Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-430-107-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-02-22Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-12
Bylos Nr.
1A-430-107-2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00100-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
Nukentėjusysis
O. N.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Ruslanas Mazurovas
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-430-107/2012

Teisėja Adolfina Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00100-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.20.5.; 1.2.20.6. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. liepos 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,nukentėjusiajai O. N.,gynėjui advokatui Ruslanui Mazurovui,išteisintajam A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio, nukentėjusiosios O. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str., 235 str. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

O. N. civilinis ieškinys neturtinei žalai bei proceso išlaidoms atlyginti atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas, bet išteisintas už tai, kad pasikėsino apgaulės būdu išvengti turtinės prievolės, melagingai įskundė asmenį kaip padariusį nusikaltimą bei davė melagingus parodymus, o būtent:

2007-02-20 O. N. bute (duomenys neskelbtini) , jis su O. N. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį A. K. iki 2007-08-20 privalėjo sumokėti O. N. 30000 litų. Dalį pinigų A. K. grąžino, tačiau, mėgindamas apgaulės būdu išvengti likusios turtinės prievolės, 2008-04-14 Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, Tilžės g. 34, Klaipėdoje, jis pateikė pareiškimą, kuriame melagingai įskundė O. N., kad ji suklastojo 2007-02-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Remiantis A. K. pareiškimu, 2008-04-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 31-1-00295-08 pagal BK 300 str. 1 d. Tokiu būdu, melagingai įskųsdamas nekaltą asmenį, A. K. kėsinosi apgaulės būdu išvengti 6400 litų dydžio turtinės prievolės.

Be to, jis 2008-04-17, nuo 9.30 val. iki 11.30 val., Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, Tilžės g. 34, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 31-1-00295-08 dėl suklastoto vekselio pateikimo, būdamas įspėtas pagal BK 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, jog 2007-02-20 paprastajame neprotestuotiname vekselyje A. K. vardu parašė ir pasirašė ne jis.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. Genys tvirtina, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo, baudžiamojoje byloje suriktus duomenis vertino atskirai, o ne kaip jų visumą bei neišsamiai, todėl nuosprendyje išdėstytos išvados, kad A. K. nepadarė jokių nusikalstamų veikų, neatitinka bylos aplinkybių.

Prokuroras pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netiksliai nurodė veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas A. K. pagal BK 235 str. 1 d. Nuosprendyje nurodytas tik vienas epizodas, kuriame, prokuroro nuomone, A. K. davė melagingus parodymus, tačiau neaišku, kodėl nuosprendyje nebuvo nurodyti dar trys epizodai. Prokuroro įsitikinimu, apylinkės teismas padarė klaidą, nes kaltinamajame akte iš tiesų buvo nurodytas vienas epizodas, tačiau 2011-09-22 teismui buvo pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą (t. 2, b. l. 59–60). Apylinkės teismas prašymą dėl kaltinimo pakeitimo patenkino, tačiau, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kitų A. K. inkriminuotų epizodų net nevertino.

Prokuroro nuomone, A. K. pagal BK 235 str. 1 d. išteisintas nepagrįstai. A. K. teisme teigė, kad jis buvo suklaidintas, nes jam policijos pareigūnų bei notaro pateiktas vekselis nebuvo tokio formato, kokį jis pasirašė, ant vekselio nebuvo įrašų apie pinigų grąžinimą nukentėjusiajai. Prokuroras pažymi, kad vekselis, kurio A. K. tvirtino nepasirašęs, buvo 2007-02-20 paprastasis vekselis, pagal kurį A. K. įsipareigojo iki 2007-08-20 sumokėti 30000 Lt O. N.. Šiame vekselyje kai kurie žodžiai buvo paryškintu šriftu (t. 1, b. l. 36). A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė specifinius vekselio požymius, tvirtino, kad, esant tokiems specifiniams požymiams, jis vekselio nepasirašė. Tai geriausiai iliustruota paties išteisintojo teiginiais bei tvirtinimais, kuriuos pateikė ikiteisminio tyrimo metu.

Šalies argumentai

Prokuroras nurodo, kad 2008-04-14 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. K. nurodė: „Susipažinęs su pateikta neprotestuotino vekselio kopija aš pamačiau, kad šis vekselis yra suklastotas, kadangi tokio nepasirašiau, ant jo yra ne mano parašas ... aš pasirašiau ir išdaviau vekselį N. O. mokėtiną jį pateikus, tai yra originaliame vekselyje nebuvo nustatyta mokėjimo diena“. Prokuroro nuomone, pareiškime A. K. nurodė specifinį vekselio požymį – terminą. A. K. tvirtino, kad terminas, kada turi būti grąžinta skola, jo pasirašytame vekselyje nurodytas nebuvo. Be to, A. K. tvirtino, kad ant vekselio yra ne jo parašas. Prokuroro nuomone, suaugęs žmogus savo ranka pasirašytą parašą nuo ne savo turbūt skiria. Kategoriškas tvirtinimas, kad parašas yra ne jo, parodo, kad A. K. įdėmiai perskaitė jam pateiktą vekselio kopiją, ir kategoriškas tvirtinimas, kad vekselyje yra ne jo parašas, jog jame yra įrašytas terminas, ko jo pasirašytame vekselyje neturėtų būti, be jokios abejonės nulėmė ikiteisminio tyrimo pradėjimą, ir tai parodo, kad jis suvokė, jog tokiais teiginiais klaidina teisėsaugos institucijas ir nori taip veikti.

Prokuroro tvirtinimu, 2008-04-17 apklaustas kaip nukentėjusysis A. K. vėl nurodė specifinį požymį – terminą, kuris, anot A. K., parodo, kad šį vekselį pasirašė ne jis. Be to, A. K. nurodė ir kitą požymį – paryškintą raidžių šriftą vekselyje. A. K. tvirtino, kad vekselis yra suklastotas ir todėl, kad jo pasirašytame vekselyje jokių raidžių šriftų paryškinimų nebuvo, jo pasirašytas vekselis buvo neterminuotas. Be to, jis vėl nurodė, kad ir parašas yra ne jo, nes jis yra kairiarankis, pirmos raidės paprastai neužriečia. Prokuroro nuomone, šie nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jis su jam pateiktu vekseliu buvo puikiai susipažinęs ir jį išanalizavęs.

Prokuroras nurodo, kad 2008-05-29 akistatos tarp A. K. bei O. N. metu A. K. į tyrėjos klausimą, ar vekselis, kurio nuorašą gavo iš Klaipėdos miesto 1-osios notarinės kontoros, buvo tas pats, kurį pasirašė 2007 m. vasario ar kovo mėnesį, A. K. atsakė: „Tai ne tas vekselis, kurį pasirašiau, mano pasirašytas kaip minėjau buvo vieno šrifto ir be numatyto grąžinimo termino, dėl mano pasirašyto vardo pavardės ir parašo taip pat abejoju...“. Be to, akistatos metu A. K. vėl nurodė požymius vekselio, kurį, anot jo, jis pasirašė, t. y. jo pasirašytas buvo neterminuotas, be raidžių paryškinimų. Be to, akistatos protokole O. N. patvirtino, kad vekselis buvo perkirptas ties ta vieta, kur prasideda žymos apie pinigų gražinimą.

