Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Aistei Bareikei, Erikai Bernotaitei, Kristinai Juodelytei, Akvilei Nemanienei, Beatai Rutkauskaitei ir Valentinai Solovejienei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: jis nuo 2012-09-13 iki 2015-09-28 būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), referentu, pagal faktiškai susiklosčiusius santykius turėdamas įgalinimus duoti privalomus nurodymus (duomenys neskelbtini) buhalteriui ir tokiu būdu galėdamas disponuoti (duomenys neskelbtini) piniginėmis lėšomis, esančiomis AB Swedbank banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas asmeninės naudos bei turėdamas vieningą sumanymą pasisavinti (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto žinodamas, kad jo pažįstami asmenys – E. L., M. V., A. K., Ž. T., T. Č., A. P., A. S., G. M. (duomenys neskelbtini) naudai jokių darbų neatliko, paslaugų nesuteikė ir nėra jokio pagrindo jiems mokėti (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, jis laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2015-09-28 minėtų asmenų, kurie nežinojo apie jo (D. M.) nusikalstamą sumanymą, paprašė leisti atlikti mokėjimo pavedimus į jų vardų atidarytas banko sąskaitas, po ko pastarieji pinigines lėšas iš savo sąskaitų pervestų į jo (D. M.) turimą asmeninę sąskaitą banke arba, per bankomatus išgryninę pinigines lėšas, perduotų jam grynais pinigais. Nurodytiems asmenims leidus pasinaudoti turimomis sąskaitomis bankuose, jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, nuo 2012-04-10 iki 2013-04-30 pateikė žiniaraščius buhalterei T. L., nuo 2013-04-03 iki 2014-02-28 – buhalterei S. E., nuo 2014-03-03 iki 2015-09-28 - buhalterei A. K., kad būtų atlikti mokėjimo pavedimai, mokėjimo paskirtyje kaip mokėjimo pagrindą nurodant „maistpinigiai“, po ko buhalterės T. L., S. E. ir A. K., nieko nežinodamos apie D. M. nusikalstamą sumanymą, pervedė (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas E. L., M. V., A. K., Ž. T., T. Č., A. P., A. S. ir G. M. į asmenines sąskaitas, t. y.:

M. V. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2015-09-28 per 12 kartų pervedė viso: 420 Lt (121,64 Eur) ir 610 Eur maistpinigių, iš viso 731,64 Eur, t. y.:

2012-09-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai už zonas“, pervedė 70 Lt (20,27 Eur);

2012-09-19 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai už žaidynes“, pervedė 105 Lt (30,41 Eur);

2014-09-23 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini) zoninės varžybos, maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 19“ pervedė 105 Lt (30,41 Eur);

2014-10-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M782672, žiniaraščio Nr. 22“ pervedė 140 Lt (40,54 Eur);

2015-04-13, mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai teisėjai M944027, žiniaraščio Nr. 8“, pervesta 50 eurų;

2015-04-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini) M944108, žiniaraščio Nr. 09“ pervedė 50 eurų;

2015-05-04 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M961457, žiniaraščio Nr. 11“ pervedė 50 eurų;

2015-05-04 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas (duomenys neskelbtini) M961592, žiniaraščio Nr. 10“ pervedė 50 eurų;

2015-05-12, mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas A. Š. tarptautiniam turnyrui M971726, žiniaraščio Nr. 14“, pervedė 50 eurų;

2015-05-12 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini) M971755, žiniaraščio Nr. 14“ pervedė 50 Eurų;

2015-07-02 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 20“ pervedė 280 eurų;

2015-09-28 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 30“ pervesta 30 eurų, iš kurių M. V., 131,64 Eur iš sąskaitos paėmęs grynais pinigais, laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-10-13 juos tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė D. M. į rankas, o 600 Eur M. V. pagal jo (D. M.) prašymą 2015-04-13 – 2015-09-28 laikotarpiu pervedė į D. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank);

2014-02-05 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 2“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-02-10 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas TV Baku, žiniaraščio Nr. 06“ pervedė 280 Lt (81,09 Eur);

2014-03-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai, pasiruošimas „(duomenys neskelbtini), žiniaraščio Nr. 10“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-03-25 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), žiniaraščio Nr. 11“ pervedė 350 Lt (101,36 Eur);

2014-04-15 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 15 (pasiruošimas „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-04-15 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 7“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-05-05 mokėjimo nurodymo pavedimu „Pasiruošimas (duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 17“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-05-05 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 10“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-07-04 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 24“ pervedė 559 Lt (161,89 Eur);

2014-09-04 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 29“ pervedė 105 Lt (30,41 Eur);

2014-09-23 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 19“ pervedė 105 Lt (30,41 Eur);

2014-10-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M782672, žiniaraščio Nr. 22“ pervedė 140 Lt (40,54 Eur);

2015-03-31 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M930868, žiniaraščio Nr. 6“ pervedė 50 eurų;

2015-03-31 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M930957, žiniaraščio Nr. 6“ pervedė 50 eurų;

2015-04-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai teisėjai žiniaraščio Nr. 8“ pervedė 50 eurų;

2015-04-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini) M944108, žiniaraščio Nr. 09“ pervedė 50 eurų;

2015-05-12 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas A. Š. tarptautiniam turnyrui M971726, žiniaraščio Nr. 14“ pervedė 50 urų;

2015-05-12 mokėjimo nurodymo pavedimu (duomenys neskelbtini) M 971755, žiniaraščio Nr. 14“ pervedė 50 eurų;

2015-07-02 mokėjimo nurodymo pavedimu „ Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 20“ pervesta 280 eurų; iš kurių 941,17 Eur A. K. pagal jo (D. M.) prašymą 2014-02-05 – 2017-07-02 laikotarpiu pervedė į D. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)1793, (AB Swedbank), o likusius pinigus - 388,66 Eur iš sąskaitos paėmęs grynais pinigais, juos ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė D. M. į rankas;

tęsdamas nusikalstamą veiką, E. L. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. LT12 (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-02-05 iki 2015-07-02 per 19 kartų pervedė iš viso 1 925 Lt (557,51 Eur) ir 680 Eur maistpinigių, iš viso 1 237,51 Eur t. y.:

2014-02-05 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 2“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-02-10 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas TV Baku, žiniaraščio Nr. 06“ pervedė 280 Lt (81,09 Eur);

2014-03-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai, pasiruošimas (duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio Nr. 10“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-03-25 mokėjimo nurodymo pavedimu „Pasiruošimas (duomenys neskelbtini), maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 11,4“ pervedė 350 Lt (101,36 Eur);

2014-04-15 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 15, pasiruošimas (duomenys neskelbtini)“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-04-15 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 7“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-05-05 mokėjimo nurodymo pavedimu „Pasiruošimas (duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 17“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-05-05 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 10“ pervedė 175 Lt (50,68 Eur);

2014-09-04 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 29“ pervedė 105 Lt (30,41 Eur);

2014-10-13 mokėjimo nurodymo pavedimu (duomenys neskelbtini), maistpinigiai M782672, žiniaraščio Nr. 22“ pervedė 140 Lt (40,54 Eur);

2015-03-31 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M930868, žiniaraščio Nr. 6“ pervedė 50 eurų;

2015-03-31 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas (duomenys neskelbtini), maistpinigiai M930957, žiniaraščio Nr. 6“ pervedė 50 eurų;

2015-04-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini) M944108, žiniaraščio Nr. 09“ pervedė 50 eurų;

2015-04-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai teisėjai M944027, žiniaraščio Nr. 8“ pervedė 50 eurų;

2015-05-04 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas (duomenys neskelbtini) M961592, žiniaraščio Nr. 10“ pervedė 50 eurų;

2015-05-04 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M961457, žiniaraščio Nr. 11“ pervedė 50 eurų;

2015-05-12 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas A. Š. (duomenys neskelbtini) M971726, žiniaraščio Nr. 14“ pervedė 50 eurų;

2015-05-12 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini) M971755, žiniaraščio Nr. 14“ pervedė 50 eurų;

2015-07-02 mokėjimo nurodymo pavedimu „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 20“ išmokėta 280 eurų; iš kurių 727,60 Eur E. L. pagal jo ( D. M.) prašymą 2014-02-05 – 2015-07-02 laikotarpiu pervedė į D. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank), o likusius pinigus – 509,92 Eur iš sąskaitos paėmęs grynais pinigais, juos tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė D. M. į rankas;

tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. T. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank) iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-10 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas TV Baku, žiniaraščio Nr. 06“ pervedė 280 Lt (81,09 Eur), iš kurių 81,09 Eur Ž. T. pagal jo (D. M.) prašymą 2014-02-10 pervedė į D. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank);

tęsdamas nusikalstamą veiką, T. Č. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nordea bankas) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-10 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas TV Baku, žiniaraščio Nr. 06“ pervedė 280 Lt (81,09 Eur), iš kurių 81,09 Eur T. Č. pagal jo (D. M.) prašymą 2014-02-11 pervedė į D. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank);

tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-10 mokėjimo nurodymo pavedimu „MTS pasiruošimas TV Baku, žiniaraščio Nr. 06“ pervedė 280 Lt (81,09 Eur), iš kurių 80,86 Eur (279,20 Lt) A. P. pagal jo (D. M.) prašymą 2014-02-10 pervedė į D. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank);

tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-10-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, M782672, žiniaraščio Nr. 22“ pervedė 140 Lt (40,55 Eur), iš kurių 40,55 Eur A. S., pagal sūnaus M. S. prašymą iš sąskaitos paėmusi grynais pinigais, juos tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė sūnui, o pastarasis D. M. į rankas;

tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių banko Vilniaus filialas) iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-13 mokėjimo nurodymo pavedimu „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, M782672, žiniaraščio Nr. 22“ pervedė 140 Lt (40,55 Eur), iš kurių 40,55 Eur G. M., pagal jo (D. M.) prašymą iš sąskaitos paėmusi grynais pinigais, juos tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė D. M. į rankas,

tokiu būdu D. M. pasisavino (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš viso 3 623,12 Eur, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 3 623,12 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat D. M. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent: jis, nuo 2012-09-13 iki 2015-09-28 būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), referentu, pagal faktiškai susiklosčiusius santykius turėdamas įgalinimus duoti privalomus nurodymus (duomenys neskelbtini) buhalteriui ir tokiu būdu galėdamas disponuoti (duomenys neskelbtini) piniginėmis lėšomis, esančiomis AB Swedbank banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas asmeninės naudos bei turėdamas sumanymą pasisavinti (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto žinodamas, kad jo pažįstami asmenys – E. L., M. V., A. K., Ž. T., T. Č., A. P., A. S. ir G. M. (duomenys neskelbtini) naudai jokių darbų neatliko, paslaugų nesuteikė, nebuvo organizuojamų varžybų dalyviai ir nėra jokio pagrindo jiems mokėti (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, jis laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2015-09-28 tyčia į (duomenys neskelbtini) maistpinigių mokėjimo žiniaraščius įrašė melagingus duomenis apie asmenis, neva turinčius teisę iš (duomenys neskelbtini) gauti maistpinigius, t. y.

į 2012-09-13 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai už zonas“ įrašė, kad neva M. V. priklauso išmokėti 70 Lt (20,27 Eur);

2012-09-19 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai už žaidynes“ įrašė, kad neva M. V. priklauso išmokėti 105 Lt (30,41 Eur);

2014-09-23 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 19“ įrašė, kad neva M. V. ir A. K. priklauso išmokėti po 105 Lt (30,41 Eur);

2014-10-13 maistpinigių žiniaraštį „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M782672, žiniaraščio Nr. 22“ įrašė, kad neva M. V., E. L., A. K., A. S. ir G. M. priklauso išmokėti po 140 Lt (40,54 Eur);

2015-04-13 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „(duomenys neskelbtini) M944027, žiniaraščio Nr. 8“, įrašė, kad neva M. V. ir E. L. priklauso išmokėti po 50 Eur;

2015-04-13 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „(duomenys neskelbtini) M944108, žiniaraščio Nr. 09“, įrašė, kad neva M. V., A. K. ir E. L. priklauso išmokėti po 50 Eurų;

2015-05-04 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M961457, žiniaraščio Nr. 11“ įrašė, kad neva M. V. ir E. L. priklauso išmokėti po 50 Eur;

2015-05-04 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „MTS pasiruošimas (duomenys neskelbtini) M961592, žiniaraščio Nr. 10“ įrašė, kad neva M. V. ir E. L. priklauso išmokėti po 50 Eur;

2015-05-12 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „MTS pasiruošimas A. Š. (duomenys neskelbtini) M971726, žiniaraščio Nr. 14“ įrašė, kad neva M. V., E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 50 Eur;

2015-05-12 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „(duomenys neskelbtini) M971755, žiniaraščio Nr. 14“ įrašė, kad neva M. V., E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 50 Eur;

2015-07-02 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 20“ įrašė, kad neva M. V., E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 280 Eur;

2015-09-28 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 30“ įrašė, kad neva M. V. priklauso išmokėti 30 Eur;

2014-02-05 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 2“ įrašė, kad neva E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 175 Lt (50,68 Eur);

2014-02-10 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „MTS pasiruošimas TV Baku, žiniaraščio Nr. 06“ įrašė, kad neva E. L., A. K., Ž. T., T. Č. ir A. P. priklauso išmokėti po 280 Lt (81,09 Eur);

2014-03-13 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai, pasiruošimas (duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio Nr. 10“ įrašė, kad neva E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 175 Lt (50,68 Eur);

2014-03-25 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Pasiruošimas (duomenys neskelbtini), maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 11,4“ įrašė, kad neva E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 350 Lt (101,36 Eur);

2014-04-15 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 15, pasiruošimas (duomenys neskelbtini)“ įrašė, kad neva E. L. priklauso išmokėti 175 Lt (50,68 Eur);

2014-04-15 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 7“ įrašė, kad neva E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 175 Lt (50,68 Eur);

2014-05-05 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Pasiruošimas (duomenys neskelbtini), žiniaraščio Nr. 17“ įrašė, kad neva E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 175 Lt (50,68 Eur);

2014-05-05 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai, žiniaraščio Nr. 10“ įrašė, kad neva E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 175 Lt (50,68 Eur);

2014-09-04 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 29“ įrašė, kad neva E. L. priklauso išmokėti 105 Lt (30,41 Eur);

2015-03-31 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 29“ įrašė, kad neva E. L. priklauso išmokėti 105 Lt (30,41 Eur);

2015-03-31 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai M930868, žiniaraščio Nr. 6“ įrašė, kad neva E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 50 Eur;

2015-03-31 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „MTS pasiruošimas (duomenys neskelbtini) M930957, žiniaraščio Nr. 6“ įrašė, kad neva E. L. ir A. K. priklauso išmokėti po 50 Eur;

2014-04-15 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 15 (pasiruošimas (duomenys neskelbtini))“ įrašė, kad neva A. K. priklauso išmokėti 175 Lt (50,68 Eur);

2014-07-04 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 24“ įrašė, kad neva A. K. priklauso išmokėti 559 Lt (161,89 Eur);

2014-09-04 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „Maistpinigiai pagal žiniaraštį Nr. 29“ įrašė, kad neva A. K. priklauso išmokėti 105 Lt (30,41 Eur);

2015-04-13 maistpinigių mokėjimo žiniaraštį „(duomenys neskelbtini), maistpinigiai teisėjai žiniaraščio Nr. 8“ įrašė, kad neva A. K. priklauso išmokėti 50 Eur ir, žinodamas, kad maistpinigių mokėjimo žiniaraščiuose jo įrašyti duomenys apie piniginių lėšų išmokėjimą E. L., M. V., A. K., Ž. T., T. Č., A. P., A. S. ir G. M. yra neteisingi, juos pateikė pasirašyti (duomenys neskelbtini) generaliniam sekretoriui A. A., o, šiam maistpinigių mokėjimo žiniaraščius pasirašius, jis (D. M.) šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo pateikdamas (duomenys neskelbtini) buhalterijai, kad maistpinigių mokėjimo žiniaraščiuose nurodytiems asmenims būtų išmokėtos piniginės lėšos. Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. savo kaltę nurodė pripažįstantis iš dalies, sutinka, kad iš (duomenys neskelbtini) gavo lėšas, kurių, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas, gauti negalėjo. Pripažįsta, kad buvo pasirinktas netinkamas būdas pinigams gauti, t. y. pasinaudojant kitais asmenimis, tačiau realiai tie pinigai jam (D. M.) nebuvo duodami už nieką, jis suteikė paslaugas (duomenys neskelbtini) ir bent jau tokiu būdu sulaukė atsiskaitymo. Kaltinime nurodytos sumos jis nepasisavino, o dalį jos (apie 400-500 Eur) gavo per kitus asmenis kaip atlygį už (duomenys neskelbtini). Esmė ta, kad viską organizavo ir viskam vadovavo A. A., kuris jam (D. M.) buvo didžiulis autoritetas, todėl negalvojo, kad pinigų gavimas tokiu būdu yra nusikalstamas. Mato savo kaltę tame, kad vykdė A. A. nurodymus, jo paliepimu spausdino pavardes žiniaraščiuose, taip elgėsi dėl patirties trūkumo ir pasitikėjimo A. A. Dokumentų savavališkai neklastojo, nors į žiniaraščius įtraukdavo trečiųjų asmenų pavardes, tačiau jis viso labo vykdė A. A. įsakymą, be to, be pastarojo parašo tie žiniaraščiai neturėjo jokios vertės.

Teisme apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė su kaltinamuoju D. M. mokęsis vienoje mokykloje, po mokyklos pabaigimo retkarčiais pabendraudavo. Žinojo, kad pastarasis dirba (duomenys neskelbtini), ėjo referento pareigas. Mano, jog, kaip referentas, jis vykdydavo gen. sekretoriaus A. A. nurodymus, pats savarankiškų sprendimų nepriiminėjo. Liudytojas nurodė draugiškus santykius palaikęs su D. M. ir minėtu A. A. Trise yra važiavę į Baltarusiją, kur A. A. užsipylė kuro. 2014-2015 m. apsilankydavo (duomenys neskelbtini), nueidavo pabendrauti su minėtais asmenimis. Jo paties su (duomenys neskelbtini) darbiniai santykiai nesiejo, nėra dalyvavęs jokiose organizuojamose renginiuose (jei būdavo, tai tik kaip žiūrovas). Atsimena tik vieną atvejį, kai ruošiantis bokso varžyboms jis padėjo surinkti ringą, už ką jam D. M. kažkiek sumokėjo grynais (sumos neatsimena, dokumentuose nebuvo forminama). Yra dar kažkiek pagelbėjęs, tačiau tik iš draugiškumo, neatlygintinai. Pamena, jog vežė sportininkus į viešbutį ((duomenys neskelbtini) priklausančius „Renault Espace“ automobiliu, kurio raktus jam buvo davęs A. A.). Kas liečia pavedimus į jo sąskaitą, tai jos (sąskaitos) numerio kažkurio susitikimo metu paprašė D. M. Jam (A. K.) toks prašymas nepasirodė įtartinas ir jis nesigilino, kam to reikia. Vėliau į jo banko sąskaitą buvo pervedami pinigai iš (duomenys neskelbtini), kuriuos jis išgrynindavo ir nunešdavo į (duomenys neskelbtini), kur atiduodavo D. M. ir A. A. (visais atvejais dalyvaudavo abudu). Pinigus padėdavo ant pastarųjų bendro stalo. Nieko neaptarinėjo, kas tai per pinigai. Atiduodavo tiesiog padėdamas pinigus, jie buvo matomi, į nieką neįpakuoti. Kuris konkrečiai paimdavo pinigus, nematė. Kiek buvo pinigų pervedimo ir grąžinimo atvejų, neatsimena; pavedimų sumų įvardinti taip pat negali. Už tai jis pats negavo jokio atlygio. Mano, kad A. A. žinojo apie visus pavedimus, nes užėmė aukštas pareigas ir pinigai be pastarojo žinios negalėjo būti pervedami. Tiksliau aplinkybes papasakojo apklausiamas pas tyrėją (t. 10, b. l. 24-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. T. taip pat tvirtino nieko nežinantis, kad į jo banko sąskaitą buvo pervestos (duomenys neskelbtini) priklausančio lėšos. Pažymėjo pats niekada (duomenys neskelbtini) rengtose varžybose, mokamosiose treniruotėse nedalyvavęs. Neprisiminė, jog D. M. būtų prašęs leisti pasinaudoti jo banko sąskaitą, siekiant pervesti (duomenys neskelbtini) pinigus, o po to juos išgryninti ir grąžinti jam (D. M.) (t. 9, b. l. 44-45).

