Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-744/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-02-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
1A-154-744/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61126-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Nerijus Masiulis
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-744/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61126-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.10.3; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,nuteistajam A. S. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, bei tris nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 27 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį – 40 parų areštu; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. sausio 2 d. apie 2 val. padaryta nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 11 mėnesių; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. sausio 2 d. apie 7 val. padaryta nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Bausmę A. S. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią A. S. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 27 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę A. S. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2019 m. vasario 27 d., ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendį atlikta bausmė – laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. 3.02 val. iki 2018 m. gruodžio 17 d. 17.25 val. (viena diena). A. S. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei L. R., o būtent: 2018 m. gruodžio 27 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone, kambaryje žodinio konflikto metu tyčia sudavė ranka tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajai L. R. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kraujosruvą kairiame skruoste.

2. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis sunaikino ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2019 m. sausio 1 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kambaryje sunaikino nukentėjusiajai L. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 20 eurų, įmesdamas į degančios krosnies pakurą, sudaužė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone S“, kurio vertė 100 eurų, ekraną bei sudaužė planšetinio kompiuterio „Huawei“, kurio vertė 80 eurų, ekraną, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. R. 200 eurų turtinę žalą.

3. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei L. R., o būtent: 2019 m. sausio 2 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone, kambaryje tyčia vieną kartą trenkė stikline taure nukentėjusiajai L. R. į kairiąją akį, o taurė nuo smūgio sudužo, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvą kairės akies vokuose, muštines žaizdas kairės akies vokuose, kairio skruosto viršutinėje dalyje ir kairiame antakyje.

4. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei L. R., o būtent: 2019 m. sausio 2 d. apie 7 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone, kambaryje tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai L. R. į dešinį skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo skirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vidurinio ir profesinio išsilavinimo, yra netekęs regėjimo dešine akimi 2011 m. sausio 1 d., tačiau iki suėmimo nuolat dirbo elektriku UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo nuolatines pajamas. Kadangi šiuo metu jis yra suimtas ir laikomas tardymo izoliatoriuje, jis nebegali dirbti. Pažymi, kad jis yra nevedęs, tačiau rūpinasi savo sūnumi, teikia jam išlaikymą, taip pat materialiai padeda savo bedarbiams tėvams, rūpinasi savo bedarbe gyvenimo drauge. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir peržiūrėti nuosprendį. Mano, kad nuosprendis jo atžvilgiu yra „netikslingas“.

6. Atsiliepimų į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

12. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

13. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. S. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

14. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. S. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir tris nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubaudė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 40 parų areštu; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2018 m. gruodžio 27 d. padarytą nusikalstamą veiką) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2019 m. sausio 2 d. apie 2 val. padarytą nusikalstamą veiką) – laisvės atėmimu 11 mėnesių; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2019 m. sausio 2 d. apie 7 val. padarytą nusikalstamą veiką) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmes nuteistajam A. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad A. S. įvykdė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (ne kartą teistas už smurtą prieš artimus šeimos narius – sugyventinę, motiną, baustas administracine tvarka, dirbantis). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, arešto bausmę, didesnę už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, A. S. paskyrus bausmes už atskiras padarytas nusikalstamas veikas ir jas subendrinus dalinio sudėjimu būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), A. S. paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. S. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams) ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė (1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę (laisvės apribojimą) apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad nuteistajam A. S. ankstesniais nuosprendžiais už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

16. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs, yra vidurinio ir profesinio išsilavinimo, yra netekęs regėjimo dešine akimi, tačiau iki suėmimo nuolat dirbo elektriku UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo nuolatines pajamas, kad rūpinasi savo sūnumi, teikia jam išlaikymą, taip pat materialiai padeda savo bedarbiams tėvams, rūpinasi savo bedarbe gyvenimo drauge, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. S., būdamas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą lemia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

18. Nuteistasis A. S. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir tris tyčines nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. yra anksčiau ne kartą teistas už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai A. S. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. S. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, tinkamai jas subendrino ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas