- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-60-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05484-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- L. Ž., A. Ž.
- Atsakovas
- M. M., A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovams M. M. ir A. M. dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo ir iš to atsiradusių nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. Ž. ir A. Ž. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovų naudai iš atsakovų M. M. ir A. M. 17 995,63 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovai 2022 m. liepos 7 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai už 322 000 Eur kainą įsipareigojo parduoti ieškovams butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini) ir 759/1500 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai ir atsakovai 2022 m. liepos 26 d. sudarė pagrindinę pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį. Šiuo metu ieškovai yra sumokėję visą turto kainą.
3. Ieškovams pradėjus naudotis buto pirmame aukšte esančiu sanitariniu mazgu, ant grindų pradėjo kauptis vanduo bei atsirado drėgmė. Ieškovai kreipėsi į UAB „Sausa“, kad nustatyti vandens kaupimosi ir drėgmės atsiradimo priežastį, kuri 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikė ataskaitą, kurioje nustatyti vamzdyno trūkumai: 1) suburbuliavę dažai, smarkiai padidintas drėgmės lygis, kuris buvo matuojamas iki ~ 0,5 m aukštyje nuo grindų; 2) iš sanitarinio mazgo vidaus perimetrinėse sienose irgi matuojamas padidintas drėgmės lygis, aplink vandens prietaisus drėgmės fonas vienodas, jokių anomalijų nefiksuojama; 3) endoskopine nuotekų patikros kamera jokių defektų dušo – WC stovo atkarpoje nefiksuojama. Ataskaitoje užfiksuotas nustatytas defektas – atsipalaidavęs dušo zonos vandens surinkimo trapas, dėl ko per atsiradusius nesandarumus prausiantis po dušu dalis vandens patenka į grindų konstrukcijos vidų, kur pasklinda horizontaliai per izoliacinį sluoksnį, kol pasiekia sienas ir kapiliariniu būdu kyla aukštyn. Kad trapas atsipalaiduotų iš montavimo vietos, jis turėjo patirti smūgį, pajudinusį iš vietos, ar rovimo judesį viršun, pvz., valant vamzdyną ir stipriau patraukus valymo spiralę. 2022 m. spalio 2 d. rangovas parengė lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta sanitariniame mazge esančių plytelių demontavimo, naujų plytelių klijavimo bei trapo montavimo darbų bei tam reikalingų medžiagų kiekiai ir kaina, iš viso – 2 843,48 Eur. Šiems darbams 2022 m. lapkričio 15 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. IVP 0002 2 804 Eur sumai, kuri ieškovų buvo apmokėta 2022 m. lapkričio 15 d. grynaisiais pinigais. UAB „Linea“ 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 162075, kurioje nurodė parduodamų medžiagų, reikalingų sanitarinio mazgo remontui kainas, iš viso 2 776,87 Eur. Ieškovai šią sąskaitą apmokėjo, papildomai už remontui reikalingos technikos nuomą ieškovai sumokėjo 108,03 Eur.
Šalies argumentai
4. Ieškovai taip pat nurodė, kad pradėjus šildyti butą pastebėjo, kad nešildo šilumos siurblys. Ieškovai kreipėsi į rangovą UAB „Usbonas“, kuris nustatė neveikimo priežastį ir pasiūlė sprendimą. Rangovas 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė defektinį aktą Nr. 09/02, kur nustatyta, kad neveikia šilumos siurblio kompresorius, t. y. įjungus kompresoriaus elektros grandinę įvyksta trumpas jungimas; netinkamai veikia komponentai kompresoriaus paleidimo elektrinėje grandinėje. Padaryta išvada, jog sugedęs kompresorius, tačiau remontas finansiškai netikslingas, nes keičiant kompresorių, teks keisti ir kai kuriuos freoninės grandinės elementus. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. rangovas pateikė preliminarų pasiūlymą, kuriame pateikta šilumos siurblio gedimo nustatymo ir šalinimo sąmata: transportas - 30 Eur; gedimų defektų nustatymas – 30 Eur; kompresorius – 1 870 Eur; kitos dalys ir medžiagos kompresoriaus keitimui – 710 Eur; kompresoriaus keitimas – 300 Eur; transportas – 30 Eur, iš viso – 3 593,70 Eur. 2022 m. rugsėjo 29 d. rangovas UAB „Inviktus“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą už naują šilumos siurblį, jo montavimo darbus ir tam reikalingas medžiagas bei vandens filtrų montavimą, darbus ir medžiagas, iš viso 12 306,73 Eur, kurią ieškovai sumokėjo.
