Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-383-2014

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01374-2012-2

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, nuteistajam M. Ž., nuteistųjų gynėjams advokatams Stanislavai Staniukynienei, Remigijui Uckui, Vaclovui Kaminskiui, Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Ž., D. J., S. L. ir R. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d., 254 str. 1 d. ir nuteistas:

-už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. ( R. B. turto vagystė ), padarymą paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;

-už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. (R. J. turto vagystė), padarymą paskirta 4 ( ketverių ) metų laisvės atėmimo bausmė;

-už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. (D. G. turto vagystė), padarymą paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;

-už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. (V. T. turto vagystė), padarymą paskirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėn. laisvės atėmimo bausmė;

-už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. (J. G. turto vagystė), padarymą paskirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėn. laisvės atėmimo bausmė;

-už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. (L. K. turto vagystė), padarymą paskirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėn. laisvės atėmimo bausmė;

-už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. (D. Š. turto vagystė), padarymą paskirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėn. laisvės atėmimo bausmė;

-už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. (T. B. turto vagystė), padarymą 3 (trijų) metų 6 (šešerių) mėn. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketverių) metų 6 (šešerių) mėn. laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų R. V., R. Ž., S. L. bei D. J. priteista solidariai:

1. iš kaltinamųjų R. V., M. Ž. bei S. L. nukentėjusiajam R. B. 34 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos;

3. iš kaltinamųjų R. V. bei M. Ž. nukentėjusiajai L. K. 6538 Lt turtinės žalos;

4. iš kaltinamųjų R. V., M. Ž. bei D. J. nukentėjusiajam D. Š. 973,11 Lt turtinės žalos atlyginti;

5. iš kaltinamųjų R. V., M. Ž. bei D. J. ieškovui AAS „(duomenys neskelbtini)“ 3520 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl L. V. išmokėtos draudiminės išmokos;

6. iš kaltinamųjų R. V., M. Ž. bei D. J. nukentėjusiajai R. G. 1548,88 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginti, o V. G. 6 500 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos;

7. iš kaltinamųjų R. V. bei M. Ž. civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ 18 741,95 Lt turtinės žalos dėl J. P. priklausančio turto vagystės.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 p., 5 d., iš kaltinamojo S. L. išieškota iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, t.y., 1350 Lt (vienas tūkstantis tris šimtai penkiasdešimt litų), o iš kaltinamojo D. J. išieškota iš nusikalstamos veikos gauti 100 Lt (vieną šimtą litų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., M. Ž. ir S. L. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 22 d., apie 12.00 val., iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, S. L. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, v. nr. (duomenys neskelbtini) visi trise atvažiavo prie R. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur S. L. liko automobilyje, kad stebėti aplinką bei įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž. atsineštais įrankiais išlaužė gyvenamojo namo langą bei tokiu būdu įsibrovę į namą, pagrobė R. B. priklausančius daiktus: vyrišką auksinį žiedą, su arklio galvos imitacija, kurio vertė 1500 litų, auksinį koloje su trikampio formos 15 deimantų vėriniu, kurio vertė 10000 litų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 2500 litų, auksinį žiedą su balta akute, kurio vertė 5000 litų, auksinį žiedą, susidedantį iš dviejų dalių, kurio vertė 5000 litų, auksinį žiedą su platina ir trim briliantais, kurio vertė 5500 litų, smulkaus pynimo ilga grandinėlę su kryželiu, kurių bendra vertė 1000 litų, auksinę apyrankė, kurios vertė 3000 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 250 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 250 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiam R. B. 34 000 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir S. L. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 24 d., dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, S. L. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu trise atvažiavo prie R. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., kur S. L. liko automobilyje, kad stebėti aplinką ir įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž., atsineštais įrankiais išlaužė gyvenamojo namo langą bei tokiu būdu įsibrovę į namą, pagrobė R. J. priklausančius daiktus: auksinį žiedas su liūto atvaizdu, kurio vertė 1500 litų, auksinį žiedą su rubino akim, kurio vertė 600 litų, auksinį žiedą su juodos spalvos onikso akim, kurio vertė 260 litų, auksinį žiedą su įspausta rožyte, kurio vertė 600 litų, auksinį į žiedą, kurio vertė 570 litų, auksinį ažūrinį žiedą, kurio vertė 440 litų, auksinį pakabuką su šaulio zodiako ženklu, kurio vertė 396 litų, auksinį pakabuką su žuvies zodiako ženklu, kurio vertė 440 litų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 1330 litų, rinkutės formos auskarus, kurių vertė 220 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 280 litų, vyriškus „Versace“ kvepalus, kurių vertė 300 litų, kvepalus, kurių vertė 100 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiam R. J. 7036 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir D. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 28 d., dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, D. J. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie D. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., kur D. J. liko automobilyje, kad stebėti aplinką bei įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž. atsineštais įrankiais išlaužė gyvenamojo namo langą bei tokiu būdu, įsibrovę į namą, pagrobė D. G. priklausantį rankinį laikrodį, kurio vertė 210 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiam D. G. 210 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir S. L. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Nustatyta, kad 2012 m. spalio 1 d., dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio bei teismo įrodymų tyrimo metu nenustatytas, iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, S. L. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie V. T. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., kur S. L. liko automobilyje, kad įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž. atsineštais įrankiais išlaužė gyvenamojo namo langą bei, įsibrovę į namą pro langą, pagrobė V. T. priklausančius daiktus: 2 butelius 0,7 l. talpos brendžio „Tores“, kurių bendra vertė 80 litų, tris butelius 0,7 l. talpos „Tores“, „Stoc“ bei „James“, buvusius originaliose dėžutėse, kurių bendra vertė 130 litų bei 17 litų, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiam V. T. 227 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir S. L. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Tai yra, 2012 m. spalio 3 d., apie 8.00 val., iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, S. L. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie J. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kur S. L. liko automobilyje, kad įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž. atsineštais įrankiais išlaužė gyvenamojo namo langą, bei, pro langą įsibrovę į namą, pagrobė J. G. priklausančius daiktus: auksinius auskarus, kurių vertė 700 litų, auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 3000 litų, auksinį žiedą su akutėmis, kurio vertė 1000 litų, auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 600 litų, sidabro ir aukso koloje, kurio vertė 500 litų, sidabrinį žiedą, kurio vertė 35 litai, 7 vienetus skirtingų sidabrinių auskarų, kurių vieno vertė 40 litų, bendra vertė 280 litų, sidabrinį auskarą, kurio vertė 50 litų, sidabrinį pakabuką gėlytės formos, kurio vertė 50 litų, sidabrinį pakabuką su kristalo akute, kurio vertė 110 litų, sidabrinius auskarus lašo formos, kurių vertė 45 litai, sidabrinius auskarus rankų darbo , kurių vertė 45 litai, mobilaus ryšio telefoną, kurio vertė 200 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiai J. G. 6 615 litų turtinę žalą.

