- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 1-211-201/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00100-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- O. N.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, kaltinamojo gynėjui advokatui Ruslanui Mazurov, nukentėjusiajai O. N., jos atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.; 236 str. 1 d.; 235 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. buvo kaltinamas pasikėsinus apgaulės būdu išvengti turtinės prievolės, melagingai įskundus asmenį, kaip padariusį nusikaltimą bei davus melagingus parodymus, o būtent:
Jis, 2007-02-20, O. N. bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, su O. N. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį A. K. iki 2007-08-20 privalėjo sumokėti O. N. 30 000 litų. Dalį pinigų A. K. grąžino, tačiau mėgindamas apgaulės būdu išvengti likusios turtinės prievolės, 2008-04-14 Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, Tilžės g. 34, Klaipėdos mieste, jis pateikė pareiškimą, kuriame melagingai įskundė O. N., kad ji suklastojo 2007-02-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Remiantis A. K. pareiškimu 2008-04-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 31-1-00295-08, pagal LR BK 300 str. l d. Tokiu būdu, A. K. melagingai įskųsdamas nekaltą asmenį, kėsinosi apgaulės būdu išvengti 6400 litų dydžio turtinės prievolės.
Be to, jis 2008-04-17, nuo 9.30 val. iki 11.30 val., Klaipėdos m, pirmajame policijos komisariate, Tilžės g. 34, apklausiamas, kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 31-1-00295-08 dėl suklastoto vekselio pateikimo ir būdamas įspėtas pagal LR BK 235 str. l d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, jog 2007-02-20 paprastajame neprotestuotiname vekselyje A. K. vardu parašė ir pasirašė ne jis.
A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. vasario mėnesio gale su O. N., jos namuose, kompiuteriu surašė vekselį 30 000 Lt ir jį atspausdino. Vekselį, jog jis iš O. N. pasiskolino 30 000 Lt, pasirašė ir aptarė, kad skolą grąžins per metus. Prieš rašant vekselį buvo aptarę, kad jis už dalį skolos atliks remonto darbų, kitą dalį grąžins pinigais. Pinigų grąžinimo datos vekselyje nebuvo nurodę, tačiau sutarė, kad O. N. už tai suremontuos namą. Už skolos dalį jis atliko remonto darbus, o kitą dalį, baigęs remonto darbus, po truputį grąžindavo grynais. Grąžinant pinigus grynais jis ir O. N. pasirašydavo ant vekselio. Dalį pinigų, t.y. 10 000 Lt su palūkanomis per keturis kartus O. N. grąžino, o darbų atliko už 25 000 Lt. Už likusią 6000 Lt skolą pasižadėjo pagaminti laiptus. Laiptus pagaminti įsipareigojo iki balandžio mėnesio, o paskutinį įrašą vekselyje dėl skolos grąžinimo padarė gruodžio mėnesį. Tačiau jau gruodžio pradžioje iš O. N. gavo reikalavimą grąžinti 30 000 Lt skolą. Nuvažiavęs į I-ajį notarų biurą pasiteirauti, pagal kokį vekselį jam atsiuntė raginimą grąžinti tokią didelę skolą, notarė parodė vekselį, kuriame nebuvo jokių įrašų apie skolos grąžinimą. Jis negalėjo notarei įrodyti, jog vekselis neteisingas, nes jis kito egzemplioriaus neturėjo, jo neėmė, nes O. N. buvo jo gero draugo žmona ir ja pasitikėjo, negalvodamas, kad ji gali taip pasielgti. Susitikęs su O. N., paklausė, kodėl ji taip pasielgė, juk reali skola 6000 Lt. Ji paaiškino, kad vekselis namuose ir ji nieko konkretaus negali pasakyti. Vėliau ji parodė vekselį be pinigų grąžinimo įrašų, be to, jam parodyto vekselio formatas buvo mažesnis nei A4 formato, kokį jis pasirašė ir matėsi, kad jis yra apkarpytas. O. N. jam nieko nepaaiškino, todėl nuvykęs į policiją parašė pareiškimą dėl suklastoto vekselio. Suprato, kad O. N. norėjo antrą kartą išsireikalauti skolą. Policijoje