Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-535-372/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-12
Bylos Nr.: 2A-535-372/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-01156-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas: UAB „Melisos vaistinė“
Ieškovas: Akmenės rajono savivaldybės administracijos

Kategorijos

121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja: B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-535-372/2013

Teisėja: V. Valantienė Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01156-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Melisos vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-77-440/2013 pagal ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Melisos vaistinė“ dėl skolos už patalpų nuomą ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 47339,41 Lt nuompinigių už laikotarpį nuo 2012-01-11 iki 2012-04-30 ir 5923,20 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2012-02-11 iki 2012-12-05 priteisimo. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012-01-11 ieškovė ir atsakovė sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. TPP-1. Pagal Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SS-14 1 punktą atsakovei patalpos išnuomotos 5 metams, 2 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 12993,12 Lt nuompinigių per mėnesį, nuompinigius mokant kas mėnesį, prieš prasidedant mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. Sutartyje numatyta, kad atsakovė privalo mokėti 0,05 % delspinigių nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė matė, kad sutartyje nėra nuostatų dėl nuomininko atleidimo nuo nuomos mokesčio patalpų pritaikymo ūkinei veiklai vykdyti, dėl to pretenzijų nereiškė. Pasirašius sutartį bei perdavimo ir priėmimo aktą, patalpos buvo perduotos atsakovei. Atsakovė, apžiūrėjusi patalpas, nereiškė pretenzijų dėl to, kad patalpos nepritaikytos veiklai vykdyti, ir neprašė, jog ieškovė pritaikytų patalpas ar atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, ar patalpų pritaikymo išlaidas išskaičiuotų iš nuomos mokesčio, ar nutrauktų sutartį šalių sutarimu. Atsakovė 2012-01-16 prašė ją atleisti nuo nuomos mokesčio ne ilgiau kaip trijų mėnesių laikotarpiui dėl patalpų pritaikymo veiklai, tačiau ieškovė atsakovės prašymo netenkino ir nurodė atsisakymo priežastis. Atsakovė nemokėjo ieškovei sulygto nuomos mokesčio ilgiau nei du mėnesius, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 13.3 puntu, raštu įspėjo atsakovę, kad vienašališkai nutraukus sutartį, jei atsakovė nesumokės nuomos mokesčio. Atsakovė ir toliau nemokėjo nuomos mokesčio, motyvuodama tuo, kad ieškovo išnuomotos patalpos nebuvo pritaikytos atsakovės veiklai vykdyti. Ieškovė 2012-04-30 vienašališkai nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotos patalpos nėra tinkamos sutartyje numatytai veiklai vykdyti, t. y. vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veiklai vykdyti, nes neatitinka Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 ir 37 straipsnių, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-01-07 įsakymu Nr. V-7 „Dėl reikalavimų vaistinėms patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai vaistinėms), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-06-15 įsakymu Nr. V-494 „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Geros praktikos nuostatai), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1998-08-25 įsakymu Nr. 342/482 „Dėl specialiųjų reikalavimų patalpoms, kuriose gaminamos, laikomos į II ir III sąrašus įtrauktos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, verčiamasi jų didmenine ir mažmenine prekyba, aprašo patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai patalpoms) reikalavimų. Vaistinės ar jos filialo plotas, neįskaitant vaistų gamybos laboratorijos ploto, negali būti mažesnis kaip 60 kv. m. Ieškovė atsakovei realiai išnuomojo iš viso 50 kv. m bendro ploto patalpas. Ieškovės išnuomotos patalpos neatitinka keliamų reikalavimų dėl patalpų langų ir durų bei dėl patalpų apsaugos sistemos įrengimo. Ieškovė Nuomos sutartimi išnuomojo patalpas, kurių būklė ir išplanavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir Nuomos sutarties sąlygų dėl paskirties, kuriai šios patalpos buvo išnuomotos. Atsakovė sutiko atlikti statybos darbus, būtinus išnuomotoms patalpoms pritaikyti, naudoti pagal paskirtį, jei ieškovė atleistų atsakovę nuo nuomos mokesčio mokėjimo patalpų remonto metu, tačiau šį pasiūlymą ieškovė atmetė. Ieškovė, remiantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2011-12-07 sprendimu Nr. T-253 patvirtinto aprašo 36 punktu, turėjo teisinę galimybę inicijuoti ne tik sutikimo ir leidimo atsakovui atlikti patalpų remonto statybos darbus svarstymo procesą, bet ir klausimą dėl atsakovės atleidimo nuo nuomos mokesčio už patalpų nuomą iki patalpų remonto, kurio tikslas pritaikyti patalpas vaistinės veiklai, pabaigos. Pažymi, kad atsakovė niekada nėra prašiusi ar reikalavusi iš ieškovės atlyginti patalpoms pritaikyti patirtas išlaidas. Mano, kad atsakovė, vadovaudamasi LR CK 6.207 str. 2 d., turėjo teisę sustabdyti savo prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą iki tol, kol ieškovė tinkamai įvykdys savąją prievolę perduoti tinkamos kokybės patalpas arba bent jau sudarys tinkamas sąlygas Nuomos sutarčiai vykdyti, t. y. kreipsis į Akmenės rajono savivaldybę dėl sutikimo ir leidimo atlikti Patalpų remonto darbus bei dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė Akmenės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo UAB „Melisos vaistinė“ 47339,41 Lt nuomos mokestį ir 5923,20 Lt delspinigius. Priteisė iš atsakovo UAB „Melisos vaistinė“1598 Lt žyminį mokestį ir 21,90 pašto išlaidas valstybei.

Teismas, nustatęs, kad atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, jog ji būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl patalpų kokybės iki sutarties sudarymo, padarė išvadą, kad patalpų išplanavimas ir patalpų būklė yra akivaizdūs ir atsakovė turėjo ir galėjo iš karto pastebėti šiuos „trūkumus“, tiek analizuodama nuomojamų patalpų schemą, tiek apžiūrėjusi patalpas.

Teismas, atsižvelgęs į nuomos sutarties sąlygas ir įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad UAB „Melisos vaistinė“ iš esmės siekia pakeisti nuomos sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio mokėjimo, remiantis CK 6.204 str., t. y. sutarties vykdymo laikotarpiu iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Be to, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, praėjusį laiko tarpą nuo sutarties sudarymo iki kreipimosi, sprendė, kad patalpų būklė sudarant Sutartį ir po to liko tokia pati, kokia buvo paskelbus jų nuomos konkursą, t. y. ji nepasikeitė. Todėl teismas padarė išvadą, kad nebuvo CK 6.204 str. numatytų sąlygų, dėl kurių atsakovė būtų galėjusi inicijuoti Sutarties keitimą remiantis šiuo pagrindu. Todėl vienašališką atsakovės sprendimą nemokėti nuomos mokesčio teismas laikė neteisėtu, kadangi nei galiojantys teisės aktai, nei Sutartis nesuteikė teisės atsakovei nemokėti nuomos mokesčio.

