- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2S-741-642/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- J. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“ ir A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimu už akių buvo tenkintas ieškovės ieškinys, teismas nusprendė atidalyti ieškovei J. S. nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 0,0752 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. S. ir atsakovui R. S. priteisė 1/2 dalį 0,0752 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančias ieškovei. Priteisė iš atsakovo R. S. 68 500 Eur kompensaciją ir 725 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. S..
2. Teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis), be to, teismo pasirinkta proceso forma yra ilga ir brangi, nes šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos civilinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičiui, o kalendorinių dienų skaičius nuo ieškinio priėmimo iki parengiamojo teismo posėdžio (iš kurio yra galimas perėjimas į teismo posėdį) visada yra trumpesnis nei civilinis procesas, kuris vyksta parengiamųjų dokumentų pagrindu. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia realios atidalijamo turto vertės, esančios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo nuomone, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesprendžiant klausimo dėl atidalijimo natūra, prieštarauja teisminei praktikai bei CK 4.80 straipsnio 1 daliai. 2021 m. balandžio 27 d. pateiktame prašyme atsakovas papildomai nurodė, kad terminą triplikui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, o būtent todėl, kad atsakovas nuo praeitų metų pabaigos yra išvykęs dirbti į užsienį, o atsakovo atstovo artimas šeimos narys 2021 metų sausio mėnesio pradžioje susirgo COVID-19 infekcija, nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. vasario 26 d. gydėsi ligoninėje, nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2021 m. kovo 19 d. gydėsi ambulatoriškai namuose, dėl to, pasak atsakovo atstovo, jam teko daug laiko ir dėmesio skirti artimo šeimos nario slaugai.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė jo netenkinti ir priteisti iš atsakovo R. S. ieškovės J. S. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nepateikus tripliko per teismo nurodytą terminą, teismas, vadovaudamasis CPK 227 straipsniu, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Taip pat nurodė, kad atsakovas, pateikęs pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė papildomus dokumentus, susijusius su atsakovo atstovo šeimos nario (sutuoktinės) nedarbingumu, kurie, pasak atsakovo atstovo, įrodo priežastį, dėl ko atsakovas nepateikė tripliko teismo nurodytu terminu. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės atstovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. vasario 12 d taip pat buvo nedarbinga, ieškovės atstovės sutuoktinis taip pat sunkiai sirgo nurodytu laikotarpiu, tačiau teismo nustatytu laiku pateikė teismui dubliką. Ieškovės teigimu, esant teisėtam pagrindui, teismas šalies prašymu gali pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, tačiau atsakovas nepasinaudojo šia galimybe ir pačiame pareiškime aiškiai nurodė, kad neteikė dubliko todėl, kad civilinėje byloje atsakovas pateikė du atsiliepimus į ieškovės pradinį ir patikslintą ieškinius, kad juose išdėstė visus savo argumentus ir poziciją dėl ieškinio reikalavimų, visus turimus įrodymus, todėl nematė pagrindo teikti tripliko. Ieškovė pažymėjo tai, kad pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Ieškovės nuomone, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. S. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, vertindamas atsakovo atstovo nurodomas aplinkybes, pirmiausia atkreipia dėmesį į dviprasmišką ir nenuoseklią atsakovo poziciją dėl priežasčių, kodėl jis teismui nepateikė tripliko. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas aiškiai nurodė, kad jis nepateikė tripliko todėl, kad jam netiko teismo parinkta proceso forma (CPK 227 straipsnis), nes, jo teigimu, procesas, bylą skiriant nagrinėti į parengiamąjį teismo posėdį, visada yra trumpesnis nei civilinis procesas, kuris vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Ir tik vėliau pateiktame prašyme atsakovas nurodė visai kitas procesinio dokumento nepateikimo teismui priežastis, o būtent tai, kad atsakovo atstovas rūpinosi sergančiu artimu šeimos nariu, dėl to jam teko daug laiko ir dėmesio skirti artimo šeimos nario slaugai.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo teisę ir visas galimybes, esant svarbių priežasčių, prašyti teismo pratęsti procesinio dokumento pateikimo teismui terminą (CPK 77 straipsnis). Tačiau atsakovas tokio prašymo teismui pateikęs nebuvo.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti patikslintą ieškovės ieškinį, o atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė visiškai jokių naujų įrodymų, kurie, jo nuomone, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas R. S. (toliau – ir apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas pažymi, kad civilinėje byloje yra pateikęs du atsiliepimus į ieškinį, kuriuose aiškiai ir detaliai išdėstė nesutikimo motyvus su ieškovės pradiniu ir patikslintu ieškiniais. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, darytina išvada, kad atsakovas civilinėje byloje aiškiai ir nedviprasmiškai yra išreiškęs savo nesutikimą su ieškovės ieškiniu, t. y. iš šių procesinių dokumentų galima daryti išvadą apie atsakovo poziciją civilinėje byloje.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo už akių priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jei nebūtų pateiktas nei atsiliepimas į ieškinį, nei kitas paruošiamasis dokumentas.