apklausos metu jis pripažino, kad dalis skolos yra negrąžinta, o dalis pagal vekselį yra apmokėta. Savo parašu ant apkarpyto vekselio jis taip pat suabejojo, nes vekselis buvo jau ne toks, kokį jis pasirašė. Ant tokio sudarkyto vekselio nepasirašė, pasirašė ant vekselio A4 formato. Tačiau specialistai nustatė, kad parašas ant vekselio yra jo. Vekselio kopijos jis neturėjo, kopiją gavo tik ikiteisminio tyrimo eigoje. Pirmą pranešimą apie 30 000 Lt skolą gavo iš O. N., o vėliau ir iš notarės. Niekada nevengė sumokėti skolos, tačiau ne 30 000 Lt, nurodytus naujame vekselyje, o tą, kurią jis realiai liko skolingas, t.y. 6000 Lt. Už paskolintus pinigus jis buvo sutaręs mokėti O. N. po keturis procentus palūkanų, tuo metu banke palūkanų dydis buvo 4-7 procentai. Realiai su procentais O. N. sumokėjo 27 000 Lt ir liko skolingas dar 3000 Lt. O. N. remontavo namą su mažiausiais įkainiais, beveik savikaina, tačiau O. N. jam aiškino, kad jis padarė broką, todėl ji neskaičiuoja, kaip skolos padengimą jo padaryto darbo. Paprašius konkrečiai nurodyti padarytą broką, ji to padaryti negalėjo.
Nukentėjusioji O. N. parodė, kad A. K. jai padėjo tvarkytis po jos vyro mirties, padėjo parduoti žemes ir įkalbėjo name įsirengti antrą aukštą. A. K. paskolino per du kartus 30 000 Lt ir tai sumai surašė vekselį. Už paskolintą sumą A. K. įsipareigojo atlikti remonto darbus, patvirtino, kad jis yra statybininkas ir darbų kainas nustatė pats. Tačiau darbus atliko labai nekokybiškai, net laiptų į antrą aukštą negalėjo pastatyti, nes krito antras aukštas, blogai įstatė langus, kad vos neiškrito stiklai ir jai teko kviesti kitą firmą brokui taisyti. Dėl padaryto statybos broko kvietė nepriklausomą ekspertą, tačiau jis pasakė, kad vertinimą, jei reikės, pateiks teismui, tačiau dabar vertinimo neturi. Be to, A. K. statė antrą aukštą kaip savavališką statybą, nesutvarkęs dokumentų ir ji vos nesumokėjo baudos. Raginimą grąžinti 30 000 Lt skolą ji išsiuntė A. K., kaip skolos priminimą, nes jis visai nesidomėjo skola. Pirmą pranešimą, kurį surašė jos dukra ir jame padarė klaidų, ji išsiuntė pati, antrą pranešimą išsiuntė notarė. Vekselis 30 000 Lt skolai buvo surašytas jos namuose, tik jį pasirašęs A. K. pasakė, kad skolą atidirbs. Vekselyje buvo numatytas skolos grąžinimo terminas vieneriems metams. A. K. per tris kartus grynais grąžino 7 000 Lt ir pasakė, kad darbų atliko už 16 000 Lt, medžiagas ji pirko pati, todėl jis vertino tik darbus. Grąžinus pinigus grynais, abu pasirašydavo kitoje vekselio pusėje. A. K. per metus visos skolos negrąžino, baigėsi grąžinimo terminas, todėl ji tą vekselį suplėšė ir parašė kitą 30 000 Lt skolai pagal pirmą surašytą vekselį. Su A. K. nurodyta 16 000 Lt atliktų darbų suma nesutinka, nes buvo padaryta daug broko. Toliau statybos darbus jai atliks kitas rangovas. Kiek A. K. dabar yra jai realiai skolingas - pasakyti negali, nes ekspertas dar nenustatė, kiek yra padaryta broko. Palaiko pareikštą ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos, nes A. K. brokui taisyti ji turėjo skolintis pinigų ir tai jai sukėlė nepatogumų. Vekselį dėl 30 000 Lt skolos, kurį pateikė notarei ji apkarpė, nes jis buvo netvarkingas, apčiupinėtas, ant jo pasirašydavo remonto metu, nešvariomis rankomis. Dalį vekselio, kur buvo pasirašyta dėl pinigų grąžinimo, ji taip pat nukirpo, nes buvo nešvarus. Tačiau tą dalį vekselio su parašais dėl skolos grąžinimo ji pati pateikė policijai. Pripažįsta, kad A. K. 7000 Lt grąžino grynais. Notarei pateikė vekselį, kuriame buvo nurodyta 30 000 Lt skola, norėdama A. K. priminti apie jo skolą. Realią A. K. skolą būtų nurodžiusi antstoliui, kai jau būtų išieškoma iš A. K. skola. Vekselį, kurį ji pateikė, teismui pasirašė A. K..
Liudytoja A. N. (Kisnerienė) parodė, kad mama buvo paskolinusi A. K. 30 000 Lt ir jis nenori tų pinigų gražinti. Tuo metu, kai pinigus mama paskolino, ji dar mokėsi 12 klasėje ir gyveno kartu su mama. Mama sąsiuvinyje buvo surašiusi skolos raštelį, t.y. pirmą vekselį. Vėliau mama pagal turėtą advokato pavyzdį surašė su A. K. naują vekselį, pagal buvusį seną. Vekselyje parašė skolininko vardą, pavardę ir pakeitė skolos grąžinimo datą. Vekselyje buvo nurodytas ir skolos grąžinimo terminas, tačiau dabar tikslai negali pasakyti, pusei metų ar metams. Kur A. K. pasirašė vekselį, ji nežino. Ji, surašydama pranešimą A. K. apie skolos grąžinimą, jame padarė klaidų, tačiau kompiuteriu rašydama vekselį klaidų nepadarė. Pranešimą apie skolos grąžinimą A. K. siuntė mama.
Iš 2008-04-14 A. K. pareiškimo, adresuoto Klaipėdos m. l PK matyti, jog A. K. nurodė, kad 2007-02-27 paprastojo vekselio, kuriuo A. K. įsipareigojo O. N. sumokėti 30 000 Lt, jis nepasirašinėjo. Remiantis šiuo pareiškimu 2008-04-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00295-08 (1t., b.l. 11-12).
2008-05-29 akistatos metu tarp A. K. bei O. N., A. K., būdamas įspėtas pagal LR BK 235 str. l d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą į tyrėjos klausimą ar vekselis, kurio nuorašą gavo iš Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro buvo tas pats, kurį pasirašė 2007 vasario ar kovo mėn., jis atsakė, kad tai ne tas vekselis, kurį pasirašė. Jo pasirašytas buvo vieno šrifto ir be numatyto grąžinimo termino (1t., b.l.60-62).
Iš 2010-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. 11K-68(10) matyti, kad 2007-02-20 paprastajame vekselyje, pagal kurį A. K. įsipareigoja iki 2007-08-20 sumokėti 30 000 Lt O. N., eilutėje „(vardas, pavardė, parašas)“, rankraštinį įrašą „K. A.“ įrašė bei ties šiuo įrašu pasirašė A. K. (1t., b.l. 126-128).
Teismui pateiktas paprastojo vekselio nuorašas, surašytas 2007-02-20, kuriame nurodyta, jog iki 2007-08-20 A. K. privalo grąžinti O. N. 30 000 litų, jame pasirašė A. K., vekselio nuorašą patvirtino notarė R. M. ( 1t., b.l. 19).
Iš 2008-03-27 pranešimo A. K. matyti, jog O. N. įspėja A. K. per septynias kalendorines dienas sumokėti pagal 2007-02-20 paprastąjį vekselį 30 000 Lt, nurodydama, kad jis minėto vekselio nesumokėjo iki vekselyje aptarto termino, t.y. 2007-08-20. Pranešimas surašytas su rašybos klaidom bei nurodytas neteisingas skolininko A. K. asmens kodas (1t., b.l. 18).
Iš 2008-04-16 kratos protokolo matyti, kad kratos metu O. N. pateikė paprastojo vekselio, surašyto 2007-02-20 pusę lapo, kitą pusę lapo su parašais apie grąžintas pinigų sumas, kaip nurodė A. K., nepateikė. Kratos metu pas O. N. rasta ir paimta pusė A4 formato lapo paprasto vekselio, surašyto 2007-02-20 dalis, su surašytomis grąžintomis pinigų sumomis, pasirašyta A. K. ir O. N. (1t., b.l. 22-25).
Dėl pareikštų kaltinimų A. K. išteisintinas.
Lietuvos Respublikos BK 182 str. dispozicijoje išaiškinta, jog sukčiavimas, tai svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Sukčiavimas yra turtinis nusikaltimas, todėl sukčiavimo dalykas – turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė pagal civilinėje apyvartoje nusistovėjusią tvarką ir papročius būtinai turi turėti ekonominę vertę bei objektyviai gali būti įvertinta pinigais. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulė, t.y. apgaulės panaudojimas prieš teisėtus turto savininkus. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto valdytojo suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė suprantama, kaip sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas. Sukčiavimas pasireiškia keturiais alternatyviais požymiais – savo ar kitų naudai įgijus svetimą turtą; savo ar kitų naudai įgijus turtinę teisę; savo ar kitų naudai išvengus turtinės prievolės; savo ar kitų naudai panaikinus turtinę prievolę. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti užvaldžiusio turtą asmens nustatymą arba pažeistos teisės atkūrimą. Veikos neatlygintinumas esant sukčiavimui visuomet sąlygoja tutinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui ir turtinė nauda pasireiškia praturtėjimu nukentėjusiojo sąskaita. Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu neneigė jog iš nukentėjusiosios O. N. buvo pasiskolinęs 30 000 Lt ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Su O. N. aptarė, kad skolą grąžins per metus, dalį skolos padengs grynais, o dalį atlikdamas statybos ir remonto darbus. Savo įsipareigojimus, kaip teigė A. K. vykdė, per kelis kartus nukentėjusiajai su palūkanomis grąžino 10 000 Lt, už 16 000 Lt atliko remonto darbų ir dar O. N. liko skolingas 6000 Lt. Už likusią skolos dalį, t.y. už 6000 Lt įsipareigojo O. N. pagaminti laiptus. Gražindamas skolą nukentėjusiajai pinigais, A. K. pasirašydavo vekselyje, nurodydamas grąžinamą pinigų sumą, ant vekselio taip pat pasirašydavo ir nukentėjusioji O. N. (1t., b.l. 36, 175). Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamasis neturėjo tikslo apgaule, savo naudai išvengti turtinės prievolės. Nukentėjusioji O. N. pareikalavo A. K. grąžinti 30 000 Lt ir notarei R. M. pateikė A. K. pasirašytą vekselį 30 000 Lt, kuriame nebuvo A. K. įrašų apie grąžintas pinigų sumas. Dėl šios priežasties A. K. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl dokumento klastojimo ir nepripažino 30 000 Lt skolos, teigdamas jog kaltinamajai skolingas ne 30 000 litų, o tik 6000 litų. Tai, kad A. K. nukentėjusiajai O. N. dalį skolos grąžino, patvirtina kratos metu pas A. N. rasta vekselio apatinė dalis - lapelis, kuriame buvo užfiksuotos nukentėjusiajai A. K. grąžintos pinigų sumos (1t., b.l. 22), tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji O. N. teigė, jog vekselį, pareigūnams atvykusiems atlikti kratą jos bute, pateikė pati. Nukentėjusiosios O. N. paaiškinimas teisme, jog ji notarei pateikė apkarpytą, neinformatyvų vekselį, kuriame neatsispindėjo A. K. grąžintos pinigų sumos, todėl, kad vekselis buvo netvarkingas, apčiupinėtas nešvariais pirštais, teismo neįtikino. O. N. teiginiai, jog ji nepripažįsta, kaip skolos grąžinimo A. K. atliktų remonto darbų, neva todėl, kad jis padarė daug broko, neturi pagrindo, nes ji teismui nepateikė specialisto ar eksperto išvadų apie padaryto broko mastą, įvertintą pinigais. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ji pasirašė ant vekselio, kuriame nurodytas 16 200 Lt skolos padengimas atliktais darbais bei 7400 Lt sumokėti pinigais (1t., b.l. 36, 175). Vertinti A. K. veiksmus, kaip pasikėsinimą apgaule išvengti turtinės prievolės nėra pagrindo, nes jis likusią 6400 Lt skolos dalį pagal 2007-02-20 neprotestuotiną paprastąjį vekselį pripažįsta ir jos neneigia.
Lietuvos Respublikos BK 236 str. numato baudžiamąją atsakomybę už asmens melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Melagingas įskundimas apie nebūtą nusikaltimą objektyviai pasireiškia kaip bet kokia forma, priemonėmis pateikiama melaginga informacija apie konkretaus asmens tariamai nusikalstamą veiką. Vertinant aukščiau minėtos aplinkybes darytina išvada, jog būtent nukentėjusiosios O. N. veiksmuose įžvelgtinas noras sukčiauti, todėl A. K. kreipimasis į policiją dėl nukentėjusiosios O. N. neteisėtų veiksmų, t.y. pateikus apkarpytą ir neinformatyvų vekselį notarei ir taip ją suklaidinus, dėl ko A. K. buvo išsiųstas paranešimas apie jo negrąžintą 30 000 Lt skolą ( reali skola 6400 Lt) nelaikytinas melagingu asmens įskundimu, t.y. padarius nusikaltimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos 236 str. 1 d. Pabrėžtina, kad O. N. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendžiu buvo pripažinta kalta, apgaulės būdu pasikėsinus įgyti svetimą turtą (LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos BK 235 str., numato baudžiamąją atsakomybę už duotus melagingus parodymus, išvadas ir vertinimus. Šio straipsnio prasme melagingas paprastai reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, jos iškraipymą arba realų, egzistuojančių faktų neigimą ir nurodymą išgalvotų. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, suprasdamas daromos veikos pavojingumą, asmuo nori, kad tokia informaciją būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Be to, kaltininkas suprasdamas savo procesinę padėtį, žinodamas savo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą savo parašu patvirtina duotus parodymus. A. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog 2007-02-20 paprastajame neprotestuotiname vekselyje pasirašė ne jis, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis neigė savo parašo tikrumą, nes buvo suklaidintas vekselio, kurį jam pateikė policijos pareigūnai formato ir tai, kad ant vekselio nebuvo įrašų apie pinigų grąžinimą nuketėjusiajai. Kaltinamojo teigimu jis pasirašė ant A4 formato lapo surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio ir vėliau jame buvo padaryti įrašai apie pinigų grąžinimą, nurodant konkrečias pinigų sumas ir datas bei su O. N. ir jo paties parašais. Tai, kad vekselis buvo apkarpytas bei nukirpta vekselio dalis su įrašais, atspindinčiais skolos dengimo faktą, teismo posėdžio metu neneigė ir kalinamoji O. N.. Melagingų parodymų davimas pagal LR BK 235 str. laikytinas nusikaltimu. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Asmuo, duodamas melagingus parodymus, supranta daromos veikos pavojingumą, jis nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota proceso dokumentuose ir panaudota byloje. Tačiau, nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, jog kaltinamojo veikoje nebuvo tyčios, nes duodamas melagingus parodymus, jis buvo suklaidintas ir nuoširdžiai klydo dėl pareigūnų jam pateikto O. N. apkarpyto ir neinformatyvaus vekselio. Atlikus ekspertizę nustatyta, jog parašas ant vekselio yra A. K. (1t., b.l. 126-128). Be to, kaip jau anksčiau minėta, vekselio apatinė dalis - lapelis, kuriame buvo užfiksuotos nukentėjusiajai A. K. grąžintos pinigų sumos, buvo surastas policijos pareigūnų atliekant kratą O. N. namuose (1t., b.l. 22). Todėl, nesant kaltinamojo veiksmuose tyčios, A. K. veiksmai nėra laikytini pavojinga veika ir pagal baudžiamąjį įstatymą jis neatsako.
Nukentėjusioji O. N. pareiškė 5000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau, teismui pripažinus, jog nepadarytos veikos turinčios nusikalstamos veikos požymių, nukentėjusiosios ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas. Atmestinas ir prašymas priteisti turėtas 500 Lt procesines išlaidas, t.y. už advokato teisinės pagalbos suteikimą bei atstovavimo teisme išlaidas.
Antstolės L. N. 2010-01-21 turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr.0065/09/06507, panaikintinas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1d., 236 str. bei 235 str. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
O. N. civilinį ieškinį neturtinei žalai bei proceso išlaidoms atlyginti atmesti.
Antstolės L. N. 2010-01-21 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr.0065/09/06507, panaikinti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.