Teismas nurodė, kad Aprašo 36 punkto formuluotėje nuomininko atleidimas nuo nuomos mokesčio remonto laikotarpiu nėra siejamas su veiklos vykdymu nuomos objekte, t. y. nuomininkas gali būti atleistas nuo nuomos mokesčio, nepriklausomai nuo to ar jis turto remontą atlieka siekdamas pritaikyti turtą veiklai vykdyti, kai veiklos dar nevykdo, ar jis remontuoja turtą patalpose, kuriose jis jau vykdo veiklą. Pabrėžė, kad minėtame punkte yra vartojama „atlieka turto remontą“, todėl teismas sprendė, kad pagrindinė sąlyga, su kuria siejamas atleidimas nuo nuomos mokesčio, yra remonto atlikimas nuomininko sąskaita. Pagal savo prigimtį Aprašo 36 punktu siekiama kompensuoti nuomininkui už tai, kad nuomininkas negali naudotis patalpomis, tuo laikotarpiu, kai remontuojamas turtas. Aprašo 36 punkte numatyta galimybė atleisti nuomininką nuo nuomos mokesčio mokėjimo turto remonto metu, tačiau tai yra tik Akmenės rajono savivaldybės tarybos teisė, o ne pareiga. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 36 punktas teisę atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo suteikia Akmenės rajono savivaldybės tarybai, tačiau atsakovei atsisakymą taikyti Aprašo 36 punktą pateikė Akmenės rajono savivaldybės administracija. Teismas, atsakydamas į atsakovės teiginį, kad atsakovės prašymas atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo nebuvo svarstytas Akmenės rajono savivaldybės administracijoje, nors raštas buvo adresuotas keliems adresatams, nes ieškovė nepateikė šio klausimo svarstyti Akmenės rajono savivaldybės tarybai, tai rodo ieškovės nesąžiningumą, nenorą bendradarbiauti Sutarties vykdymo laikotarpiu, pažymėjo, kad LR administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. 1 d. numato galimybę apskųsti viešojo administravimo subjekto (pareigūno) neveikimą, tačiau, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pradėjusi administracinę procedūrą, siekdama apginti savo galimai pažeistą teisinį interesą ar kreipusis pati į Akmenės rajono savivaldybės tarybą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė netinkamai aiškina CK 6.483 str. nuostatas. Minėtame straipsnyje įtvirtinta nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą nėra absoliuti, nes CK 6.483 str. 2 d. ir 6.485 str. 5 d. yra įtvirtintos išimtys. Teismas, nustatęs, kad atsakovė nesilaikė sąžiningo, rūpestingo ir atidaus asmens standarto, kuris įtvirtintas civilinėje teisėje, sprendė, kad remiantis CK 6.485 str. 5 d. nuomotojas (ieškovė) neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti turtą, t. y. patalpas, sprendė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo stabdyti prievolės vykdymą – mokėti nuomos mokestį.