8.3. Apeliantas pažymėjo, kad bylos forma ieškinio teisena, atsakovo pozicija yra aiškiai išreikšta dviejuose procesiniuose dokumentuose, todėl, apelianto nuomone, teismas neteisėtai ieškinio teisenos bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
8.4. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančiais atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus. Pažymėjo, jog atsakovas neturi piniginių lėšų mokėti priteistą piniginę kompensaciją. Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.
8.5. Teismas priėmė neteisėtą teismo sprendimą už akių, nes nenustatė realios prašomo atidalyti turto rinkos vertės. Tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, būtų galimybė skirti civilinėje byloje turto vertinimo ekspertizę. Be to, teismas visiškai nenagrinėjo klausimo, koks atidalijimo būdas labiausiai atitinka abiejų bendraturčių interesus.
9. Ieškovė J. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašė atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovas teismo nustatytą terminą pateikti procesinį dokumentą, kurio taip ir nepateikė, praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo pasyvumo ir dėl to, kad jam netiko teismo parinkta pasiruošimo bylos nagrinėjimui proceso forma. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje buvo faktinis ir teisinis pagrindas teismui priimti sprendimą už akių.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog vien deklaratyvūs atsakovo argumentai nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi priimtas sprendimas už akių yra iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas.
14. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
15. Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, tai vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
16. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
17. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
18. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi pareigą nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
19. Pasisakydamas dėl pirmosios aplinkybių grupės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. S. 2020 m. rugsėjo 25 d. teikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, 2021 m. sausio 19 d. teismo nustatytu terminu pateikė ir atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį. Atsakovas teiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir, prašydamas teismo ieškinį atmesti, pateikė teismui nesutikimo su ieškiniu motyvus.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsakovui per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikus tripliko, teismas formaliai galėjo priimti sprendimą už akių, tačiau, teismo vertinimu, vien tripliko nepateikimas nesudarė pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti, kad atsakovo elgesys procese buvo pasyvus. Atsakovo pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį buvo aiškiai išreikšta, ji nesikeitė ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi, atsakovo procesinis elgesys šioje byloje nelaikytinas sąmoningu siekiu vilkinti procesą.
21. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl laiku nepateikto tripliko – atsakovas nurodė, kad jis yra išvykęs iš Lietuvos ir dirba užsienyje, o atsakovo atstovo artimas šeimos narys nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. vasario 26 d. gydėsi ligoninėje nuo COVID-19 infekcijos, o nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2021 m. kovo 19 d. gydėsi ambulatoriškai namuose, dėl to atsakovo atstovui teko daug laiko ir dėmesio skirti artimo šeimos nario slaugai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės (pagrįstos rašytiniais įrodymais) yra pakankamai svarbios ir objektyvios procesinio dokumento teismui nepateikimo priežastys.
22. Pastebėtina ir tai, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinių prielaidų priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimo; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
23. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos ieškovei priteisimo. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba tuomet, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008) Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.
24. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, kai vienas iš bendraturčių prašo priteisti kompensaciją už jam priklausančią turto dalį, turi ne tik išsamiai ištirti ir įvertinti, ar nėra galimybės padalyti turtą natūra, bet ir nustatyti teisingą piniginę kompensaciją. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas, sprendime už akių nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, rėmėsi byloje pateiktos UAB „OBER-HAUS“ 2020 m. vasario 27 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis (137 000 Eur). Teikdamas atskirąjį skundą, nesutikdamas su ginčo turto verte, apeliantas akcentuoja, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nurodoma turto rinkos vertė buvo nustatyta 2020 m. vasario 27 d., o teismo sprendimas už akių priimtas 2021 m. kovo 19 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė, kartu atsižvelgiant į tai, kad dėl valstybę ištikusios COVID-19 pasaulinės pandemijos nekilnojamojo turto rinkoje įvyko didelių pasikeitimų, nekilnojamojo turto vertės gerokai koregavosi, rodo, jog pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė galbūt neatitinka realios (dabartinės) šio turto rinkos vertės.
25. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į apelianto nurodomą aplinkybę, kad atsakovas neturi piniginių lėšų mokėti priteistą piniginę kompensaciją ieškovei. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino atsakovo finansinės galimybės sumokėti ieškovei 68 500 Eur dydžio kompensaciją. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011 m. gegužės 24 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra įkeistas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ ir nors nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo nepateikė, pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių nustatytas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės gali turėti įtakos ir tolesniam įsipareigojimų bankui vykdymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas abejoti šioje civilinėje byloje priimto sprendimo už akių teisingumu.
26. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, jis negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, byloje keliamų reikalavimų. Tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius teisingos, realios (aktualios) dalijamo turto vidutinės rinkos vertės, nesiaiškinus atsakovo galimybės ieškovei mokėti kompensaciją, nesprendžiant klausimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, laikytina, kad neišsiaiškintos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, nepakankamai ištirti bei įvertinti įrodymai, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Atsakovas prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovo atskirąjį skundą tenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.