Teisme apklaustas kaip liudytojas M. S. parodė su kaltinamuoju D. M. mokęsis vienoje mokykloje, kurią baigus abu ir toliau kartais pabendraudavo. Žinojo, kad D. M. dirbo (duomenys neskelbtini) referentu, gen. sekretoriaus padėjėju. Atrodo, 2013 m., vykstant D. P. bokso turnyrui, socialiniame tinklapyje perskaitė D. M. žinutę, kad (duomenys neskelbtini) yra reikalingas žmogus darbui prie kompiuterio. Tada susisiekė su D. M., kadangi iki tol pastarasis nieko apie tai nebuvo minėjęs. Jam buvo paaiškinta, kad per varžybas reikės pajungti pultus, stabdyti/paleisti varžybų laiką, suvesti į kompiuterį sportininkų duomenis. Nors kompiuterinio išsilavinimo ir neturėjo, tačiau nusimanė tuose dalykuose, todėl pasisiūlė pagelbėti. Apie tai, ką reiks daryti kalbėjo ir su D. M., ir su gen. sekretoriumi A. A. Atrodo, tokia kalba buvo varžybų metu. Pamena, kaip kažkas prieš varžybas jam parodė, ką reikės daryti. Tokios jo (M. S.) paslaugos niekaip nebuvo apiformintos. Tai buvo kaip visuomeninė veikla, už kurią jam būdavo sumokama (išmokant maistpinigius). Paprastai prieš varžybas paskambindavo D. M. arba A. A. ir pasakydavo, kad reikės jo pagalbos. Prieš pirmas varžybas apie atlygį nieko konkrečiai nekalbėjo, tačiau po varžybų A. A. davė pinigų grynais, jis (M. S.) pasirašė kažkokiame lape. Tuomet su A. A. buvo pokalbis, kad jam bus kaskart sumokama (už kiekvienas varžybas atskirai), pinigus pervedant į banko sąskaitą (vėliau kaip tik ir pervesdavo po varžybų). Banko sąskaitą nurodė D. M. Pinigai būdavo išmokami kaip maistpinigiai, kas jam atrodė tinkama. Pervedamos pinigų sumos nebuvo didelės. Pamena, kaip kažkuriuo metu jis A. A. paprašė sumokėti daugiau, kadangi jam kitaip neapsimokėjo dirbti. Pastarasis sutiko sumokėti daugiau, tačiau pasakė, kad didesnę pinigų sumą turės pervesti per dvi sąskaitas, dėl ko A. A. paprašė pateikti dar vieną sąskaitą. Tam tikslui jis paprašė savo motinos A. S. banko sąskaitos numerio, kad į šios sąskaitą galėtų būti pervesti pinigai. Toks atvejis, kai už jo atliktas paslaugas pinigai buvo pervesti į motinos sąskaitą, buvo vienintelis. Tuos pinigus motina jam atidavė. Jokių pinigų (duomenys neskelbtini) jis nėra grąžinęs, išskyrus vienintelį atvejį, kai per klaidą buvo pervesti ne jam skirti pinigai. Už gaunamus pinigus jis visada pasirašinėjo maistpinigių žiniaraščiuose; atsimena, kad per D. P. turnyrą žiniaraščius pasirašyti jam davė A. A., kai varžybos vykdavo Kaune ar kitur – varžybų teisėjai. D. M. niekada nėra davęs jokių dokumentų pasirašyti. Grynais būdavo atsiskaitoma tik per tarptautinius turnyrus (D. P. ir A. Š.). Kas liečia pavedimus, tai, liudytojo manymu, visus sprendimus dėl jų priimdavo būtent A. A. 2012-2014 m. pats ne kartą yra skolinęsis iš D. M., skolinosi nedidelėmis sumomis (iš A. A. skolinęsis nėra), grąžindavo grynais arba pavedimais. Teismui perskaičius liudytojo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 6, b. l. 85-86), M. S. patvirtino, jog parodymai surašyti teisingai, galima jais vadovautis. Dėl to, jog toje apklausoje nurodė, kad kitos banko sąskaitos prašė D. M. arba A. A., prašo vadovautis būtent teisme nurodyta aplinkybe, kad visgi to prašė A. A. (tiesiog ikiteisminiam tyrime galbūt tos aplinkybės neatsiminė) (t. 10 b. l. 39b-40d).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. M. (kaltinamojo motina) parodė, kad 2014 m. jos sūnus D. ėjo (duomenys neskelbtini) referento pareigas (tvarkė kažkokius organizacinius reikalus, su piniginėmis funkcijomis susijęs nebuvo). Gen. sekretorius buvo A. A. Atsimena, jog 2014 m. buvo organizuojamos (duomenys neskelbtini) ir sūnus paprašė jos paskaičiuoti rezultatus pagal visas 18 svorio kategorijų. Kadangi ji dirba buhaltere ir nusimano skaičiuose, ji sutiko tą padaryti, juo labiau, kad D. pasakė, kad A. A. pažadėjo ir sumokėti (sumos neįvardino). Darbas reikalavo pakankamai daug pastangų, ji jai pavestą užduotį atlikdavo vakarais, namuose, užtruko kokią savaitę ar daugiau (konkretus terminas, iki kada turi padaryti, nebuvo nurodytas). Būtent tokio darbo patirties neturėjo, tačiau jai buvo duota programėlė-knygutė, kurioje buvo paaiškinta, kaip atlikti skaičiavimus; taip pat jai buvo duotos nubraižytos schemutės, taškų skaičiavimo atmintinė. Jos atliktos paslaugos dokumentuose nebuvo įformintos. Po to, kai padarė darbą, jai į sąskaitą buvo pervesta 140 Lt (prieš tai sūnus paprašė jos banko sąskaitos numerio). Pinigų mokėtojas buvo (duomenys neskelbtini), kas buvo nurodyta pavedimo paskirtyje, nebeatsimena. Jai jokių klausimų dėl gautų pinigų nekilo, atliko darbą ir gavo už tai atlygį. Daugiau jokių pinigų iš (duomenys neskelbtini) nėra gavusi, anksčiau minėtus pinigus išleido asmeninėms reikmėms. Dėl sūnaus ir A. A. ji nieko nežino, iki 2015 m., kol D. gyveno su ja, pastarieji sutarė gerai. Ji pati A. A. pažinojo, susitikdavo per vakarėlius, kartu šventė sūnaus draugės gimtadienį (t. 10, b. l. 24-30). Liudytoja G. M. teisme buvo apklausta papildomai (prašant kaltinamajam ir gynėjui). 2019-02-15 posėdžio metu liudytoja prašė atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant ją kaltinamojo laiduotoja. Tvirtino, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką, tikino, jog dės visas pastangas, kad sūnus ateityje niekada nebenusikalstų, sutiko mokėti užstatą (t. 10, b. l. 81-87).

Ikiteisminiame tyrime liudytoja G. M. taip pat nurodė, jog į jos banko sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) pervestos lėšos buvo už atliktą darbą (skaičiavo rezultatus po įvykusio jaunučių čempionato) (t. 6, b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos akistatos tarp A. A. ir liudytojų E. L., A. K. bei T. Č., tačiau minėtų asmenų parodymuose esančių esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko, proceso dalyviai liko prie ikiteisminiame tyrime ankščiau duotų parodymų (t. 9, b. l. 5-9, 10-14, 15-19).

Iš (duomenys neskelbtini) A. A. 2016-05-19 pareiškimo ir 2018-06-06 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuriuo buvo pateikti (duomenys neskelbtini) maistpinigių išmokėjimo žiniaraščiai, matyti, kad nuo 2012-09-23 iki 2015-09-28 į maistpinigių išmokėjimo žiniaraščius kaip teisėjai, sportininkai, programų koordinatoriai buvo įrašyti E. L., M. V., A. K., Ž. T., T. Č., A. P. (t. 1, b. l 2-50; t. 9, b. l. 21-41).

Tyrimo metu buvo atlikta ir pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-10-18 specialisto išvada Nr. 5-1/83 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos. Šioje specialisto išvadoje pagal (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų (Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini)) išrašus nustatyta, kokios lėšos tiriamuoju laikotarpiu buvo pervestos kaltinime nurodytiems asmenims. Prie specialisto išvados pridėtose lentelėse 33, 41, 48, 59, 60, 62, 64, 67, 69, 72 ir 73 priedų lentelėse yra pateikti detalūs duomenys apie pinigų pervedimus bei su pervedimais susijusius dokumentus; taip pat nurodyta, kurie konkrečiai maistpinigių išmokėjimo žiniaraščiai, pagal kuriuos atitinkamai buvo išmokėtos konkrečios pinigų sumos, nebuvo pateikti tyrimui. Nesant pateiktų tiriamojo laikotarpio apskaitos registrų, nebuvo galimybės nustatyti, kaip (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu buvo apskaityti pinigų pervedimai E. L., M. V., A. K., A. S., G. M., Ž. T., T. Č., M. S., A. P., D. M. bei A. A. (t. 6, b. l. 144 -199; t. 7, b. l. 1-141).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Nagrinėjamoje byloje D. M. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, t. y. pasisavinęs jo žinioje buvusį svetimą turtą (BK 183 straipsnio 1 dalis) bei suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs (BK 300 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012. 2K-148/2013 ir kt.). Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Turto pasisavinimo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-383-2014).

Tuo tarpu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Atsižvelgiant į kaltinamojo teiginius, kuriais jis akcentuoja, kad būdamas referentu atliko tik techninį darbą ir pats jokių sprendimų priimti negalėjo, aptartinos sekančios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. kaltinime nurodytu laikotarpiu – nuo 2012-09-13 iki 2015-09-28 - (duomenys neskelbtini) ėjo referento pareigas. Kokios funkcijos buvo priskirtos šiai pareigybei, dokumentiškai neįforminta (nėra pareigybės aprašymo, nuostatų ir pan.). Pagrindinis (duomenys neskelbtini) dokumentas yra Įstatai, kuriuose referento, kaip nepatenkančio į (duomenys neskelbtini) struktūrą, pareigybė, žinoma, nėra aptarta. Vadinasi, apie tai, kokias konkrečiai funkcijas D. M. vykdė, būdamas referentu, teismas spręs iš paties kaltinamojo bei liudytojų parodymų. Tuo tarpu generalinio sekretoriaus, įeinančio į Vykdomojo komiteto sudėtį, funkcijos yra apibrėžtos Įstatų 3.33-3.35 punktuose (t. 1, b. l. 57-73). Šioje vietoje pažymėtina, jog jog už turto pasisavinimą gali atsakyti tik toks asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais. Visgi dažniausiai tokio subjekto santykiai su turtu atsiranda darbo teisinių santykių pagrindu, tačiau jie gali atsirasti ir kaip bet kokio kitokio susitarimo pasekmė. Tad turint galvoje tokį specifinį kaltininko santykį su turto pasisavinimo nusikalstamos veikos dalyku, svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju kaltinamasis, ėjęs viso labo referento pareigas, išties gali būti prilyginamas asmeniui, kuriam buvo patikėtas/buvo žinioje (duomenys neskelbtini) turtas.

Vertinant D. M. ir A. A. pareigas, nekyla abejonių, jog generalinio sekretoriaus pareigybė, įeinanti į vieno iš (duomenys neskelbtini) struktūrinio valdymo organo – Vykdomojo komiteto – sudėtį, yra nepalyginamai aukštesnė, suprantama, kad ir įgalinimai yra aiškiai didesni. Vis dėlto vien tik toks pareigybių sugretinimas savaime dar nereiškia, kad ir faktinė situacija buvo tokia, jog atitinkamus sprendimus (duomenys neskelbtini) priimdavo tik generalinis sekretorius, o referentas atliko tik smulkius techninius darbus. Iš byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymų matyti, jog D. M. vaidmuo buvo ženkliai svarbesnis nei vien tik formaliai būtų galima spręsti pagal pareigas bei tai, kaip savo funkcijų turinį bandė pateikti pats kaltinamasis. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik A. A., tačiau V. B., S. M., A. K. parodymai. Iš jų matyti, kad D. M. realiai į (duomenys neskelbtini) buvo priimtas ir ruošiamas kaip pamaina A. A. Kaltinamasis ne tik atliko smulkias užduotis, ruošdavo varžybų nuostatus, rengdavo įvairius raštus, rinkdavo tekstą, tardavosi dėl varžybų organizavimo ir pan., tačiau iš esmės perėmė visus pagrindinius darbus, išskyrus, žinoma, negalėdavo dalyvauti posėdžiuose, atstovaudamas (duomenys neskelbtini). Pats A. A. viso proceso metu tvirtino D. M. labai pasitikėjęs, netikrindavo pastarojo ruoštų dokumentų, tarp jų ir maistpinigių žiniaraščių, turinio, parašus dėdavo ne iš karto, o metų pabaigoje, D. M. buvo patikėjęs aiškintis visus reiklalus su buhaltere, duoti jai pavedimus (t. 10, b. l. 64-75). Atsižvelgiant į A. A. užimtas pareigas, ir tą faktą, kad maistpinigių žiniaraščiuose, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) lėšos buvo pervestos kaltinime nurodytiems asmenims, yra jo parašai, anksčiau nurodyti liudytojo parodymai, be abejo, turi būti vertintini pakankamai atsargiai. Visgi be jo panašiai situaciją dėl realių pareigų pasiskirtymo dėstė ir liudytojai V. B. ir S. M., pabrėžę, jog D. M. rengdavo visus dokumentus, o A. A. pasitikėdamas juos pasirašydavo, iš esmės jų neskaitydamas (t. 10, b. l. 55-58). Itin informatyvūs ir reikšmingi šioje vietoje yra buhalterinę apskaitą tvarkiusios A. K. parodymai, kuri viso proceso metu aiškiai apibūdino faktinę situaciją (duomenys neskelbtini) būstinėje. Liudytojos žodžiais, nepaisant to, kad ji turėjo būti pavaldi (duomenys neskelbtini) prezidentui ir generaliniam sekretoriui, realiai ji buvo pavaldi D. M. A. A. liudytoja be skrupulų įvardino piopieriniu vadovu, o D. M. – faktiniu („D. buvo tas, kuris viską laikė savo rankose, o A. kaip lėlė”). A. K. parodė, kad realiai A. A. jokių sprendimų nepriimdavo, visus reikalus tvarkė ir nurodymus duodavo D. M. Pastarasis, be kita ko, teikdavo jai ir sąrašus su asmenų pavardėmis, pagal kuriuos būdavo sudaromi maistpinigių žiniaraščiai, D. M. nurodymu atlikdavo pavedimus. A. K., kaip ir didelė dalis apklaustų liudytojų parodė, jog, priešingai D. M., A. A. nemokėjo dirbti kompiuteriu, nė karto nėra paėmęs (duomenys neskelbtini) išduoto kodų generatoriaus, kai tuo tarpu kaltinamasis juo naudodavosi, jungdamasis prie sąskaitų (t. 5, b. l. 15-157, 164-166; t. 10, b. l. 45-51). Laikyti, kad tokie liudytojos parodymai yra neobjektyvūs bei duoti turint tikslą apkalbėti kaltinamąjį, teismas pagrindo neturi. Liudytojos nesieja jokie ryšiai su A. A., ji buvo paprasta (duomenys neskelbtini) darbuotoja, darbas (duomenys neskelbtini) buvo gretutinis su pareigomis (duomenys neskelbtini). Be to, anksčiau (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė T. L. apklausta taip pat parodė, jog pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini) D. M. iš pradžių mokėsi, tačiu jau po kelių mėnesių perėmė iš A. A. dalį pareigų, būtent D. M. ėmė teikti maistpinigių žiniaraščius (tiesa, jau pasirašytus), nurodydavo sportininkų banko sąskaitų duomenis maistpinigių išmokėjimui (t. 6 b. l. 53; t. 10, b. l. 104-106).

Kas liečia liudytojus D. Š. bei B. Š., pažymėtina, kad jų parodymai dėl faktinės situacijos (duomenys neskelbtini) būstinėje nėra informatyvūs. Nors D. Š. buvo, o ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) prezidentas, tačiau pastarasis apie tai, ką realiai darė A. A. ir D. M., pasakojo labiau remdamasis Įstatais, kuriuose yra apibrėžtos generalinio sekretoriaus funkcijos, tačiau ne paties tiesiogiai matyta situacija (duomenys neskelbtini). D. Š. nurodė su generaliniu sekretoriumi bendraudavęs dėl Vykdomajam komitetui pateiktinų klausimų, taip pat jei reikdavo aptarti kažką esminio. Smulkesniais ūkiniais klausimais jie paprastai nediskutuodavo, pats D. Š. daug laiko praleisdavo užsienyje, (duomenys neskelbtini) būstinėje lankydavosi pakankamai retai, su buhalterėmis nebendravo, kas leidžia spręsti, jog pastarasis nebuvo susipažinęs, kaip kasdieninėje veikloje pareigomis buvo pasidalinę A. A. ir D. M. ir ką realiai, o ne pagal įformintas pareigas darė kaltinamasis. Primintina, kad buhalterė A. K. kaip tik akcentavo, jog per visą darbo laiką ji prezidentą D. Š. būstinėje matės vos kelis kartus ir tai iš esmės tik atsitiktinai, pastarasis su ja nė karto nebendravo jokiais finansiniais klausimais. Apklausiamas D. Š. gynėsi A. A. išsakytų teiginių, jog „nuo 2014 m. jo (D. Š.) žodiniu nurodymu D. M. buvo realiai pavesta tvarkyti ir skirstyti (duomenys neskelbtini) skirtas pinigines lėšas”. Teismas negali vienareikšmiškai nuspręsti, ar toks nurodymas realiai buvo išsakytas, tačiau iš liudytojo D. Š. parodymų negalima nepastebėti, kad juose kaltinamasis D. M. ir jo veiksmai įvardijami pakankamai rezervuotai, visą dėmesį perkeliant A. A. Galima numanyti, kad D. Š. proceso metu siekė kuo palankesnės padėties D. M. Pastarasis, kaip (duomenys neskelbtini) prezidentas, net nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nors aišku, kad pinigai kaltinime nurodytiems asmenims buvo pervesti neteisėtai. Teisme D. Š. pasakojo neva daugmaž išsiaiškinęs, kad per maistpinigius buvo apmokėta tiems asmenims, kurie pagal užimamas pareigas negalėjo gauti atlygio tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, pastarajam tokio paaiškinimo pakako, nors jis ir neturėjo jokių objektyvių duomenų, nei kas konkrečiai, nei už kokį darbą gavo (duomenys neskelbtini) lėšas. Beje, kaip galima suprasti, ne be (duomenys neskelbtini) prezidento žinios ir sutikimo kaltinamąjį baudžiamajame procese gina advokatas, kuris yra (duomenys neskelbtini) (duomenys iš (duomenys neskelbtini) internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 136-137). Liudytojas B. Š., ėjęs revizoriaus pareigas, parodė neturintis jokio buhalterinio išsilavinimo, tad dokumentus tikrindavo labiau kaip sportininkas, o ne atitinkamų buhalterinių žinių turintis asmuo. Žiūrėdavo daugiau bendrus reikalavimus – ar yra visi dokumentai, ar jie pasirašyti; jei pats dalyvaudavo varžybose ir žinodavo, kiek jose buvo teisėjų, patikrindavo, ar būtent tiek yra ir žiniaraštyje. Kas liečia žiniaraščiuose nurodytas pavardes, tai jis realiai neturėjo galimybės patikrinti, ar tie asmenys įtraukti tiesiogiai. Kaltinime nurodytų asmenų, išskyrus M. S., nepažįsta. Liudytojui nebuvo žinoma, kaip generalinis sekretorius ir referentas skirstėsi pareigomis, kokius konkrečiai klausimus sprendė D. M. (t. 10, b. l. 39b-40d).

Įvertinus aptartus liudytojų parodymus, galima spręsti, kad nepaisant to, jog kaltinamasis, kurio pareigos buvo įformintos kaip referento, kas formaliai vertinant rodytų, jog tokias pareigas einantis asmuo nėra įgalintas atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, visgi nagrinėjamu konkrečiu atveju laikytina, jog D. M., būdamas referentu, pagal faktiškai susiklosčiusius santykius turėjo teisę duoti privalomus nurodymus (duomenys neskelbtini) buhalteriui. Šioje vietoje teismas kiek koreguoja kaltinimą, akcentuodamas, kad ne tiek dokumentiškai įformintos pareigos, kiek būtent faktiškai tarp kaltinamojo ir generalinio sekretoriaus pareigas ėjusio asmens susiklostę santykiai pasidalinant pareigomis nulėmė tai, jog D. M. įgijo teisę duoti įgalinimus (duomenys neskelbtini) buhalteriui, atitinkamai tokiu būdu galėdamas disponuoti (duomenys neskelbtini) piniginėmis lėšomis. Kaip matyti iš faktinės situacijos, svarbiausi nurodymai buvo duodami buhalterei A. K., kuri kaltinamojo nurodymu pavedimus vykdė ir tais atvejais, kai maistpinigių žiniaraščiuose nebuvo generalinio sekretoriaus parašų. Kitų dviejų buhalterių atlikti mokėjimų pavedimai, kurių bendras skaičius yra gana nedidelis (T. L. yra atlikusi vos 2 pavedimus, o S. E. – 7) buvo vykdomi pagal kaltinamojo tiesiogiai arba jo iniciatyva buhalterijai perduotus maistpinigių žiniraščius su neteisingais duomenimis. Konkrečių faktų, jog tie žiniaraščiai buvo nepasirašyti, nėra (abi liudytojos tokią galimybę atmetė), tačiau esminė aplinkybė išlieka ta pati – kaltinamasis tyčia, siekdamas įgyvendinti savo sumanymą pasisavinti svetimas lėšas, įrašė neteisingus duomenis, kuriuos generalinis sekretorius patvirtino, dėl ko buhalterės, nežinodamos, jog ne visi žiniaraščiuose įvardinti asmenys turi teisę gauti maistpinigius, atliko mokėjimo pavedimus.

Taigi, turėdamas pakankamą veiksmų laisvę, galėdamas duoti privalomus nurodymus buhalterei, kas tuo pačiu suteikė galimybę disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, kaltinamasis D. M., siekdamas asmeninės naudos, pasitelkė savo pažįstamus asmenis, taip pat ir savo šeimos narį, prašydamas pastarųjų leisti atlikti mokėjimo pavedimus į jų banko sąskaitas, tokiu būdu pervedant (duomenys neskelbtini) lėšas, po to tas gautas lėšas mokėjimo pavedimu į asmeninę D. M. sąskaitą arba išgryninus, atgal sugrąžinant kaltinamajam. Pinigai iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos kaltinamojo paprašytiems asmenims buvo pervedami tuos asmenis fiktyviai įtraukiant į maistpinigių žiniaraščius, nurodant esą jie renginiuose dalyvaudavo kaip teisėjai, programų koordinatoriai ar sportininkai, kas realiai neatitiko tikrovei. Teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai buvo apklausti visi kaltinime nurodyti asmenys, per kurių sąskaitas buvo pervedamos (duomenys neskelbtini) lėšos. Nustatyta, kad visi asmenys yra kaltinamojo pažįstami, t. y. su pastaruoju mokęsi vienoje mokykloje (pvz., A. P., A. K.), kartu studijavę (E. L.) arba kuriuos siejo ilgametė draugystė, besitęsianti net ir nuo vaikystės (Ž. T. vaikystės draugas, M. V. kaltinamąjį nurodė pažinojęs daugiau nei dešimtmetį). A. S. buvo pasirinkta kaip draugo M. S. mama, o G. M. yra paties kaltinamojo motina. Iš esmės visi liudytojai, išskyrus G. M., pripažino, kad jokių paslaugų (duomenys neskelbtini) neteikė, o pinigai, kuriuos gavo iš (duomenys neskelbtini), jų sąskaitas pasiekė tik prašant D. M. ir/arba A. A. (tik liudytoja A. S. teigė, kad sąskaitos numerį davė sūnaus M. S. prašymu, ji suprato, kad sūnus per jos sąskaitą gaus atlygį iš (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš didesnės dalies liudytojų parodymų, šie teigė, jog pinigų pervedimo-grąžinimo procese dalyvavo ir A. A. Analizuojant tokius parodymus, galima pastebėti, kad proceso eigoje kai kurių liudytojų pasakojamos aplinkybės iš dalies kito ir tai matyti iš to, kaip apklausami pastarieji savo parodymuose pasakojo apie A. A. Antai, M. V. ikiteisminiame tyrime aiškiai nurodęs, jog būtent D. M. paprašė leidimo į jo banko sąskaitą kaip maistpinigius pervesti iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos pinigus, paskui juos pervedant į D. M. sąskaitą, netgi pažymėjęs, jog D. M. jam paaiškino, kad tie pinigai vėliau vėl sugrįš į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (t. 6, b. l. 75-76), teisme jau nurodė priešingas aplinkybes. Anot jo, tai A. A. paprašė leidimo dėl pinigų pervedimo, teigė esą pastarasis pasakojo, kad to reikia, nes nei jis, nei D. M. kitaip negali gauti pinigų už atliktą papildomą darbą (duomenys neskelbtini). Sutikęs padėti, M. V. teigė A. A. nusiuntęs SMS su savo sąskaitos numeriu, gautus pinigus išgrynindavo ir nunešęs padėdavo juos ant bendro A. A. ir D. M. stalo (t. 10, b. l. 39b-40d). Paprašytas paaiškinti tokius prieštaravimus savo paties parodymuose, liudytojas M. V. nerišliai teigė esą į ikiteisminiame tyrime vykusią apklausą buvo iškviestas netikėtai, jam nepatiko jį apklausinėjusi tyrėja, kuri buvo griežta ir pan. Teismas kaip teisingais vadovaujasi būtent ikiteisminiame tyrime duotais liudytojo M. V. parodymais, kadangi teisme nurodytų skirtingų aplinkybių liudytojas logiškai paaiškinti negalėjo. Parodymų pasikeitimas, matyt, neatsitiktinai sutampa su kaltinamojo D. M. gynybinės pozicijos išsakytomis aplinkybėmis, kas rodo, jog M. V. siekia pagelbėti savo ilgamečiam draugui. Liudytojo teisme duoti parodymai netgi neatitinka objektyvių duomenų – nors teismui pastarasis teigė, jog pinigus grynais visada nešdavo į (duomenys neskelbtini) būstinę ir padėdavo ant A. A. ir D. M. stalo, tačiau banko sąskaitų išrašai rodo, jog nemaža dalis pinigų buvo pervedami į D. M. banko sąskaitą, kas pilnai atitinka M. V. ikiteisminiame tyrime nurodytas aplinkybes. Liudytojas E. L. (kaltinamojo D. M. studijų draugas) ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs esą tai D. M. arba A. A. prašė leidimo pervesti į jo (E. L.) sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšas, o vėliau jas sugrąžinti atgal, teisme jau aiškino esą tokį prašymą išsakė būtent A. A., o D. M. nebent tik buvo šalia (t. 6, b. l. 70-72; t. 9, b. l. 179-183). Liudytojas T. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, jog į jo sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus galėjo grąžinti tiek D. M., tiek A. A. (t. 5, b. l. 177-178; t. 10, b. l. 24-30), nors obejektyvūs duomenys rodo, kad pinigus jis jau kitą dieną pervedė būtent į kaltinamojo sąskaitą (t. 6, b. l. 144-199; t. 7, b. l. 1-141). Ilgametis kaltinamojo draugas Ž. T., į kurio banko sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) lėšos buvo pervestos vieną kartą, aiškino neatsimenantis, ar buvo sulaukęs iš (duomenys neskelbtini) atstovų prašymo pervesti pinigus, tvirtino nieko apie tai nežinantis, tačiau banko sąskiatų išrašas rodo, kad pastarasis (duomenys neskelbtini) lėšas grąžino iš karto, kai tik jas gavo, t. y. tą pačią dieną (t. 6, b. l. 144-199; t. 7, b. l. 1-141), be to, liudytojas pripažino, kad būtent D. M. buvo žinomas jo banko sąskaitos numeris, taip pat paneigė, jog A. A. bent kada būtų prašęs leidimo pervesti pinigus (t. 10, b. l. 24-30). Kas susiję su į G. M. sąskaitą pervestais pinigais, kuriuos pati G. M. teigė gavusi už (duomenys neskelbtini) rezultatų skaičiavimą (t. 6, b. l. 81-82; t. 10, b. l. 24-30), matyti, jog kaltinamasis D. M. dėl į motinos sąskaitą pevestų pinigų iš (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) sąskaitos nebuvo nuoseklus. Iš pradžių nieko konkretaus negalėjęs paaiškinti ir išreiškęs manymą, kad pinigai turėjo būti pervesti už kažkokį tai pastarosios atliktą darbą, kurį ši esą buvo sutarusi su A. A., vėliau kaltinamasis parodė pats pasiūlęs mamai atlikti rezultatų paskaičiavimą, atitinkamai motinos kandidatūrą pasiūlęs ir pačiam generaliniam sekretoriui. Teismo posėdžio metu kaltinamasis teisinosi neva apklausiamas pas tyrėją buvo pasimetęs, susijaudinęs, tyrėja jam darė spaudimą, buvo šališka ir pan. (t. 10, b. l. 179-183). Šioje vietoje tikslinga paminėti liudytojos A. K. parodymus, kurių metu ši teismui teigė, jog žiniaraštyje pamačiusi G. M. pavardę klausė kaltinimojo dėl jos, tačiau pastarasis nė žodžiu neužsiminė, kad tai yra jo motina, priešingai – nurodė, jog tai tik atsitiktinis pavardžių sutapimas (t. 10, b. l. 45-51). Nebetęsiant liudytojų parodymų aptarimo, galima matyti, jog proceo metu liudytojai buvo linkę aplinkybes dėstyti taip, kad jos būtų palankesnės kaltinamajam D. M.; pastarieji į pinigų pervedimo bei grąžinimo procesą bandė įtraukti ir A. A., ypač kas pasimatė teisminio nagrinėjimo metu. Visgi teismas liudytojų parodymais remiasi iš dalies. Laikytina, kad nė vienas iš kaltinime nurodytų asmenų jokių funkcijų (duomenys neskelbtini) neatliko, o pinigai į pastarųjų sąskaitas buvo pervesti tik įgyvendinant D. M. sumanymą pasisavinti (duomenys neskelbtini) lėšas (tiesa, patiems liudytojams to nežinant). Pabrėžtina, kad banko sąskaitų išrašų analizė rodo, jog nė vienas iš liudytojų nė karto iš (duomenys neskelbtini) gautų lėšų nepervedė į A. A. banko sąskaitą. Visais atvejais pinigai buvo pervesti D. M. Tuo tarpu parodymų, kad kitais kartais, kai pinigai buvo grąžinami atiduodant juos grynaisiais, jie buvo perduodami bendrai D. M. ir A. A., padedant ant bendro jų stalo, teismas neturi galimybės nei patvirtinti, nei juos paneigti. Vis dėlto liudytojų parodymų nenuoseklumas, taip pat kaltinamojo prieštaringas pasakojimas dėl motinos D. M. vaidmens, leidžia tikėti, jog kaltinime inkriminuotas piniginių lėšų pervedimas į D. M. sąskaitą yra pastarojo vykdyto sumanymo palaipsniui pasisavinti (duomenys neskelbtini) lėšas dalis, o ne realiai už atitinkamų asmenų vykdytas funkcijas atlikti atsiskaitymai. Beje, atkreiptinas dėmesys į liudytojo A. P. parodymus. Priešingai nei teigė kaltinamasis, šis liudytojas paneigė D. M. parodymus, kad su visais kaltinime nurodytais asmenimis tiesiogiai kalbėjosi A. A., pats jiems viską paaiškindavo ir pan. Liudytojas A. P. aiškiai nurodė, kad banko sąskaitos prašė kaltinamasis, iš (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė būtent į kaltinamojo asmeninę banko sąskaitą ir su A. A. iš viso nėra net bendravęs (t. 9, b. l. 179-183). Kita vertus, net ir pats kaltinamasis neneigia, jog kaltinime nurodyti asmenys (išskyrus, G. M.) į maistpinigių žiniaraščius buvo įtraukiami tuo tikslu, kad pasinaudojant jų sąskaitomis būtų galimybė pervesti (duomenys neskelbtini) pinigus, vėliau juos išgryninti ir susigrąžinti.

