Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-254-311/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
1-254-311/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00507-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
O. D.
Kaltinamasis
J. M.
Advokatai
Kęstutis Jonaitis, Gintautas Tamulionis
Baudžiamoji byla Nr. 1-254-311/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00507-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.3.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.;
1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.l.; 2.1.15.;2.1.16.1.8.;2.1.16.1.10.; 2.3.6.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,jos gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui,nukentėjusiosios O. D. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,kaltinamajai J. M.,nedalyvaujant nukentėjusiajai O. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti - vaiko auginimo atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. M. 2013-05-10 apie 19.13 val. Kaune, Radvilėnų pl., vairuodama automobilį „NISSAN QASHQAI”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir, išvažiuodama nuo Vydūno al. link Tunelio g., ties sankryža su Tunelio g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodama transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl ko atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio ”VW SHARAN”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. M. galinę dalį, ko pasėkoje sužalojo automobilio “VW SHARAN” keleivę O. D., padarydama jai sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamoji J. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-05-10 19.13 val. važiavo Radvilėnų plentu link Tunelio g. Prieš įvažiuojant į pagrindinę gatvę, ji sustojo už automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusioji. Tada ji pažiūrėjo, ar nėra automobilių ir pradėjusi važiuoti atsitrenkė į prieš ją stovėjusį automobilį. Prieš nukentėjusiosios automobilį važiavo mokomasis automobilis. Visa tai atsitiko kelios dienos prieš gimdymą. Ji patyrė labai didelį šoką. Kartu važiavo ir mama, ir 5 metų mergaitė. Įvykus eismo įvykiui, iš automobilio išlipo M., kuri iškvietė policiją, medikus. Moteris sakė, kad jai skauda kaklą. Ji nebuvo išlipusi iš automobilio. Su pačia nukentėjusiąja ji nebendravo. Kalbėjo telefonu su jos dukra. Domėjosi nukentėjusiosios sveikata. Kartą bandė kalbėti dėl žalos atlyginimo, siūlė pagalbą neįvardinę sumos. Paskutinį kartą skambino prieš kelis mėnesius. Po autoįvykio jos automobiliui buvo įlenktas numeris, o automobilis „Sharan“ buvo tik įbrėžtas. Nukentėjusioji įvykio metu sėdėjo priekyje. Nematė, ar buvo prisegtas saugos diržas. Ją pačią labai ramino M., sakė, kad žmogus senas, ligotas, važiuoja iš Klinikų. M. vyras sakė, kad „vos prisiliečia prie senutės ir byra jos kaulai“. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Ji buvo drausta nuo tokių įvykių, todėl mano, kad draudimo kompanija turėtų atlyginti žalą. Prieš vaiko auginimą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Jos alga buvo apie 2000 Lt. Šiuo metu gauna motinystės pašalpą. Kartu gyvena vyras ir du vaikai. Vyras dirba toje pačioje įmonėje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną vairavo automobilį „VW Sharan“ – vežė uošvienę O. D. iš Klinikų. Kartu važiavo ir žmona. Praleidinėjo automobilį prie sankryžos įvažiuoti į pagrindinį kelią ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Po įvykio išlipo iš automobilio ir merginai pasakė, kad nieko tokio, draudimas padengs žalą. Tada uošvienė pradėjo sakyti, kad jai skauda nugarą. Jis pats nenukentėjo. Uošvienė buvo prisisegusi diržą. Automobilyje yra atlošai pasidėti galvai. Po autoįvykio buvo sulenktas automobilio bamperis ir bagažinės dangtis. Nuostolius padengė draudimas. Autoservise žala automobiliui buvo įvertinta 4000 Lt. Draudimas įvertino tik 1500 Lt. Nežinojo, kad uošvienei buvo diagnozuotas kaulų retėjimas. Šiai dienai uošvienė yra Panemunės slaugos namuose. Ji tik guli, ant tualeto pasodinama, o iki įvykio ir pati į parduotuvę nueidavo.

Liudytoja A. M. parodė, kad vežė mamą profilaktiškai į Klinikas konsultacijai pas neurologą. Ji labai rūpinosi savo sveikata. Grįžtant iš Klinikų, ji apsipirko parduotuvėje. Tada jie leidosi nuo kalno, sustojo praleisti automobilius ir pajuto smūgį į galą. Priekyje jų buvęs automobilis nuvažiavo ir jie liko laukti savo eilės. Po smūgio ji su vyru išlipo iš automobilio. Pamatė, kad į galą buvo atsitrenkęs kitas automobilis. Kito automobilio vairuotoja buvo taip pat išlipusi. Matė, kad ji laukėsi. Iš karto kilo rūpestis ir baimė dėl jos. Tada pamatė, kad prasidarė jų automobilio priekinės durelės ir mama pasakė, kad jai labai skauda nugarą. Mamai buvo lūžės stuburo slankstelis. Ankščiau ji nebuvo gydoma dėl kaulų retėjimo. Ji turėjo kraujospūdį, inkstų, širdies negalavimų. Prieš 3 m. jai buvo sėkmingai pakeistas klubo sąnarys. Ji pati vaikščiojo su lazdele. Iki įvykio ji pakankai kokybiškai gyveno – pati pasidarydavo valgyti, nukeliaudavo pas gydytojus. Po įvykio ji atsigulė į lovą. 4 mėnesius mamą gydė, mokė, kaip pakilti nuo lovos, kad galėtų atsisėsti ant nešiojamo tualeto. Visą vasarą mama buvo Klinikose, reabilitacijoje, slaugos ligoninėje, po to vėl reabilitacijoje, ir pasibaigus slaugos laikus, ji apie 3 mėnesius gyveno su jais. Dėl šios priežasties ji turėjo sumažinti savo darbo krūvį. Šiai dienai mama yra slaugos ligoninėje. Su draudimo bendrove bendravo. Vasara buvo išmokėta 3200 Lt suma. Jie išmokėjo ne visą turtinę žalą. Turtinė žala paskaičiuota pagal pateiktus čekius. Apie 1000 Lt neturtinės žalos gavo iš draudimo bendrovės. Mama nustatė 20000 Lt neturtinę žalą. Mamai diagnozuota Parkinsono liga. Ją gydė šeimos gydytoja. Pas neurologus ji lankėsi profilaktiškai. Mamos traumos gydymas baigtas. Šiai dienai ji yra neįgalus žmogus. Po įvykio buvo sulaužytas buferis ir įlenktas bagažinės dangtis. Autoservisas tvarkė automobilį bendraudamas su draudimu. Nematė kaip buvo apgadintas kitas automobilis. Jų automobilis nebuvo draustas Kasko draudimu.

Iš Eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų matyti, kad buvo užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-05-10 apie 19.13 val. Kaune, Radvilėnų pl., ties sankryža su Tunelio g. (b.l. 3-4).

Iš Foto lentelės matyti, kad buvo užfiksuota automobilio „NISSAN QASHQAI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio ,,V\V SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b.l. 4).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1473/13(2) matyti, kad O. D. padaryta suspaustinis stuburo juosmeninės dalies I-o slankstelio lūžis išsivystė nuo stuburo suspaudimo išilginėje ašyje, sužalojimas nesunkus sutrikdymas, nes dėl stuburkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau 10 parų. (b.l. 17).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. M. pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios veikoje yra visiškai įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t.y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės.

Pati kaltinamoji J. M. neginčija, kad sužalojo nukentėjusiąją. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi avariją ir nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymus buvo kaltinamosios padarytas Kelių eismo taisyklių 132 punkto pažeidimas. Pagal Kelių eismo taisyklių 132 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo kaltinamoji nesilaikė. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai. Tarp kaltinamosios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamoji yra kalta ir baustina.

Dėl bausmės paskyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis. Kaltinamosios J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji J. M. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji J. M. pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. atsižvelgdama į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.

Taigi, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą dėl neatsargumo (LR BK 11 str. 3 d., 16 str.), į tai, kad anksčiau ji neteista (1 t., b.l. 34), administracine tvarka nebausta (1 t., b.l. 35), LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicnos klinikų PSPS psichiatrinėje įskaitoje neregistruota (1 t., b.l. 40).

Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į kaltinamosios šeiminę-turtinę padėtį, sveikatos būklę, jos asmenybę, moralines-dorovines nuostatas, kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (1 t., b.l. 31, 32)(BPK 307 str. 1 d. 6 p.)

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė O. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5204,26 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 68-75). Nurodė, kad dėl 2013-05-10 autoįvykio sukeltos traumos sveikatai ji patyrė ir šiuo metu patiria piniginių išlaidų, kurias laiko civilinio atsakovo neteisėtais veiksmais sąlygota turtine žala. Išlaidos gydymui, reabilitacijai, iki šiol taikomam palaikomajam gydymui ir slaugai, kitos su sveikatos sutrikdymu susijusios išlaidos sudaro 5806,40 Lt, t.y. 1586 Lt išlaidos reabilitacijai, slaugai, gydytojų konsultacijoms, 606,61 Lt išlaidos gydymo priemonėms, medikamentams, 334,32 Lt išlaidos jos pervežimui, 3279,47 Lt išlaidos kompensuojant dukters A. M. išlaidas kurui, patirtas dukteriai nuolat lankant ir prižiūrint ją ligoninėse. Paaiškino, kad dalį turtinės žalos – 602,14 Lt pervežimo ir gydymo išlaidų ieškovei atlygino ERGO Insurance SE, likusi dalis, t.y. 5204,26 Lt iki šiol nėra kompensuoti.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies. Nurodė, kad ERGO Insurance SE gali išmokėti draudimo išmoką tik toms išlaidoms atlyginti, kurios buvo realios, paslaugos buvo suteiktos ir apmokėtos. Paaiškino, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisykles, sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginimas nukentėjusiajam trečiajam asmeniui apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiajam trečiajam asmeniui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo. Iš 2013-08-12 pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance Lietuva nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) O. D. atlygino dalį, t.y. 602,14 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš kurios 327,82 Lt gydymo išlaidos, 274,32 Lt išlaidos už O. J. pervežimą (1 t., b.l. 96). Be to, iš ERGO Insurance SE 2014-02-13 pranešimo matyti, kad draudėjas papildomai nukentėjusiajai atlygino 1865,03 Lt turtinės žalos (2 t., b.l. 30).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji O. D. patyrė 347,08 Lt išlaidų, susijusių su jos sveikatos gydymu, 1850 Lt išlaidų, susijusių su ligonės pervežimu ir slauga ir 3129,44 Lt išlaidų, susijusių su kelionės išlaidomis lankant ligonį. Visos išlaidos yra pagrįstos. Teismui nekyla jokių abejonių, kad patirtos išlaidos vaistams, medicininėms paslaugoms, pervežimams, slaugai, kurui yra susijusios su eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos pasekmėmis, todėl jos 5326,52 Lt priteistinos iš civilinio atsakovo ieškovės naudai.

Be to, teismui buvo pateikti duomenys apie išlaidas telefono sąskaitos papildymui, tačiau, teismo nuomone, šios išlaidos nėra susijusios su eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos pasekmėmis, todėl jos nepriteistinos.

Esant išdėstytam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11, 19 str. (Nr. X-1137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02)) bei 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (Nr. 122, 2008-02-13, Žin., 2008, Nr. 22-808 (2008-02-23)), atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji O. D. nurodė turtinės žalos sumą, jau atskaičiusi draudiko jai išmokėtus 602,14 Lt, nukentėjusiajai O. D. priteistina 3461,49 Lt (5326,52-1865,03).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) O. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 16 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 68-75).

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužalota nukentėjusioji O. D. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. M., vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota moteris. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamosios kaltės forma ir laipsnis, kaltinamosios interesai, kad iš jos priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jos kaltės laipsniui) bei realus.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė stuburo traumą, dėl ko kentė fizinį skausmą, turėjo iškęsti ilgą gydymo ligoninėse kursą (skirtas 2 mėn. gulimas rėžimas). Traumos pasekmės iki šiol nėra pašalintos, kadangi ieškovė toliau negali savarankiškai judėti, nevaikšto, yra priversta gulėti, nėra įgali apsitarnauti ir savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Ieškovė yra garbaus amžiau (85 m.) ir, nors prieš autoįvykį turėjo kitų sveikatos problemų, tačiau galėjo savarankiškai vaikščioti, jai nebuvo reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. Įvertindama savo amžių, ieškovė labai išgyvena, kad patirtos traumos išgydimo galimybės yra itin miglotos ir baiminasi, jog niekada nebegalės vaikščioti ir judėti. Dėl to, kad yra prikaustyta prie lovos, bei dėl itin neaiškių pasveikimo perspektyvų, ieškovė ne tik patiria fizinių nepatogumų, bet taip pat nuolat psichologiškai išgyvena dėl ženkliai pablogėjusios būties kokybės, prarasto oraus visaverčio gyvenimo, tapimo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, buvimo našta, todėl patiria depresiją ir dvasines kančias.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-200/2010, 2K-551/2013). Nors O. D. patirti sužalojimai, remiantis eksperto išvada, vertinami tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl J. M. veiksmų patyrė rimtus sužalojimus, be to, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (gim. 1928 m.), akivaizdu, kad atsistatymas po patirtų sužalojimų šiuo atveju yra sudėtingesnis. Nukentėjusioji iki sužalojimo pati save apsitarnaudavo, nueidavo į parduotuvę. Po eismo įvykio patirtų sužalojimų ji negali judėti, vaikščioti. Įvertinus šias aplinkybes teismas mano, kad ir ateityje O. D. jaus šio įvykio pasekmes sveikatos atžvilgiu, kurios gali trukdyti jai gyventi visavertį gyvenimą. Teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste.

Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į LR CK 6.250 str. kriterijus.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant nukentėjusiosios naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi kaltinamosios J. M. (buv. Janušauskaitės) civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje ERGO Insurance SE, nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE nukentėjusiajai išmokėjo 3600 Lt neturtinės žalos draudimo išmoką. Kadangi, teismo nuomone, nukentėjusiosios O. D. patirtos neturtinės žalos dydis yra 10 000 Lt, tai iš šios sumos atimtina ERGO Insurance SE nukentėjusiajai pripažinta ir išmokėta suma 3600 Lt ir šis skirtumas 6400 Lt priteistinas iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE nukentėjusiosios O. D. naudai.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

LR BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji J. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors pati J. M. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką ji padarė būdama blaivi, tačiau pats teisės pažeidimas – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas – yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamoji J. M. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 132 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji nebuvo bausta administracine tvarka, nors vairuotojo pažymėjimą yra įgijusi nuo 2008-03-07. Eismo įvykį ji sukėlė būdama blaivi, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji turi du mažamečius vaikus, yra nedirbanti, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir skirti jai 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) Lt baudą.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE 3461,49 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną litą 49 ct) turtinės žalos ir 6400 (šešis tūkstančius keturis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios O. D. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas