- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2-717-451/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant K. N., K. R., dalyvaujant ieškovei R. K., ieškovės R. K. atstovui advokatui E. U., atsakovui G. K., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. D., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui G. K., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei atsakovo G. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. R. Kuodienė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 91,92), kuriuo prašo nutraukti R. K. ir G. K. santuoką, sudarytą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 97) dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę Kuodienės pavardę, nustatyti K. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir V. K., gim. m. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su R. K.. Priteisti iš atsakovo G. K. vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: K. K. 400,00 Lt per mėnesį, J. K. 320,00 Lt, V. K., gim. 2013-01-03 po 200,00 Lt į mėnesį iki jų pilnametystės. P. R. Kuodienę jos nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad su atsakovu sutuoktinis gyvenimas nebuvo sėkmingas, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktuodavo, neteikė šeimai išlaikymo, todėl ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas nutrūko. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2012-04-14. Ieškovės manymu, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečių dukrų K. K., J. K. ir V. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Ieškovė nurodė, kad atsakovas privalo mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kadangi dukroms reikalingos lėšos būtiniems jų poreikiams tenkinti: maistui, drabužiams, higienai, sveikatos priežiūrai, maisto papildams, susirgus vaistams, laisvalaikio praleidimui, ugdymui.
A. G. Kuodis pateikė patikslintą priešieškinį (b. l. 58-61), kuriame nurodė, kad nesutinka, kad ieškovės ir jo santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Atsakovas teigia, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, kuri buvo neištikima atsakovui, atsakovui buvo skaudi žinia, kad ieškovė jam yra neištikima, nes atsakovui buvo svarbiausia šeima-žmona ir vaikai. Atsakovas nurodo, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu ir iš ieškovės dukrų išlaikymui turi būti skiriama po 200,00 Lt. Atsakovas prašo priteisti jam 5000,00 Lt iš R. K. neturtinę žalą.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje 2012-12-03 (b. l.76,77), kurioje nurodė, kad įvertinus R. K. šeimos aplinkos sąlygas, nustatyta, kad dukterims K. K. ir J. K. augti, vystytis, ilsėtis, sudarytos tinkamos socialinės sąlygos.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje 2012-12-10 (b. l. 79,80), kurioje nurodė, kad G. K. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Atsakovas G. K. gyvena (duomenys neskelbtini), jo tėvui K. K. nuosavybės teise priklausančiame bute. Išvadą teikiančios institucijos teigimu G. K. gyvenamojoje patalpoje sudarytos visos sąlygos jo nepilnamečių vaikų gyvenimui. Teismui nustačius, kad tiek ieškovės tiek atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos bei galimybės rūpintis dukromis yra panašios, atsižvelgiant į vaikų amžių, tikslinga K. ir J. K. gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-04-10 pateikė išvadą byloje 2013-04-10 (b. l. 99,100), kurioje nurodė, kad atsakovo G. K. gyvenimo sąlygos yra tinkamos jo nepilnamečių vaikų gyvenimui. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje taip pat konstatuota ta aplinkybė, kad atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu išreiškė abejonę dėl V. K. tėvystės. Skyriui nėra žinoma, kokiomis sąlygomis gyvena ieškovė R. K., tačiau kaip ir pateiktoje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-12-10 išvadoje nurodė, kad teismui nustačius panašias ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į vaikų amžių, teismas turėtų nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su ieškove R. K..
Liudytoja R. Š., ieškovės draugė, teismo posėdžių metu paaiškino, kad, kai ieškovė ir atsakovas gyveno susituokę, jie jau nebuvo kaip šeima, nevedė bendro šeimos biudžeto, ieškovui svarbiausia buvo jo tėvai. Liudytojos teigimu, iš šalies susidarė toks įspūdis, kad ieškovės pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams, o atsakovo pinigai tik jo poreikiams. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ieškovė R. K. tinkamai rūpinasi vaikais.
Liudytoja V. K., atsakovo G. K. mama, teismo posėdžio metu, paaiškino, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, kad ji netinkamai prižiūri savo ir atsakovo vaikus, tačiau liudytoja pripažįsta, kad reikia vaikams gyventi kartu.
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. K.. G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo pagal kurį užvesta civilinė byla Nr. 2-13596-451/2013. Byloje paskyrus ir atlikus DNR ekspertizę, atsakovas tėvystę pripažino, ieškinį atsiėmė ir civilinė byla Nr. 2-13596-451/2013 buvo nutraukta (b. l. 147).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomą išvadą byloje, kurioje įvertino R. K. gyvenimo sąlygas ir nurodė, kad įvertinus R. K. šeimos aplinkos sąlygas, nustatyta, kad dukterims K. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), augti, vystytis, ilsėtis, sudarytos pakankamos sąlygos.
Iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo, išvadą teikiančių institucijų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) susituokė 2009-05-29 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 97). Santuokoje ieškovei ir atsakovui gimė dukros K. K., gim. m. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. m. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. m. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžių metu, aiškinantis faktines bylos aplinkybes, ieškovė paaiškino, kad vaikus nori auginti pati, santuoka tarp jos ir atsakovo sugriuvo, jau po pirmos mergaitės gimimo. Atsakovas vengė dirbti, nenorėjo, kad gimtų vaikai, tačiau ieškovė vis tiek pagimdė. Atsakovas nuolat reikšdavo abejones dėl tėvystės, taip buvo su visais vaikais. Atsakovui, dar gyvenant kartu su ieškove, netikdavo, kaip ji gamina valgyti. Ieškovės teigimu, nustojus jiems kartu gyventi, atsakovas visiškai nesirūpino jų bendrais vaikais, nesidomėjo kaip jiems sekasi, neteikė jiems išlaikymo, šeima gyveno vien iš ieškovės gaunamų lėšų.
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoka tarp jos ir atsakovo turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jiems gyvenant kartu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, neteikė nei šeimai nei vaikams jokio išlaikymo, konfliktavo, todėl jų bendras gyvenimas nutrūko, tačiau atsakovas pateikė pažymą iš Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centro (b. l. 26), kurioje konstatuota, kad atsakovas nepriklausomybės ligų centre nesigydė, todėl ieškovės argumentas dėl ieškovo piknaudžiavimo alkoholiu atmestinas. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Š. patvirtino, kad atsakovas nesirūpino šeima, ieškovės pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams, atsakovo jo poreikiams, atsakovas paisė savo motinos nuomonės. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta ieškovė, kadangi ji palaiko ryšius su kitu vyru, kuris ne vieną kartą lankėsi ieškovės ir atsakovo šeimoje. Taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė netinkamai rūpinasi jų nepilnamečiais vaikais. Atsakovui, anot jo, svarbiausia buvo žmona, vaikai, šeima, todėl aplinkybę, kad ieškovė turi kitą vyrą, atsakovas priėmė skaudžiai, tačiau taip pat teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ir jo priešieškinio reikalavimus.
Aiškinantis faktines bylos aplinkybes, nustatyta, kad 2012-04-14, kai iš namų išsikraustė atsakovas ir paliko ieškovę, ieškovė ir atsakovas nebegyveno kaip šeima, jų šeima jau buvo faktiškai iširusi. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad dar jiems gyvenant kartu ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebebuvo tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo, t.y. ieškovė ir atsakovas jau nebelaikė vienas kito šeimos nariais, nepasakojo vienas kitam savo planų, išgyvenimų.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovės ar atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo pagrįstai išvadai daryti, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės ar dėl atsakovo kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.).
Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovas pateiktu priešieškiniu teismui prašė priteisti jam 5000,00 Lt neturtinę žalą iš ieškovės. Kadangi teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui iš ieškovės nesvarstytinas (LR CK 370 str. 2 d.).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose teismui tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad vaikai nuo gimimo auga su ja, yra labiau prie jos emociškai prisirišę, ji visą laiką vaikus prižiūrėjo ir rūpinosi vaikais, norėjo, kad jie gimtų, priešingai nei atsakovas. Atsakovas šiam ieškovės prašymui prieštaravo, paaiškino, kad jis nori, jog dukros gyventų su juo. Nors abejojo dėl savo tėvystės nepilnametės dukters V. K. atžvilgiu (b. l. 126,127), tačiau paaiškino, kad mergaites atsakovas myli, todėl nori, kad jos augtų su juo. Nuo 2012 m. ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena. Ir pats atsakovas neginčijo ir pripažino, kad mergaitės yra emociškai prisirišę prie ieškovės. Išvadą teikiančių institucijų Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai bei jų atstovai tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose tiek teismo posėdžių metu patvirtino, kad ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnamečių vaikų gyvenimui. Taip pat teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad nuo 2012 m. atsakovas negyvena su ieškove ir tuo laikotarpiu ieškovės ir atsakovo dukros gyveno su savo mama, ieškove R. K.. Pažymėtina ir tai, kad K. K. yra 4 metai, J. K. 3 metai, o V. K. 1 metai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų mažametį amžių, manytina, kad jiems yra reikalinga mama, ieškovės ir atsakovo vaikai yra tokio amžiaus, kai jiems yra reikalingas mamos dėmesys, šiluma, formuojasi jų ryšys su mama. Vertinant atsakovo požiūrį į vaikus, nustatyta, kad atsakovo nuomonė nėra stabili jo vaikų atžvilgiu, tai atsakovas pripažįsta savo vaikus, tai abejoja dėl savo tėvystės nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Svarbi aplinkybė, nustatant vaikų gyvenamąją vietą yra ir tai, kad atsakovas nesidomėjo vaikais, nustojus jam ir ieškovei kartu gyventi. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinat vaikų amžių, jų ir motinos gyvenimą nuo vaikų gimimo, atsakovo nestabilią nuomonę dėl tėvystės savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vadovaujantis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, nepilnamečių ieškovės ir atsakovo vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir V. K., gim. m. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. K. (CK 3.174 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystimuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaikų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaikų asmenybės raidą.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Byloje atsakovas pateikė duomenis, kad atsakovas dirba UAB „Apsaugos grupė“ ir jo darbo užmokesti yra 2014 m. sausio ir vasario mėnesiais sudarė 363,96 Lt. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką svarbia aplinkybe laikytina ne tik, kokias pajamas asmuo gauna, tačiau ir tai, kokias pastangas jis įdėjo, kad užtikrintų savo nepilnamečių vaikų išlaikymą, pagal turimą savo amžių ir profesines galimybes. Atsakovas G. K. yra 31 metų amžiaus, darbingas, sveikas (priešingų duomenų byloje pateikta nėra), todėl turi visas sąlygas gauti didesnes pajamas negu jas gauna dabar. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, prašomas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams turi atitiki vaikų poreikius pagal jų amžių. Protinga išlaikymo suma pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką yra 1 G. I. pateikė byloje detalų išlaikymo paskaičiavimą, kuris atitinka nepilnamečių vaikų amžių ir jo poreikius, kuriame nurodė, kad K. K. išlaikymui per mėnesį skiria: drabužiams 100,00 Lt, avalynei 50,00 Lt, maistui 300,00 Lt, vaistams ir vitaminams 50,00 Lt, žaislams 50,00 Lt, darželiui 160,00 Lt, knygoms 20,00 Lt, kelionėms 20,00 Lt, pramogoms 30,00 Lt, higienos priemonėms 10,00 Lt, viso-790,00 Lt, J. K. mėnesio išlaikymas sudaro 640,00 Lt, iš kurių : išlaidos sauskelnėms sudaro 70,00 Lt, drabužiams 100,00 Lt, maistui 300,00 Lt, vaistams ir vitaminams 50,00 Lt, žaislams 50,00 Lt, knygoms 10,00 Lt, kelionėms 20,00 Lt, pramogoms 30,00 Lt, higienos priemonėms 10,00 Lt (b. l. 11,12). Trečiai dukrai V. K. ieškovė prašo priteisti 200,00 Lt išlaikymą.
Atsakovas pats teismo posėdžių metu patvirtino, kad iš ieškovės namų jo vaikus paima atsakovo mama, kas dar kartą patvirtina, kad atsakovas yra abejingas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovas dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaikų likimui, vaikų neaugina, jų materialiai neremia, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikams jų poreikiams atitinkantį išlaikymą. Įvertinus vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir ekonominę situaciją šalyje manytina, kad protingiems šalių vaikų K. K. 400,00 Lt, J. K. 320,00 Lt ir V. K. 200,00 Lt poreikiams patenkinti ieškovės prašomos sumos yra normalios, neišdidintos, atitinka ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų poreikius bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad ieškovės prašomas išlaikymas iš atsakovo atitinka vaikų poreikius. Kauno apylinkės teismas 2012-10-10 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 44,45), įpareigodamas atsakovą G. K. nepilnamečių vaikų K. K. ir J. K. išlaikymui mokėti po 200,00 Lt laikiną išlaikymą nuo 2012-10-10 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-717-451/2014. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas nepilnamečių dukrų K. K. ir J. K. išlaikymui moka po 200,00 nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, o trečiajai dukrai V. K. atsakovas neteikė jokio išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas K. K. laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2014-04-02 (nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo) už 22 mėnesius sudaro 8800 Lt, iš jo atsakovas yra sumokėjęs 3600 Lt, todėl įsiskolinimas K. K. išlaikymui sudaro 5200,00 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas J. K. laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2014-04-02 (nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo) už 22 mėnesius sudaro 7040 Lt, iš jų atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 3600,00 Lt, todėl įsiskolinimas J. K. sudaro 3440 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas V. K. laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2014-04-02 už 16 mėnesių (16 mėn./200,00 Lt) sudaro 3200,00 Lt.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės ieškinys tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt, J. K., gim. 2011-01-30, po 320,00 Lt, V. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-04-02) iki jų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
Ieškovė R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtina K. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzurfrukto teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškinys patenkintas iš dalies (75 procentai), o priešieškinys atmestas. Tiek ieškovė R. K. tiek atsakovas G. K. buvo 50 procentų atleisti pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos. Iš bylos duomenų, nustatyta, kad pateikdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 293,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 55), pagal pateiktas pažymas iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės patirtos išlaidos už R. K. teikiamą antrinę teisinę pagalbą sudaro 680,00 Lt (b. l. 107), G. K. teikiamą antrinę teisinę pagalbą sudaro 670,00 Lt (b. l. 113).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį atmesti.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės R. K. ir atsakovo G. K., sudarytą 2009-05-29 Kauno miesto civilinės metrikacijos įstaigoje (įrašo Nr. 97) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo G. K. palikti pavardę –K., R. K.-K..
Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų K. K., gim. m. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. m. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-04-02) iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, išlaikymą nepilnametei dukrai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 320,00 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-04-02) iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-04-02) iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-06-18 iki 2014-04-02, kuris sudaro 5200,00 Lt (penkis tūkstančius du šimtus litų, 00 ct).
Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-06-18 iki 2014-04-02, kuris sudaro 3440,00 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt litų,00 ct).
Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2014-04-02, kuris sudaro 3200,00 Lt (tris tūkstančius du šimtus litų, 00 ct).
Paskirti ieškovę R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., gim. m. 2009-09-08, J. K., gim. m. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 510,00 Lt (penkis šimtus dešimt litų) išlaidų už ieškovei R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 335,00 Lt (tris šimtus trisdešimt penkis litus) už G. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, viso-845,00 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus) antrinės pagalbos išlaidų, šią sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą -188659752, banką –AB „Swedbank“, įmokos kodas-5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 33,00 Lt (trisdešimt tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 11,00 Lt (vienuolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.