2009-03-05 A. K. susipažino su visa bylos medžiaga, taip pat ir su 2008-08-28 Klaipėdos miesto VPK KP Kriminalistinių tyrimų tarnybos pateikta specialisto išvada bei jos priedais, iš kurių matė, kad vekselis, kurio, jo tvirtinimu, jis nepasirašė, buvo perkirptas ir įrašai apie grąžintas sumas O. N. buvo ant kito lapo.

Šalies argumentai

2009-10-02 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00295-08 atnaujinimo A. K. vėl nurodė paminėtus vekselio, kurį pasirašė, specifinius požymius – skolos grąžinimo termino nebuvimą, kitokį šriftą.

Nepaisant to, kad A. K. matė notaro pateiktą vekselį, kuriame nebuvo žymų apie grąžintas pinigų sumas A. N., kad jis matė specialisto išvadą bei jos priedus, iš kurių matyti, kad vekselis buvo perkirptas, kad jam O. N. akistatos metu paaiškino, kodėl vekselį perkirpo, jis 2010-01-19 apklaustas kaip nukentėjusysis ir toliau tvirtino, kad jis pasirašė tik tą vekselį, kuris buvo neterminuotas, kuriame nebuvo jokių šrifto paryškinimų, teksto raidžių šriftas buvo vienodas.

Šalies argumentai

2010-05-17 skunde dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 31-1-00295-08 panaikinimo A. K. vėl pakartojo vekselio požymius, kurių jo pasirašytame vekselyje nebuvo. Maža to, A. K. skunde nurodė, kad O. N., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str., davė melagingus parodymus, kurių metu ji parodė, kad vekselis buvo terminuotas.

2010-06-16 pareiškime dėl ekspertizės skyrimo A. K. vėl pakartojo vekselio požymius, kurių jo pasirašytame vekselyje nebuvo. Be to, A. K. nurodė, kad jo ginčijamas vekselis buvo sumontuotas, t. y. jo įrašai kažkokiu būdu perkelti ant naujo dokumento blanko, kurio jis tikrai nepasirašė.

2010-08-04 A. K. kaip nukentėjusysis apklausos metu toliau tvirtino, kad jo pasirašytame vekselyje buvo ne tas vekselio raidžių šriftas, todėl jis buvo suklastotas.

2011-02-18 apklausiamas kaip įtariamasis A. K. laikėsi ankstesnių parodymų, kad 2007-02-20 vekselis buvo neterminuotas, o gautoje iš notaro vekselio kopijoje buvo nurodyta data, iki kurios grąžinti pinigus, kai kurie žodžiai buvo paryškintu šriftu.

Prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo metu A. K. savo poziciją dėl vekselio, kurio jis tvirtino nepasirašęs, išreiškė 10 kartų, pozicija buvo vienoda, nuosekli ir neprieštaringa. Tokios pozicijos A. K. nekeitė ilgą laiko tarpą, nuo 2008-04-14 iki 2011-02-18, t. y. daugiau nei 2 metus ir 10 mėnesių. A. K. ne šiaip paprasčiausiai tvirtino, kad jis nepasirašė minimo vekselio ir tiek, tačiau detaliai nurodė požymius vekselių, kuriuos pasirašė, o kurių ne. A. K. apie vekselio perkirpimą sužinojo ne vėliau kaip 2008-05-29 akistatos tarp jo bei O. N. metu. Be to, 2009-03-05, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, specialisto išvada, pamatė, kad vekselis yra perkirptas, nes specialistai pateikė ir priedus – perkirpto vekselio fotonuotraukas. Nepaisant to, jis dar 5 kartus išsakė poziciją, kad vekselio, kurį O. N. pateikė notarui, jis nepasirašė, ir vėl nurodė paminėtus specifinius požymius, kurie, jo nuomone, parodo, kad jis minimo vekselio nepasirašė.

Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, prokuroras daro išvadą, jog A. K. buvo puikiai susipažinęs su policijos įstaigos bei notaro pateiktu vekseliu, todėl jo duoti parodymai, kad jis vekselio nepasirašė, buvo sąmoningas teisėsaugos institucijų klaidinimas, ir taip elgtis A. K. norėjo. Kaltinamojo duotų parodymų kaitą derėtų vertinti labai atsargiai, ypatingai, jei parodymus kaltinamasis pakeičia teisme. Tokiu atveju turėtų būti detaliai analizuojamos kaltinamojo duotų parodymų kaitos priežastys. Šiuo atveju A. K. išsakyta pozicija ikiteisminio tyrimo metu nesikeitė 10 kartų, o teisiamojo posėdžio metu jo pozicijos pakeitimas, pasakymas, kad jis buvo suklaidintas, laikytinas gynybiniu, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroro nuomone, teismas A. K. išteisino pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. todėl, kad A. K. neneigė, kad O. N. skolingas 6400 Lt, todėl, kad nesikėsino apgaulės būdu išvengti turtinės prievolės. Prokuroro apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. K. siekė išvengti turtinės prievolės panaudodamas apgaulę – pranešdamas teisėsaugos institucijoms apie neva suklastotą vekselį, tik kurio pagrindu buvo galima užtikrinti prievolės įgyvendinimą bei klaidindamas teisėsaugos institucijas, duodamas melagingus parodymus apie tai, kad jis minimo vekselio nepasirašė. Tokiais veiksmais kaltinamasis esmingai apsunkino pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka, tam prireikė teisėsaugos institucijų įsikišimo, nes šiuo atveju buvo būtina pradėti baudžiamąjį procesą. Tik ikiteisminio tyrimo metu atlikus kelias ekspertizes bei atlikus kitus procesinius veiksmus pavyko nustatyti, kad vekselis nėra suklastotas ir tik po šių aplinkybių nustatymo O. N. vėl turi galimybę civilinio proceso nustatyta tvarka išsireikalauti skolą iš kaltinamojo.

Tai, kad A. K. neginčijo 6400 Lt skolos O. N., prokuroro nuomone, esmės nekeičia, nes išsireikalauti skolą iš A. K., kol vyko ikiteisminis tyrimas, galimybės O. N. neturėjo ilgą laiką, jei specialistai nebūtų davę kategoriškų išvadų, kad minimas vekselis nėra suklastotas, tai tuomet kiltų klausimas, kokiu teisiniu pagrindu O. N. būtų iš A. K. skolą išsireikalavusi. Prokuroro žiniomis, A. K. 6400 Lt iki šiol nėra grąžinęs, nors grąžinimo terminas seniai pasibaigęs. Tai parodo, kad A. K. laisva valia vykdyti turtinės prievolės nėra nusiteikęs, ir tai dar kartą patvirtina, kad A. K. tokiu būdu tikėjosi išvengti turtinės prievolės. Tai iš esmės ir yra melagingų parodymų davimo bei įskundimo apie nebūto nusikaltimo padarymą priežastis.

Teismas A. K. išteisino pagal BK 236 str. 1 d. todėl, kad, teismo nuomone, pati O. N. sukčiavo, todėl jos įskundimas policijai negali būti traktuojamas kaip melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. Apeliaciniame skunde prokuroras sutinka, kad O. N. sukčiavo. O. N. buvo nuteista už nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., padarymą, baudžiamasis procesas dėl jos buvo inicijuotas paminėtu A. K. pareiškimu. Tačiau A. K. 2008-04-14 pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00295-08, nurodė, kad O. N. galbūt suklastojo ar pateikė suklastotą dokumentą, t. y. minimą vekselį, notarui, nurodė, kad tokiuose O. N. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., požymių. Ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00295-08 buvo pradėtas pagal BK 300 str. 1 d. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu asmuo sukčiaudamas pats suklastoja dokumentą bei jį panaudoja, tuomet jo veiksmai kvalifikuojami tiek pagal BK 300 str., tiek pagal BK 182 str. O. N. buvo nuteista dėl sukčiavimo, tačiau nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., ji nepadarė, nors A. K., apie tai žinodamas, pateikdamas paminėtą pareiškimą, teisėsaugos institucijoms apie tai pranešė.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti A. K. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal BK 236 str. 1 d. – 8 MGL dydžio bauda, pagal BK 235 str. 1 d. – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį ir paskirti galutinę 18 MGL (2340 Lt) dydžio baudą. Nukentėjusiosios O. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, nes jis teisėtas bei pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji O. N. tvirtina, kad išteisintojo tikslas buvo pasiekti, kad vekselis, pagal kurį jis buvo jai skolingas pinigų, būtų pripažintas suklastotu, nes jis teigė tokio vekselio nepasirašinėjęs. Tokiu atveju, nesant paskolos faktą patvirtinančio dokumento, jai būtų užkirsta galimybė įrodyti paskolos suteikimo faktą.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, teismo teiginiai, kad ji be pagrindo nepripažįsta skolos grąžinimo dalies atliktais darbais, išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Be to, duomenų, kad darbus O. N. priėmė, byloje nėra, o įrašai reiškia tik atliekamų darbų vertę. P. N. nuomone, A. K. apgaulė pasireiškė būtent jo teiginiais, kad vekselis suklastotas. Teismo išvada, kad kaltinamojo veiksmų negalima vertinti kaip pasikėsinimo sukčiauti, nes kaltinamasis esant jam iškeltai baudžiamajai bylai pripažįsta, kad yra skolingas nukentėjusiajai 6400 Lt, yra nepagrįsta ir nelogiška. O. N. tvirtinimu, A. K. visą laiką neigė, kad buvo pasiskolinęs pinigų pagal tą vekselį, kurį jis neigė. Kito vekselio ar paskolos dokumento byloje nėra, o tokio dokumento nesant, paskolos suteikimo faktas ir jos dydis yra neįrodomi. Išteisintasis tai puikiai suprato ir to nuosekliai siekė.

Nukentėjusiosios O. N. teigimu, teismo išvada, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str. 1 d., yra paremta neįsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendžiu baudž. byloje Nr. 1-905-158/2011 ir esą neteisėtais jos veiksmais. Apeliantė nurodo, kad kaltinimas apie melagingą nekalto asmens įskundimą buvo grindžiamas tuo, kad A. K. melagingai įskundė ją dėl to, jog ji esą suklastojo vekselį, o ne dėl to, kad ji esą kėsinosi dar kartą gauti tai, ką A. K. jai jau buvo grąžinęs, todėl, apeliantės nuomone, negalima teigti, kad kaltinamasis kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl to, kad ji esą suklastojo vekselį, teisėtai ir pagrįstai. Todėl teismas, išteisindamas A. K. dėl šios nusikalstamos veikos, išėjo iš kaltinimo ribų, tai laikoma esminiu BPK pažeidimu. Teismas šio nusikaltimo buvimą turėjo analizuoti būtent dėl tos apimties, kiek tai buvo apibrėžta kaltinime, tačiau šio nusikaltimo nebuvimą grindė aplinkybėmis, kurios net nebuvo kaltinimo ir kartu kaltės įrodinėjimo dalyku. O. N. įsitikinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad vekselis nebuvo suklastotas, kad jį pasirašė būtent išteisintasis, todėl visi jo teiginiai, kad ji suklastojo vekselį, yra nepagrįsti ir buvo melagingi nuo pat jų išdėstymo pareiškime policijai momento. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad išteisintasis dėl vekselio suklastojimo ją įskundė melagingai.

Nukentėjusiosios teigimu, tai, kad dokumento forma buvo ne tokia pat, neturėtų būti vertinama kaip pagrindinė aplinkybė, rodanti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., nepadarė. Išteisintasis visą laiką neigė, kad parašas, jo vardas ir pavardė ant vekselio yra ne jo, kad tai ne jo daryti įrašai. Tai paneigta ekspertizės išvada. Be to, išteisintasis išvis neigė šio vekselio egzistavimą, tai taip pat nuneigta ekspertizės išvada. Akivaizdu, kad išteisintasis puikiai žinodamas, kad būtent jis pasirašė šį vekselį, kad būtent jis jame užrašė savo vardą ir pavardę, vis tiek melagingai teigė, kad padaryti įrašai yra ne tie, taip siekė sudaryti sąlygas tam, kad vekselis būtų laikomas suklastotu, neturintis juridinės galios, kad nebūtų įmanoma išieškoti skolos. Kaltinamasis siekė, kad jo melaginga informacija būtų užfiksuota jo apklausos protokoluose.

Nukentėjusioji O. N. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, priimti A. K. apkaltinantį nuosprendį, pripažinti jį kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.

Atsikirtimuose į apeliacinius skundus išteisintasis A. K. nurodo, kad jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes siekė išvengti antrą kartą vykdyti savo piniginę prievolę nukentėjusiajai O. N.. Pagal jo pareiškimą buvo pradėtas O. N. baudžiamasis persekiojimas, o vėliau teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino O. N. kalta dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš jį. Nurodo, kad įstatymai neįpareigoja jo teisingai kvalifikuoti asmenų, padariusių prieš jį neteisėtus veiksmus, veikos, tai yra asmenų, atstovaujančių teisėsaugos institucijoms, pareiga. A. K. nuomone, teismas dėl šios dalies priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 236 str., požymių, konstatavo teisingai.

Išteisintojo A. K. tvirtinimu, parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis davė paveiktas neteisėtų O. N. veiksmų. Jam buvo pateiktas apmokėjimui vekselis, ant kurio nebuvo žymų apie sumokėtas pinigų sumas bei apie atliktus darbus, todėl A. K. buvo įsitikinęs, kad ant tokio vekselio jis nepasirašinėjo. Tik pabaigus ikiteisminiam tyrimui ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, A. K. suprato, kad O. N. žymas apie pinigų sumokėjimą ir atliktus darbus tiesiog nukirpo, ir tokį nukirptą vekselį pateikė apmokėjimui. Teismas dėl šios dalies priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kad A. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 str., požymių, konstatavo teisingai. A. K. tvirtina, jog parodymus ikiteisminiame tyrime jis davė nuoširdžiai klysdamas, būdamas suklaidintas neteisėtų O. N. veiksmų, t. y. parodymus apie tai, kad ant vekselio yra ne jo parašas, jis davė dėl to, kad O. N. nukirpdama nuo vekselio įrašus apie dalinį prievolės įvykdymą, jį suklaidino.

Žemesnės instancijos teismas

Išteisintasis A. K. teigia, jog jis nuo pat pirmos apklausos apie tai, kad iš O. N. buvo pasiskolinęs 30000 litų, kurių dalį grąžino pinigais, o dalį darbais, kad prievolės galutinai nėra įvykdęs, neneigė, nurodė, kad yra skolingas O. N.. Galutinai įvykdyti savo prievolės O. N. jis negalėjo tik dėl to, kad O. N. siekė, kad jis tą pačią prievolę įvykdytų du kartus. Išteisintojo nuomone, teismas išteisinamajame nuosprendyje dėl to, kad jis nevengė savo prievolės O. N., o tik nesutiko su jos dydžiu, konstatavo pagrįstai, todėl jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 182 str., požymių nėra.

Išteisintasis A. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios O. N. apeliacinius skundus atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji ir prokuroras prašė apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo kaip nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu privertimas jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei kaltininko tyčiai. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais tokia tyčia išteisintojo A. K. veikoje nenustatyta.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus.

Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes; kaltinamojo kaltumą; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, jų tarpusavio santykius ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Sąvoka „melagingas“ reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, sąmoningą jos iškraipymą arba neigimą realių egzistuojančių ir jų vietoje išgalvotų faktų nurodymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-500/2010). BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-217/2011).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą.

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis „melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikaltimą, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šis asmuo gali būti nuteistas ir nori taip veikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje išteisintasis A. K. parodė, jog 2007 m. vasario mėnesio pabaigoje su O. N. jos namuose kompiuteriu surašė vekselį 30000 litų, t. y., jog jis iš O. N. pasiskolino 30000 litų, kuriuos turėjo grąžinti per metus laiko – dalį skolos darbais. A. K. su O. N. susitarė, kad jis už dalį pasiskolintų pinigų suremontuos jos namo dalį. Kai A. K. baigė remonto darbus, skolą O. N. pradėjo grąžinti. A. K. buvo sutaręs su O. N., kad 2008 m. balandžio mėnesį už likusią 6000 litų skolos dalį jis padarys jai laiptus. 2007-12-24 vekselyje buvo įrašytas paskutinis įrašas. 2008 m. kovo pradžioje A. K. gavo iš O. N. laišką, kuriame ji pareikalavo grąžinti 30000 litų. A. K. nuvažiavo aiškintis pas notarę. Notarės parodytas vekselis buvo visai kitas. A. K. apstulbo, jog O. N. nori jį apgauti, nes ji buvo jo geriausio draugo žmona. Negrąžinti O. N. skolos A. K. minčių neturėjo. A. K. suklaidino tai, jog vekselio formatas buvo visai kitoks – iš A4 formato buvo likę tik pusė, todėl jis neabejojo, jog ant tokio popieriaus formato jis nepasirašė. Kitą vekselio dalį jis pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. A. K. bandė su O. N. tartis, bet ji nesutiko, todėl A. K. parašė pareiškimą į policiją. A. K. tvirtinimu, jis nuo pat pirmos apklausos pripažino, jog dalies skolos dar negrąžino. A. K. norėjo išvengti tos pačios skolos grąžinimo du kartus. Su O. N. buvo sutarta, kad 2008 m. gegužės mėnesį A. K. grąžins pinigus arba baigs daryti laiptus. Per keturis kartus A. K. grąžino O. N. grynaisiais pinigais 10000 litų su procentais. Apie grąžintas sumas abu pasirašydavo ant vekselio. Iš O. N. pasiskolino pinigų, nes ji žadėjo jam skaičiuoti mažesnius procentus. A. K. statė O. N. namą beveik už savikainą. Realiai darbų buvo padaryta už 25000 litų. A. K. iš viso yra grąžinęs O. N. 27000 litų ir 3000 litų liko dar skolingas. O. N. teigė, jog jis padarė broką ir jai tas kainavo. A. K. pasiūlius broką ištaisyti, dėl to nieko nesusitarė iki šiol (t. 2, b. l. 110–111).

2008-04-15 Klaipėdos miesto 1-ajame PK buvo gautas A. K. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo O. N.. Pareiškime A. K. nurodė, kad jis 2007 m. vasario mėnesio viduryje pasiskolino iš O. N. 30000 litų, 2007-02-22 išdavė O. N. paprastąjį vekselį, mokėtiną jį pateikus. Iki 2008 metų sausio mėnesio jis O. N. per tris kartus grąžino 24000 litų. Apie šių pinigų grąžinimą tame vekselyje yra atitinkami įrašai, patvirtinti jų parašais. Tačiau 2008 metų kovo mėnesio pabaigoje A. K. iš O. N. gavo 2008-03-28 pranešimą, kuriame buvo teigiama, jog jis jai nėra grąžinęs 30000 litų ir reikalauja sumokėti minėtą sumą per 7 kalendorines dienas. 2008-04-09 A. K. iš O. N. gavo pareiškimą, kurį persiuntė notarė R. M. ir kuriame buvo nurodyta, jog jis įsipareigojęs iki 2007-08-20 O. N. sumokėti 30000 litų, ir informavo, kad jeigu iki 2008-04-15 minėtos sumos nesumokės, skola bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka. Gavęs pareiškimą, A. K. nuvyko pas notarę pasiaiškinti, kokiu pagrindu iš jo reikalaujama grąžinti 30000 litų. Notarė vekselio originalo neturėjo. Susipažinęs su pateikta jam vekselio kopija pamatė, kad vekselis yra suklastotas, nes jis tokio vekselio nepasirašė, vekselyje nebuvo žymų apie grąžintus 24000 litus. Be to, originaliame vekselyje nebuvo numatyta vekselio apmokėjimo diena (t. 1, b. l. 11–12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad 2006 m. gegužės mėnesio pradžioje O. N. paskolino jam 30000 litų, buvo pasirašytas neterminuotas vekselis – vienu smulkiu šriftu. Vekselis liko pas O. N.. A. K. vekselio kopijos neturėjo. Abu žodžiu susitarė, kad, kai O. N. reikės pinigų, ji prieš mėnesį A. K. perspės, kad jis galėtų surinkti jai reikiamą pinigų sumą. Apie jokius procentus kalbos nebuvo. O. N. nusipirko (duomenys neskelbtini) namo dalį, kurią reikėjo suremontuoti. A. K. susitarė su O. N., jog jis jai už dalį skolos suremontuos namo dalį. Kai A. K. atliko namo remonto darbus, 2007-02-20 jis su O. N. pasirašė naują vekselį. Tekstas buvo be jokių paryškinimų, toks pat kaip ir pirmas – neterminuotas. Kai pasirašė antrą vekselį, O. N. pradėjo reikalauti procentų. O. N. pirmą vekselį sakė sunaikinusi. 2007-12-09 A. K. atvažiavo pas O. N. į namus, pateikė jai atliktų darbų ir išlaidų sąmatą. 2007-02-20 vekselyje įrašė, kad A. K. grąžino O. N. 3400 litų grynaisiais pinigais ir už 16200 litų skolą atliko remonto darbų. Po įrašais pasirašė abu. Dar į rankas davė O. N. 2000 litų – keturis procentus palūkanų nuo 30000 litų. Šios sumos vekselyje neįrašė, nes jame apie palūkanas nebuvo kalbos. 2007-12-23 A. K. O. N. grąžino dar 4000 litų grynaisiais. Apie šią grąžintą sumą buvo įrašyta 2007-02-20 vekselyje. Po šiuo įrašu O. N. nepasirašė, bet A. K. to nesureikšmino. Po pirmos pinigų dalies grąžinimo A. K. su O. N. buvo sutarę, jog jis jai už 6000 litų padarys laiptus, todėl šios sumos negrąžino. 2008 m. kovo mėnesio pabaigoje iš O. N. gavo registruotą laišką, kuriame ji pranešė, jog jis jai negrąžinęs 30000 litų. 2008-04-09 gavo pranešimą iš pirmojo notarų biuro, kad jis iki 2008-04-15 privalo sumokėti O. N. 30000 litų. Nuvykęs pas notarę ir pamatęs vekselį, A. K. suprato, kad vekselis ne tas, kurį 2008-02-20 pasirašė su O. N.. Jame nebuvo jokių įrašų apie grąžintus pinigus. A. K. tvirtinimu, jo pasirašytas vekselis buvo parašytas vienu šriftu, neterminuotas, be paryškinimų. Parašas, vardas ir pavardė parašyti lyg ir jo raštu, tačiau dėl to A. K. suabejojo – teigė, jog jis yra kairiarankis, paprastai pirmosios raidės neužriečia. A. K. būtų grąžinęs 6000 litų, kai O. N. būtų apsisprendusi dėl laiptų padarymo (t. 1, b. l. 37–40).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. N. parodė, kad jai atsitiko nelaimė ir A. K. jai padėjo. Pirmą kartą paskolino jam 15000 litų. Tuos pinigus A. K. grąžino ir nepasirašius vekselio. 2006 metais A. K. parašė ranka vekselį. Praėjo metai laiko, bet A. K. pasakė, kad skolos atiduoti negalės, todėl ji tą vekselį suplėšė ir parašė kitą tos pačios sumos vekselį. O. N. sutiko, kad A. K. už tuos pinigus atidirbtų, tačiau jis darbus atliko nekokybiškai. O. N. buvo priversta samdyti kitą firmą. Vasaros metu atvažiuodavo dirbti tik du kartus per mėnesį, todėl O. N. pasidarė apmaudu, kad žmogus nedirba. A. K. įkalbėjo pastatyti antrą aukštą savavališkai, jį teko nugriauti, nes būtų reikėję sumokėti baudą. Dėl negrąžintos skolos O. N. išsiuntė priminimą, vėliau kreipėsi į notarę. Vekselis buvo nučiupinėtas, todėl jį apkirpo, kad būtų gražiau. O. N. nuomone, vekselio forma nesvarbi. O. N. patvirtino, jog notarei nurodė visą skolos sumą, kuri buvo įrašyta vekselyje, ir dėl to padarė klaidą. O. N. parodė, kad A. K. jai yra grąžinęs 7000 litų per 3 kartus, tačiau tiksliai neprisiminė. Kitoje vekselio pusėje rašydavo, kokias sumas A. K. grąžino ir abu pasirašydavo. A. K. įkainius už statybos darbus nustatydavo pats. Jis sakė, kad atidirbo už 16000 litų. O. N. kvietė dėl darbų įvertinimo nepriklausomą atstovą, kuris pasakė, kad, teismui pareikalavus, jis galės parašyti įvertinimą (t. 2, b. l. 112–113).

Tiek 2008-04-14 pareiškime Klaipėdos miesto 1-ajame PK (gautas policijoje 2008-04-15), tiek 2008-04-17 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, taip pat 2010-01-19, 2010-08-04 apklaustas papildomai, 2008-05-29 akistatos metu su O. N., A. K. apie vekselio surašymo aplinkybes, apie raidžių šriftą vekselyje, grąžintos skolos dydį parodė analogiškai (t. 1, b. l. 11–12, 37–40, 60–62, 107–108, 156–157). Kvalifikuoti kiekvieną A. K. parodymų davimą kaip atskirą tęstinę veiką taip, kaip prokuroras prašė pakeistame kaltinime (t. 2, b. l. 59–60) ar apeliaciniame skunde, nebuvo jokio pagrindo.

Prokuroras pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netiksliai nurodė nusikalstamą veiką, kurios padarymu išteisintasis buvo kaltinamas, nevertino visų A. K. inkriminuotų epizodų.

Pakeistame kaltinime A. K. buvo kaltinamas pagal BK 235 str. 1 d. tuo, kad davė melagingus parodymus kaip liudytojas policijos komisariate 2008-04-17, kaip nukentėjusysis policijos komisariate akistatos su O. N. metu 2008-05-29 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), kaip liudytojas policijos komisariate 2010-01-19, kaip liudytojas policijos komisariate 2010-08-04 (t. 2, b. l. 59–60).

BPK 305 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 3) įrodymų įvertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.3. punktu aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti BPK 305 str. 3 d. reikalavimus. Aprašomosios dalies pradžioje išdėstoma kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti kaltinamąjį aktą. Toliau nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, svarbios priimtam sprendimui pagrįsti, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo ir išteisinimo pagrindas.

Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 2008-04-17 apklaustas kaip nukentėjusysis A. K. vėl, kaip ir 2008-04-14, nurodė vekselio suklastojimo požymį – terminą, paryškintą raidžių šriftą, parodė, kad šį vekselį pasirašė ne jis. A. K. tvirtino, kad jo pasirašytas vekselis buvo neterminuotas, vėl nurodė, kad parašas yra ne jo.

Prokuroras nurodo, kad 2008-05-29 akistatos tarp A. K. bei O. N. metu A. K. parodė, kad jo pasirašytas vekselis buvo vieno šrifto ir be skolos grąžinimo termino, dėl savo vardo, pavardės, parašo vekselyje abejojo. Akistatos metu A. K. vėl nurodė požymius vekselio, kurį, anot jo, jis pasirašė, t. y. jo pasirašytas buvo neterminuotas, be raidžių paryškinimų. Be to, akistatos protokole O. N. patvirtino, kad vekselis buvo perkirptas ties ta vieta, kur prasideda žymos apie pinigų grąžinimą.

Be to, 2009-03-05 susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, specialisto išvada, pamatęs, kad vekselis yra perkirptas, nes specialistai pateikė ir priedus – perkirpto vekselio fotonuotraukas, nepaisant to, A. K. dar 5 kartus pakartojo, kad vekselio, kurį O. N. pateikė notarui, jis nepasirašė, ir vėl nurodė paminėtus specifinius požymius, kurie, jo nuomone, parodo, kad jis minimo vekselio nepasirašė.

Prokuroro ir nukentėjusiosios O. N. apeliaciniuose skunduose pažymima, kad 2009-10-02 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00295-08 atnaujinimo A. K. vėl nurodė paminėtus vekselio, kurį pasirašė, specifinius požymius – skolos grąžinimo termino nebuvimą, kitokį šriftą, o 2010-01-19 apklaustas kaip nukentėjusysis ir toliau tvirtino, kad jis pasirašė tik tą vekselį, kuris buvo neterminuotas, kuriame nebuvo jokių šrifto paryškinimų, teksto raidžių šriftas buvo vienodas.

2010-05-17 skunde dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 31-1-00295-08 panaikinimo A. K. vėl pakartojo tuos vekselio požymius, kurių jo pasirašytame vekselyje nebuvo.

2010-06-16 pareiškime dėl ekspertizės skyrimo A. K. dar kartą pasikartojo, paminėjo vekselio požymius, kurių jo pasirašytame vekselyje nebuvo. Be to, A. K. nurodė, kad jo ginčijamas vekselis buvo sumontuotas, t. y. jo įrašai kažkokiu būdu perkelti ant naujo dokumento blanko, kurio jis tikrai nepasirašė.

2010-08-04 A. K. kaip nukentėjusysis apklausos metu toliau tvirtino, kad jo pasirašytame vekselyje buvo ne tas vekselio raidžių šriftas, todėl jis buvo suklastotas.

Prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo metu A. K. savo poziciją dėl vekselio, kurio jis tvirtino nepasirašęs, išreiškė 10 kartų, pozicija buvo vienoda, nuosekli ir neprieštaringa. Tokios pozicijos A. K. nekeitė ilgą laiko tarpą, nuo 2008-04-14 iki 2011-02-18, t. y. daugiau nei 2 metus ir 10 mėnesių.

Visi prokuroro ar nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodyti pakartotiniai A. K. parodymai apie tai, kodėl jis nepalaikė ginčytino vekselio tikru, tuo, kurį jis pasirašė, kuriuo įsipareigojo O. N. grąžinti skolą, esminių skirtumų neturi, naujo nusikaltimo sudėties nesudaro, nauja faktine aplinkybe, turinčia reikšmės baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui pagal BK 235 str. 1 d., nėra. Kad ir daug kartų skirtingu laiku policijos komisariate pakartoti tie patys melagingi parodymai galėtų būti laikomi tęstiniu nusikaltimu, bet ne atskiromis nusikalstamomis veikomis. Tai matyti ir iš pakeisto pagal BK 235 str. 1 d. kaltinimo turinio.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas pareikštų pagal BK 235 str. 1 d. kaltinimų esmės neiškraipė, BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikėsi, jų nepažeidė.

Prokuroro apeliaciniame skunde minima apie kaltinamojo duotų parodymų kaitą ir siūloma tai vertinti labai atsargiai, ypatingai, jei parodymus kaltinamasis pakeičia teisme. Tokiu atveju turėtų būti detaliai analizuojamos kaltinamojo duotų parodymų kaitos priežastys. Yra pagrindo manyti, kad ne tik skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, bet ir O. N. bylą nagrinėjęs teismas tai padarė. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne be reikalo, A. K. teisėsaugos institucijų neklaidino, nes buvo nustatyta, kad O. N. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., padarė. Tai, kad O. N. nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnį už vekselio klastojimą, reikšti kaltinimus A. K. nėra jokio teisinio pagrindo.

A. K. neneigė, jog jis O. N. buvo skolingas 30000 litų, taip pat visur vienodai tvirtino, jog dalį pinigų jis jau buvo grąžinęs grynaisiais, dalį skolos grąžino atliktais darbais, o 6000 litų yra likęs skolingas, nes už šiuos pinigus buvo sutarę su O. N., kad padarys jai laiptus. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. neneigė ir tai, jog raštas vekselyje panašus į jo, tačiau suabejojo, jog vekselyje vardas, pavardė ir parašas parašyti jo ranka dėl to, jog vekselis buvo ne tokio formato, kurį jis pasirašė. Visų apklausų metu A. K. parodė tą patį – jis abejojo, jog 2007-02-20 paprastajame neprotestuotiname vekselyje pasirašė jis ir aiškiai nurodė savo abejonių priežastį. Abejones jam sukėlė ir tai, kad O. N. reikalavo dar kartą sumokėti visą 2007-02-20 vekselyje nurodytą 30000 litų sumą.

Iš 2008-03-27 O. N. pranešimo A. K. matyti, kad O. N. pranešė A. K., jog jis pagal 2007-02-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį privalo sumokėti 30000 litų iki 2007-08-20, tačiau nesumokėjo. Pranešime informuojama, jog jeigu A. K. per 7 kalendorines dienas neapmokės vekselyje nurodytos sumos, O. N. kreipsis dėl priverstinio išieškojimo (t. 1, b. l. 18).

2008-04-09 Klaipėdos pirmojo notarų biuro informacijos dėl pareiškimo persiuntimo turinys patvirtina, kad O. N. prašė persiųsti A. K. tokio turinio pareiškimą: „Pagal 2007 m. vasario 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Jūs įsipareigojote iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti 30.000 (trisdešimt tūkstančių) litų. Nustatytu terminu pinigų Jūs nesumokėjote. Informuoju, kad jeigu iki 2008 m. balandžio 15 d. neapmokėsite minėtos sumos, skola bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka“ (t. 1, b. l. 16).

Iš notarės pateikto A. K. neprotestuotino paprastojo vekselio turinio matyti, kad pagal paprastąjį 2007-08-20 vekselį A. K. privalo O. N. sumokėti 30000 litų (t. 1, b. l. 19). Jokių įrašų šiame vekselyje apie A. K. grąžintas skolų dalis O. N. nėra.

Kaip matyti iš tolesnių įvykių eigos, A. K. abejonės, jog vekselis buvo ne toks, kokį jis pasirašė, pasitvirtino.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės D. D. prašymu, 2008-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį dėl kratos atlikimo O. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus bei vertybes, daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, daiktus išimtus iš civilinės apyvartos (t. 1, b. l. 20, 21).

Kratos metu O. N. bute (duomenys neskelbtini), pareikalavus atiduoti vekselį, O. N. pateikė pusę lapo paprastojo vekselio, kuriame nurodytos grąžintos pinigų sumos, apie kurias parodė A. K. tvirtindamas, kad turi būti ir kita jo pasirašyto vekselio dalis (t. 1, b. l. 22–25).

Iš 2007-02-20 vekselio antros dalies matyti, kad 2007-12-09 A. K. grąžino O. N. 3400 litų bei atliko darbų už 16200 litų. Po šiais įrašais pasirašė ir O. N.. Vekselyje taip pat įrašyta, jog 2007-12-23 grąžinta 4000 litų. Po šiuo įrašu O. N. parašo nėra (t. 1, b. l. 45).

2008-07-09 specialisto išvados Nr. 624 tiriamojoje dalyje nurodyta, jog lyginant tiriamąjį parašą su pateiktais tyrimui A. K. ir O. N. parašų pavyzdžiais buvo nustatyti bendrų ir specialių požymių sutapimai ir skirtumai, kurie dėl tiriamųjų parašų paprastumo, mažo grafinio informatyvumo nesudaro požymių individualios arba artimos tokiai visumos, tai neleidžia atlikti visapusiško išaiškintų požymių įvertinimo, todėl specialistai išvadoje nurodė, jog atsakyti į klausimą, ar pateiktame 2007-02-20 vekselyje grafoje „vardas, pavardė, parašas“ įrašą „K. A.“ atliko A. K., O. N. ar kitas asmuo, neįmanoma dėl tiriamojoje dalyje išvardytų priežasčių (t. 1, b. l. 29–30).

Tyrimui buvo pateiktos dvi vekselio dalys (t. 1, b. l. 31–32). 2008-08-28 specialisto išvadoje Nr. 790 specialistai palyginę nustatytus sutapimus pagal bendruosius požymius (matmenis, spalvą), tačiau nesant bendros atidalijimo linijos, padarė išvadą, jog nustatyti, ar tyrimui pateikti du lapai anksčiau sudarė vieną visumą, nėra galimybės (t. 1, b. l. 34–35, 36).

Ekspertizės akte Nr. 11K–68 (10) ekspertas A. M. padarė išvadą, jog ekspertizei pateiktame 2007-02-20 paprastajame vekselyje, pagal kurį A. K. iki 2007-08-20 įsipareigoja O. N. sumokėti 30000 Lt, eilutėje „(vardas, pavardė, parašas)“, rankraštinį įrašą „K. A.“ įrašė bei ties šiuo įrašu pasirašė A. K. (t. 1, b. l. 126–129).

Kaip matyti, specialistai išvadoje Nr. 624 apie tai, ar pateiktame 2007-02-20 vekselyje grafoje „vardas, pavardė, parašas“ įrašą „K. A.“ atliko A. K., O. N. ar kitas asmuo, nustatyti negalėjo. Tik atlikus ekspertizę pavyko nustatyti, jog 2007-02-20 paprastajame vekselyje, pagal kurį A. K. įsipareigoja iki 2007-08-20 sumokėti 30000 Lt O. N., eilutėje „(vardas, pavardė, parašas)“ rankraštinį įrašą „K. A.“ įrašė bei ties šiuo įrašu pasirašė A. K.. Specialisto išvadoje Nr. 790 specialistai nustatyti, ar tyrimui pateikti du vekselio lapai anksčiau sudarė vieną visumą, taip pat negalėjo.

2011-01-21 ekspertizės akte Nr. 11–2273 (10) ekspertė R. P. padarė išvadą, jog tirti pateiktas 2007-02-20 paprastasis vekselis, pagal kurį A. K. įsipareigojo iki 2007-08-20 sumokėti 30000 Lt O. N., yra išspausdintas spalviniu rašaliniu aparatu (kompiuterio spausdintuvu ar rašaliniu kopijavimo aparatu), o jame esantis įrašas „K. A.“ ir parašas parašyti rašymo priemone (šratinuku). Tikėtina, kad 2007-02-20 paprastajame vekselyje, pagal kurį A. K. įsipareigojo O. N. iki 2007-08-20 sumokėti 30000 Lt, tekstas buvo atspausdintas vienu spalvinio rašalinio spausdinimo aparatu. Didelė tikimybė, kad pirminis dokumento turinys teksto prispausdinimo būdu keičiamas nebuvo. Tikėtina, kad tirti pateiktame 2007-02-20 paprastajame vekselyje, pagal kurį A. K. įsipareigojo iki 2007-08-20 sumokėti 30000 Lt O. N., eilutėje „(vardas, pavardė, parašas)“ rankraštinis įrašas „K. A.“ buvo įrašytas bei ties šiuo įrašu pasirašyta po to, kai paprastajame vekselyje buvo atspausdinta linija. Tirti pateiktame 2007-02-20 paprastajame vekselyje, pagal kurį A. K. įsipareigojo iki 2007-08-20 sumokėti O. N. 30000 Lt, eilutėje „(vardas, pavardė, parašas)“ rankraštinis įrašas „K. A.“ bei ties juo esantis parašas nėra techniškai padirbti (nukopijuoti prieš šviesos šaltinį, per kopijavimo popierių, perspausti be dažančiosios medžiagos ir vėliau apvedžioti ir pan.) ar nukopijuoti/nuskenuoti ir išspausdinti kompiuterine technika, o yra atlikti natūralia rašysena, rašant ir pasirašant rašymo priemone (šratinuku) (t. 1, b. l. 170–173).

Ekspertė R. P. savo išvadoje dėl 2007-02-20 paprastojo vekselio kategoriškų išvadų nepadarė taip pat.

Tai, jog A. K. buvo pateikta tik viena dalis vekselio, kuriame jokių žymų apie grąžintus pinigus nebuvo, A. K. galėjo sukelti pagrįstų abejonių, jog jis ant tokio vekselio nepasirašė ir jis yra suklastotas, o ne dėl to, kad jis norėjo išvengti turtinės prievolės O. N.. A. K. vekselio kopijos neturėjo, todėl, matydamas kad O. N. elgiasi nesąžiningai, galėjo suabejoti ir dėl vekselio pasirašymo raidžių šrifto, jų paryškinimo bei vekselio apmokėjimo termino, todėl 2008-04-17, 2010-01-19, 2010-08-04 apklausų metu bei 2010-01-19 akistatos metu su O. N. A. K. buvo įsitikinęs, jog apie tai, kad vekselis suklastotas, jo parodymai teisingi.

O. N. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog, nurodydama notarei visą skolos sumą, kuri buvo įrašyta vekselyje, padarė klaidą. O. N. parodė, kad A. K. jai yra grąžinęs lyg ir 7000 litų per 3 kartus, tačiau kiek tiksliai, neprisiminė. O. N. patvirtino, jog kitoje vekselio pusėje rašydavo, kokias sumas A. K. grąžino, ir abu pasirašydavo. O. N. neneigė, jog su A. K. tarėsi, kad už 6000 litų jis padarys laiptus (t. 1, b. l. 60–62).

O. N. akistatos su A. K. metu tvirtino, kad notarei būtų pateikusi antrą vekselio dalį su žymomis apie grąžintus pinigus, būtų sakiusi į įrašą apie atliktus darbus nekreipti dėmesio, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai, būtų reikalavusi A. K. grąžinti jai 23000 litų. Šią aplinkybę patvirtina 2010-01-21 turto arešto aktas, iš kurio matyti, kad buvo areštuota A. K. turto už 22765 Lt.

Kai 2008-11-14 dėl O. N. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 83–85), 2009-01-14 ji vėl kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo pagal 2007-02-20 pasirašytą 30000 litų sumos vekselį išdavimo (t. 1, b. l. 99–101). 2009-10-02 A. K. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo O. N., nurodydamas, jog O. N., pripažindama, kad dalį skolos jai yra grąžinęs, vis tiek reikalauja visos 30000 litų sumos (t. 1, b. l. 102–103).

2009-10-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas O. N. buvo atnaujintas (t. 1, b. l. 104). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. Genio 2010-04-01 nutarimu dėl O. N. ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 133–135), tačiau pagal A. K. 2010-05-17 skundą 2010-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis ikiteisminį tyrimą O. N. atnaujino motyvuodamas tuo, jog iš A. K. yra reikalaujam sumokėti 30000 litų pagal pasirašytą vekselį, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. K. grąžino O. N. 7400 litų grynaisiais ir 16200 litų atliktais darbais (t. 1, b. l. 140–141, 142–143). Padarydamas tokią išvadą, prokuroras pripažino, jog O. N. kreipėsi į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl 30000 Lt skolos išieškojimo pagal 2007-02-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį nepagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendžiu O. N. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. už tai, jog apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą – A. K. – turtą. O. N. nuosprendis yra įsiteisėjęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis).

Akistatos su A. K. metu O. N. teigė, jog žymos apie grąžintus pinigus buvo įrašomos ne vekselyje, o ant atskiro lapo. Notarei davė perkirptą vekselį. Kodėl jį perkirpo, paaiškinti negalėjo (t. 1, b. l. 61). Teisiamajame posėdyje O. N. tvirtino, jog vekselis buvo nučiupinėtas, todėl jį apkirpo, kad būtų gražiau. O. N. nuomone, vekselio forma nesvarbi. Tokie O. N. parodymai apie vekselio perkirpimo priežastį pasitikėjimo nekelia, aiškiai parodo, jog O. N. elgėsi nesąžiningai, savo veiksmais A. K. suklaidino, todėl A. K. turėjo pagrindą kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo O. N. pradėjimo.

Kratos metu O. N. bute buvo paimta kita vekselio pusė su žymomis apie grąžintą skolos dalį, tačiau, netgi esant šiai aplinkybei, O. N. vis tiek kreipėsi į notarą dėl visos 30000 litų sumos išieškojimo. Ši aplinkybė parodo ir tai, jog O. N. kitos vekselio dalies, kurioje buvo įrašai apie grąžintą skolos dalį, gera valia būtų nepateikusi.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. parodė, kad žino, jog jos mama O. N. paskolino A. K. 30000 litų, nes tuo metu gyveno su mama. Ji pagal vekselio turėtą pavyzdį surašė vekselį dėl A. K. skolos. Kai pasibaigė vekselio galiojimo terminas, buvo surašytas kitas vekselis, pakeista data. Kiek A. K. žinoma, A. K. neigė, jog vekselis yra tikras (t. 2, b. l. 113–114).

Iš aptartų duomenų matyti, kad A. K. savo prievolės pagal 2007-02-20 neprotestuotiną paprastąjį vekselį įvykdyti nevengė, savo skolos niekada neneigė. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji O. N. pati elgėsi nesąžiningai, norėjo išsireikalauti, kad A. K. sumokėtų 30000 litų skolą, nors A. K. didžiąją dalį skolos jau buvo atidavęs. Tai, jog O. N. nepatiko atliktų darbų kokybė, nesuteikė jai teisės reikalauti iš A. K. tos pačios sumos du kartus. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo O. N. ne dėl to, jog norėjo melagingai įskųsti O. N., kad ji suklastojo 2007-02-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, bet būdamas O. N. suklaidintas, nes ji pateikė tik pusę vekselio. Taip A. K. norėjo apginti savo teises, nes O. N. apgaulės būdu norėjo praturtėti A. K. sąskaita. Tai, jog vekselį pasirašė A. K., pavyko nustatyti tik ikiteisminio tyrimo eigoje. Aplinkybę, jog A. K. buvo suklaidintas, todėl tvirtino, kad parašas, vardas ir pavardė gali būti parašyti ne jo ranka, patvirtina ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai, iš kurių matyti, kad prokuroras pripažįsta, jog dėl vekselio iškilo neaiškumų, kuriuos pašalinti buvo galima tik ikiteisminio tyrimo metu atlikus kelias ekspertizes bei kitus procesinius veiksmus. Ir tik tada pavyko nustatyti, kad vekselis nėra suklastotas.

O. N. buvo nuteista ne pagal BK 300 str. 1 d., tačiau tyrimai pagal BK 182 str. ir 300 str. buvo susijęs. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tuo, jog vekselis nėra suklastotas, A. K. galėjo būti įtikintas tik atlikus ikiteisminį tyrimą, padarius kratą O. N. namuose, nes aptarti bylos duomenys pagrįstai leidžia teigti, jog O. N. 2007-02-20 vekselio kitą pusę būtų slėpusi ir toliau.

A. K. veiksmus dėl to, jog jis kreipėsi į policiją, vertinti kaip jo tikslą apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės, kad dėl to O. N. melagingai įskundė, davė melagingus parodymus, nėra jokio pagrindo.

Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė, įrodymus vertino išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, A. K. pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str., 235 str. išteisino pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio ir nukentėjusiosios O. N. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Linas PauliukėnasAurelija Sadauskaitė