- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-06
- Bylos Nr.
- e2-9950-925/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05484-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- L. Ž., A. Ž.
- Atsakovas
- M. M., A. M.
- Advokatai
- Virgilijus Kvedaras, Vaida Gulbinienė
- Kategorijos
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovams M. M. ir A. M. dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo ir iš to atsiradusių nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai L. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir ieškovai, pirkėjai) pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti ieškovų naudai iš atsakovų M. M. ir A. M. (toliau – ir atsakovai, pardavėjai) 17 995,63 Eur nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareikštus reikalavimus ieškovai grindžia tokiais esminiais ieškinyje išdėstytais argumentais:
1.1. Ieškovai ir atsakovai 2022 m. liepos 7 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – preliminari sutartis), kuria atsakovai už 322 000 Eur įsipareigojo parduoti ieškovams butą/patalpą - butą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - daiktas1) ir 759/1500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktas2). Ieškovai ir atsakovai 2022 m. liepos 26 d. sudarė pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovai už 322 000 Eur pardavė, o ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo daiktą1 ir daiktą2 (toliau abu kartu – Turtas). Sutartis kartu buvo ir Turto perdavimo-priėmimo aktas. Sutarties sudarymo metu atsakovai patvirtino, kad ieškovai 15 000 Eur sumokėjo avansu pavedimu į atsakovės M. M. banko sąskaitą. Likusią Turto kainą ieškovai sumokėjo Sutartyje nurodytu terminu ir tvarka. Sutarties pagrindu atsiradusią pareigą priimti Turtą bei už jį atsiskaityti ieškovai pilnai įvykdė ir ginčo dėl to nėra.
1.2. Ieškovams pradėjus naudotis daikto1 pirmame aukšte esančiu sanitariniu mazgu, ant grindų pradėjo kauptis vanduo bei sanitariniame mazge atsirado drėgmė. Ieškovai kreipėsi į UAB „Sausa“ tikslu nustatyti vandens kaupimosi ir drėgmės atsiradimo priežastį, o tai nustačius – jas pašalinti. 2022 m. rugpjūčio mėn. rangovo UAB „Sausa“ direktorius A. Z., apžiūrėjo daikto1 pirmame aukšte esantį sanitarinį mazgą. 2022 m. rugpjūčio 31 d. rangovas pateikė Vamzdyno defekto nustatymo ataskaitą (toliau – Ataskaita), kuria nustatė Daikto1 vamzdyno trūkumus. Ataskaitoje fiksuota, kad apžiūrėjus Daikto1 pirmojo aukšto sanitariniame mazge esančią sieną, matosi: 1) suburbuliavę dažai, smarkiai padidintas drėgmės lygis, kuris buvo matuojamas iki ~ 0,5 m aukštyje nuo grindų; 2) iš sanitarinio mazgo vidaus perimetrinėse sienose irgi matuojamas padidintas drėgmės lygis, aplink vandens prietaisus drėgmės fonas vienodas, jokių anomalijų nefiksuojama; 3) endoskopine nuotekų patikros kamera jokių defektų dušo – WC stovo atkarpoje nefiksuojama. Ataskaitoje užfiksuotas nustatytas defektas – atsipalaidavęs dušo zonos vandens surinkimo trapas, dėl ko per atsiradusius nesandarumus prausiantis po dušu dalis vandens patenka į grindų konstrukcijos vidų, kur pasklinda horizontaliai per izoliacinį sluoksnį, kol pasiekia sienas ir kapiliariniu būdu kyla aukštyn. Kad trapas atsipalaiduotų iš montavimo vietos, jis turėjo patirti smūgį, pajudinusį iš vietos, ar rovimo judesį viršun, pvz., valant vamzdyną ir stipriau patraukus valymo spiralę. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad tokią informaciją patvirtinti galėtų buvę namo gyventojai. Ataskaitoje pažymėta, kad rekomenduojama demontuoti trapą, įvertinti hidroizoliacinės dangos vientisumą, ir, nustačius defektų, juos pašalinti. Darbams atlikti buvo naudojamas drėgmės ir temperatūros matuoklis TRAMEX CMEX5 bei vamzdynų patikros kamera Rothenberger Roscope i2000. 2022 m. spalio 2 d. rangovas J. D. parengė lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta sanitariniame mazge esančių plytelių demontavimo, naujų plytelių klijavimo bei trapo montavimo darbų bei tam reikalingų medžiagų kiekiai ir kaina. Viso šioje sąmatoje nurodytų darbų kaina - 2 263,40 Eur; medžiagų kaina - 580,08 Eur; viso - 2 843,48 Eur. Šiems darbams 2022 m. lapkričio 15 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. IVP 0002 2 804 Eur sumai, kuri ieškovų buvo apmokėta 2022 m. lapkričio 15 d grynais. 2022 m. rugsėjo 12 d. UAB „Linea“ pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 162075, kurioje nurodė parduodamų medžiagų, reikalingų sanitarinio mazgo remontui, kainas. Viso šioje sąskaitoje nurodytų medžiagų kaina: 2 776,87 Eur. Ši sąskaita buvo apmokėta dviem mokėjimais: 2022 m. rugsėjo 16 d. sumokėta 1 400,00 Eur bei 2022 m. spalio 13 d. sumokėta 1 376,87 Eur. Už remontui reikalingos technikos nuomą ieškovai sumokėjo 108,03 Eur.
1.3. Apie tai, kad daikto1 sanitariniame mazge esantis dušo zonos vandens surinkimo trapas yra atsipalaidavęs ir tai, kad patalpose kaupiasi drėgmė, ieškovai sužinojo tik tada, kai pradėjo naudotis dušu ir skalbimo mašina. Kaip minėta, dėl atsipalaidavusio trapo prausiantis po dušu dalis vandens patekdavo į grindų konstrukcijos vidų ir pasklisdavo horizontaliai per izoliacinį sluoksnį, kol pasiekdavo sienas ir kapiliariniu būdu drėgmė kilo aukštyn. Kaip nurodyta Ataskaitoje, tam, kad trapas atsipalaiduotų iš montavimo vietos, jis turėjo patirti smūgį, pajudinusį jį iš vietos, ar, rovimo judesį viršun, pvz., valant vamzdyną ir stipriau patraukus valymo spiralę. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina ir kitą faktą, t. y. tai, kad drėgmė susirinko ir į sienas pakilo ne iš karto po naudojimosi dušu, o per ilgesnį laiko tarpą, o tai savo ruožtu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad defektas atsirado iki Turto pardavimo ir/ar įsigyto Turto perdavimo/priėmimo momento. Todėl šie daikto1 defektai priskiriami prie paslėptų daikto1 trūkumų. Apie juos atsakovai nutylėjo tiek pirminės daiko1 apžiūros metu, tiek ir prieš Sutarties pasirašymą. Jeigu ieškovai apie tokį daikto1 trūkumą būtų žinoję iki Turto įsigijimo, jie nebūtų pirkę daikto1 arba už jį nebūtų mokėję tokios kainos, dėl kurios buvo susitarta.
1.4. Pradėjus šildyti daiktą1, ieškovai pastebėjo, kad nešildo daikte1 esantis šilumos siurblys Junkers TM110-1 (toliau – šilumos siurblys). Tuo tikslu ieškovai kreipėsi į rangovą UAB „Usbonas“. 2022 m. rugsėjo pradžioje rangovo direktorius E. B. atvyko apžiūrėti neveikiančio šilumos siurblio. Apžiūrėjęs jį, nustatė neveikimo priežastį ir pasiūlė sprendimą, kaip jį pašalinti. 2022 m. rugsėjo 14 d. rangovas pateikė Defektinį aktą Nr. 09/02 (toliau – Defektinis aktas), kuriuo nustatyta, kad neveikia šilumos siurblio kompresorius, t. y.: įjungus kompresoriaus elektros grandinę įvyksta trumpas jungimas; netinkamai veikia komponentai kompresoriaus paleidimo elektrinėje grandinėje. Padaryta išvada, jog sugedęs kompresorius. Kadangi nėra aiškios gedimo priežasties, galimai sugedo kompresoriaus paleidimo elektroninis valdiklis, ko pasėkoje sugedo kompresorius. Kompresoriaus ir visas jo paleidimo elektronines ir elektromechanines dalis reikia keisti. Keičiant kompresorių, teks keisti ir kai kuriuos freoninės grandinės elementus. Remontas netikslingas, nes remonto kaina yra aukšta. Siūloma apsvarstyti galimybes sugedusį šilumos siurblį pakeisti į naują įrenginį. 2022 m. rugsėjo 14 d. rangovas pateikė preliminarų pasiūlymą, kuriame pateikta šilumos siurblio gedimo nustatymo ir šalinimo sąmata, t. y. pagal konstatuotas faktines aplinkybes, preliminariai įvertinti šių darbų ir medžiagų būtinumas bei kaina: transportas - 30 Eur, gedimų defektų nustatymas - 30 Eur; kompresorius - 1870 Eur; kitos dalys ir medžiagos kompresoriaus keitimui - 710 Eur; kompresoriaus keitimas - 300 Eur; transportas - 30 Eur. Iš viso su PVM – 3 593,70 Eur. 2022 m. rugsėjo 29 d. rangovas UAB "Inviktus" išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, Serija INV Nr. 01747 už naują Šilumos siurblį „Daikin 10kW“, jo montavimo darbus ir tam reikalingas medžiagas bei vandens filtrų montavimą, darbus ir medžiagas. Viso aukščiau nurodytų prekių, darbų bei medžiagų kaina su PVM yra 12 306,73 Eur, kurią ieškovai sumokėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d.
