarimą dėl išperkamo turto kainos padidinimo perduoti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) ir pagal 2012-11-13 paskolos sutartį perduota 11 000 Lt (3 185,82 Eur) K. S. suma yra vartojimo kreditai.

Nustatyti, jog UAB „SOSCREDIT“ suteiktų K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), vartojimo kreditų metinė palūkanų norma yra 5 procentai.

Priteisti iš atsakovų UAB „SOSCREDIT“, į.k. 302776742, ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 58,07 Eur (29,03 Eur iš kiekvieno) pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.