Teismas, atsakovės teiginius, kad patalpų pritaikymas vaistinės veiklai vykdyti būtų laikomas kapitaliniu remontu laikė nepagrįstais, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. bei teismų praktiką nuomojamo turto pritaikymas veiklai vykdyti laikomas einamuoju remontu. Pagal Sutartį 9.2 punktą einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas. Byloje nėra duomenų, kad nuomojamoms patalpoms reikėtų atlikti kapitalinį remontą, atitvaros pastatymas, atsižvelgiant į konkrečias nurodytas aplinkybes, bylos duomenis, teismo nuomone, negali būti prilyginamas kapitaliniam remontui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Melisos vaistinė“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Apeliantės nuomone, teismas Aprašo 36 punkto nuostatas aiškino visiškai formaliai, neatsižvelgęs į konkrečias faktines ginčo aplinkybes, t. y. teismas nurodė, kad tik jau vykdant remonto darbus patalpose, apeliantė gali įgyti teisę prašyti atleisti ją nuo nuomos mokesčio mokėjimo, neatsižvelgė į CK 6.158 str. įtvirtintą reikalavimą šalims sutartis vykdyti vadovaujantis dalykine praktika. Toks Aprašo 36 p. aiškinimas suponuoja, kad asmuo, išsinuomojęs savivaldybei priklausančias patalpas, kurios nėra tinkamos veiklai vykdyti, negali iš anksto, prieš pradedant remonto darbus, įvertinti, ar jam bus kompensuota už tai, kad jis negali naudotis patalpomis.Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad „Aplinkybė, jog atsakovė nesiekė apginti galimai pažeistą interesą iki šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme, iš dalies rodo jos nerūpestingumą ir aplaidų rūpinimąsi savo teisėmis“. Be to, teismas, darydamas išvadas apie netinkamą atsakovės teisių įgyvendinimą, negalėjo vadovautis Akmenės rajono savivaldybės tarybos reglamento 110 punkto nuostatomis, nes minėtas reglamentas šalių susirašinėjimo metu dar negaliojo, todėl atitinkamos reglamento nuostatos negalėjo būti taikytos kaip neva nurodančios netinkamus apeliantės veiksmus. Taigi apeliantės pateikti raštai, kurie buvo adresuoti tiek Akmenės rajono savivaldybės direktoriui, tiek Akmenės rajono savivaldybės merui, turi būti laikomi tinkamai pateikti.Sutartis tarp apeliantės ir ieškovės buvo sudaryta prisijungimo būdu, pasirašant standartinę, ieškovės sudarytos ir patvirtintos formos, savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį. Sudarant Sutartį šalių valia nebuvo derinama ir jos nuostatos nebuvo keičiamos atsižvelgiant į apeliantės interesus. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutarčių, sudaromų prisijungimo būdu, sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Todėl apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovė, išsinuomodama patalpas, veikė tik savo rizika.Teismo išvada, kad apeliantė 2012 m. sausio 16 d. raštu iš esmės kreipėsi dėl Sutarties pakeitimo, kadangi juo siekiama modifikuoti Sutarties nuostatas, yra nepagrįsta. Teismas, nepateikė tinkamos motyvacijos, kodėl toks apeliantės kreipimasis, remiantis teisės akto suteikta galimybe, nesuteikia galimybių modifikuoti sutartį, t. y. taikyti CK 6.204 str. nuostatas. Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad CK 6.483 str. 2 d. ir CK 6.485 str. 5 d. nustatytos išimtys, pagal kurias šalys gali sulygti daikto su trūkumais perdavimą, panaikina nuomotojo pareigą garantuoti daikto tinkamumą naudoti. CK numato šalių teisę sutartimi susitarti, jog išnuomojamas daiktas yra su trūkumais (CK 6.483 str. 2 d.), o taip pat, įtvirtina garantiją nuomotojui, jog nuomininkas negali ginčyti akivaizdžių daikto trūkumų (CK 6.485 str. 5 d.). Tačiau tokia situacija, apeliantės nuomone, nėra ir negali būti suprantama kaip panaikinanti ieškovo atsakomybę dėl daikto netinkamumo naudoti.Teismas nurodė, kad „vienašališkas atsakovės sprendimas nemokėti nuomos mokesčio laikytinas neteisėtu, kadangi nei galiojantys teisės aktai, nei sutartis nesuteikia teisės atsakovei nemokėti nuomos mokesčio“. Teismas šią poziciją grindė CK 6.207 str. 2 d. nuostatomis ir teismų praktika, reguliuojančia savigynos institutą, tačiau apeliantė pažymi, kad pagal šių normų taikymą, teismas neatsižvelgė į objektyvias faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad iš apeliantės prašymų neaišku, konkrečiai kokia statinio statybos rūšį pagal nustatytus reikalavimus vaistinėms ir esamą nuomojamų patalpų būklę, privalėjo įgyvendinti apeliantė. Prašymai dėl statybos leidimų išdavimo pateikiami atsižvelgiant į statinio statybos rūšį. Apeliantė 2012-01-16 rašte Nr. 01/16-1 pateikia informaciją, kad patalpas savo lėšomis reikia pritaikyti (atlikti remontą) sutartyje nurodytai veiklai vykdyti, tačiau prašymų dėl statybos leidimų ar sutikimų vykdyti statybą, nepateikia. Kokios rūšies remontą numatoma atlikti- nenurodoma. 2012-04-20 raštu Nr. Nr. 04/20-1 atsakovė prašo išduoti būtinus dokumentus, tačiau vėl nenurodo, kokius darbus atliks, nes nuo to priklauso ir tolimesnė statybą leidžiančių dokumentų prašymo pateikimo, leidimų išdavimo procedūra. 2012-01-26 ieškovės pateiktas atsakovei atsakymas Nr. S-243(10.10) atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyto administracinio sprendimo požymius, todėl nepagrįsta apeliantės pozicija dėl negalimumo apskųsti minėto sprendimo. Apeliantė iki sutarties pasirašymo ir patalpų perėmimo metu nepateikė ieškovei jokių reikalavimų, pastabų, pretenzijų dėl patalpų būklės. Aprašo 36 punkto lengvatinės nuostatos taikomos tada, kai patalpose vykdant veiklą negalima naudotis turtu pagal paskirtį, t. y. kai nuomininkas savo lėšomis atlieka turto remontą ir dėl to negali naudotis turtu, taip pat ir dėl kitų priežasčių. Apeliantė jokios veiklos ir jokio remonto patalpose nevykdė, sutartis ar kiti aktai neįpareigojo Savivaldybės tarybos apeliantę atleisti nuo nuomos mokesčio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Kolegija daro išvadą, kad apeliantė ir bylos nagrinėjimo metu, ir apeliaciniame skunde iš esmės analizuoja ir reiškia pretenzijas dėl šalių sudarytos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš teismui pateikto ir įsiteisėjusio Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo (1 t., b. l. 103–105), sutarties nutraukimo pagrįstumo klausimas jau išspręstas. Šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje buvo priteisti nuompinigiai ir delspinigiai, nebėra pagrindo analizuoti kitų aplinkybių, išskyrus nuompinigių mokėjimo klausimą. Šalių sudarytoje Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė įsipareigojo mokėti nuompinigius – 12993,12 Lt per mėnesį. Ši sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuomotojos Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A-356 (1 t., b. l.8) . Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė sumokėjo nuompinigius, nors tai buvo imperatyvi jos pareiga (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuomotoja Akmenės rajono savivaldybės taryba savo sprendimu atleido apeliantę nuo nuompinigių mokėjimo, kaip tai galėjo būti daroma pagal Akmenės rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo 36 punktą (1 t., b. l .42). Pati apeliantė pripažino, kad neatliko konkrečių statybos darbų (1 t., b. l. 110), o tai reiškia, kad jai negali būti taikomas minėtas Aprašo 36 punktas. Aprašo 35 punkte nurodyta, kad nuomininkui neatlyginama už patalpų pagerinimą. Pasirašydama sutartį, apeliantė negalėjo tikėtis, kad nuomotojas neabejotinai suteiks jai nuompinigių mokėjimo nuolaidą.