5. Teigia, jog ieškovai dėl netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pirkimo ir jame nustatytų defektų bei jų šalinimo patyrė žalą, kurios dydis 17 995,63 Eur. Ieškovų įsitikinimu, jų pateikti įrodymai pagrindžia, jog aptarti vandens nuleidimo trapo ir šilumos siurblio defektai yra paslėpti daikto trūkumai, atsiradę dar iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, o atsakovai, nenurodę parduodamo daikto trūkumų – defektų, apie kuriuos žinodami ieškovai nebūtų pirkę daikto ar nebūtų mokėję tokios sumos, elgėsi nesąžiningai, pažeidė bendrąsias pardavėjų pareigas bei garantijas dėl naudoto daikto kokybės.
Atsiliepimas
6. Atsakovai M. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovų nuomone, ieškovai nepagrįstai reikalauja sumokėti 17 995,63 Eur sumą, t. y. už vonios kambario pilną remontą ir kompensuotų naujo šilumos siurblio bei vandens filtravimo įrangos įsigijimo kaštus. Ieškovai gyvenamąjį būstą įsigijo keliolika kartų jį apžiūrėję, įsitikinę jo tinkamumu, nustatę turto trūkumus (atšokusius dažus ties židinio siena), dėl jų šalinimo kaštų nusiderėjo turtą pirkti trylika tūkstančių eurų pigiau, nei pirminė kaina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 5 688,90 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 688,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis priteisė 16,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, kad namo pardavimo kaina nuo atsakovų skelbime prašytos 335 000 Eur pradinės kainos buvo sumažinta iki 322 000 Eur sumos, priešingai, ieškovų paaiškinimai ir liudytoja apklaustos brokerės D. Š. parodymai leidžia daryti išvadą, kad galutinė turto pardavimo kaina nustatyta šalių derybų metu, nesiejant jos su konkrečiais turto trūkumais.
9. Pasisakydamas dėl vandens surinkimo trapo defekto teismas nurodė, kad namo apžiūros metu jokių duomenų apie galimą vandens surinkimo trapo defektą atsakovai ieškovams nenurodė ir ieškovai jokių trapo defektų namo apžiūros metu nepastebėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų turėjusios specialių žinių santechnikos srityje, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad specialistų nustatyti vandens surinkimo trapo trūkumai būtų buvę pastebimi be specialaus tyrimo, todėl tokį defektą įvertino kaip paslėptą daikto trūkumą. Teismas pažymėjo, kad neprotinga bei nelogiška iš pirkėjų reikalauti, kad jie, prieš pirkdami turtą, atliktų vamzdynų būklės tyrimus, kai iš esmės jokio objektyvaus pagrindo tokiam tyrimui atlikti nebuvo, nes patys pardavėjai nurodė, jog tikėtina dažų atšokimo vienoje sienos vietoje, kurią apžiūros metu pamatė ieškovai, priežastis – lietaus metu drėgmės patekimas pro kaminą. Teismas nurodė, kad pirkimo - pardavimo sutarties 7.7 punktu pardavėjai garantavo, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių šių daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Teismo vertinimu, bylos medžiaga pagrindžia, jog trapo defektas egzistavo turto nuosavybės perėjimo pirkėjams metu, nes dar iki ieškovams įsikraustant į namą, sienų dažymo darbus atlikę meistrai informavo ieškovus apie drėgmę svetainės sienoje, kuri ribojasi su dušo patalpa; savo ruožtu ieškovai apie šią aplinkybę informavo nekilnojamojo turto brokerę. Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo manyti, jog pardavėjai buvo nesąžiningi, t. y. ir žinojo apie trapo defekto buvimą ir jį nuslėpė, nes tuo atveju, jei pardavėjams būtų žinoma apie defektą, jie būtų turėję visas galimybes trapo defektą užmaskuoti, pvz., kaip nurodė liudytojas A. Z., trapo nesandarumą buvo galima užmaskuoti pripurškiant silikono. Tačiau teismas pripažino atsakovus atsakingais už dušo trapo defektą, nes trapo defektas atsirado iki turto perdavimo pirkėjams, tuo tarpu atsakovai neįrodė, kad nurodytas trapo defektas atsirado po turto perdavimo pirkėjams ar dėl pirkėjų kaltės. Teismas konstatavo, kad ieškovų patirtos išlaidos (5 688,90 Eur) yra susijusios su aptartu trapo defekto ir buvo reikalingos siekiant pašalinti defektus ir defekto sąlygotus pažeidimus sanitarinio mazgo sienose ir grindyse, todėl priteisė šias išlaidas ieškovų naudai iš atsakovų.