1.5. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovai pardavimo metu informavo ieškovus apie tai, kad daikto1 šildymo sistema yra sujungta su sublokuoto buto – kotedžo šildymo sistema, todėl nurodė, kad esant bet kokiems šildymo sistemos gedimams ar veikimo sutrikimams reikia kviesti tokias sistemas aptarnaujančią įmonę, nes remontuojant savarankiškai gali būti pažeista ir kaimyninio buto šildymo sistema. Tuo pačiu ieškovai buvo patikinti, kad daikte1 sumontuotos šildymo sistemos katilai yra patikimi, t. y. sumontuotos šildymo sistemos katilų vidutinis veikimo terminas yra apie 50 metų ir kad daikte1 sumontuotas katilas veikia gerai, tačiau apie jokius šildymo katilo (šilumos siurblio) gedimus ar atsakovų iki Turto pardavimo turėtus avarinius iškvietimus ieškovai nebuvo informuoti, o katilo veikimo patikrinti negalėjo, nes nebuvo prasidėjęs šildymo sezonas. Ieškovai, ruošdamiesi teisminiam procesui, pastebėjo ir tai, kad pakeitus šildymo katilą, ženkliai sumažėjo sunaudojamos elektros kiekis palyginus su tais pačiais šildymo laikotarpiais praėjusiais metais. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad parduoto daikto1 šilumos siurblys jau iki Sutarties pasirašymo dienos buvo sugedęs, o dėl atsiradusio gedimo naudodavo žymiai daugiau elektros, nei įprasta veikiant normaliu jų darbiniu režimu. Taigi akivaizdu, kad atsakovai, kaip pardavėjai, aplinkybes dėl šilumos siurblio gedimo nutylėjo, nors ir apie jas žinojo. Ieškovų vertinimu, tai laikytina paslėptais daikto1 trūkumais, už kuriuos atsako atsakovai, kaip pardavėjai, ir kaip nesąžininga pirkimo - pardavimo sutarties šalis.
1.6. Ieškovai, jau dabar matydami situaciją iš laiko perspektyvos, sprendžia, kad atsakovai, matydami ieškovų susidomėjimą Turtu, net nesileido į Turto kainos derybas dengdamiesi Turto privalumais, o trūkumus slėpdami ir/ar nutylėdami. Vertinant visą situaciją iš laiko perspektyvos, kada jau paaiškėjo parduoto daikto1 trūkumai, pagrįstai vertintina, kad atsakovai visaip stengėsi paslėpti esamus trūkumus – prieš perduodami Turtą (po preliminarios sutarties pasirašymo, bet iki notarinės sutarties patvirtinimo), nors ir nebuvo tartasi, atsakovai perdažė kambario sieną, kurioje jau po Turto pardavimo ir perdavimo nuo grindyse besikaupiančios drėgmės (vandens surenkamo trapo gedimas) pradėjo kilti pūslelės ir taip dar labiau išryškėjo paslėptas vandens surinkimo trapo defektas. Taip pat buvo jaučiamas atsakovų noras nevilkinti pirkimo – pardavimo proceso. Ieškovų manymu, buvo siekiama Turtą parduoti iki šildymo sezono pradžios, kad pardavimo proceso metu nepaaiškėtų šilumos siurblio defektai, o sienos perdažytos prieš pat Turto perdavimą, kad laikinai būtų paslėpti besikaupiančios drėgmės ženklai.
1.7. Ieškovai dėl netinkamos kokybės daiko1 pirkimo ir jame nustatytų defektų bei būtinų defektų šalinimo, šilumos siurblio keitimo, reikalingų darbų ir medžiagų, patyrė žalą, kurios dydis nustatytas pinigine išraiška ir sudaro 17 995,63 Eur. Ieškovai laiko, jog jų pateikti įrodymai pagrindžia, jog aptarti vandens nuleidimo trapo ir šilumos siurblio defektai yra paslėpti daikto1 trūkumai, atsiradę dar iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, o atsakovai, nenurodę parduodamo daikto1 trūkumų – defektų, apie kuriuos žinodami ieškovai nebūtų pirkę daikto1 ar nebūtų mokėję tokios sumos, dėl kurios sutarė, taip ne tik elgėsi nesąžiningai, bet ir pažeidė bendrąsias CK įtvirtintas pardavėjų pareigas bei garantijas dėl naudoto daikto kokybės ir dėl tokių atsakovų kaltų veiksmų ieškovai patyrė nuostolius, kuriuos ieškovai pareikštu ieškiniu prašo priteisti.
Atsiliepimas
2. Atsakovai M. M. ir A. M. (toliau – ir atsakovai, pardavėjai) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkantys. Pagrindiniai atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentai ir motyvai yra šie:
2.1. Atsakovai 2022 metų pradžioje nutarė parduoti savo nekilnojamąjį turtą: butą/patalpą - butą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 759/1500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Pasitarę su nekilnojamojo turto specialistais, išanalizavę Vilniaus nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas bei įvertinę savo įdėtas lėšas ir pastangas Turto įsigijimui ir priežiūrai, nutarė Turtą parduoti už 335 000 Eur.
2.2. Vieniems iš potencialių Turto pirkėjų – ieškovams - parduodamas Turtas patiko. Pirkėjai kelis kartus apžiūrėjo parduodamą Turtą, įvertino jo būklę. Pardavėjai nurodė parduodamo Turto privalumus ir jiems žinomus trūkumus, tame tarpe - ir keliose vietose, sienoje už televizoriaus spintelės, ties židiniu esančius sienų dažų atšokimus (burbuliukus). Pardavėjai manė, kad sienų dažų atšokimus galėjo iššaukti per židinio kaminą patenkantis šoninis lietus ar drėgmė, prasiskverbianti per ventiliacines angas. Šis defektas buvo mažai pastebimas, pardavėjai jo nesureikšmino, susigyveno su juo, jiems atšokę sienos dažai už televizoriaus nekėlė diskomforto ir netrukdė pardavėjų įprastai gyvensenai. Prieš pasirašant preliminariąją gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovai ieškovams geranoriškai pasisiūlė iki pagrindinės sutarties pasirašymo perdažyti kelis kvadratinius metrus sienos, kad atšokę dažai nekristų į akis. Ieškovai sutiko su pasiūlymu, pridurdami, kad jie vis tiek perdažys visas sienas jiems tinkama spalva.
2.3. Turto apžiūrų metu A. Ž. prisistatė kaip statybų specialistas, turintis 35 metų patirtį statybų versle ir statybos įmonių valdyme. Pirkėjai apžiūrų metu atidžiai ir detaliai įvertino Turtą, paminėjo, kad darytųsi nedidelį remontą, jeigu suderėtų jiems tinkamą kainą. Po preliminariosios sutarties pasirašymo, eilinės Turto apžiūros metu, atvažiavęs su dažytojais išbandyti sienų dažų, A. Ž. matė, kad atsakovų pasamdytas darbuotojas A. F. vykdo sutartus dalies sienos perdažymo darbus bei replikavo, kad be reikalo dažoma, nes jie ruošiasi sienas dažyti kita spalva.
2.4. Pirkėjai derybų pradžioje ketino pirkti ir neintegruotus baldus, kurių kainą šalys buvo aptarę – 3000 Eur. Atsisakius pirkti baldus, šalys, atsižvelgdamos į pastebėtus ir nurodytus būsto trūkumus, sulygo 322 000 Eur kainą už parduodamą Turtą (Turto kaina buvo sumažinta 13 000 Eur). 2022 m. liepos 26 d. buvo sudaryta Turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, kurios pagrindu pardavėjai už 322 000 Eur pardavė, o pirkėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo Turtą bei 2022-08-02 jame apsigyveno. Pirkėjams apsigyvenus nusipirktame būste, 2022-08-31, buvo konstatuotas dušo vandens nuleidimo trapo defektas. Nustatyti defektą, pirkėjų prašymu, padėjo M. M., suradusi specialistą, nustačiusį trapo defektą ir apmokėjusi už atliktą paslaugą. Pardavėjai vadovavosi gera valia, norėjo padėti ieškovams rasti sienos drėkimo priežastį, kuria laikė prasiskverbiančią drėgmę nuo židinio ar ventiliacijos angų. Po Turto pardavimo, praėjus kelioms savaitėms, ieškovė paskambino atsakovei, pasiteiraudama, ką reikia daryti, nes įsijungė šilumos siurblio garsinis signalas. Atsakovė patarė paskambinti siurblį aptarnaujančiai įmonei, nes signalas gali reikšti ir pranešimą apie būtinus atlikti profilaktinius darbus ar įspėjimą apie kažkokį sutrikimą bei pasitarti su specialistais. Atsakovai per 13 šilumos siurblio eksploatavimo metų patys savarankiškai siurblio priežiūros darbų nevykdė, patikėdami įrenginio profilaktiką ir priežiūrą šios srities specialistams, todėl ir rekomendavo ieškovams dėl siurblio įspėjamojo signalo kreiptis į aptarnaujančius įrenginį meistrus.
2.5. Atsakovų teigimu, Turto pardavimo metu geoterminio šildymo siurblys veikė tinkamai. Atsakovai Turtą su jame sumontuotu šilumos siurbliu įsigijo 2009 metais; šilumos siurblys Junkers TM110-1 name sumontuotas 2007 metais. Kiekvienais metais šilumos siurblio techninę priežiūrą atlikdavo specialistai. 2009-2013 metais siurblį prižiūrėjo UAB ,,Inviktus“ specialistai, vėlesniais metais kiti meistrai, rekomenduoti UAB ,,Inviktus“. Vykdant šilumos siurblio priežiūrą, meistrams rekomenduojant ir esant reikalui, buvo atliekami siurblio detalių keitimai – 2010 metais buvo pakeistos elektros relės, 2015 metais buvo keistas vandens išsiplėtimo talpos bakelis, keičiamas temperatūros palaikymo režimas, prieš tris metus keistas freonas. Apie šiuos atliktus šilumos siurblio eksploatavimo ir priežiūros darbus atsakovai informavo ieškovus. Perduodami Turtą, atsakovai perdavė ieškovams visą turimą informaciją apie Turtą prižiūrinčius ir aptarnaujančius specialistus, kartu ir duomenis apie šilumos siurblį prižiūrinčius meistrus, jų kontaktus bei turimą prietaisų ir įrenginių techninę dokumentaciją. Kad šilumos siurblys pardavus Turtą veikė tinkamai, byloja pirkėjų konkliudentiniai veiksmai – apie šilumos siurblio gedimą atsakovams pranešta praėjus bene mėnesiui po Turto įsigijimo - jeigu siurblys būtų neveikęs (sugedęs) Turto įsigijimo metu, ieškovai nebūtų turėję karšto vandens, nebūtų galėję naudotis dušu.
2.6. Dėl ieškovams pradėjus naudotis Turto pirmame aukšte esančiu sanitariniu mazgu ant grindų pradėjusio kauptis vandens bei sanitariniame mazge atsiradusios drėgmės ieškovai kreipėsi į atsakovę, kuri surado specialistą – UAB ,,Sausa“ direktorių A. Z., nustačiusį drėgmės atsiradimo priežastį. Atsakovė apmokėjo už defekto priežasties nustatymą ir jos prašymu sąskaitą už atliktus darbus A. Z. persiuntė ieškovui A. Ž., tai patvirtina susirašinėjimo el. laiškais faksimilės. Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, sąskaitos už defekto nustatymą prašė ieškovai, kad pateiktų draudimo kompanijai dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje ieškovai dėl draudimo išmokos nepasisako, nėra žinoma, ar buvo kreiptasi į draudimą, ar už žalą buvo atlyginta. UAB ,,Sausa“ ataskaitoje užfiksuotas nustatytas defektas – atsipalaidavęs dušo zonos vandens surinkimo trapas, dėl ko per atsiradusius nesandarumus prausiantis po dušu dalis vandens patenka į grindų konstrukcijos vidų, kur pasklinda horizontaliai per izoliacinį sluoksnį, kol pasiekia sienas ir kapiliariniu būdu kyla aukštyn. Atsakovai neįtarė, kad dalies sienos drėkimo ir dažų atšokimo priežastis galėjo būti atsipalaidavęs dušo zonos vandens surinkimo trapas. Vizualiai šio defekto pamatyti nebuvo galima, drėgmės atsiradimo priežastis – vandens surinkimo trapo poslinkis buvo nustatytas su specialia kamera nukanalizavimo vamzdyno viduje. Ieškovai Turto apžiūrų metu matė dėl sudrėkusios sienos atšokusius sienos fragmento dažus, tuo tarpu atsakovai paaiškino, kodėl, jų manymu, siena drėksta, t. y. per kamino angą ar ventiliacines angas prasiskverbia drėgmė. Atsakovai buvo pasirengę pakeisti ir suremontuoti trapą, tačiau ieškovai reikalavo visas vonios kambario plyteles demontuoti ir padaryti viso vonios kambario remontą su naujomis keramikinėmis plytelėmis, nelaukiant, kol vonios patalpos bus išdžiovintos ar natūraliai išdžius ir tada spręsti, ar reikalinga grindų hidroizoliacija (kaip kad rekomendavo savo ataskaitoje specialistas).
2.7. Kaip minėta, atsakovai rekomendavo ieškovams reaguoti į šilumos siurblio signalus kviečiant specialistus. Atsakovams nežinoma, kaip ieškovai 2022 m. rugpjūčio viduryje reagavo į siurblio signalus. Ieškovai patys pasirinko neremontuoti šilumos siurblio už 3 593,70 Eur, o pirkti naują šilumos siurblį su vandens filtrais už 12306,73 Eur. Atsakovai į šilumos siurblio defektų nustatymą nebuvo kviesti. Ieškovams naują šilumos siurblį montavo UAB ,,Inviktus“ darbuotojai. Kaip nurodyta aukščiau, UAB, ,Inviktus“ ilgą laiką atsakovams teikė šilumos siurblio techninės priežiūros paslaugas, jų rekomenduoti meistrai tęsė siurblio techninę priežiūrą. Po ieškovų pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo atsakovai kreipėsi į UAB ,,Inviktus“ direktorių R. N. prašydami paaiškinti, kodėl sugedo kompresorius. Direktorius paaiškino, kad senąjį Junkers šilumos siurblį kartu su integruota į siurblį elektronine siurblio eksploatavimo ir trikdžių fiksavimo programa, ieškovų prašymu, bendrovė utilizavo, todėl nėra galimybių nustatyti, kokį signalą rugpjūčio viduryje skleidė šilumos siurblys, apie kokį būtiną atlikti veiksmą jis signalizavo. Direktorius taip pat patikino, kad karšto vandens tiekimas liudija tinkamą šilumos siurblio darbą, kartu patvirtindamas, kad Junkers šilumos siurbliams, jų atskiroms detalėms gamintojas yra nustatęs ribotą eksploatavimo laiką ir garantinius terminus, kurie nėra ilgesni nei 10 metų.
2.8. Atsakovai mano, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja sumokėti 17 995,63 Eur, tai yra nori, kad atsakovai sumokėtų už vonios kambario pilną remontą ir kompensuotų naujo šilumos siurblio bei vandens filtravimo įrangos įsigijimo kaštus. Ieškovai gyvenamąjį būstą įsigijo keliolika kartus jį apžiūrėję, įsitikinę jo tinkamumu, nustatę Turto trūkumus (atšokusius dažus ties židinio siena, kt.), dėl jų šalinimo kaštų nusiderėjo Turtą pirkti trylika tūkstančių eurų pigiau, nei atsakovai buvo nustatę pirminę Turto pardavimo kainą. Atsakovai neslėpė jokių Turto trūkumų, juos atskleidė ir parodė Turto pirkėjams. Atsakovai nei skubino pardavėjus Turtą pirkti, nei vilkino Turto pardavimo procesą. Priešingai, atsakovai sutiko sudaryti pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį, kada ieškovai patys parduos savo nekilnojamąjį turtą. Atsakovai, vedini geriausių ketinimų, pasiūlė ieškovams perdažyti dalį sienos su atšokusiais dažais. Šiame būste atsakovai praleido trylika gražių metų, būstas atsakovams buvo ir liko mielas bei jaukus. Atsakovai norėjo jiems brangų Turtą palikti naujiems šeimininkams kaip įmanoma jaukesnį, todėl atsakovams nesuprantami ieškovų teiginiai, kad atsakovai nuslėpė Turto trūkumus ir Turtą siekė parduoti kuo greičiau, t. y. iki šildymo sezono pradžios, pardavimo proceso metu nepaaiškėtų Šilumos siurblio defektai, o sienos perdažytos prieš pat Turto perdavimą dėl to, kad laikinai būtų paslėpti besikaupiančios drėgmės ženklai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovų atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
5. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovai ir atsakovai 2022 m. liepos 7 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai už 322 000 Eur įsipareigojo parduoti ieškovams butą/patalpą - butą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daiktas1), ir 759/1500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (daiktas2) (toliau daiktas1 ir daiktas2 kartu – Turtas, daiktai). Ieškovai ir atsakovai 2022 m. liepos 26 d. sudarė pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovai už 322 000 Eur pardavė, o ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo Sutartyje nurodytą Turtą. Sutarties 5.1 punktas numatė, kad pasirašius šią Sutartį, nuosavybės teisė į daiktus pereina pirkėjams; Sutartis kartu yra ir daiktų perdavimo-priėmimo nuosavybėn aktas. Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, kad pardavėjai turės teisę neatlygintinai naudotis daiktais iki šalių sutartos daiktų atlaisvinimo dienos; šalių susitarimu pardavėjai įsipareigojo atlaisvinti daiktus ir perduoti pirkėjams daikto1 raktus iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. Sutarties 7.7 punktu pardavėjai garantavo, kad šios Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių šių daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tuos daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos (force majeure).
6. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 32 punktas).
8. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
9. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).
10. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).
11. Byloje ginčas kilęs dėl dviejų ieškovų iš atsakovų įsigyto Turto defektų, nustatytų po Turto įsigijimo, t. y. 2022-08-31 A. Z. parengtoje Vamzdyno defekto nustatymo ataskaitoje nurodyto atsipalaidavusio dušo zonos vandens surinkimo trapo ir 2022-09-14 Defektiniame akte nurodyto šilumos siurblio gedimo – sugedusio kompresoriaus. Atsakovai byloje pačių nustatytų defektų buvimo faktų byloje neginčijo, tačiau nesutiko, kad jie, kaip pardavėjai, yra už juos atsakingi. Atsakovai teigė, kad jiems iki Turto perdavimo ieškovams apie jokį vandens surinkimo trapo atsipalaidavimą nebuvo žinoma, o šilumos siurblys Turto perdavimo metu veikė tinkamai. Atskirai pažymėtina, kad ieškovai, nors ir buvo apdraudę Turtą, po to, kai buvo nustatyti aptarti Turto trūkumai, į draudimą dėl jų nesikreipė, nes neturėjo pagrindo manyti, jog nurodyti įvykiai galėtų būti priskiriami prie draudiminių – tai ieškovai paaiškino teismui, duodami paaiškinimus 2023-09-08 teismo posėdžio metu.
12. Pažymėtina, kad šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 7.7 punktu atsakovai garantavo ieškovams, kad namas neturi paslėptų trūkumų. Šio teismo sprendimo 11 punkte nurodyti Turto trūkumai nebuvo aptarti ir nurodyti šalių sudarytoje Sutartyje, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad namo pardavimo kaina nuo atsakovų skelbime prašytos 335 000 Eur pradinės kainos buvo sumažinta iki 322 000 Eur sumos, už kurią ieškovai Turtą įsigijo, būtent dėl paminėtų trūkumų. Priešingai, teismo vertinimu, ieškovų paaiškinimai ir liudytoja apklaustos brokerės D. Š., tarpininkavusios atsakovams parduodant jų turtą, parodymai leidžia daryti išvadą, kad galutinė Turto pardavimo kaina nustatyta šalių derybų metu, nesiejant jos su konkrečiais Turto trūkumais, juo labiau - su šio sprendimo 11 punkte nurodytais trūkumais, apie kurių buvimą abi ginčo pusės vieningai teigia sužinojusios tik po Turto perdavimo pirkėjams (po Sutarties pasirašymo).
13. Nagrinėjamu atveju, siekiant išsiaiškinti aukščiau nurodytų defektų atsiradimo laiką, priežastis bei jų pašalinimo kaštus, byloje liudytojais buvo apklausti asmenys, kurie šiuos defektus nustatė, fiksavo bei atliko jų remontą. Toliau pateikiamas teisme apklaustų liudytojų parodymų turinys.
13.1. Teismo posėdžio metu (2023-09-08) liudytoju apklausiamas R. N. parodė, kad abi ginčo šalys yra jo klientai, jis yra UAB „Inviktus“ direktorius ir šildymo siurblių, šildymo sistemų, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų inžinierius, užsiima šildymo sistemų priežiūra. Kiek prisimena dėl atsakovų šildymo katilo problemų, tai buvo bėda su krentančiu slėgiu, problemą aptiko, buvo vamzdžių nesandarumas, pataisė, po to po kelių metų buvo problema šilumos siurblyje – sugedo permetimo vožtuvas (įrenginys, kuris pajungia iš karšto vandens ruošimo į šildymo ruošimą), kuris yra šio katilo gamintojo ligota vieta: vožtuvas po 5-7 metų sugenda, gamintojas tą žino, reikėjo pakeisti vožtuvą ir jis buvo pakeistas. Taip pat kažkuriais metais buvo sustojęs cirkuliacinis siurbliukas – jį taip pat pakeitė. Kiek pamena, daugiau problemų su katilu nebuvo, o tas, kurios buvo, išsprendė. Liudytojas parodė, kad jo įmonė nėra vienintelė, kuri atlieka katilų profilaktinius patikrinimus, atsakovai galėjo kreiptis ir į kitas įmones. Nurodė, kad profilaktiniai patikrinimai kainuoja nuo 50 iki 100 eurų. Paaiškino, kad freono šildymo katile keisti nereikia, tačiau jei atsiranda nesandarumas, reikia jį surasti su tam tikra įranga, sutaisyti ir tada vėl naujai užpildyti freonu. Freono kaina priklauso nuo freono tipo, apie 200 eurų gali kainuoti, taip pat dar papildomai kainuoja taisymo darbai. Liudytojas parodė, kad į jį taip pat yra kreipęsi ir ieškovai, kreipėsi turbūt gavę telefono numerį iš atsakovų. Ieškovai sakė, kad sugedo šilumos siurblys. Jam atvažiavus ir pirmąkart apžiūrėjus visą sistemą, nieko blogo sistemoje nerado, kažką smulkaus lyg taisė, perkrovė kompiuterį, nunulino klaidas. Manė, kad viskas gerai ir išvažiavo. Po gana trumpo laikotarpio į jį vėl kreipėsi ieškovai, sakė, kad kažkas blogai su šilumos siurbliu, kad jis cypia ir nešildo vandens. Tuomet jis surado žmogų, kuris atsakingas už siurblių freoninę dalį ir kuris apžiūrėjęs šilumos siurblį, pasakė, kad siurblys turi per apvijas trumpą jungimą dėl nusidėvėjimo. Buvo sugedęs kompresorius, kuris yra hermetiškas, kūgio formos įrenginys, jam sugedus, jis netaisomas, o keičiamas nauju. Specialistas pasakė kompresoriaus keitimo kainą. Kompresorius yra panašiai kaip variklis mašinoje, tai brangiausia šilumos siurblio dalis. Svarstė, ar tikslinga kompresorių keisti nauju, kai pats įrenginys (šilumos siurblys) jau atitarnavęs 70-80 procentų darbo laiko. Liudytojas parodė, kad tokie šilumos siurbliai tarnauja apie 20 metų. Jei kartojasi gedimai praėjus 60-70 proc. darbo laiko, taisyti neverta. Priėjo išvados, kad tikslinga statyti naują šilumos siurblį. Liudytojas paaiškino, kad profilaktikos darbai įrenginio kompiuteryje nėra registruojami, klaidos registruojamos, bet visos klaidos, dėl kurių buvo atsakovų kviestas jis, buvo išspręstos. Liudytojas taip pat paaiškino, kad kompiuteryje fiskuojami gedimai, kilę iš šilumos siurblio, tuo tarpu cirkuliacinio siurblio gedimo šilumos siurblio kompiuteris nerodytų. Liudytojo teigimu, kompresoriaus gedimo priežastis – apvijos darbo metu sudaro per didelį elektros pasipriešinimą, ko pasekoje šyla ir atsiranda trumpas sujungimas, t. y. kompresorius susidėvėjo nuo tarnavimo (sudilo). Paprastai kompresorius turi dirbti 15-20 metų. Kai kompresorius nepasileido, įrenginys pypsėjo. Jeigu neveiktų kompresorius, įrenginys pypsėtų. Liudytojas nurodė, kad freono nebuvimas neįtakoja elektrinio variklio kompresoriaus darbo. Mano, kad kompresorius galėjo gauti ašinį pakrypimą ir trintis į sienelę, atsirado izoliacijos nesandarumas. Paaiškino, kad kompresorius – uždaras dalykas, pažiūrėti į jo vidų, kol nesustos, neįmanoma. Gedimo, t. y. kad kompresorius dyla, nepamatysi. Dilimas vyksta palaipsniui, o pasekmė staigi. Kol kompresorius sukasi, jokios klaidos nemes iki to momento, kol negaus trumpo jungimo per apvijas. Paaiškino, kad jeigu kompresorius neveikia, karštas vanduo neruošiamas, kompresorius reikalingas ir karštam vandeniui ruošti, ir šildymui. Liudytojas paaiškino, kad naujo šilumos siurblio ieškovams ieškojo pagal namo projektą ir kvadratūrą. Paaiškino, kad statant šilumos siurblį, nėra būtina statyti vandens filtrus, bet jei nori, kad šilumos katilas veiktų labai gerai, vandens filtrai yra rekomenduotini.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismo posėdžio metu (2023-09-08) liudytoju apklaustas A. Z., UAB „Sausa“ direktorius, parodė, kad jį, kaip specialistą, iškvietė M. M. išsiaiškinti, kodėl name šlampa sienos. Jo veikla – vamzdynų defektų paieška. Atvažiavęs į namą, svetainėje, kur stovi židinys, pamatė, kad šlampa siena, už sienos buvo vonios kambarys. Nustatė, kad išjudintas, nesandarus vandens trapas. Kai prausiamasi, dalis vandens patenka į grindų konstrukcijas ir kapiliariniu būdu kyla sienomis. Viena iš galimų versijų, kodėl taip atsitiko, - kažkada buvo blogai sumontuotas, kita – kažkas pajudino. Sprendimo būdas – trapą reikia sutvarkyti, išimti jį iš grindų, pažiūrėti, ar toliau neatsilaisvinusios vamzdyno jungtys. Liudytojo teigimu, neišardžius negalima išsiaiškinti, ką toliau daryti. Kad trapas nesandarus, matėsi vizualiai. Liudytojo įsitikinimu, trapo nepavyktų išimti neišdaužius, neišlaužus aplink plytelių. Mano, kad tikrai seniau nei prieš savaitę trapas atsilaisvinęs, apie tai sprendžia pagal drėgmės kiekį sienose. Liudytojas nurodė, kad konkretaus šio defekto atsiradimo laiko nesugebėtų nustatyti. Jeigu namo savininkai prieš parduodami namą būtų matę trapo nesandarumą, galėję būtų jį tiesiog užtepti silikonu ir trapo nesandarumas nebūtų pastebimas, tuomet galima būtų tikrinti visus vamzdžius ir nerasti priežasties. Liudytojas parodė, kad drėgmė buvo matuojama bendroje svetainės su vonia sienoje ir dar šalia esančioje svetainės sienoje; visos vonios sienos buvo šlapios. Liudytojas paaiškino, kad drėgmės požymiai dažytose sienose pasimato ne iš karto.
13.3. Teismo posėdžio metu (2023-09-08) liudytoju apklaustas J. D. parodė, kad su ieškovais susipažino tuomet, kai jį pakvietė padaryti dažymo darbus. Po to vėliau buvo pakviestas ir dėl remonto darbų sanitariniame mazge atlikimo. Liudytojas parodė, kad namo 1 aukšte esančios svetainės sienose – įėjus po kairę ir toje sienoje, kur buvo židinys, - matė pūsles. Nuėmus pūsles, paaiškėjo, kad sienos buvo šlapios, apie tai informavo šeimininką, nusprendė palikti išdžiūti, tuomet iš naujo nušpakliavo ir padažė, tačiau, kaip paaiškėjo, po kiek laiko tose vietose vėl atsirado pūslės. Kiek sužinojo iš namo savininkų, buvo nustatyta, kad leidžia kažkuris vamzdis. Kai atėjo į san. mazgą, pamatė, kad dušo trapas turi per didelį laisvumą. Išėmus groteles, matėsi, kad ta vieta yra per silpna, kad nėra iki galo užlietas betonas, kad ta vieta buvo remontuojama, nes aplink buvo labai daug hermetiko silikono privaryta. Kai nuėmė plyteles, pamatė, kad tas betonas nedaeidavo iki trapo, ta vieta ilgą laiką gaudavo daug vandens, nes betonas aplink trapą buvo nutrūkinėjęs, minkštas nuo drėgmės. Duše atsistojus ant trapo, jis klibėjo, liudytojo įsitikinimu, tai turėjo būti pastebima. Išmušant trapą, pastebėjo, kad jame yra tokia alkūnė, kuri įeina į kitą vamzdį, tai ji irgi buvo su hermetiku privaryta ir įkišta į kitą vamzdį. Atrodo, kad tas vamzdis nesutapo pagal diametrą, todėl leido vandenį. Liudytojo teigimu, trapas nebuvo tinkamai sumontuotas nuo pat pradžių. Liudytojas nurodė, kad jeigu būtų žinojęs, kad vyks toks teismo procesas, jis būtų prifotografavęs ir nufilmavęs. Liudytojas paaiškino, kad trapas turėjo būti pilnai užbetonuotas, tačiau jis buvo ir smėlyje, ir putplastyje – taip sumontuotas trapas neturėjo stabilumo ir pro jį leido vanduo. Liudytojo teigimu, trapas buvo blogai instaliuotas, nebuvo reikiamos membranos po apačia. Netinkamas trapo sumontavimo būdas galėjo būti priežastimi jo atsilaisvinimui. Dėl to, kad sienos buvo stipriai prisigėrusios vandens, plytelės vos laikėsi. Pastuksenus į sienų plyteles, girdėjosi tuštuma, kas reiškė, kad jos nesilaikė gerai, be to, jautėsi ir blogas kvapas. Nuėmus plyteles, po jomis buvo pelėsis, sienos buvo labai drėgnos, prisigėrusios vandens. Jei sienų plytelių nebūtų nuėmę, jos po kurio laiko pačios būtų pradėjusios atšokinėti. Liudytojas parodė, kad kai vykdė remonto – dažymo – darbus, ieškovai dar name negyveno, kai atliko remonto darbus san. mazge, jau gyveno. Liudytojas parodė, kad būtent tose svetainės sienose, kurias buvo dažęs anksčiau ir kurių drėgnumą buvo pastebėjęs, iš naujo buvo atsiradusios pūslės. Liudytojo manymu, tokia drėgmė galėjo susirinkti maždaug per pusę metų, nes tam reikia laiko. Betonas, kur eina trapas, buvo sutrūkinėjęs, o tam, kad betonas taip suminkštėtų, reikia laiko. Liudytojas parodė, kad jis turi bakalauro laipsnį verslo vadybos ir administravimo srityje, tačiau turi apie 7 metus praktikos statybos srityje, dirbo Prancūzijoje ir Norvegijoje, dirba apdailos darbus, su santechnika, klijuoja plyteles. Liudytojas parodė, kad jis jokio vamzdyno defekto išvados nematė, apie problemą jį ieškovas informavo žodžiu. Iš pradžių sąmata dėl san. mazgo remonto buvo žodinė, nes nežinojo tiksliai, kokių ir kokios trukmės darbų reikės. Po darbų atlikimo nustatė tikslią kainą. Liudytojas taip pat parodė, kad pradžioje dažant svetainės sienas jis jokių aparatų drėgmei matuoti nenaudojo, nes negalvojo, kad drėgmės problema gali būti koks nors vamzdis. Galvojo, kad gal siena buvo anksčiau blogai paruošta dažymui. Liudytojo įsitikinimu, visi darbai, kuriuos jis atliko san. mazge, buvo būtini ir sąlygoti vandenį leidžiančio trapo, kurio hidroizoliacija buvo netinkama.
13.4. Liudytojas A. F. 2023-09-08 teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta atsakovus, jie jį kvietė padažyti sienos name (duomenys neskelbtini). Vietoje, kur stovėjo televizorius su komoda, dažai buvo suburbuliavę. Tai buvo nedidelis plotas – apie 2-3 kv. m. Taip galėjo atsitikti dėl blogo vėdinimo, dėl įvairių priežasčių, jis neturėjo užduoties nustatyti, kodėl taip atsitiko. Jam bedirbant, bebaigiant darbus, pamatė atvykusius ieškovus. M. M. jam pasakė, kad tai naujieji namo šeimininkai. Girdėjo, kaip ieškovai sakė, jog jis čia veltui viską darė, nes jie vis tiek čia perdažys. Liudytojas A. F. parodė, kad jį atlikti dažymo darbų atsakovai kvietė gegužės ar birželio mėnesį, bet jis buvo išvažiavęs atostogų ir darbų atlikti atvyko gal po mėnesio. Dažė ne visą kambarį, o tik gabalėlį sienos – nuo grindų iki pusės. Reikėjo padažyti, kad kambarys atrodytų gražiau. Liudytojas nurodė, kad jo specializacija – vadybininkas, bet prieš tai jis 10 metų darė apdailą, jis domisi apdailos sritimi, ir savo name pats apdailą darė.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovams atsakovai Turtą faktiškai perdavė 2022 m. rugpjūčio 2 d. – būtent šią datą atsakovai nurodė savo atsiliepime (7 punktas) ir ieškovai ją patvirtino teisme duodami paaiškinimus. Pažymėtina, kad ieškovai, priėmę namą, gavę namo raktus, ketino į jį įsikelti gyventi ne iš karto, bet po to, kai bus atliktas jų užsakytas kosmetinis remontas – perdažytos namo vidaus sienos, apie šiuos ieškovų ketinimus (dėl planuojamų namo vidaus sienų dažymo darbų) dar iki namo perdavimo buvo žinoma ir atsakovams. Ieškovai teisme paaiškino, kad remonto darbai truko apie dvi savaites ir jie į namą įsikėlė 2022 m. rugpjūčio 17 d., tą dieną buvo pabaigti paskutiniai dažymo darbai ir ieškovai jau nakvojo name. Ieškovė L. Ž., duodama paaiškinimus 2023-09-08 teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. ji kraustė daiktus, įjungė 2-ame namo aukšte stovėjusią skalbimo mašiną, kuri sukosi, dirbo visą dieną, taip pat naudojosi 1 aukšte esančiu dušu; tos dienos vakare ieškovui grįžus iš darbo, pastebėjo, kad 1 aukšte esančioje svetainės sienoje, kuri ribojasi su dušo patalpa, iškilo pūslės. Ieškovai iš pradžių manė, kad taip galėjo atsitikti dėl skalbimo mašinos, kuri dirbo visą dieną. Apie pastebėtas pūsles nedelsiant informavo brokerę, taip pat atsakovę. Po to, kai pastebėjo pūsles, ieškovai nurodė, jog skalbimo mašina daugiau nebesinaudojo, tačiau naudojosi 1 aukšte esančiu dušu ir tuomet svetainėje atsirado daugiau pūslių – pūslės nuėjo iki tos vietos, kurioje ieškovai dar prieš namo pirkimą buvo pastebėję pirmą pūslę ir kuri atsakovų prieš parduodant namą buvo sutvarkyta. Ieškovai nurodė ieškoję specialistų, kurie padėtų nustatyti drėgmės atsiradimo priežastį. Ieškovai teisme patvirtino, kad surasti specialistą – UAB „Sausa“ direktorių A. Z., kuris nustatė problemą, jiems padėjo atsakovė M. M., kuri ir apmokėjo už šio specialisto paslaugas. Be to, ieškovai nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. vakare, jiems sėdint namo terasoje, išgirdo pypsėjimą, kuris sklido iš katilo; apie pypsėjimą pranešus atsakovei, ši nurodė kreiptis į specialistus. Ieškovų paaiškinimais, specialistai pas jus vyko kelis kartus, kol pavyko nustatyti pypsėjimo priežastį ir paaiškėjo, jog sugedo kompresorius. Ieškovai, įvertinę nurodytą sugedusio kompresoriaus keitimo kainą, priėmė sprendimą katilo neremontuoti, o šilumos siurblį pakeisti nauju. Kartu su nauju šilumos siurbliu buvo pastatyti ir vandens filtrai, kurių, ieškovų teigimu, reikėjo naujo katilo tinkamam eksploatavimui.
Dėl vandens surinkimo trapo defekto
15. Pažymėtina, kad atsakovai byloje iš esmės neginčijo pačio drėgmės ieškovams parduotame name, 1-ame aukšte, atsiradimo fakto ieškovų nurodomu laiku, taip pat A. Z. parengtoje 2022-08-31 Vamzdyno defekto nustatymo ataskaitoje nurodytų išvadų dėl drėgmės atsiradimo priežasčių. Minėtoje Ataskaitoje nurodyta, jog namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkai informavo apie šlampančias sienas svetainėje, šalia pirmojo aukšto sanitarinio mazgo. Apžiūrėjus sieną matosi suburbuliavę dažai, smarkiai padidintas drėgmės lygis, matuojamas iki ~ 0,5 m aukštyje nuo grindų; iš sanitarinio mazgo vidaus perimetrinėse sienose irgi matuojamas padidintas drėgmės lygis, aplink vandens prietaisus drėgmės fonas vienodas, jokių anomalijų nefiksuojama. Endoskopine nuotekų patikros kamera jokių defektų dušo – WC stovo atkarpoje nefiksuojama. Ataskaitoje nurodytas nustatytas defektas – atsipalaidavęs dušo zonos vandens surinkimo trapas, dėl ko per atsiradusius nesandarumus prausiantis po dušu dalis vandens patenka į grindų konstrukcijos vidų, kur pasklinda horizontaliai per izoliacinį sluoksnį, kol pasiekia sienas ir kapiliariniu būdu kyla aukštyn. Kad trapas atsipalaiduotų iš montavimo vietos, jis turėjo patirti smūgį, pajudinusį iš vietos, ar rovimo judesį viršun, pvz., valant vamzdyną ir stipriau patraukus valymo spiralę. Ataskaitoje nurodyta, kad tokią informaciją patvirtinti galėtų buvę namo gyventojai. Ataskaitoje pažymėta, kad rekomenduojama demontuoti trapą, įvertinti hidroizoliacinės dangos vientisumą, ir, nustačius defektų, juos pašalinti. Nurodyta, jog darbams atlikti buvo naudojamas drėgmės ir temperatūros matuoklis TRAMEX CMEX5 bei vamzdynų patikros kamera Rothenberger Roscope i2000.
16. Byloje šalių paaiškinimais, taip pat liudytojų D. Š., A. F. parodymais nustatyta, kad atsakovų parduodamame name, vienoje svetainės sienos vietoje, netoli židinio, už televizoriaus, buvo dažų pasiburbuliavimas. Ieškovai patvirtino, kad jie šitą defektą sienoje matė, skyrėsi tik ginčo šalių pozicijos dėl ieškovų sužinojimo apie trūkumą aplinkybių ir laiko – ieškovai teigė, kad jie defektą sienoje pastebėjo patys ir tik po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, tuo tarpu atsakovai tvirtino, kad ieškovams šis defektas buvo atsakovų parodytas anksčiau, dar iki preliminarios sutarties pasirašymo. Teismas, vertindamas ieškovų sužinojimo apie buvusio dažų pasiburbuliavimo svetainės sienoje aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai namą pardavinėjo per brokerę, kuri visuomet dalyvavo potencialiems pirkėjams apžiūrint atsakovų turtą. Nekilnojamojo turto brokerė D. Š., apklausiama teisme (2023-09-08) kaip liudytoja, nurodė, jog atsakovai jos nebuvo informavę apie pasiburbuliavimą sienoje ir nebuvo jo parodę brokerei iki šį pasiburbuliavimą parodė ieškovai, taip pat atsakovai su ja nederino, kad šį pasiburbuliavimą ketina patys sutvarkyti iki namo pardavimo. Atsižvelgdamas į šiuos liudytojos D. Š. parodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovai apie dažų pasiburbuliavimą sienoje sužinojo jau pasirašę preliminarią sutartį ieškovų nurodomomis aplinkybėmis, t. y. jau po preliminarios sutarties pasirašymo ieškovams dar kartą apžiūrint turtą. Visgi nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog nei ieškovai, nei atsakovai byloje neįrodinėjo, jog šis defektas sienoje – dažų atšokimas vienoje vietoje (kurio egzistavimo nei viena iš šalių neginčijo) būtų turėjęs kokios nors įtakos turto pirkimo-pardavimo kainos nustatymui (jos sumažinimui). Kaip nurodė ieškovai, jie šį trūkumą pamatė jau po preliminarios sutarties pasirašymo, kuomet namo pardavimo kaina buvo šalių suderinta ir ji pasirašant pagrindinę sutartį keista nebuvo, tuo tarpu atsakovai šį sienos trūkumą dar iki namo pardavimo pašalino savo lėšomis, pasamdę dažytoją A. F. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovai ieškovams nurodė, kad galima dažų atšokimo sienoje (vienoje jos vietoje) priežastis yra drėgmės prasiskverbimas per židinio kaminą. Kaip paaiškino atsakovai, ši priežastis buvo tik numanoma, joks tyrimas dėl dažų sienoje aptartoje vietoje atšokimo nebuvo atliktas. Taigi iš bylos duomenų darytina išvada, kad prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nei viena iš šalių aptarto dažų atšokimo sienoje nelaikė reikšmingu ir rimtu trūkumu, turinčiu įtakos Turto pardavimo kainai (CPK 185 straipsnis).
17. Tesimas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog byloje reikalavimai yra reiškiami ir kildinami ne iš aptartų sienos trūkumų, bet dėl vandens nuleidimo trapo trūkumų, apie kurių buvimą nei ieškovai, nei atsakovai namo pirkimo-pardavimo metu nežinojo. Kaip matyti iš bylos duomenų, namo apžiūros metu ieškovai pastebėjo tik vizualiai matomą trūkumą vienoje svetainės sienoje – dažų atšokimą (susiburbuliavimą), tuo tarpu jokių duomenų apie galimą vandens surinkimo trapo defektą atsakovai ieškovams nenurodė ir ieškovai jokių trapo defektų namo apžiūros metu nepastebėjo. Nors trapą apžiūrėję A. Z. ir J. D. teigė, kad trapo laisvumas (nesandarumas) galėjo būti pastebimas naudojantis dušu, tačiau tiek ieškovai, tiek atsakovai teigė, jog nieko neįprasto naudojantis dušu jie nepastebėję (pastebėtina, kad ieškovai pradėti naudotis dušu galėjo tik po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir namo jiems perdavimo). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų turėjusio specialių žinių santechnikos srityje, teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. Z. nustatyti vandens surinkimo trapo trūkumai būtų buvę pastebimi be specialaus tyrimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, trapo defektai buvo nustatyti pakviesto specialisto A. Z. specialių prietaisų pagalba atlikto tyrimo metu, todėl nustatytas defektas vertintinas kaip paslėptas daikto trūkumas.
18. Pažymėtina, kad atsakovai, kaip padavėjai, prieš parduodami Turtą, turėjo pareigą atskleisti visą informaciją apie parduodamo Turto kokybę, o ieškovai, kaip pirkėjai, turėjo teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328, 6.333 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, sienų drėkimo priežastis galėjo būti nustatyta ir vandens surinkimo trapo defektas aptiktas tik su specialių žinių turinčio asmens pagalba, todėl neprotinga bei nelogiška tokiu atveju iš pirkėjų reikalauti, kad jie, prieš pirkdami Turtą, atliktų vamzdynų būklės tyrimus, kai iš esmės jokio objektyvaus pagrindo tokiam tyrimui atlikti nebuvo, nes patys pardavėjai nurodė, jog tikėtina dažų atšokimo vienoje sienos vietoje priežastis - lietaus metu drėgmės patekimas pro kaminą.
19. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).
20. Pirkimo–pardavimo sutarties 7.7 punktu pardavėjai garantavo, kad šios Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių šių daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tuos daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos (force majeure).
21. Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, jog nustatytas trapo defektas egzistavo Turto nuosavybės perėjimo pirkėjams metu. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad dar iki ieškovams įsikraustant į namą, sienų dažymo darbus atlikę meistrai informavo ieškovus apie drėgmę svetainės sienoje, kuri ribojasi su dušo patalpa; savo ruožtu ieškovai apie šią aplinkybę informavo nekilnojamojo turto brokerę, kuri, apklausiama kaip liudytoja byloje, patvirtino, jog iš ieškovų gavo informaciją apie jų pasamdytų meistrų pastebėtą neaiškios kilmės drėgmę svetainės sienoje. Be to, kaip paaiškėjo ieškovams įsikrausčius į namą ir pradėjus naudotis dušu, pūslės (dažų atšokimai) atsirado toje pačioje svetainės sienoje, kurioje buvo dažų susiburbuliavimas, pastebėtas dar iki Turto pirkimo, kuris, kaip minėta, atsakovų buvo pašalintas. Liudytojais apklausti tiek A. Z., kuris nustatė drėgmės sienose atsiradimo priežastį, ir tiek J. D., kuris demontavo nesandarų dušo trapą ir atliko kitus su tuo susijusius remonto darbus, parodė, kad tam, jog drėgmė dėl nesandaraus trapo nueitų į sienas, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, todėl labiau tikėtina, jog trapo defektas jau egzistavo pirkėjams įsigyjant namą. Kartu pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo manyti, jog pardavėjai buvo nesąžiningi, r. y. žinojo ir apie trapo defekto buvimą ir jį nuslėpė, nes tuo atveju, jei pardavėjams iš tiesų iki Turto pardavimo būtų žinoma apie tokio pobūdžio trapo defekto egzistavimą, jie būtų turėję visas galimybes trapo defektą užmaskuoti, pvz., kaip nurodė liudytojas A. Z., trapo nesandarumą buvo galima užmaskuoti pripurškiant silikono. Visgi, nepaisant to, kad nustatyto trapo defekto atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo (tyčinio informacijos apie trapo kokybę neatskleidimo/ slėpimo), atsakovai pripažinti atsakingais už dušo trapo defektą, nes byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad trapo defektas atsirado iki Turto perdavimo pirkėjams, tuo tarpu atsakovai neįrodė, kad nurodytas trapo defektas atsirado po Turto perdavimo pirkėjams ar dėl pirkėjų kaltės (netinkamo daikto eksploatavimo ar pan.) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
22. Ieškovų pareikštas vienas iš reikalavimų – priteisti trapo defekto šalinimo išlaidų sumą, kurią ieškovai teigia patyrę dėl trapo defekto šalinimui reikalingų medžiagų ir darbų pirkimo. Atsakovai ginčija šio ieškovų reikalavimo apimties pagrįstumą. Atsakovų teigimu, pakeičiant nesandarų trapą, iš jų galėtų būti reikalaujamos tik pačio trapo ir kelių grindų plytelių pakeitimo išlaidos. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovų pozicija. Pažymėtina, kad A. Z. parengtoje ataskaitoje nurodyta, jog rekomenduojama demontuoti trapą, įvertinti hidroizoliacinės dangos vientisumą, ir, nustačius defektų, juos pašalinti. Iš nurodytos ataskaitoje rekomendacijos dėl trapo defekto šalinimo akivaizdu, kad hidroizoliacinės dangos vientisumas, o taip pat ir kiti su tuo susiję defektai galėjo būti galutinai pamatyti ir įvertinti tik demontavus trapą, tą patvirtino ir A. Z., apklausiamas kaip liudytojas teisme, kuomet nurodė, jog „trapą reikia sutvarkyti, išimti jį iš grindų, pažiūrėti, ar toliau neatsilaisvinusios vamzdyno jungtys; neišardžius negalima išsiaiškinti, ką toliau daryti.“ Be to, liudytojo A. Z. įsitikinimu, trapo nepavyktų išimti neišdaužius, neišlaužus aplink plytelių. Iš aptartų liudytojo parodymų darytina išvada, kad A. Z. jo parengtoje Ataskaitoje neįvertino visų trapo defektui pašalinti reikalingų darbų, nes jie galėjo būti nustatyti tik demontavus trapą. Liudytojas J. D. parodė, kad „išėmus groteles, matėsi, kad ta vieta yra per silpna, kad nėra iki galo užlietas betonas, kad ta vieta buvo remontuojama, nes aplink buvo labai daug hermetiko silikono privaryta; kai nuėmė plyteles, pamatė, kad tas betonas nedaeidavo iki trapo, ta vieta ilgą laiką gaudavo daug vandens, nes betonas aplink trapą buvo nutrūkinėjęs, minkštas nuo drėgmės; išmušant trapą, pastebėjo, kad jame yra tokia alkūnė, kuri įeina į kitą vamzdį, tai ji irgi buvo su hermetiku privaryta ir įkišta į kitą vamzdį; tas vamzdis nesutapo pagal diametrą, todėl leido vandenį; trapas buvo blogai instaliuotas, nebuvo reikiamos membranos po apačia.“ Atsižvelgiant į aptartus liudytojų parodymus ir J. D. sudarytą atliktų darbų sąmatą, darytina išvada, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra sąlygoti trapo defekto ir buvo reikalingi defekto pašalinimui. Pažymėtina, kad tiek liudytojas A. Z., tiek J. D. patvirtino, jog sienose buvo susikaupusi drėgmė. Į bylą pateikti įrodymai ir ieškovų duoti paaiškinimai patvirtina, kad drėgmei pašalinti buvo nuomojamas specialus prietaisas iš UAB „Gotas“, drėgmės šalinimas užtruko net dvi savaites, kas patvirtina liudytojo J. D. parodymus dėl didelio drėgmės kiekio susikaupimo, kuris galėjo įtakoti dušo patalpos sienų plytelių atšokimą. Be to, liudytojas J. D. parodė, kad sienų plytelės vos laikėsi, nuėmus sienų plyteles, po jomis dėl drėgmės buvo atsiradęs pelėsis. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo J. D. parodymais, kurie sutampa ir su ieškovų paaiškinimais, be to, teismas laiko niekuo nepagrįstais atsakovų teiginius, kad ieškovai galimai siekia pasipelnyti atsakovų sąskaita pasidarydami pilną vonios kambario remontą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ieškovai, pirkdami namą, būtų turėję ketinimą remontuoti dušo patalpą ar kad ieškovus būtų netenkinusi perkamo namo dušo patalpos būklė ar estetinis vaizdas; visus ieškovų nusipirkus namą suplanuotus remonto darbus ieškovai buvo numatę atlikti iki įsikraustymo į namą ir tai įgyvendino.
23. Išanalizavus ir įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad į ieškovų pateiktą darbų sąmatą nepagrįstai įtraukti visų sienų ir grindų plytelių dušo patalpoje keitimo darbai. Kaip nurodė liudytoju apklaustas A. Z. ir ką patirtino liudytojas J. D., išimti trapo neišdaužius aplink plytelių, nebuvo galimybės. Įrodymų, kad ieškovai būtų turėję galimybę pakeisti išdaužytas aplink trapą grindų plyteles kitomis tokiomis pačiomis plytelėmis, atsakovai nepateikė, todėl ieškovai pagrįstai, šalindami trapo defektus, keitė visą dangą, nes nebuvo galimybės kitaip atstatyti dėl trapo keitimo ir reikalingo trapo hidroizoliacijos įvertinimo bei atstatymo pažeisto grindų dangos vientisumo (suderinamumo). Kaip nurodyta aukščiau, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos), ieškovų paaiškinimai ir liudytojų A. Z., J. D., D. Š. parodymai apie drėgmės patalpose buvimą leidžia daryti išvadą, kad drėgmė neigiamai paveikė ir sienų plytelių tvirtinimą, be to, sienų plyteles nuėmus, buvo rastas pelėsis, kuris turėjo būti pašalintas, todėl sienų plytelių keitimo darbai taip pat vertinti kaip sąlygoti būtent trapo defekto (CPK 185 straipsnis). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai už sanitarinio mazgo remonto darbus (sugadinto trapo demontavimą, naujo pastatymą, grindų remontą, dėl plytelių nuėmimo ir naujų plytelių klijavimo reikalingą san. mazgo įrangos (kriauklės, klozeto, kt.) demontavimą, sumontavimą atgal, plytelių demontavimą, naujų plytelių sumontavimą, hidroizoliavimą, silikoninimą) patyrė 2 804 Eur išlaidų; medžiagos, reikalingos sanitarinio mazgo remontui, t. y. plytelės, epoksidinis glaistas, silikonas, ieškovams kainavo 2 776,86 Eur; taip pat ieškovai už remontui (drėgmei surinkti) reikalingos technikos nuomą patyrė 108,03 Eur išlaidų. Kaip patvirtino ieškovai, šiai dienai buvę trapo trūkumai yra pašalinti, daugiau drėgmė sienose nebesikaupia, likusios tik senos pūslės svetainėje, kurių dar nespėjo pašalinti.
24. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad aukščiau aptartos ieškovų patirtos išlaidos - 5 688,90 Eur - susijusios su aukščiau aptartu trapo defekto ir buvo reikalingos siekiant pašalinti pačio trapo defektus ir defekto sąlygotus pažeidimus san. mazgo sienose ir grindyse.
Dėl šilumos siurblio defektų (gedimo)
25. Atsakovų teigimu, Turto pardavimo metu geoterminio šildymo siurblys veikė tinkamai. Kaip paaiškino atsakovai, Turtą su jame sumontuotu šilumos siurbliu jie įsigijo 2009 metais; šilumos siurblys Junkers TM110-1 name sumontuotas 2007 metais; kiekvienais metais šilumos siurblio techninę priežiūrą atlikdavo specialistai: siurblį prižiūrėjo UAB ,,Inviktus“ specialistai, vėlesniais metais kiti meistrai, rekomenduoti UAB ,,Inviktus“. Atsakovai nurodė, kad vykdant šilumos siurblio priežiūrą, meistrams rekomenduojant ir esant reikalui, buvo atliekami siurblio detalių keitimai – 2010 metais buvo pakeistos elektros relės, 2015 metais buvo keistas vandens išsiplėtimo talpos bakelis, keičiamas temperatūros palaikymo režimas, prieš tris metus keistas freonas. Atsakovų teigimu, apie šiuos atliktus šilumos siurblio eksploatavimo ir priežiūros darbus atsakovai informavo ieškovus. Perduodami Turtą, atsakovai nurodė ieškovams perdavę visą turimą informaciją apie Turtą prižiūrinčius ir aptarnaujančius specialistus, kartu ir duomenis apie šilumos siurblį prižiūrinčius meistrus, jų kontaktus bei turimą prietaisų ir įrenginių techninę dokumentaciją. Ieškovai tvirtino, kad iš atsakovų jie gavo tik šilumos siurblį prižiūrėjusių meistrų kontaktus, jokių kitos šilumos siurblio dokumentacijos negavo, taip pat nebuvo informuoti apie anksčiau buvusius ir atsakovų šalintus šilumos siurblio gedimus.
26. Atsakovai, duodami paaiškinimus teisme, nurodė, kad jie jokio šilumos siurblio techninio paso ar įsigijimo dokumentų neturėjo, tokių dokumentų jiems nebuvo pateikęs statytojas, todėl ieškovams perdavė tik tokio modelio šilumos siurblio naudojimo instrukciją, atspausdintą iš interneto, atsakovai taip pat tvirtino, kad jie ieškovams minėjo apie anksčiau buvusius, bet pašalintus šilumos siurblio gedimus.
27. Iš ieškovų ir atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovams perduodant namą ieškovams šilumos siurblys buvo įjungtas, veikė, ieškovams buvo pasakyta patiems jokių siurblio nustatymų nereguliuoti. Ieškovai teigė, jog iki išgirdo šilumos siurblio pypsėjimą 2022-08-19 (pažymėtina, kad tuo metu buvo vasaros laikotarpis, tad poreikio namo šildymui nebuvo), prie šilumos siurblio nebuvo prisilietę. Ieškovų teigimu, siurblys jau iki Sutarties pasirašymo dienos buvo sugedęs, mano, kad atsakovai, kaip pardavėjai, aplinkybes dėl šilumos siurblio gedimo nutylėjo, nors ir apie jas žinojo. Iš ieškovų paaiškinimų ir liudytojo R. N. parodymų nustatyta, kad ieškovai, šilumos siurbliui pradėjus pypsėti meistrus kvietė kelis (apie 5) kartus, nes vis nepavykdavo nustatyti pypsėjimo priežasties ir rasti pypsėjimą sąlygojančio gedimo. 2022-09-14 Defektiniame akte nustatyti šilumos siurblio gedimas – neveikia (sugedęs) šilumos siurblio kompresorius; įjungus kompresoriaus elektros grandinę įvyksta trumpas jungimas; netinkamai veikia komponentai kompresoriaus paleidimo elektrinėje grandinėje. Liudytojas R. N. parodė, kad kompresorius susidėvėjo nuo tarnavimo (sudilo); liudytojo teigimu, kompresoriaus dilimo negalima pamatyti, nes kompresorius – uždaras įrenginys; nors kompresoriaus dilimas yra laipsniškas, tačiau kompresorius sustoja staiga; kol kompresorius sukasi, jokios klaidos nemes iki to momento, kol negaus trumpo jungimo per apvijas; paminėtas liudytojas taip pat nurodė, kad jeigu kompresorius neveikia, karštas vanduo neruošiamas, kompresorius reikalingas ir karštam vandeniui ruošti, ir šildymui. Įvertinęs šiuos liudytojo R. N. parodymus, taip pat atsakovų parodymus, kad iki namo perdavimo ieškovams šilumos siurblys gamino karštą vandenį, atsakovai gyveno name iki pat jo perdavimo ieškovams bei tai, kad ieškovai nurodė, jog po jų įsikraustymo į namą 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki atsiradusio siurblio pypsėjimo rugpjūčio 19 d. vakare karštas vanduo name buvo, ieškovai juo naudojosi, šilumos siurblys atsakovų buvo paliktas įjungtas ir ieškovai jo neišjunginėjo, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šilumos siurblys jau daikto pardavimo metu buvo sugedęs. Nors ieškovai teigia, jog atsakovė jiems buvo nurodžiusi, kad tokio tipo šilumos siurblys paprastai veikia apie 50 metų, tačiau net jei ir buvo tokia informacija atsakovės nurodyta, ji vertintina kaip atsakovės nuomonė, kuriai pagrįsti ieškovai jokių dokumentų iš atsakovų neprašė, be to, siurblio garantinis terminas seniai buvo pasibaigęs, taip pat nėra duomenų, jog atsakovai, turėdami suprasti, jog atsakovai neturi specialių žinių apie šilumos siurblius (nėra duomenų, kad atsakovai būtų ieškovams nurodę save kaip tam tikros inžinerinės įrangos specialistus), veikdami kaip rūpestingi pirkėjai, būtų patys iki daikto įsigijimo siekę gauti informacijos apie name įrengto šilumos siurblio modelio veikimo ypatybes, tikėtiną vidutinę siurblio tarnavimo trukmę iš toje srityje besispecializuojančių asmenų. Kaip nurodė liudytojas R. N., tokie šilumos siurbliai paprastai tarnauja apie 20 metų. Pagal bylos duomenis, Turto pardavimo metu šilumos siurblio tarnavimo laikas jau buvo 15 metų. Įvertinus atsakovų paaiškinimus, liudytojo R. N. parodymus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie šilumos siurblio priežiūrą ir eksploatavimą iki Turto pardavimo, nėra pagrindo išvadai, kad iki Turto pardavimo buvę siurblio gedimai būtų kaip nors susiję ir galėję turėti įtakos jau po Turto pardavimo nustatytam šilumos siurblio kompresoriaus gedimui. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams valdant Turtą buvę atitinkami siurblio gedimai buvo sutvarkyti, be to, nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovai, būdami Turto savininkais, šilumos siurblį būtų eksploatavę netinkamai.
28. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovai neįrodė ir teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad aptartas šilumos siurblio defektas (kompresoriaus gedimas) atsirado anksčiau nei ieškovai išgirdo siurblio pypsėjimą, t. y. iki daikto ieškovams perdavimo, arba dėl priežasčių, atsiradusio iki daikto perdavimo, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovų atsakingais už po daikto perdavimo pirkėjams nustatytą šilumos siurblio defektą ir kartu priteisti iš atsakovų šio defekto šalinimo išlaidas (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovai nėra atsakingi už aukščiau aptartą po daikto ieškovams perdavimo paaiškėjusį šilumos siurblio defektą, nėra pagrindo vertinti ieškovų prašomų priteisti išlaidų sumos šiam šilumos siurblio defektui pašalinti dydžio pagrįstumo, todėl teismas įrodymų, susijusių su šilumos siurblio remonto išlaidomis nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
29. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad ieškovai pagrindė pareikštą reikalavimą dėl išlaidų vandens surinkimo trapo trūkumams pašalinti atlyginimo priteisimo, todėl ieškovams solidariai iš atsakovų priteisiama 5 688,90 Eur išlaidų atlyginimo suma (CK 6.327 straipsnio 4 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi Turtą ieškovams atsakovai pardavė kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objektą ir daikto kokybę pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovai patvirtino kaip solidarūs bendraskoliai, nurodytų išlaidų atlyginimo suma ieškovams iš atsakovų priteistina solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taip pat tenkinus šį reikalavimą, ieškovams iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu likusioje dalyje ieškovų reikalavimas atmestinas, ieškovams neįrodžius, jog šilumos siurblio defektas (kompresoriaus gedimas) atsirado iki namo ieškovams perdavimo ar kad jau ieškovams įsigijus namą nustatytą šilumos siurblio gedimą galėjo sąlygoti atsakovų netinkamas katilo eksploatavimas, atsakovų nurodyti anksčiau buvę katilo gedimai, kiti atsakovų veiksmai ar priežastys, buvusios iki Turto pardavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Nustatyta, kad byloje ieškovai buvo pareiškę turtinius reikalavimus, kurių bendra suma sudarė 17 995,63 Eur. Byloje priimtu sprendimu patenkinti ieškovų reikalavimai 5 688,90 Eur sumai, t. y. patenkinta 31,61 procentų ieškovų reikalavimų, atmesta 68,39 procentai ieškovų reikalavimų.
31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 3 905 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 405 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį, 3500 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio, procesinių prašymų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 1780,80 Eur bylinėjimosi – advokato teisinės pagalbos – išlaidų. Pateikti į bylą įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
33. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimo sumą, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 128 Eur žyminio mokesčio ir 1106,35 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1234,35 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.). Tuo tarpu atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų sumą, atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1217,89 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 16,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 8,23 Eur (1234,35 Eur – 1217,89 Eur).
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 13,28 Eur. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą iš ieškovų lygiomis dalimis turėtų būti priteisiamas 9,08 Eur (po 4,04 Eur iš kiekvieno ieškovo), tuo tarpu iš atsakovų - 4,20 išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti išlaidų dalis neviršija 5 Eur, todėl jos atlyginimas iš ieškovų ir atsakovų nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovams L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 688,90 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 90 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 688,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovams L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,23 Eur (aštuonių eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovams L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,23 Eur (aštuonių eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.