Teismai kritiškai vertina D. M. parodymus neva jis anksčiau nurodytu būdu pinigus (tiesa, teisme tvirtino gavęs vos 15 proc. iš kaltinime nurodytos sumos) gavo už savo realiai atliktą darbą, t. y. teisėjavimą, už kurį jam, kaip einančiam pareigas (duomenys neskelbtini) ir gaunančiam darbo užmokestį, negalėjo būti mokamas papildomas atlygis, taip pat ir maistpinigiai. Tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Nenustatyta, jog pagal kaltinime nurodytus maistpinigių žiniaraščius išmokėti pinigai yra bent kokiu būdu susiję su tariamu D. M. teisėjavimu. Matyt, kaltinamasis tokią gynybinę poziciją pasirinko, suprasdamas, kad ji negali būti patikrinta, kita vertus, jo išsakyti argumentai nepaneigia to, jog (duomenys neskelbtini) lėšos buvo pervedamos asmenims, kurie neatliko žiniaraščiuose nurodytų funkcijų ir negalėjo gauti už tai maistpinigių (parodymai dėl G. M. atmetami kaip nepasitvirtinę). Beje, netgi ir kaltinamuoju pasitikėjimą išreiškęs liudytojas D. Š. nepatvirtino, kad pinigai buvo mokami už D. M. teisėjavimą. Anot D. Š., jis išsiaiškino, kad esą visi pinigai (3 623,12 Eur) per D. M. grįžo A. A.

Tikslinga pažymėti, jog D. M. dėl to, kokiu pagrindu gaudavo pinigus ir kokią jų dalį, proceso metu nebuvo nuoseklus. Teisme kategorizavęs esą pats pinigus gavo būtent už teisėjavimą, išskyręs atitinkamą sumą, o kitą dalį tvirtinęs kaip atidavęs A. A., viso ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad jo ir A. A. bendriems pažįstamiems sugrąžinus (duomenys neskelbtini) pinigus, jis viską grynais arba kelis kartus pavedimais perdavė A. A., po ko šis pinigus su juo (D. M.) pasidalindavo pusiau, t. y. pusę sumos už čempionatą gaudavo A. A., kitą pusę – D. M.. Anot jo, pinigai buvo už jo bei A. A. darbą čempionatų bei varžybų metu, pažymėjo vykdęs daug papildomų darbų, be to, dirbo ir komadiruočių metu, už ką negalėjo gauti jokio papildomo atlygio. Įvertinus D. M. parodymų kitimą, tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas nė vienas asmuo, kuris pastarojo nurodomu būdu būtų gavęs pinigus už teisėjavimą ar kitas atliktas paslaugas, taip pat atsižvelgiant į liudytojų A. K., V. B., S. M., A. P. parodymus, objektyvių duomenų nebuvimą dėl to, jog kaltinime nurodytų pinigų pervedimas pagal inkriminuotus dokumentus yra susijęs su kaltinamojo (duomenys neskelbtini) teiktomis paslaugomis, konstatuotina, kad kaltinimas dėl svetimo turto pasisavinimo bei tikrų dokumentų (maistpinigių žiniaraščių) suklastojimo bei jų panaudojimo iš esmės pasitvirtino. Kas liečia kaltinimų turinį, atskiro aptarimo reikalauja tos kaltinimų dalys, kuriose inkriminuotos aplinkybės, susijusios su A. A.

Taigi kaltinimuose pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį inkriminuota, jog D. M. savo siekį įgyti asmeninę naudą bei turėdamas vieningą sumanymą pasisavinti (duomenys neskelbtini) lėšas vykdė, „piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus A. A. pasitikėjimu”, o kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalį papildomai nurodoma, jog „D. M. maistpinigių mokėjimo žiniaraščius su juose įrašytais neteisingai duomenimis apie piniginių lėšų išmokėjimą E. L., M. V., A. K., Ž. T., T. Č., A. P., A. S. ir G. M., pateikė pasirašyti (duomenys neskelbtini) generaliniam sekretoriui A. A., pastarajam piktnaudžiaudamas turimu savitarpio tvirtindamas, kad žiniaraščiuose įrašyti duomenys neva yra teisingi, po ko A. A. apgaulės įtakoje, nieko nesuvokdamas apie D. M. daromą nusikalstamą veiką, pasirašė maistpinigių žiniaraščius”. Būtent dėl šių kaltinimų dalių pats katinamasis ir jo gynėjas išsakė turbūt daugiausiai kritiškų argumentų, kategoriškai tvirtindami, jog A. A. ne tik žinojo, bet dargi pats buvo nusikalstamų veikų sumanytojas bei organizatorius.

Šioje vietoje pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama laikantis nagrinėjimo teisme ribų, apibrėžtų BPK 255 straipsnio 1 dalyje. Konkrečias bylos nagrinėjimo ribas įtvirtina prokuroro surašytas kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Duotuoju atveju valstybinis kaltintojas kaltinimus pareiškė D. M., dėl kaltinamajame akte inkriminuotų kaltinimų byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Priešingai nei buvo teikiamas prašymas, teismas nenustatė kaltinamojo akto trūkumų, sukliudžiusių bylą nagrinėti teisme. Primintina, kad gynyba tuomet aktyviai prašė grąžinti bylą prokurorui, motyvudama tuo, jog į kaltinimą nebuvo įtrauktas A. A. (t. 9, b. l. 159-162). Suprantama, jog teismas, nepradėjęs nagrinėti bylos, neturėjo jokio pagrindo daryti išvadas dėl to, jog nusikalstamų veikų padarymu turi būti kaltinamas dar ir kitas asmuo. Įstatymas apibrėžia veiksmus, kurių teismas turėtų imtis, jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad nusikalstamą veiką visgi gali būti padaręs kitas asmuo. Tokia situacija yra numatyta BPK 257 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog iškilus minimam pagrindui teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Vis dėlto nagrinėjant bylą teisme nebuvo objektyvaus pagrindo pasinaudoti anksčiau nurodyta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata ir laikyti, jog byloje nagrinėjamas veikas gali būti padaręs ir kaltinamojo įvardintas A. A., kuris šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas (ikiteisminio tyrimo metu jo apklausa vykdyta ir BPK 80 straipsnio tvarka). Teismas jau ankstesniais argumentais aptarė tikrąjį D. M. vaidmenį (duomenys neskelbtini), taip pat pasisakė ir dėl A. A., su kurio žinia būtent kaltinamajam buvo suteikta galimybė ir teisė realiai tvarkyti bei skirstyti pinigines lėšas, skirtas maistpinigiams. Tokia išvada padaryta įvertinus liudytojų parodymus. Kas liečia kaltinimų dalį dėl to, jog A. A. nebuvo žinomos aplinkybės dėl žiniaraščiuose įrašytų melagingų duomenų, tai, kad pastarasis buvo paveiktas kaltinamojo apgaulės, buvo piktnaudžiaujama jo pasitikėjimu, nieko nesuvokė apie kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką, negalima nepaminėti kaltinamojo parodymų, kuriuose šis tvirtina, jog, vykdydamas susitarimą su A. A., jam grąžindavo išgrynintus pinigus, iki 2014 m. tą kelis kartus darė atlikdamas mokėjimo pavedimus. Pasak D. M., kartą mokėjimo paskirtyje jis nurodė, jog A. A. pervedami pinigai yra „maistpinigiai”, dėl ko gavo nuo pastarojo pylos, tad vėliau pavedimuose mokėjimo paskirtyje nurodydavo „skolos grąžinimas”. Po 2014 m. mokėjimo pavedimų išvis nebeatlikdavo, nes A. A. tą daryti uždraudė, sakė, jog tokią informaciją pamatys VMI ir įvertins kaip neapmokestinamas pajamas (t. 8, b. l. 4-5; t. 10, b. l. 81-87). Tai, jog kaltinamasis išties yra atlikęs minimus pinigų pervedimus, patvirtina jo pateikti duomenys - mokėjimų nurodymai. Iš jų matyti, kad nuo 2013-06-26 iki 2014-04-17 D. M. per 5 kartus pervedė A. A. iš viso 644 Eur (2 226 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad pervedami pinigai yra „skola”, „skolos grąžinimas”, „atsiskaitymas”, vienu atveju „maistpinigiai” (t. 8, b. l. 25, 27, 29, 31, 32). Taip pat yra anksčiau minėti liudytojų parodymai, kuriuose nurodoma, jog A. A. prašė leidimo pasinaudoti banko sąskaita, pervedant į ją pinigus, vėliau juos išgryninti ir grąžinti atgal, liudytojų nurodytos aplinkybės, jog grąžindami pinigus grynais padėdavo juos ant bendro A. A. ir D. M. stalo (abiejų akivaizdoje). Nors teismas tokius liudytojų parodymus ir nevertino kaip paneigiančius D. M. kaltę, tačiau atitinkami prieštaravimai liko nepašalinti, kas, vertinant kaltinime inkriminuotas aplinkybes dėl A. A., neturėtų likti nepastebėtos. Be to, tam tikrų klausimų kelia ir paties A. A. parodymai, tvirtinant, jog jis maistpinigių žiniaraščių dažniausiai nepasirašinėdavo visus metus ir tik metų gale, paprastai prieš atvažiuojant revizoriui, sudėdavo visus parašus; viskas vykdavo labai gretai – D. M. jam atnešdavo dokumentų segtuvus ir jis neskaitydamas jų (taip pat ir žiniaraščių) pasirašydavo (t. 5, b. l. 60, 6768; t. 10, b. l. 64-75). Tai, kad A. A. neskaitydavo D. M. pasirašymui teikiamų dokumentų, patvirtino apklausiami anksčiau nurodyti liudytojai, tačiau nėra pilnai aišku, ar jis išties visus metus nematydavo žiniaraščių ir jų nepasirašydavo. Šioje vietoje natūraliai kyla klausimas, kokiu pagrindu tuomet kaltinime nurodytų asmenų sąskaitas pasiekdavo (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos. Apklausta kaip liudytoja buhalterinę apskaitą tvarkiusi A. K. akcentavo, jog (duomenys neskelbtini) nebuvo iš esmės jokios vidaus tvarkos. Anot liudytojos, prezidentas D. Š. būstinėje nesilankė, A. A. jokių sprendimų nepriiminėjo, tuo tarpu D. M., kuris buvo ruošamas kaip pamaina generaliniam sekretoriui, viskam vadovavo ir viską tvarkė. Esant tokiai situacijai, ji, vydydama D. M. nurodymus, atlikdavo mokėjimo pavedimus pagal maistpinigių žiniaraščius, kuriuos sudarydavo pagal jo atneštus sąrašus su pavardėmis. Būdavo taip, kad mokėjimų pavedimus atlikdavo nors žiniaraščiuose ir nebūdavo generalinio sekretoriaus A. A. parašų; pastarasis žiniaraščius pasirašydavo po 2-3 mėnesių (t. 10, b. l. 45-51). Tokiu būdu A. K. tik iš dalies patvirtino A. A. teiginius dėl žiniaraščių pasirašymo laiko. Ankstesnės buhalterės T. L. ir S. E. apklausiamos apskritai paneigė žiniaraščius priimdavusios be atsakingo asmens parašų, teigė atitinkamai be jų nevykdžiusios ir pavedimų (t. 10, b. l. 104-106, 128-134). Nors išdėstytos aplinkybės dėl D. M. atliktų mokėjimų į A. A. sąskaitą bei aptartų prieštaravimų ir nesudaro pakankamo pagrindo kreiptis į prokurorą su pranešimu, jog šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas gali būti padaręs dar vienas asmuo, tačiau neturint galimybės pašalinti abejonių, teismo vertinimu, tikslinga eliminuoti iš kaltinimo aplinkybes, inkriminuotas, jog buvo piktnaudžiaujama A. A. pasitikėjimu (kaltinime pagal BK 183 straipsnio 1 dalį), taip pat tai, kad A. A., būdamas apgaulės įtakoje, nieko nesuvokdamas apie D. M. daromą nusikalstamą veiką, pasirašė maistpinigių žiniaraščius (kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalį).

Be to, kaltinimas koreguotinas dar ir dėl sekančių aplinkybių. Kaip matyti, kaltinime dėl svetimo turto pasisavinimo inkriminuota, jog kaltinamasis dalį mokėjimo pavedimų atliko pats, t. y. nuo 2012-09-13 iki 2015-09-28, naudodamasis turimu banko kodų generatoriumi, prisijungė prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, atliko mokėjimo pavedimus, mokėjimo paskirtyje nurodydamas mokėjimo pagrindą „maistpinigiai“. Kaltinamasis D. M. su tokia kaltinimo dalimi kategoriškai nesutiko ir tvirtino neatlikęs nė vieno pavedimo, pabrėžė neturėjęs jokios galimybės prisijungti prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų, disponuoti generatoriumi (t. 10, b. l. 81-87). Apklaustos kaip liudytojos A. K. ir T. L. nurodė priešingas aplinkybes. Abiejų teigimu, kodų generatorius gulėjo laisvai prieinamas (neužrakintame stalčiuje) ir kaltinamasis turėjo galimybę jį paimti bei jungtis prie sąskaitų. Nors T. L. pažymėjo pati tiesiogiai tokio fakto nemačiusi, tačiau A. K. parodė, kad kaltinamasis nesislėpdamas imdavo generatorių, sakydavo, jog jam reikia sutikrinti likučius, padaryti pavedimus (t. 10, b. l. 45-51, 104-106). Taip pat abi minėtos liudytojos (kaip, beje, ir kiti byloje apklausti asmenys) patvirtino, jog A. A. kompiuteriu naudotis nemokėjo, dėl ko pats jis niekaip nebūtų sugebėjęs elektroninės bankininkystės būdu prisijungti prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų.

Nepaisant tokių parodymų, kurių pagrindu galima daryti prielaidą D. M. turėjus galimybę pasinaudoti banko kodų generatoriumi ir prisijungti prie (duomenys neskelbtini) sąskaitų bei atlikti mokėjimo pavedimus, toks manymas savaime dar nėra pakankamas asmens kaltei pagrįsti. Darant apkaltinančias išvadas turi būti surinkti objektyvūs, aiškūs ir patikimi įrodymai, ko šiuo atveju nėra. Nenustatytos konkrečios aplinkybės, kurioms esant D. M. galėjo prisijungti prie dviejų (duomenys neskelbtini) sąskaitų, nėra įrodymų (tik prielaida), kad jis tą apskritai padarė. Iš objektyvių bylos duomenų matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų buvo atlikti pavedimai į kaltinime nurodytų asmenų sąskaitas ir teismas savo ruožtu neturi pagrindo laikyti, kad mokėjimo pavedimus atliko ne už buhalterinę apskaitą, taip pat ir mokėjimo pavedimų vykdymą atsakingos buhalterės, o kaltinamasis D. M. Beje, apklausta liudytoja S. E. net ir nenurodė, jog kaltinamasis būtų galėjęs pasinaudoti kodų generatoriumi, juo labiau jį imdavęs. 2013-04-03 – 2014-02-28 laikotarpiu už buhalterinę apskaitą atsakinga buvusios S. E. fizinė darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) sąjungos patalpose, D. M. jos kabinete nesilankydavo, juo labiau neturėjo galimybės imti kodų generatorių (t. 10, b. l. 128-134). Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinime yra išskirti du laikotarpiai, t. y. laikotarpyje nuo 2012-09-12 iki 2015-09-28 inkriminuojama D. M. jungusis prie sąskaitų ir pačiam atlikus mokėjimo pavedimus, o laikotarpyje nuo 2014-03-03 iki 2015-09-28 davus nurodymus buhalterei A. K. atlikti pinigų mokėjimo pavedimus. Tokie inkriminuoti laikotarpiai kelia dviprasmiškumų, kadangi, kaip galima suprasti, tam tikrą laikotarpį, t. y. nuo 2014-03-03 (A. K. darbo pradžios) iki 2015-09-28 D. M. kaltinamas tiek pats jungęsis prie sąskaitų ir daręs pavedimus, tiek ir davęs atitinkamus nurodymus buhalterei A. K., juo labiau, jog iš tolesnės kaltinimo dalies galima suprasti, kad nuo 2014-03-03 iki 2015-09-28 visus mokėjimo pavedimus atliko būtent A. K. Teismas šioje vietoje kaltinimo aplinkybes tikslina sekančiai: atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamų įrodymų konstatuoti D. M. prisijungus prie (duomenys neskelbtini) sąskaitų ir pačiam atlikus mokėjimo pavedimus, teismas šias aplinkybes šalina iš kaltinimo. Laikytina, jog kaltinamasis, įgyvendindamas sumanymą pasisavinti (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, mokėjimo žiniaraščius su neteisingais duomenimis teikė buhalterėms A. K., T. L. ir S. E. (pastarajai dokumentai buvo teikiami ne tiesiogiai, o per (duomenys neskelbtini)), po ko buhalterės pagal turimus žiniaraščius atliko mokėjimo pavedimus nurodytiems asmenims. Duomenų, kad kaltinime inkriminuotus pavedimus atliko ne buhalterės, nėra. Dėl įvardintų priežasčių kaltinime tikslinga nurodyti atskirus laikotarpius (pagal buhalterių darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini)), kuriais D. M. teikdavo maistpinigių žiniaraščius mokėjimų pavedimams atlikti. Anksčiau nurodyti patikslinimai nekeičia kaltinimo esminių aplinkybių, neapsunkina kaltinamojo teisinės padėties, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip tik buvo aiškinamasi visas anksčiau nurodytas aplinkybes.

Taigi anksčiau išdėstytų, teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog D. M. pasisavino (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas bei suklastojo maistpinigių žiniaraščius, įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis, tariamai turėjusius teisę gauti iš (duomenys neskelbtini) maistpinigius, po ko, siekdamas piniginių lėšų išmokėjimo, maistpinigių žiniaraščius panaudojo pateikdamas juos buhalterinę apskaitą tvarkančioms buhalterėms, nieko nežinančios apie nusikalstamą D. M. sumanymą. Tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo susiklosčiusi neigiama praktika mokant maistpinigius ir pagal nepasirašytus žiniaraščius (A. K. atveju), nesumenkina D. M. veiksmų. Abiejų nusikalstamų veikų atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, padaryti kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (kaltinamojo veiksmai suklastojus tikrus dokumentus bei juos panaudojus buvo priemonė siekiant pagrindinio tikslo – pasisavinti (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme buvo teikiamas prašymas atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį motinos žinion (t. 8, b. l. 39; t. 10, b. l. 77).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis D. M. anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (t. 8, b. l. 121-122), kas reiškia esant išpildytą pirmąją laidavimo institutui būtiną sąlygą. Anksčiau nurodytos įstatymo įtvirtintos sąlygos, susijusios su žalos atlyginimu (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 4 punkto dalis), nagrinėjamoje byloje nėra aktualios, kadangi kaltinamajam nebuvo reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą. Civilinio ieškinio nepareiškė nei (duomenys neskelbtini), nei valstybinis kaltintojas BPK 167 straipsnio 2 dalies pagrindu iniciavęs ikiteisminį tyrimą (t. 9, b. l. 4). Taigi nepaisant to, jog kaltinamasis ir pasisavino (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, šiame procese neturėjo pareigos atlyginti padarytą žalą. Tai, jog kaltinamasis, žinodamas, jog lėšos yra pasisavintos, pats neparodė iniciatyvos turtą grąžinti, galima vertinti nebent analizuojant, kiek nuoširdus yra pastarasis, t. y. svarstant 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą. Nagrinėjamu atveju būtent minėta sąlyga reikalauja platesnio aptarimo.

Analizuojant įstatyme įtvirtintos sąvokos „visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką“ turinį, būtina pažymėti, jog laidavimo institute prisipažinimas turi būti besąlyginis, o gailėjimasis nuoširdus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., nutartis Nr. 2K-84-210). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką ir pan. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo parodymų turinys neleidžia konstatuoti, jog kaltinamasis D. M. besąlygiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Iš pastarojo parodymų matyti, jog kaltinamasis jam pareikštus kaltinimus pripažino tik iš dalies, iš esmės didesnę dalį kaltinimų aplinkybių jis apskritai neigė. Kaip galima matyti iš teisme duotų parodymų turinio, D. M. tikino pinigų nesisavinęs, maistpinigius gavo esą už realiai atliktas paslaugas (teisėjavimą) ir savo kaltę įžvelgė tik tame, kad apmokėjimą už padarytą darbą gavo, pasinaudojant netinkamu „pinigų paėmimo metodu“. Be to, kaltinamasis pripažino tik dalį kaltinime inkriminuotos sumos (400-500 eurų), likusius pinigus teigė tik perdavęs A. A. Taip pat neigė atlikęs veiksmus iki 2014 m. (aiškino iki nurodyto laikotarpio netgi nieko nežinojęs apie tai, kad pinigai išmokami per trečiuosius asmenis, kita vertus, tuo pačiu įrodinėjo mokėjimų pavedimais grąžindavęs A. A. pinigus, kas vyko tik iki 2014 m.), išreiškė poziciją dokumentų neklastojęs ir pan. (t. 10, b. l. 81-87). Nebedėstant tolesnių parodymų, detaliai užfiksuotų teisiamojo posėdžio protokole, akivaizdu, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, o tai savo ruožtu reiškia, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytos visos būtinosios sąlygos, neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta konkrečių sąlygų visuma, dėl ko atitinkamai nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai, jog teismas pašalino iš kaltinimo tam tikras aplinkybes, susijusias su A. A., taip pat kaip neįrodytą laikė kaltinimo dalį dėl to, jog pats kaltinamasis, naudodamasis kodų generatoriumi, jungėsi prie (duomenys neskelbtini) sąskaitų ir atliko mokėjimo pavedimus, niekaip nekeičia kaltinamojo D. M. parodymų vertinimo anksčiau nurodytos būtinosios laidavimo instituto sąlygos atžvilgiu.

Dėl nurodytų priežasčių plačiau neanalizuotinas G. M. (beje, ji šioje byloje yra liudytoja, davė parodymus, kuriuos teismas laikyti pagrįstais ir patikimais negalėjo) tinkamumo būti laiduotoja klausimas, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Dėl bausmės

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Analizuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, teismas iš esmės aptarė aplinkybes, rodančias, jog kaltinamojo pozicija jam pareikštų kaltinimų atžvilgiu nelaikytina kaltės pripažinimu.

Skirdamas D. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. M. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, kurie abu priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis), abi nusikalstamos veikos baigtos, atliktos tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: D. M. praeityje neteistas (t. 8, b. l. 121-122), administracine tvarka baustas (t. 8, b. l. 123-133), einantis (duomenys neskelbtini) pareigas, šioje byloje kaip liudytojo apklausto D. Š. pateiktoje charakteristikoje kaltinamasis apibūdinamas teigiamai (t. 10, b. l. 80), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 8, b. l. 134, 135).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. M. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti tokios bausmės rūšies vidurkį (taikytina BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu; už nesunkų nusikaltimą - iki 500 MGL dydžio bauda). Pažymėtina, jog valstybinis kaltintojas už abi nusikalstamas veikas prašė skirti laisvės atėmimo bausmes, atidedant jų vykdymą. Su tokia prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi teismas, anaiptol, negali sutikti. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, vadinasi, yra pilnas pagrindas svarstyti švelniausių įstatymo numatytų bausmės rūšių parinkimą. Šiuo atveju gi buvo siūloma skirti griežčiausią bausmės rūšį, tokio pasirinkimo iš esmės nemotyvuojant. Kaip minėta, kaltinamasis praeityje nė karto neteistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra dirbantis, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai laiko, dėl ko yra visi pagrindai skirti finansinio pobūdžio bausmės rūšį (taikytinas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis).

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

Valstybinis kaltintojas prašė konfiskuoti iš kaltinamojo D. M. nusikalstamu būdu pasisavintas svetimas, (duomenys neskelbtini) priklausančias, lėšas, t. y. 3 623,12 Eur.

BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, vadovaujantis nurodytomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. M. nusikalstamais veiksmais pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas - iš viso 3 623,13 eurų. Ši pasisavinta pinigų suma yra gauta iš nusikalstamos veikos, t. y. yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi civilinis ieškinys nebuvo pareikštas ir tokiu būdu žala atlyginta nebus, nusikalstamos veikos rezultatas privalo būti konfiskuotas - šiuo atveju išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Dėl kitų klausimų

D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 9, b. l. 74-80).

Daiktų, turėjusių reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamas veikas, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą.

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir paskirti D. M. galutinę subendrintą 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išieškoti iš D. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 623,12 (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus dvylika euro centų).

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.