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Apeliantė neįrodė, kad būtent ieškovė turėjo pritaikyti išnuomotas patalpas vaistinės reikmėms. Apeliantė remiasi CK 6.483 straipsnio l dalies norma, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtent pati apeliantė privalėjo pritaikyti išnuomotas patalpas vaistinei, kaip numatyta Aprašo 35 punkte. Šalių sudarytos sutarties 1 punkte taip pat nurodyta, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui patalpas vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veiklai vykdyti. Darytina išvada, kad ieškovė yra įpareigota perduoti patalpas, kurias vėliau apeliantė pritaikys nuomos sutartyje numatytiems poreikiams. CK 6.485 straipsnyje numatyta, jog nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Nuomininkas, jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu: 1) reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; 2) išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; 3) reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Nagrinėjamu atveju apeliantė privalėjo susipažinti su patalpomis ir įvertinti galimybę jas naudotis pagal pačios apeliantės veiklos pobūdį. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovės išnuomotos patalpos nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos nutraukimo turėjo tokių trūkumų, dėl kurių apeliantė negalėjo jomis naudotis ir turėjo teisę reikalauti sumažinti patalpų trūkumų šalinimui sunaudotas lėšas, leidžiant nemokėti nuompinigių iki trijų mėnesių. Kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovės atstovės teiginiu, kad išnuomotų patalpų raktus atsakovė pasiėmė tik 2013 m. kovo mėnesį (1 t., b. l. 101).Tai rodo tą faktą, kad apeliantė nesirūpino savo interesų apsauga, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, o šalys 2012 m. sausio 11 d. pasirašė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą (1 t., b. l. 52).

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji silpnoji sandorio šalis, turėjusi pasirašyti standartinę sutartį, kurią paruošė ieškovė. Kaip matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo, apeliantei buvo nusiųstas Nuomos sutarties projektas ir pasiūlyta pateikti pastabas (1 t., b. l.48). Įrodymų, kad apeliantė šiuo pasiūlymu pasinaudojo, nepateikta.

Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių sutartinius santykius, Aprašo reikšmę, šalių ketinimus ir negynė viešojo intereso. Įrodyta, kad šalys sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios sąlygų niekas neginčijo. Apeliantė kaip verslininkė privalėjo atidžiai vertinti savo galimybę mokėti tokio dydžio nuompinigius, kurie buvo šalių sutarti. Nuomos sutartį sudarė verslo subjektai, todėl teismas neprivalėjo joje įžvelgti viešojo intereso. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė privalėjo vykdyti sutartį ir laiku mokėti sutartyje numatytus nuompinigius. Visos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas apeliacinis skundas, yra detaliai aptartos ir įvertintos Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendime (1 t., b. l. 103–105). Siekdama dar kartą jas įrodinėti, apeliantė elgiasi nesąžiningai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, pateikiamas byloje pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti ir įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė