Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trims) mėnesiams;

E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir E. M. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 90 (devyniasdešimčiai) dienų.

Paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2025 m. kovo 26 d., t. y. nuo nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., 12.50 val., iki 2024 m. rugsėjo 2 d., 11.25 val., t. y. viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir visiškai atlikta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, kuri jau buvo bendrinta su šioje baudžiamojoje byloje bendrintinu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, pakeitus į 90 (devyniasdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 2 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (su užvedimo spynelės rakteliu), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. M. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bei adekvačią bausmę, atitinkančią kaltininko asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Prokurorės manymu, nėra jokio pagrindo keisti paskirtą bausmę ar mažinti jos dydį manant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę. Nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde neginčijamos nei faktinės bylos aplinkybės, nei nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nesutinkama su nuteistajam E. M. pagal BK 281¹ straipsnio1 dalį paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, taip pat nustatant ir mažesnę galutinę subendrintą bausmę. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apelianto keliamo paskirtos bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

6. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas teismo parinktos ir paskirtos bausmės pagrįstumo klausimas, pirmiausia pažymėtina, kad skiriant bausmę privalu atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriant bausmę privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas E. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad E. M. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (nusikalsta nebe pirmą kartą, teistumas neišnykęs, recidyvistu pripažintas dar Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, veikos padarymas anksčiau paskirtos laisvės apribojimo bausmės, vėliau pakeistos į arešto bausmę, atlikimo metu).

9. Tokie skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į visas byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmindamas. Galima matyti, kad griežčiausios bausmės rūšies už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką parinkimą iš esmės nulėmė nuteistojo asmenybė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę yra svarbu tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

10. Iš nagrinėjamoje byloje esančio 2025 m. sausio 23 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 58–63), taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad nuteistasis E. M. praeityje teistas 5 kartus (2 t., b. l. 58-63). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, nuteistasis administracine tvarka baustas keliolika kartų, iš kurių ne mažiau kaip 3 kartus už kelių transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 80-91). Kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, E. M. pripažino, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones niekada ir neturėjo (2 t., b. l. 164). Sodra duomenimis, nuteistasis nuo 2023 m. liepos 9 d. niekur nedirba (2 t., b. l. 93). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nuteistasis naujas šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas, taigi ir numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurią paskirta bausmė yra ginčijama apeliaciniame skunde, padarė paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Čia atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu laisvės apribojimo bausmė 2 (dvejiems) metams (kartu su intensyvia priežiūra 3 mėnesiams) E. M. buvo paskirta už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. BK 54 straipsnio nuostatų pagrindu parinkus švelnesnę bausmės rūšį. Kaip matyti, toks nuteistajam parodytas pasitikėjimas didesnės įtakos neturėjo, kadangi E. M. sistemingai nesilaikė teismo nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų, ignoravo teismo skirtus įpareigojimus ir draudimus, darė administracinius nusižengimus, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi minėta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų. Be to, po nusikalstamų veikų, dėl kurių priimtas skundžiamas teismo nuosprendis, nuteistajam buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, kas nors ir neturi tiesioginės reikšmės spendžiant šioje byloje skirtinos bausmės klausimą, tačiau bendrai visgi neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikaltimo padarymo aplinkybes – nuteistasis, būdamas ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio (pirmos patikros metu nustatytas 2,13 prom. girtumas, antros – 2,03 prom. girtumas), sėdo prie automobilio vairo, tokioje būklėje automobilį vairavo mieste, vidurdienį, be to, rugsėjo 1 d., t. y. mokslo metų pradžios dieną, kuri 2024 m. nors ir buvo sekmadienį, tačiau, priklausomai nuo ugdymo įstaigos, mokslo metų pradžios šventę organizuojant ir poilsio dieną, taigi, tuo metu, kai gatvėse yra daugiau žmonių, taip pat ir mažamečių bei nepilnamečių, esant intensyvesniam eismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, kuris prieš tai padarė kitą šioje byloje konstatuotą veiką (smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą), automobiliu grįžo į ankstesnio nusikaltimo padarymo vietą, tačiau, pamatęs jau atvykusius policijos pareigūnus, staigiai pakeitė kryptį, padidino greitį ir nuvažiavo miesto centro link. Netrukus E. M. vairuotas automobilis buvo rastas atsitrenkęs į šalia sankryžos stovinčio namo sieną, šalimais stovėjo nuteistasis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas (1 t., b. l. 34). Tokios aplinkybės rodo neabejotinai lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į savo paties bei kitų asmenų saugumą, akivaizdu, kad nuteistojo veiksmais buvo sukeltas realus pavojus kitų eismo dalyvių sveikatai (beje, duodamas parodymus teisme nuteistasis užsiminė, kad buvo prakiurę jo vairuojamo automobilio galinių stabdžių vamzdeliai) (2 t., b. l. 164-166) ir nors sunkių padarinių nekilo (nenukentėjo jokie asmenys), nebuvo padaryta didelės žalos kitų asmenų turtui (sulaužyta tvora, apgadintas automobilis), kitiems baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, tačiau įvertinus tai, kad išvengti skaudžių pasekmių pavyko tik atsitiktinumo dėka, nuteistojo veiksmai nevertinti kaip mažiau pavojingi. Paminėtina ir tai, kad iš paties nuteistojo E. M. parodymų matyti, kad jis automobilį, su kuriuo buvo padaryta aptariama nusikalstama veika, įsigijo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir neturėdamas ketinimų ją įgyti, sumokėjo kelis šimtus eurų, pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė (anot nuteistojo, nespėjo), įvyko dieną penkiese išgėrė 2 litrus degtinės arba, kaip teigė kitoje apklausoje, buvo išgėręs 0,7 litro degtinės (atrodo, kad ir prieš tai visą naktį girtavo), tačiau girtas nesijautė, todėl nusprendė važiuoti susitikti su dukra (2 t., b. l. 23-25). Tokie parodymai tik patvirtina visišką nuteistojo neatsakingumą, abejingumą, kas papildomai leidžia spręsti apie jo asmenybės pavojingumą.

11. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visos anksčiau aptartos aplinkybės pilnai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies parinkimo, taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su teismo nustatytu laisvės atėmimo bausmės dydžiu. E. M., kuris nusikalto neatsitiktinai, yra linkęs daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams yra tinkama ir ne per griežta, pagrindo manyti, kad paskyrus minimalią bausmę, kaip to prašoma skunde, bus pasiekti bausmės tikslai, nėra. Galima pastebėti, kad ir apeliaciniame skunde be cituojamų įvairių BK nuostatų iš esmės nėra nurodyta jokių argumentų paskirtai bausmei švelninti. Iš skundo turinio matyti, kad gynėjas viso labo nurodo tik tai, kad nuteistasis pripažino kaltę ir, kaip teigiama, pagal savo asmenybės išsivystymo lygį gailėjosi, taip pat pažymima, jog nukentėjusioji nereiškė civilinio ieškinio. Tai, kad nuteistasis pripažino ir gailėjosi, skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, į šią aplinkybę atsižvelgta skiriant bausmę, o aplinkybė dėl civilinio ieškinio nebuvimo, neturi jokios reikšmės skiriant bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pastaroji aplinkybė susijusi su kita nuteistojo padaryta nusikalstama veika, už kurią skirtina bausmė atskirai nėra skundžiama, taip pat aplinkybė dėl nepareikšto civilinio ieškinio neturi įtakos subendrintai bausmei, paskirtai už šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas.

12. Taip pat nenustatytas ir pagrindas švelninti nuteistajam E. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu bausmės, paskirtos už šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiško bausmių sudėjimo būdu buvo bendrinamos tarpusavyje, o paskirta subendrinta bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bendrinta su ankstesniais nuosprendžiais (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. vasario 17 d. ir 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiai) paskirtomis bausmėmis ir E. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams dešimčiai mėnesių ir devyniasdešimčiai dienų. Į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, taip pat atlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį. Nors pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, parinko griežtesnį bausmių bendrinimo būdą – visišką sudėjimą, tačiau teismas motyvavo tokį pasirinkimą, pažymėdamas, kad E. M., kuris piktybiškai nesilaiko įstatymų, yra linkęs toliau nusikalsti, netikslinga bausmes bendrinti, jas iš dalies sudedant, būtent kas buvo taikoma ankstesniais atvejais, todėl, siekdamas pakeisti nuteistojo nusikalstamus polinkius, taikė griežtesnį, t. y. visišką bausmių sudėjimo, būdą. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendį ir dalyje dėl bausmių bendrinimo, bausmių bendrinimo klaidų nenustatė (jų nenurodoma ir apeliaciniame skunde), klausimas dėl į bausmę įskaitytino laiko išspręstas teisingai, pagrindo nustatyti kitokį galutinės subendrintos bausmės dydį nėra.

13. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam E. M. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, nėra per griežta, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.