10. Pasisakydamas dėl šilumos siurblio defektų teismas įvertino šalių ir liudytojų parodymus bei sprendė, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad šilumos siurblys jau daikto pardavimo metu buvo sugedęs. Pažymėjo, kad nors ieškovai teigė, jog atsakovė jiems buvo nurodžiusi, kad tokio tipo šilumos siurblys paprastai veikia apie 50 metų, tačiau net jei ir buvo tokia atsakovės nurodyta informacija, ji vertintina kaip atsakovės nuomonė, kuriai pagrįsti ieškovai jokių dokumentų iš atsakovų neprašė, be to, siurblio garantinis terminas seniai buvo pasibaigęs. Be to nėra duomenų, jog ieškovai, turėdami suprasti, jog atsakovai neturi specialių žinių apie šilumos siurblius, veikdami kaip rūpestingi pirkėjai, būtų patys iki daikto įsigijimo siekę gauti informacijos apie name įrengto šilumos siurblio modelio veikimo ypatybes, tikėtiną vidutinę siurblio tarnavimo trukmę iš toje srityje besispecializuojančių asmenų. Teismas pažymėjo, jog, kaip nurodė liudytojas R. N., tokie šilumos siurbliai paprastai tarnauja apie 20 metų. Pagal bylos duomenis, turto pardavimo metu šilumos siurblio tarnavimo laikas jau buvo 15 metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad iki turto pardavimo buvę siurblio gedimai būtų kaip nors susiję ir galėję turėti įtakos jau po turto pardavimo nustatytam šilumos siurblio kompresoriaus gedimui. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams valdant turtą buvę atitinkami siurblio gedimai buvo sutvarkyti, be to, nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovai, būdami turto savininkais, šilumos siurblį būtų eksploatavę netinkamai. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė, jog šilumos siurblio defektas (kompresoriaus gedimas) atsirado anksčiau nei ieškovai išgirdo siurblio pypsėjimą, t. y. iki daikto ieškovams perdavimo, arba dėl priežasčių, atsiradusio iki daikto perdavimo, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovų atsakingais už po daikto perdavimo pirkėjams nustatytą šilumos siurblio defektą ir kartu priteisti iš atsakovų šio defekto šalinimo išlaidas (12 306,73 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovai L. Ž. ir A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą dalyje dėl 12 306,73 Eur nuostolių atlyginimo bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą dalyje dėl 12 306,73 Eur nuostolių bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliantai laikosi pozicijos, kad atsakovai neįrodė, jog pardavėjo pareigas įvykdė tinkamai, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, tiek materialinės teisės normas reglamentuojančias pardavėjo pareigą suteikti informaciją bei garantuoti parduodamo daikto kokybę. Akcentuoja, kad ieškovai į namą įsikraustė rugpjūčio 16 d., o šilumos siurblio gedimas paaiškėjo rugpjūčio 19 d. vakare, t. y. po dviejų dienų. Nurodo, kad pardavimo metu geoterminis šildymas buvo įvardintas kaip vienas iš parduodamo namo privalumų, be šildymo katilo patiriami dideli nepatogumai ir daiktas (namas) negali būti pilnai naudojamas pagal paskirtį. Nurodo, kad parduodamas namas pasižymėjo individualia kokybe palyginus su kitais panašaus pobūdžio namais. Atitinkamai, atsakovams taikytina įstatyme įtvirtinta pardavėjo pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe, be to, turto brokerė patvirtino, kad turtas parduodamas kaip naudotas, bet itin kokybiškas daiktas, t. y. kokybės garantija taikoma visam namui, įskaitant šildymo sistemai.
13. Atsakovai, kaip pardavėjai, privalėjo suteikti informaciją apie geoterminio šildymo katilą: katilo veikimo principus, iki namo pardavimo buvusius nustatytus gedimus, atliktus remonto darbus, apie pasitaikančias problemas (dažnas daviklių keitimas) bei perduoti visą aktualią dokumentaciją, tam, kad pirkėjai galėtų įvertinti tokios informacijos reikšmingumą bei patys nuspręsti, ar gauta informacija lemia ir kaip lemia jų apsisprendimą dėl namo įsigijimo. Tuo tarpu teismas šios atsakovų pareigos visiškai neanalizavo, nors ją įvertino pasisakydamas dėl vandens trapo defekto.
14. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad šilumos siurblys sugedo praėjus tik 15 metų nuo jo įrengimo, kai tuo tarpu liudytojas R. N. parodė, kad gerai prižiūrimas katilas tarnauja ir 20-30 metų. Tokią informaciją ieškovai randa ir internete. Tuo tarpu atsakovų pateikta informacija apie katilo veikimo amžių – 50 metų – vertintina ne kaip subjektyvi nuomonė, o kaip klaidinanti informacija, suteikianti klaidingą informaciją apie daikto kokybę. Apeliantų teigimu, šiuo atveju teismas, darydamas išvadą, jog pirkėjai neįrodė, kad gedimas atsirado anksčiau nei ieškovai išgirdo siurblio pypsėjimą, nukrypo nuo teismų praktikos, numatančios, kad parduodamam naudojamam daiktui keliamas reikalavimas – galimybė jį naudoti tam tikrą laiką po įsigijimo pagal tiesioginę paskirtį – katilu ieškovai galėjo naudotis tik dvi dienas, be to, teismas nepagrindė atsakovų atsakomybę šalinančių aplinkybių, kad šilumos siurblio gedimas atsirado būtent dėl ieškovų kaltės ar nenugalimos jėgos.
15. Apeliantų nuomone, šilumos siurblio gedimo priežastys atsirado iki sutarties pasirašymo ir pardavėjų buvo sąmoningai nutylėtos. Nurodo, kad UAB „Usbonas“ defektinėje išvadoje nurodoma, jog galimai sugedo kompresoriaus paleidimo elektroninis valdiklis, dėl ko sugedo kompresorius, tuo tarpu liudytojas R. N. gedimo priežastis komentavo ne tik nematęs ir neskaitęs išvados, bet ir pateikdamas kategorišką vertinimą – tai natūralus šilumos siurblio nusidėvėjimas kurio gedimo negalima pastebėti iki to momento, kol jis nesugenda. Teigia, kad aplinkybę, jog atsakovai nesuteikė informacijos apie parduodamo daikto kokybę patvirtina ir tai, kad atsakovų atstovas posėdžio metu nurodė, jog visa informacija apie šilumos katilui darytus remontus, gedimus fiksuojama elektriniame katilo skydelyje, vadinamoje katilo „juodąja dėže“, o tai, anot apeliantų, reiškia, kad atsakovai turėjo žinių tiek apie katilo veikimą, tiek apie jo būklę, tačiau neįrodė, kad tokio pobūdžio informaciją suteikė ieškovams.
16. Nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės, t. y. įvardinti šilumos katilui atlikti remonto darbai, buvę gedimai, tarnavimo amžius, vandens filtrų nebuvimas, reikalingos informacijos apie katilo gedimus neatskleidimas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šilumos siurblio gedimas, atsiradęs antrą dieną po jo eksploatacijos pradžios įsigijus namą, buvo nulemtas šilumos siurblio būklės, buvusios iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo ir daikto perdavimo pirkėjams momento.
Atsiliepimas
17. Atsakovai M. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodė, jog ieškovai, reikšdami nuostolių atlyginimo reikalavimą, privalėjo įrodyti ne tik tai, kad neturi galimybės pasinaudoti specialiaisiais teisių gynimo būdais, bet ir pagrįsti visas atsakovų sutartinės atsakomybės sąlygas, tačiau jų neįrodė. Pažymėjo, kad apeliantai patys pripažino, kad tam tikrą informaciją iš atsakovų gavo, kad tikrino informaciją internete, o tai, kaip jie interpretavo gautą informaciją ir kokių lūkesčių turėjo nėra ir negali būti susiję su pardavėjų atsakomybe, nes jokių papildomų garantijų atsakovai šilumos katilui nesuteikė ir neturėjo pareigos suteikti. Papildomai atsakovai pažymi, kad apeliantai bylos nagrinėjimu metu rėmėsi savo pačių užsakymu parengtu 2022 m. rugsėjo 14 d. defektiniu aktu, kuriame nurodytas galimas gedimas, tačiau apeliaciniame skunde jau kvestionuoja tame akte padarytas išvadas, teigdami, kad tai tik galimas gedimas. Tuo pačiu ieškovai patys užkirto kelią tiek atsakovams dar prieš teisminį procesą specialistų pagalba ištirti senojo šilumos katilo būklę, bet ir teismui tokios galimybės nebuvo, nes ieškovai senąjį katilą utilizavo, nusipirkdami naują.
19. Atsakovai akcentuoja, kad sutarties 8.4 punkte numatyta, kad pirkėjai patvirtino, jog nereikalauja jokių papildomų eksploatavimo garantijų. Tačiau ieškovai šiuo atveju pageidauja, kad ieškovai jiems būtų suteikę šildymo katilo garantinį terminą, įsipareigojimą užtikrinti, kad tam tikrą laikotarpį katilas veiks be jokių gedimų, tačiau tai nėra pagrįsta, nes ieškovai pirko namą su prieš daugiau kaip 15 metų įrengta šildymo sistema ir nebuvo duomenų, kad šildymo sistema neveikė sutarties sudarymo metu ir gedimai buvo atsiradę ir žinomi dar prieš sudarant sutartį. Atsakovai negalėjo nuslėpti ir nenuslėpė jokio katilo gedimų, kadangi, kaip matyti iš nustatytų gedimo priežasčių ir specialisto paaiškinimų, katilas veikė, karštas vanduo buvo tiekiamas dar ir po turto perdavimo ieškovams, o toks gedimas negalėjo būti matomas, o jeigu jis būtų - katilas neveiktų, netiektų karšto vandens.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovų L. Ž. ir A. Ž. bei atsakovų M. M. ir A. M. 2022 m. liepos 7 d. buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai už 322 000 Eur kainą įsipareigojo parduoti ieškovams butą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 759/1500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytos sutarties pagrindu šalys 2022 m. liepos 26 d. sudarė pagrindinę notarinę pirkimo-pardavimo ir naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartį. Šios sutarties 7.7. punktu pardavėjai garantavo, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių šių daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tuos daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Pirkėjai pareiškė, kad priėmė tinkamos kokybės daiktus ir neturi pardavėjams jokių pretenzijų dėl parduodamų daiktų būklės ir nereikalauja kokių nors papildomų eksploatavimo garantijų (sutarties 8.4. punktas).
22. Byloje kilo ginčas dėl defektų, paaiškėjusių po buto su terasa perdavimo ieškovams, ir su šiais defektais susijusių nuostolių atlyginimo, t. y. vamzdyno defekto (sugedusio dušo zonos vandens surinkimo trapo) ir šilumos siurblio gedimo (sugedusio kompresoriaus). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė 5 688,90 Eur nuostolių, susijusių su vamzdyno (dušo trapo) defektu, atlyginimą, ir atmetė ieškovų reikalavimą dėl 12 306,73 Eur nuostolių, susijusių su šilumos siurblio defektu, atlyginimo.
23. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl 12 306,73 Eur nuostolių atlyginimo, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino, jog atsakovai privalėjo suteikti reikšmingą informaciją šildymo katilą (veikimo principus, buvusius gedimus, pasitaikančias problemas ir kita), tam, kad ieškovai galėtų apsispręsti dėl buto įsigijimo. Apeliantų teigimu teismas, darydamas išvadą, jog pirkėjai neįrodė, kad gedimas atsirado anksčiau nei ieškovai išgirdo siurblio pypsėjimą, nukrypo nuo teismų praktikos, numatančios, kad parduodamam naudojamam daiktui keliamas reikalavimas – galimybė jį naudoti tam tikrą laiką po įsigijimo pagal tiesioginę paskirtį, be to, teismas nepagrindė atsakovų atsakomybę šalinančių aplinkybių, kad šilumos siurblio gedimas atsirado būtent dėl ieškovų kaltės ar nenugalimos jėgos.
24. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
25. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektu buvo naudotas daiktas, t. y. butas su terasa, kuriame atsakovai iki jo pardavimo ieškovams gyveno 13 metų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kita) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
27. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
28. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar atsakovai (pardavėjai) tinkamai įgyvendino ieškovų (pirkėjų) informavimo apie parduodamą naudotą daiktą pareigą, reikšminga įvertinti šilumos katilo gedimo pobūdį ir su šio gedimo nustatymu susijusias aplinkybes. Pažymėtina, kad byloje ieškovų iniciatyva pateiktoje 2022 m. rugsėjo 14 d. UAB „Usbonas“ defektinėje išvadoje nurodoma, jog sugedo kompresorius, galimai dėl kompresoriaus paleidimo elektroninio valdiklio. Išvadoje nurodoma, kad investicine prasme remontas netikslingas. Defektinėje išvadoje nurodytus teiginius iš esmės patvirtino byloje liudytoju apklaustas R. N., kuris keletą metų atliko katilo defektų šalinimo darbus. Liudytojas parodė, kad į jį pirmą kartą pasikreipus ieškovams, jis, atvykęs į butą, katilo sistemoje nerado esminio gedimo, perkrovė kompiuterį, ištrynė klaidas, tačiau atvykęs antrą kartą, padėjo ieškovams surasti asmenis, kurie specializuojasi siurblių freoninės dalies gedimuose ir tuomet buvo nustatyta, jog sugedo kompresorius. Liudytojas parodė, kad profilaktikos darbai įrenginio kompiuteryje nėra registruojami, klaidos registruojamos, bet visos klaidos, dėl kurių jis buvo atsakovų kviestas, buvo išspręstos (pavyzdžiui, vamzdžių nesandarumas, sugedo permetimo vožtuvas, sustojęs cirkuliacinis siurbliukas ir kiti). Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat reikšminga tai, jog liudytojas paaiškino, kad šilumos siurblio kompresorius – uždaras dalykas, pažiūrėti į jo vidų, kol nesustos, neįmanoma. Anot liudytojo, kompresoriaus dilimas vyksta palaipsniui, o pasekmė staigi. Nors apeliantai ir ginčija liudytojo R. N. parodymus, teigdami, kad liudytojas gedimo priežastis komentavo ne tik nematęs ir neskaitęs išvados, bet ir pateikdamas kategorišką vertinimą, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti liudytojo parodymų ydingumą, juolab, kad jie iš esmės atitinka defektinėje išvadoje nurodytus teiginius. Taigi, aptartas šilumos siurblio gedimas (sugedęs kompresorius) ir jo pobūdis suponuoja išvadą, jog labiau tikėtina, kad ir patys ieškovai negalėjo žinoti ir (ar) numanyti apie egzistuojantį šilumos siurblio defektą, kadangi, kaip paaiškino liudytojas, pastarasis paaiškėja tik sustojus šilumos siurbliui, tuo tarpu atliekant įprastą šilumos siurblio diagnostiką toks defektas negali būti nustatomas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad šilumos siurblys jau daikto pardavimo metu buvo sugedęs. Tai, atitinkamai, sudaro pagrindą pripažinti, jog kiek tai susiję su šilumos siurblio defektu, atsakovai nėra laikytini pažeidusiais pardavėjų pareigos atskleisti informaciją apie daiktą, kadangi jie tokia informacija, kaip jau minėta, objektyviai nedisponavo daikto perleidimo ieškovams momentu. Šiame kontekste teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovai turėjo žinių tiek apie katilo veikimą, tiek apie jo būklę, kadangi atsakovų atstovas posėdžio metu nurodė, jog visa informacija apie šilumos katilui darytus remontus, gedimus fiksuojama elektriniame katilo skydelyje, vadinamoje katilo „juodąja dėže“. Kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kompresoriaus gedimui nustatyti reikalinga paties kompresoriaus ir jo sudedamųjų dalių apžiūra, be to, konstatuoti defektą gali tik specialistas, kuris, nagrinėjamu atveju ieškovų ir buvo pasitelktas įvykus gedimui.
29. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog pirkėjai neįrodė, kad gedimas atsirado anksčiau nei ieškovai išgirdo siurblio pypsėjimą, nukrypo nuo teismų praktikos, numatančios, kad parduodamam naudojamam daiktui keliamas reikalavimas – galimybė jį naudoti tam tikrą laiką po įsigijimo pagal tiesioginę paskirtį – katilu ieškovai galėjo naudotis tik dvi dienas, be to, teismas nepagrindė atsakovų atsakomybę šalinančių aplinkybių, kad šilumos siurblio gedimas atsirado būtent dėl ieškovų kaltės ar nenugalimos jėgos.
30. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Nagrinėjamu atveju, ginčo šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, kad pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tuos daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos (Sutarties 7.7. punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas). Taigi tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).
31. Taigi sutartinės garantijos atveju pirkėjui pakanka įrodyti daikto trūkumų faktą, o pardavėjas turi įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės (netinkamo naudojimo) ar nenugalimos jėgos. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių šilumos katilo trūkumų egzistavimo faktą daikto perdavimo ieškovams metu, taip pat nenustatyta, kad trūkumai (sugedęs, sudilęs šilumos siurblio kompresorius) atsakovams buvo žinoma iki daikto perdavimo ieškovams. Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga ta faktinė aplinkybė, kad ginčo objektas – šilumos katilas nėra išlikęs, nes ieškovai šį daiktą utilizavo ir pakeitė nauju. Atitinkamai, ieškovams neįrodžius (CPK 182 straipsnis), kad šie trūkumai ar juos lėmusios priežastys egzistavo daikto perdavimo ieškovams metu, ginčo objektą sunaikinus, nebėra galimybės įrodyti antrąją aplinkybę, t. y. kad parduodamo daikto trūkumai egzistavo perdavimo metu ir (ar) atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo momento. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pagrindo išvadai, kad iki turto pardavimo buvę siurblio gedimai, su kuriais, kaip tuometiniai buto savininkai susidūrė atsakovai, būtų kaip nors susiję ir galėję turėti įtakos jau po turto pardavimo nustatytam šilumos siurblio kompresoriaus gedimui.
32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
33. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovų priteisiant 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis atsakovams M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.