Be to, R. V. ir M. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Tai yra, 2012 m. spalio 18 d., dienos metu, įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikau, bendrai išlaužė kambario langą, kartu įsibrovė į L. K. priklausantį namą, esantį P. K. g. 7, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., iš kurio pagrobė L. K. priklausančius daiktus: televizorių „Samsung“, kurio vertė 1800 litų, nešiojamą kompiuterį „Dell“, kurio vertė 3000 litų, auksinę grandinėlę ant kaklo su lapelio formos pakabuku, kurių bendra vertė 400 litų, laikrodį „Dkny“, kurio vertė 500 litų, sidabrinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 200 litų, ausinį graviruotą žiedą, kurio vertė 200 litų, kolje rinkinį , kurio vertė 100 litų, lagaminą, kurio vertė 100 litų, kvepalus „Chopard“, kurių vertė 100 litų bei alkoholinių gėrimų: 2 butelius vyno, kurių bendra vertė 24 litai, butelį baltarusiškos degtinės, kurio vertė 18 litų, butelį brendžio, kurio vertė 40 litų, butelį „Tofify“ likerio, kurio vertė 18 litų, butelį kiaušininio likerio, kurio vertė 18 litų, butelį balto vyno, kurio vertė 20 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiai L. K. 6 538 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir D. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Nustatyta, kad 2012 m. spalio 26 d., dienos metu, tikslesnis laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, D. J. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie D. Š. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur D. J. liko automobilyje, kad įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž. atsineštais įrankiais išlaužė gyvenamojo namo langą, bei, įsibrovę į namą, pagrobė D. Š. priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį „Asus“, kurio vertė 1550 litų, 800 litų bei 40 eurų, kas atitinka 138,11 litų, odinę rudos spalvos piniginę, kurios vertė 35 litai, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiam D. Š. 2 523,11 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir D. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Nustatyta, jog 2012 m. spalio 31 d., apie 12.05 val., iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, D. J. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie L. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kur D. J. liko automobilyje, kad įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž. atsineštais įrankiais išlaužė gyvenamojo namo langą, pro kurį įsibrovė į namą, iš kurio pagrobė L. V. priklausantį turtą: sidabrinį koloje su pakabuku, kurio vertė 250 litų, dvi sujungtas sidabro grandinėles, kurių bendra vertė 140 litų, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 150 litų, sidabrinę grandinėlę, nešiojamą ant rankos, kurios vertė 70 litų, sidabrinę grandinėlę, nešiojamą ant rankos, kurios vertė 120 litų, sidabrinę grandinėlę, nešiojamą ant rankos, kurios vertė 50 litų, sidabrinį pakabuką, kurio vertė 70 litų, ovalo formos sidabrinius auskarus, kurių vertė 70 litų, gėlytės formos sidabrinius auskarus, kurių vertė 70 litų, du sidabrinius pakabukus, kurių bendra vertė 50 litų, stačiakampio formos sidabrinius auskarus, kurių vertė 40 litų, ovalo formos sidabrinius auskarus, kurių vertė 40 litų, rutuliuko formos sidabrinius auskarus, kurių vertė 100 litų, sidabrinius auskarus sudarytus iš dviejų rinkučių, kurio vertė 80 litų, stačiakampio formos sidabrinius auskarus, kurių vertė 80 litų, sidabrinius auskarus, kurių vertė 60 litų, jūros kriauklės formos sidabrinį pakabuką, kurio vertė 130 litų, grojančią ovalo formos dėžutę, kurios vertė 70 litų bei joje buvusius papuošalus: vyrišką auksinį žiedą su inkrustuota keturkampio formos plokštele, kurio vertė 1800 litų, auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 900 litų, auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 600 litų, auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 400 litų, grandinėlę iš balto-geltono aukso, kurios vertė 800 litų, auksinę apyrankę, kurios vertė 200 litų, auksinį pakabuką su jaučio zodiako ženklu, kurio vertė 300 litų, auksinis pakabukas lapelio formos, kurio vertė 300 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 300 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 300 litų, moterišką žiedą iš geltono ir balto aukso, kurio vertė 400 litų, auksinį moterišką žiedas su ovalo formos raudona akim, kurio vertė 500 litų, komplektą, susidedantis iš karolių ir auskarų iš gintaro, kurio vertė 100 litų, nutrūkusią auksinę apyrankę, kurios jos vertė 400 litų, vieną auskarą prasukto lapelio formos, kurio vertė 100 litų vertės, vieną auskarą gėlytės formos, kurio vertė 100 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiai L. V. 9 140 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir D. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d., o R. V. ir M. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 254 str. 1 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą bei R. V. ir M. Ž. dar pagrobė šaunamą ginklą ir šaudmenis. Nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 1 d., dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, D. J. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie R. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur D.J liko automobilyje, kad įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž. atsineštais įrankiais išlaužė gyvenamojo namo vitrininį langą bei tokiu būdu įsibrovę į namą pagrobė R. ir V. G. priklausantį turtą bei šaunamą ginklą ir šaudmenis: auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 500 litų, auksinį žiedą su akim, kurio vertė 500 litų, auskarus, kurių vertė 500 litų, seifą, kurio vertė 500 litų, su jame buvusiais daiktais: pistoletu MP 446 VIKING, Nr.0544600275 su dėklu, kurio vertė 2 500 litų, dvi apkabos su jose buvusiais viso 49 šoviniais, kurių vertė 25 litai, vyrišką auksinį žiedą su liūto galvų forma, kurio vertė 1500 litų, auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 500 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiems R. G. bei V. G. 6 525 litų turtinę žalą.

Be to, R. V. ir M. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Tai yra, 2012 m. lapkričio 7 d., apie 14.25 val., veikdami bendrai, išlaužę terasos duris, įsibrovė į B. S. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš kurio pagrobė B. S. priklausančius daiktus: auksinę grandinėlę, kurios vertė 600 litų, su auksiniu pakabuku ovalo formos, kurio vertė 650 litų, auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 300 litų, auksinį žiedą su platina, kurio vertė 600 litų, auksinį lapelio formos pakabuką, kurio vertė 200 litų, auksinį žiedą su rubino akim, kurio vertė 500 litų, ausinius rinkutės formos auskarus, kurių vertė 600 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiai B. S. 3 450 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir D. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Tai yra, 2012 m. lapkričio 9 d., dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, D. J. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie A. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur D. J. liko automobilyje, kad įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž., atsineštais įrankiais išlaužę gyvenamojo namo langą, įsibrovė į namą, iš kurio pagrobė A. B. priklausantį turtą: pledą, kurio vertė 160 litų, du butelius degtinės „Lituanica“ 1,75 l. talpos, kurių bendra vertė 120 litų, 1 l. talpos butelį degtinės, kurio vertė 30 litų, 1 l. talpos butelį spirito, kurio vertė 50 litų, 5 butelius 0.7 l. talpos konjako „Akropilis“, kurių bendra vertė 115 litų, 0,5 l. talpos brendžio „Alita“ butelį, kurio vertė 24 litai, 0,7 l. talpos brendžio „Alita“ butelį, kurio vertė 30 litų, 2.7 kg. rūkyto kumpio, kurio vertė 70 litų, kelioninį krepšį, kurio vertė 50 litų, 0,5 kg. kavos „Markus“ pakelį, kurio vertė 10 litų, 0,5 kg. kavos „Jacobs“ pakelį, kurio vertė 20 litų, 0,25 kg. kavos „Lavaza“ pakelį, kurio vertė 20 litų, vyriškus „Hugo Boss“ kvepalus, kurių vertė 150 litų, 1500 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiai A. B. 2 349 litų turtinę žalą.

Be to, R. V. ir M. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Tai yra, 2012 m. lapkričio 20 d., apie 19.30 val., veikdami bendrai, išlaužę svetainės kambario langą, pro jį įsibrovė į J. P. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė J. P. priklausantį turtą: auksinius rinkutės formos auskarus, kurių vertė 386 litų, auksinius lašo formos auskarus, kurių vertė 1500 litų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 420 litų, auksinę grandinėlę, nešiojamą ant kojos, kurios vertė 600 litų, komplektą susidedantį iš burbulo formos sidabrinių auskarų ir žiedo, kurio vertė 120 litų, komplektą susidedantį iš kvadrato formos sidabrinių auskarų ir žiedo, kurio vertė 180 litų, sidabrinę grandinėlę, nešiojamą ant kojos, kurios vertė 70 litų, sidabrinį žiedą su balta permatoma akute, kurio vertė 80 litų, sidabrinį žiedą su mėlyna ovalo formos gėlyte, kurio vertė 80 litų, auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 600 litų, auksinį vyrišką žiedą, su viršuje išpintomis raidėmis „VP“, kurio vertė 1300 litų, auksinę apyrankę, kurios vertė 1820 litų, aukso laužo apie 2 gr., jo vertė 260 litų, pasidabruotą papuošalų komplektą, kuris susideda iš koloje, apyrankės, auskarų, žiedo, kurio vertė 340 litų, 5 medalius, kurių bendra vertė 700 litų, vyrišką odinę piniginę, kurios vertė 170 litų, su joje buvusiais 6000 litų ir 4000 Danijos kronų, kas atitinka 1848 Lt, mobilaus ryšio telefoną Nokia, kurio vertė 150 litų, moteriškus audinės kailinius, kurių vertė 4140 litų, moterišką geltonos spalvos laikrodį, kurio vertė 150 litų, sidabrinę grandinėlę su pakabuku, kurios vertė 140 litų, sidabrinę apyrankę, kurios vertė 220 litų, sidabrinę apyrankę iš gėlyčių, kurios vertė 60 litų, medinį žiedą, su sidabrine gyvate, kurio vertė 69 litai, vyriškus kvepalus „Armani“, kurių vertė 400 litų, planšetinį kompiuterį „IPad“, kurio vertė 1200 litų, mobilaus ryšio telefoną iPhon, kurio vertė 500 litų, 90 zlotų, kas atitinka 75 litus, metalinį seifą, kurio vertė 520 litų su jame buvusiu 9 kalibro dujiniu pistoletu „Brauning“, kurio vertė 800 litų, dujinių šovinių pakuote, kurios vertė 100 litų, vyrišku laikrodžiu, kurio vertė 560 litų, motociklo „Honda Shadow“ dokumentais, raktais, ratų blokatorium, automobilio priekabos dokumentais, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiems Jolantai ir D. P. 25 558 litų bendrą turtinę žalą.

Be to, R. V. ir M. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kartu su įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 27 d., apie 10 val., veikdami bendrai, atrakinę namo duris, įsibrovė į S. T. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš kurio pagrobė S. T. priklausančius daiktus: dviratį „Lyder Fox“, kurio vertė 1000 litų, slides „Atomic“, kurių vertė 600 litų, slidininko batus „Atomic“,, kurių vertė 400 litų, 0,5 l. talpos butelį brendžio „Gloria“, kurio vertė 23 litai, 0,75 l. talpos butelį šampano „Alita“, kurio vertė 15 litų, 0,7 l. talpos butelį „Amareto“, kurio vertė 30 litų, fotoaparatą „Nicon D80“, kuro vertė 4000 litų, TV priedėlį „TV Star 1020“ , kurio vertė 100 litų, 300 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiam S. T. 6 468 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir S. L. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Tai yra, 2012 m. lapkričio mėnesį, tikslesnė diena ir laikas įrodymų tyrimo metu nenustatyti, iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, S. L. vairuojamu automobiliu „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie T. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio sav., kur S. L. liko automobilyje, kad įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž. atsineštais įrankiais išlaužė gyvenamojo namo katilinės langą bei, tokiu būdu įsibrovę į namą, pagrobė T. B. priklausančius daiktus: LED televizorių „Samsung“, su distanciniu pultu, kurio vertė 3000 litų, DVD „Samsung“ grotuvo distancinį pultą, kurio vertė 52 litai, mobilaus ryšio telefoną Nokia 6700, kurio vertė 150 litų, mobilaus ryšio telefoną Nokia X70, kurio vertė 500 litų, keturias „Versace“ pagalvėles, kurios vienos vertė 200 litų, bendra vertė 800 litų, du DVD grotuvus „Xoro“ su valdymo pultais, kurių vieno vertė 100 litų, bendra vertė 200 litų, rankinį mechaninį laikrodį „Armani“, kurio vertė 800 litų, rankinį mechaninį laikrodį „Armani“, kurio vertė 1000 litų, skutimosi mašinėlę „Siemens“, kurios vertė 500 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiam T. B. 7 002 litų turtinę žalą.

Be to, R. V. ir M. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, pasikėsino įvykdyti svetimo turto vagystę, įsibraunant į gyvenamąjį namą. Tai yra, 2012 m. gruodžio 5 d., apie 10.50 val., veikdami bendrai, tikslu įvykdyti svetimo turto vagystę, sulaužę lango rėmą, bandė įsibrauti į R. D. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) bei iš jo pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė namo apsaugos signalizacija bei atvyko apsaugos darbuotojai.

Be to, R. V., M. Ž. ir D. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Tai yra, 2012 m. gruodžio 17 d., apie 14.30 val., iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, D. J. vairuojamu automobiliu „OPEL ZAFIRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) trise atvažiavo prie S. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., kur D. J. liko automobilyje, kad įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž., atsineštais įrankiais išlaužę gyvenamojo namo balkono duris, kartu įsibrovę į namą, iš kurio pagrobė S. B. priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį „HP“, kurio vertė 800 litų, 200 litų metalinėmis monetomis, pneumatinį šautuvą su optiniu taikikliu, kurio vertė 150 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiam S. B. 1 150 litų turtinę žalą.

Be to, R. V., M. Ž. ir D. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovus į gyvenamąjį namą. Nustatyta, jog 2012 m. gruodžio mėnesį, tikslesnis laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, iš anksto apsižiūrėję gyvenamąjį namą, D. J. vairuojamu automobiliu „OPEL ZAFIRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie K. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., kur D. J. liko automobilyje, kad įspėti esant pavojui nusikalstamos veikos bendrininkus, o tuo metu R. V. ir M. Ž., atsineštais įrankiais išlaužę gyvenamojo namo langą, kartu įsibrovė į namą, iš kurio pagrobė K. B. priklausančius daiktus: „Kermi“ firmos radiatorių, kurio vertė 500 litų, teleskopą „Maxunite“ su laikikliu, kurio vertė 400 litų, radijo imtuvą „Bosch“, kurio vertė 500 litų, 4 m² metrus ąžuolinio parketo, kurio vertė 280 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiai K. B. 2 080 litų turtinę žalą.

Be to, R. V. ir M. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, pasikėsino įvykdyti svetimo turto vagystę, įsibrovus į negyvenamas patalpas. Nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 18 d., apie 11.05 val., automobiliu „OPEL ZAFIRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavę prie A. K. priklausančios pirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), R. V. ir M. Ž. išlaužė pirties langą, įsibrovė į pirties pastatą, iš kurio bendrai pasikėsino pagrobti A. K. priklausantį turtą, t.y., butelį brendžio „Pure“, kurio vertė 40 litų, tris rūkytas namines dešras, kurių bendra vertė 30 litų, du pakelius traškučių „Estrela“, kurių bendra vertė 5 litai, antikvarinį foto aparatą, kurio vertė 200 litų, ultragarsinį aparatą nuo pelių, kurio vertė 70 litų, bendrai daiktų už 345 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje parvykusio į namus nukentėjusiojo A. K..

Nuteistasis D. J. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti D. J. veiką perkvalifikuojant iš BK 178 str. 3 d. į BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir priimti naują nuosprendį. Taip pat prašo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir jo parodymų dėka buvo ištirtos tiek jo, tiek kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos bei atsižvelgiant į tai skirti jam BK 178 str. 2 d. sankcijos ribose numatytą švelnesnę bausmę. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 3 d. požymių buvimo D. J. veikoje, nepakankamai įsigilino į visas bylos aplinkybes, rėmėsi tik kaltinimui palankiais duomenimis, atmetė paties D. J. ir kitų kaltinamųjų teisme duotus parodymus, kaip neturinčius reikšmės veikos kvalifikavimui ir teisingo nuosprendžio priėmimui, o turėjo iš kiekvieno šaltinio gautus duomenis analizuoti, palyginti ir pagrįsti su iš kitų šaltinių gauta informacija ir tik tada konstatuoti, kad vieni ar kiti duomenys yra vertintini kaip įrodymai, tinkami veikai kvalifikuoti ir nuosprendžiui pagrįsti.

Taip pat savo skunde nuteistasis D. J. nurodė, jog kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, byloje kaltinimui nepalankūs įrodymai yra atmetami, dėl jų nepasisakyta bei jie nevertinti, nemotyvuojant nuosprendyje, kodėl jie nėra ir negali būti laikomi įtakos nuosprendžiui turinčiais duomenimis, o aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 3 d. sudėties buvimo D. J. veiksmuose. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų visuma, neginčytinai įrodanti D. J. kaltę dėl BK 178 str. 3 d. numatytų veikų, t. y. vagysčių, įvykdytų organizuotoje grupėje, padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jo veiką perkvalifikuoti, pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į D. J., R. V., M. Ž., S. L. teisme nurodytas bylai svarbias bei teisminio nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nustatytas faktines aplinkybes, nenurodant ir nemotyvuojant, kurios nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai rodo D. J. veiką, padarytą organizuotoje grupėje. Apylinkės teismas nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl D. J. teisme duotus parodymus, kad jis nesuprato, ir nuolat nedalyvavo organizuotoje R. V., M. Ž. grupės nusikalstamoje veikoje, vertino tik kaip jo mėginimą išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto vagystes, padarytas organizuotoje grupėje. D. J. dalyvavęs vagystėse iš gyvenamųjų namų pilnai prisipažino, nesutiko tik su prokuroro nuostata, kad jis suprato ir veikė kaip organizuotos grupės narys. Apeliantas mano, kad vien tik ta aplinkybė, jog atskirose vagystėse D. J. pasaugodavo įvykio vietą, o už nuvežimą į įvykių vietas kelis kartus gavo pinigų papildyti svetimo automobilio degalų atsargas, negali būti vienareikšmiškai traktuojama, kaip jo nuolatinė veikla organizuotoje grupėje savo tyčia siekiant nuolat su kitais kaltinamaisiais daryti nusikaltimus. Nenustatyta jo išankstinės, kryptingos tyčios su kitais kaltinamaisiais.

Šioje byloje turėjo būti įrodyta D. J. išankstinis susitarimas su R. V. ir M. Ž. dėl visų padarytų veikų. D. J. tyčia turėjo susiformuoti iki padarant pirmą nusikalstamą veiką ir būti nukreipta į daugelio veikų padarymą. Tačiau iš jo parodymų seka, kad jis net ne iš karto, o tik po 3 ar 4 vagystės suprato darantis nusikaltimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes D. J. ikiteisminio tyrimo metu pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, davė pakankamai išsamius parodymus, būtent dėl jo duotų parodymų buvo atskleistos ir kitų kaltinamųjų padarytos veikos, jo prisipažinimas nebuvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl gali būti vertinamas kaip savanoriškas ir teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas nepripažindamas esant D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė aiškiai per griežtą, ženkliai bausmės vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas skirdamas bausmę už šioje byloje nagrinėjamas veikas, turėjo D. J. veiką perkvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., t. y. kaip padėjėjo bendrininkavime, o ne organizuotoje grupėje, vadovautis protingumo ir teisingumo principais bei paskirti bausmę mažesnę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodė, jog teismas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai padarė išvadą, kad S. L. svetimo turto grobimą vykdė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Jokiais įrodymais nėra įrodyta, kada ir kur S. L. susitarė su R. V., M. Ž., D. J. nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus ir nusikalstamu būdu gauti pajamas, palaikyti pastovius ryšius, ieškoti kartu gyvenamųjų namų, kuriuos galima apvogti, gauti vagystėms reikalingas priemones, surasti vogtiems daiktams paslėpti bei realizuoti vietas. Kiekvienu atveju atskirai prieš kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą S. L. kiti bendrininkai susirasdavo ir prašydavo vairuoti automobilį, stebėti aplinką. Šie požymiai leidžia daryti išvadą, kad S. L. dalyvaujamų nusikalstamų veikų įvykdymas atitinka bendrininkavimo formą - bendrininkų grupėje. S. L. pagrobto turto realizavime ar dalybose su R. V. bei M. Ž. nėra dalyvavęs. Jis net nežino, kur ir už kiek R. V. bei M. Ž. realizuodavo pagrobtą turtą iš jų jokių pinigų negavęs. Pripažino, jog veždamas R. V. su M. Ž., kelis kartus gavęs tik nedideles sumas pinigų automobilio kurui užpilti, nustatyta, kad tai buvo iš viso tik 1350 Lt, tai akivaizdu, kad tokia suma negali būti pinigų dalis už realizuotą pagrobtą turtą.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės nepakanka išankstinio susitarimo ir pasirengimo nusikaltimui daryti. Įstatymas reikalauja, kad padaryti nusikaltimai būtų priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. S. L. padaryti nusikaltimai kvalifikuojami pagal BK 178 str. 3 d. (sunkus nusikaltimas) tik dėl to, kad inkriminuojama organizuota grupė. Pripažįstant, kad S. L. nusikalstamas veikas padarė ne organizuotoje grupėje, o bendrininkų grupėje, jo padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., požymiai, kas pagal BK 11 str. 3 d. yra apysunkiai nusikaltimai ir tai neatitinka BK 25 str. 3 d. numatytus organizuotos grupės požymius. S. L. padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 178 str. 3 d. į 178 str. 2 d., pripažįstant, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog S. L. kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino iš dalies. S. L. pripažino, jog padėjo kaltinamiesiems R. V. bei M. Ž. padaryti nurodytas kaltinime svetimo turto vagystes, įsibraunant į patalpas, išsamiai davė parodymus, ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Neigimas, jog nusikalstamas veikas darė organizuotoje grupėje, atitinka faktines aplinkybes ir tai negali būti vertinamas kaltės nepripažinimu, nes jis faktiškai nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, ką kaltinamasis neneigė. Esant tokioms aplinkybėms teismas nepagrįstai nepripažino S. L. kaltę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jis nuoširdžiai nuo nusikalstamų veikų tyrimo pradžios pripažino ir parodė nusikalstamų veikų vykdymo aplinkybes, gailėjosi tai padaręs, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas skirdamas bausmę neįvertino aplinkybės, kad S. L. neturintis teistumo, kad charakterizuojamas patenkinamai, tai, kad iš nusikalstamos veikos neturėjo jokios turtinės naudos, ko pasekmėje skyrė per griežtą bausmę.

Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, panaikinti organizuotą grupę bei sušvelninti sumažinant jam paskirtą bausmę, kadangi paskirta bausmė neatitinka bausmės skyrimo pagrindų. Skunde nurodė, jog su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi jis nepadarė visų jam inkriminuojamų veikų dėl kurių buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. R. V. nesutinka dėl organizuotos grupės ir teigia, jog teismo padarytos prieštaringos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra padarytos tik prielaidų, spėjimų, taip pat išankstinio nusistatymo, šališkumo, atimant teisę į gynybą pagrindu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog sutinkamai su BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta pilna jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes ir jame neturi būti nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų. Vertinant įrodymus turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad nuosprendis gali būti pagrįstas tik įrodymais išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, teismo išvados turi atitikti aplinkybes nustatytas teisiamajame posėdyje. Nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis ir visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas advokatas V. Kaminskis prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų D. J., R. V., S. L. gynėjai advokatai R. Uckus, S. Kupčiūnienė, S. Staniukynienė prašė savo ginamųjų skundus patenkinti. Prokuroras prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nuteistųjų M. Ž., R. V., S. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistųjų M. Ž., D. J., R. V., S. L. apeliacinius skundus, daro išvadą, jog nuteistieji M. Ž. ir R. V. buvo nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. (B. S. turto vagystė) padarymą bei už nusikaltimo numatyto BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. (pasikėsinimas pagrobti R. D. turtą) padarymą, todėl byloje nesant objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, jog minėtus nusikaltimus padarė, būtent, R. V. su M. Ž., jie iš kaltinimų dėl dalyvavimo B. S. priklausančio turto vagystėje bei pasikėsinime pagrobti R. D. turtą, išteisintini. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam S. L. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo.

D. J. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų visuma, neginčytinai įrodanti jo kaltę dėl BK 178 str. 3 d. numatytų veikų, t. y. vagysčių, įvykdytų organizuotoje grupėje, padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jo veiką perkvalifikuoti, pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. Nuteistasis neigia nusikalstamą veiką padaręs organizuotoje grupėje. Teigia, jog apylinkės teismas nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl D. J. teisme duotus parodymus, kad jis nesuprato, ir nuolat nedalyvavo organizuotoje R. V., M. Ž. grupės nusikalstamoje veikoje, vertino tik kaip jo mėginimą išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto vagystes, padarytas organizuotoje grupėje.

D. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo prisipažino iš dalies. Pripažino, jog padėjo R. V. ir M. Ž. padaryti svetimo turto vagystes, įsibraunant į patalpą, tačiau neigė daręs nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje. Nurodė, jog jokio išankstinio susitarimo su R. V. ir M. Ž. dėl turto vagysčių darymo organizuotoje grupėje iš anksto nebuvo. Teigė, jog anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai neteisingi, kadangi kai pirmą kartą buvo sulaikytas ir apklaustas, buvo psichologiškai paveiktas. Nors nuteistasis D. J. tiek pirmosios instancijos teisme tiek savo apeliaciniame skunde neigia daręs nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje, tačiau teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodymų tyrimo metu neabejotinai pasitvirtino R. V., M. Ž., S. L. ir D. J. pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimų darymo, veikiant organizuotoje grupėje. D. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 3 d. yra įrodyta. Pripažindamas D. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikalstamų veikų darymą organizuotoje grupėje, savo apeliaciniuose skunduose neigia visi nuteistieji, todėl visų nuteistųjų šis skundo argumentas bus aptariamas tik atsakant į nuteistojo D. J. apeliacinio skundo motyvus ir nagrinėjant kitų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl jų nepasisakys.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 25 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės1 d. redakcija) nurodyta, jog organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius nusikalstamos veikos momentus, parengia nusikaltimo padarymo planą, numato jo mechanizmą, bendrininkai pasiskirsto vaidmenimis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Visais atvejais bendrininkai realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, supranta sukūrę organizuotą grupę ar priklausą jai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš pagrindinių organizuotos grupės požymių, atribojančių ją nuo bendrininkų grupės (BK 25 str. 2 d.), tai susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (įstatymo redakcija galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu ) . Tuo tarpu bendrininkų grupės vienas iš pagrindinių požymių - susitarimas daryti vieną nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji R. V., M. Ž., D. J., S. L. pripažinti kaltais ir nuteisti už eilę nusikalstamų veikų, kurios buvo daromos sistemingai, buvo gerai organizuotos, aptartos iš anksto, jose dalyvaudavo grupė asmenų, kurie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas grupės narys turėjo savo užduotį: vieni įsibraudavo į gyvenamąją patalpą, o kiti veždavo ir saugodavo. Taigi apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikaltimai, kuriuos padarant dalyvavo R. V., M. Ž., D. J. ir S. L. padaryti ne bendrininkų, o organizuota grupe. Taigi, skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė organizuotą grupę, kadangi nuteistieji padarė apysunkius nusikaltimus, o įstatymo redakcija, kai į šio įstatymo dispoziciją įtraukė – arba vieną apysunkį –nusikaltimą, dar negaliojo, yra atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi nuteistiesiems organizuotos grupės požymis inkriminuotas dėl kelių nusikaltimų darymo, o ne dėl vieno apysunkio.

Nors visi nuteistieji, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniuose skunduose neigė dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau nusikaltimų padarymo aplinkybės rodo, kad nusikaltimai negalėjo būti padaryti be kruopštaus išankstinio pasirengimo. Išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ar nusikaltimus ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra būtinas organizuotos grupės požymis. Nors rengimąsi ir jo pobūdį nuteistieji neigė, tačiau iš pačių nuteistųjų parodymų nustatyta, kad rengimasis buvo ir jis tęsėsi tam tikrą laiką. Be to, vagysčių padarymo būdas rodo, kad jas padaryti reikėjo paruošiamųjų veiksmų. Pažymėtina, kad nusikaltimams padaryti nuteistieji turėjo įsigyti specialių įrankių: įvairių laužimo įrankių skirtų namų langams išlaužti, ryšio priemonių susisiekimui (racijų), surasti vogtiems daiktams paslėpti bei realizuoti vietas, ieškoti gyvenamųjų namų, kuriuos galima apvogti. Tokių nusikaltimų padaryti neįmanoma be rimtos organizacijos. Visa tai rodo, kad nusikaltimams buvo rimtai rengtasi, viskas detaliai suplanuota, o tai visiškai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius. Nuteistais D. J. teisindamas save, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas parodymus teigė, kad tik po trečio, ketvirto karto suprato, kad daromi nusikaltimai (t.11 b. l. 12), o nuteistasis S. L. teigė, kad tik vėliau supratęs, kad vykdomos vagystės (t. 11 b. l. 10). Kadangi nuteistieji M. Ž. ir R. V. neigė tą aplinkybę, jog nusikaltimus vykdė organizuotoje grupėje, D. J. atsisakė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, o S. L. teigė daug ko neatsimenantis, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų visuma ir pagrįstai pripažino visus nuteistuosius organizuotos grupės nariais. Kadangi S. L. pirmosios instancijos teisme bei D. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui pripažino dalyvavę visose teismo nustatytose ir pripažintose įrodytomis nusikalstamosiose veikose, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo abejoti S. L. pirmosios instancijos teisme bei D. J. duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui nuosekliais parodymais, iš kurių tik pasitvirtino teismo nustatyta aplinkybė, jog visi nuteistieji nurodytas svetimo turto vagystes padarė, veikdami organizuotoje grupėje.

Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog R. V., D. J., M. Ž. bei S. L. parodymai, jog jie veikas darė paprastoje, o ne organizuotoje grupėje, tai tik siekis ir mėginimas išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto vagystes, padarytas organizuotoje grupėje.

D. J. taip pat, apeliaciniame skunde nurodė, jog jokios nusikalstamų veikų detalės jam nebūdavo žinomos, kad R. V. su M. Ž. juo visiškai nepasitikėjo ir apie vagystes nieko neaiškindavo, o pradžioje net slėpė, iš kur ir kokius daiktus pavagia, stengdavosi, kad jis kuo mažiau suprastų ir žinotų, apribodami jo veiksmus tik pasaugojimu įvykio vietoje. D. J. nebuvo žinoma, nei kada, nei kaip ir kokiu būdu pasirenkami namai, kur ir per ką realizuojami daiktai. Teisėjų kolegija tokius D. J. argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį, tačiau nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK 178 straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, pvz.: stebėti aplinką, užtikrinti atsitraukimą po nusikaltimo padarymo, padėti paslėpti pagrobtą turtą ar pačius grupės narius. Taigi nagrinėjamu atveju, nors nuteistieji D. J. ir S. L. tiesiogiai ir nedalyvavo įsibraunant į gyvenamuosius namus ir kitas patalpas bei pagrobiant svetimą turtą ir jį realizuojant, tačiau jie atliko jiems iš anksto nustatytus vaidmenis t.y. automobiliu nuveždavo į nusikaltimo darymo vietą, stebėdavo aplinką, saugodavo nusikaltimus darančius R. V. su M. Ž., kad niekas jų neužkluptų bei turėjo informuoti juos apie gresiantį pavojų per ryšio (racijas) priemones, taip pat atvykdavo paimti į nurodytą vietą su pagrobtais daiktais. Teisėjų kolegija pažymi, jog esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Byloje yra nustatyta, kad bendrininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, kiekvienas iš jų žinojo nusikaltimų padarymo mechanizmą, savo vaidmenį, veikė vieningai. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ne tik pačių nuteistųjų parodymais, bet ir nuteistųjų atliktais veiksmais, patvirtinančiais buvus atitinkamą susitarimą.

Atmestinas ir D. J. apeliacinio skundo argumentas, jog jis net ne iš karto, o tik po 3 ar 4 vagysčių suprato darantis nusikaltimus, jog jam iš anksto nebūdavo žinomas jo vaidmuo, ir nebuvo nežinomas kelionės tikslas. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų (t. 8 b. l. 115-116) D. J. paaiškino, kad R. V. jam pasiūlė užsidirbti pinigų, jis turėjo sėdėti mašinoje ir saugoti kol M. Ž. ir R. V. vogs. Taip pat D. J. nurodė, kad vagystės vyko nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio galo iki gruodžio mėnesio, jo vaidmuo buvo visada laukti automobilyje, automobilyje būdavo radijo stotelė, jei kas turėdavo pranešti. R. V. ir M. Ž. jį paimdavo iš namų ir patys nuvairuodavo iki tų namų, kuriuos apvogdavo. Taip pat patvirtino, jog R. V. ir M. Ž. visada po vagysčių su juo atsiskaitydavo. Pirmosios instancijos teismas išdėstė skundžiamame nuosprendyje, kad remiasi nuteistojo D. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, pats D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino, jog duoda teisingus parodymus, taip pat patvirtino ir parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju. Tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. J. parodymuose atsiranda nauja versija, jog jis nesuprato, kad daromi nusikaltimai, kad nebuvo žinomas kelionės tikslas, kad negavo jokio atlygio konkrečiai už dalyvavimą vagystėse. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus jau neigė, nurodydamas, kad jo parodymai buvo melagingi (t. 11 b. l. 13). Teisėjų kolegijos nuomone D. J. pasirinkta taktika neigti, jog jam nebuvo žinoma apie planuojamas vagystes ir net nesuprantama, kad daromi nusikaltimai, vertintina, kaip gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis D. J. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes D. J. ikiteisminio tyrimo metu pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, davė pakankamai išsamius parodymus, būtent dėl jo duotų parodymų buvo atskleistos ir kitų kaltinamųjų padarytos veikos, jo prisipažinimas nebuvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl gali būti vertinamas kaip savanoriškas ir teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, D. J. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, savo parodymus patvirtino, kaltės neneigė. Tačiau pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. J. pakeitė parodymus, tik iš dalies pripažindamas faktines bylos aplinkybes bei savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu atsisakė (t. 11 b. l. 12 – 13), nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui melavo duodamas parodymus. Paneigdamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos keisdamas, teigiant, jog apie daromus nusikaltimus jam nieko nebuvo iš anksto žinoma bei tai, kad jokių susitarimų vykdyti nusikalstamas veikas su kitais nuteistaisiais nebuvo, D. J. siekė padėti sau ir bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, formalus D. J. prisipažinimas dėl įvykdytų vagysčių yra paneigtas jo pačio duotų parodymų teisme turiniu t.y. jis pripažįsta tik tas aplinkybes, kurios yra nenusikalstamos (mašinos pavairavimas, palaukimas mašinoje, kol ateis M. Ž. ir R. V., nieko nežinojimas ir nesupratimas, kur išeina M. Ž. ir R. V. kol jis laukia mašinoje). D. J. pirmos instancijos teisme, duodamas parodymus, siekė suklaidinti teismą. Tokie teisiamojo posėdžio metu duoti D. J. parodymai visiškai neatskleidžia nusikaltimų padarymo aplinkybių, toks neva D. J. prisipažinimas, negali būti vertinamas kaip nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis, ir teismo pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Apeliacinio skundo argumentas, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes D. J. ikiteisminio tyrimo metu pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, davė pakankamai išsamius parodymus, būtent dėl jo duotų parodymų buvo atskleistos ir kitų kaltinamųjų padarytos veikos, atmetamas kaip nepagrįstas. Pats nuteistasis D. J. savo skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jo duotų parodymų buvo atskleistos ir kitų kaltinamųjų padarytos veikos, tačiau kaip matyti teisiamojo posėdžio metu, jis minėtų parodymų atsisakė, nurodydamas, jog jis melavo tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vertinant tik teisiamojo posėdžio metu duotus D. J. parodymus, iš jų turinio nebūtų galima nustatyti nei pačio D. J., nei kitų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, kadangi kaip jau minėta anksčiau, D. J. teisme pripažino tik tas aplinkybes, kurios nėra nusikalstamos, apie vykdomas svetimo turto vagystes nieko nežinojo, jog M. Ž. ir R. V. daro vagystes nesuprato. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad toks D. J. prisipažinimas negali būti vertinamas kaip nuoširdus kaltės pripažinimas ir pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir esant tokioms aplinkybėms, tenkinti D. J. prašymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. teisėjų kolegija, nemato pagrindo.

Dėl nuteistojo S. L. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde S. L. neigia, kad svetimo turto grobimą vykdė dalyvaudamas organizuotoje grupėje ir mano, jog jo dalyvavimas nusikalstamų veikų įvykdyme atitinka bendrininkavimo formą - bendrininkų grupėje. Teigia, kad veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės nepakanka išankstinio susitarimo ir pasirengimo nusikaltimui daryti, kadangi įstatymas reikalauja, kad padaryti nusikaltimai būtų priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o S. L. padaryti nusikaltimai kvalifikuojami pagal BK 178 str. 3 d. (sunkus nusikaltimas) tik dėl to, kad inkriminuojama organizuota grupė.

Teisėjų kolegija atmeta šį nuteistojo S. L. skundo argumentą ir pažymi, jog dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento - dėl bendrininkavimo formos - organizuotoje grupėje, teisėjų kolegija yra pasisakiusi atsakant į nuteistojo D. J. skundo argumentus ir jų, dėl tokio pačio argumento šiame skunde, neatkartoja.

Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog S. L. kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino iš dalies. S. L. pripažino, jog padėjo kaltinamiesiems R. V. bei M. Ž. padaryti nurodytas kaltinime svetimo turto vagystes, įsibraunant į patalpas, išsamiai davė parodymus, ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Kaip jau ir buvo aptarta aukščiau, atsakant į nuteistojo D. J. skundo argumentą dėl lengvinančių atsakomybę aplinkybių pripažinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes S. L. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltės neneigė (t. 11 b. l. 10-12), parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad S. L. teisme kaltę pripažino tik iš dalies, neigdamas veikęs organizuotoje grupėje, dėl ko tai nelaikė nuoširdžiu kaltės prisipažinimu. Be to, teismas konstatavo, jog S. L. nuoširdžiai nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų. Su tokiu pirmosios instancijos vertinimu, teisėjų kolegija nesutinka.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino, davė išsamius ir nuoseklius parodymus (t. 8 b. l. 38 - 39; 41), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltės neneigė, daugelio bylos aplinkybių neatsiminė, tačiau parodymų nekeitė, parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų (t. 11 b. l. 81). Nors S. L. neigė nusikalstamas veikas daręs organizuotoje grupėje, tačiau jo duoti parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, jis (jo supratimu) faktiškai nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, tai jis pripažino ir tai negali būti vertinama, kaip kaltės nepripažinimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog S. L. prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo duotas tada, kai dar byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų pagrindžiančių jo kaltę t.y. jo prisipažinimas nebuvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl teisėjų kolegijos vertinamas kaip savanoriškas, dėl ko yra pagrindas jį pripažinti kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.

Atsižvelgiant į S. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, į jo asmenybę, į tai, kad praeityje nebuvo teistas, kaltę pripažino, jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis bei įvertinant tai, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog S. L. savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra švelnintina.

Dėl nuteistojo M. Ž. ir R. V. apeliacinių skundų.

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniu skundu prašo jam paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę ir prašo sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Skunde nurodė, jog dalį turto vagysčių, kurias jis padarė, pripažino, tačiau dėl kitų vagysčių neprisipažįsta, teigia jų neįvykdęs, todėl teismas nepagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę 9 metus ir 3 mėnesius.

Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis M. Ž. neigia padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 3 d. - svetimo turto vagystę iš K. B. priklausančio gyvenamojo namo, svetimo turto vagystę iš B. S. priklausančio gyvenamojo namo bei veiką numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. – pasikėsinimą įvykdyti vagystę iš R. D. priklausančio gyvenamojo namo.

R. V. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog jis padarė svetimo turto grobimą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teisėjų kolegija atmeta šį R. V. skundo argumentą bei pažymi, jog dėl bendrininkavimo formos - organizuotoje grupėje, teisėjų kolegija yra pasisakiusi atsakant į nuteistojo D. J. skundo argumentus ir jų, dėl tokio pačio argumento šiame skunde, neatkartoja.

Nuteistasis R. V. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi jis nepadarė visų jam inkriminuojamų veikų dėl kurių buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu R. V. neigė pasikėsinimą įvykdyti svetimo turto vagystę iš A. K. priklausančios pirties, taip pat neigė pasikėsinimą įvykdyti vagystę iš R. D. priklausančio gyvenamojo namo bei neigė įvykdęs vagystę iš B. S. priklausančio gyvenamojo namo.

Dėl vagystės iš K. B. priklausančio gyvenamojo namo.

Nors nuteistasis M. Ž. ir neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl vagystės iš K. B. priklausančio gyvenamojo namo, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog M. Ž. kaltė visiškai įrodyta, todėl jo skundo argumentas, kad jis neįvykdė šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išsakytai pozicijai, dėl nuteistojo D. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė, jog įrodymų patikrinimui, buvo perskaityti D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur jis yra nurodęs, jog važiavo į (duomenys neskelbtini) vogti tryse. Jis liko automobilyje su racija, o R. V. ir M. Ž. nuėjo į baltos spalvos plytinį namą. Per raciją jam liepė privažiuoti arčiau ir į automobilį pakrovė parketo plokštes, radiatorių (t. 8 b. l. 115-117, 105-106). Įtariamojo D. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad jis parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio kartu su R. V. ir M. Ž. įvykdė vagystę (t. 8 b. l. 125 – 140). Nors teisiamojo posėdžio metu D. J. ir paneigė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau pirmosios instancijos teismas, tai vertino, kaip D. J. siekį padėti sau ir bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl vertinant įrodymus pagrįstai rėmėsi nuteistojo D. J. nuosekliais parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš kurių pasitvirtino teismo nustatyta aplinkybė, jog svetimo turto vagystę iš K. B. priklausančio gyvenamojo namo įvykdė nuteistieji M. Ž., R. V. ir D. J.. Taip pat M. Ž. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios K. B. parodymai (t. 6 b. l. 120 -121, 122), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 6 b. l. 103-119), daiktų pateikimo protokolas (t. 6 b. l. 126), daiktų apžiūros protokolas (t. 6 b. l. 127 -133) ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Dėl vagystės iš B. S. priklausančio gyvenamojo namo.

Nuteistieji M. Ž. ir R. V. neigia savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl vagystės iš B. S. priklausančio gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismas dėl minėtos vagystės pripažino M. Ž. ir R. V. kaltais, grįsdamas jų kaltę šiais įrodymais:

Nukentėjusiosios B. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur nurodžiusi, kad 2012-11-07, apie 14.30 val., jai paskambino iš apsaugos tarnybos ir pranešė, kad įsibrauta į jos namą. Grįžusi namo pastebėjo, kad į namą įsilaužta per terasos duris, esančias iš kiemo pusės. Iš namo pagrobti juvelyriniai dirbiniai. Žala 3250 Lt (4t., 193-194 b.l.);

2012-11-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Užkirčių k., Marijampolės sav. Į namą įsibrauta per išlaužtą plastikinį langą. Iš namo paimti avalynės padų bei laužimo įrankių pėdsakai (4t., 162-180 b.l.);

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jog įvykio vietoje surasti avalynės pėdsakai palikti tokios pat rūšies ir tokio pat dydžio avalyne, kaip ir iš R. V. paimta avalyne. Nustatyti, ar įvykio vietoje surasti ir tyrimui pateikti avalynės pėdsakai palikti iš R. V. paimta ir tyrimui pateikta avalyne, nėra galimybės, nes nėra tai nurodančių požymių (4t., 191-192 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bei visiškai neanalizavo byloje nurodytų ir surinktų įrodymų, nedarė jokių išvadų vertindamas nurodytus įrodymus dėl vagystės iš B. S. gyvenamojo namo ir nepagrįstai pripažino M. Ž. ir R. V. kaltais pagal BK 178 str. 3 d.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti įrodymais. Nukentėjusios B. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas tik patvirtina faktą, kad buvo įvykdyta vagystė. Specialisto išvada, kurioje nurodyta ta aplinkybė, jog įvykio vietoje surasti avalynės pėdsakai palikti tokios pačios rūšies ir tokio pačio dydžio avalyne, kaip ir iš R. V. paimtos avalynės, tačiau ne R. V. avalyne, nėra pakankamas pagrindas pripažinti M. Ž. ir R. V. kaltais įvykdžius vagystę iš B. S. gyvenamojo namo. Kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų pagrindžiančių nuteistojo M. Ž. ir R. V. kaltę dėl šio nusikaltimo byloje nėra. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad byloje būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, teismo nuosprendis būtų ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. O bet kurios byloje nepašalintos abejonės, prieštaravimai turi būti vertinami ir aiškinami kaltinamojo naudai ( in dubio pro reo). Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime M. Ž. ir R. V. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, jog šią vagystę padarė, būtent M. Ž. ir R. V., tai jie iš kaltinimo, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, kartu įvykdė svetimo turto vagystę, įsibrovę į gyvenamąjį namą. Tai yra, 2012 m. lapkričio 7 d., apie 14.25 val., veikdami bendrai, išlaužę terasos duris, įsibrovė į B. S. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš kurio pagrobė B. S. priklausančius daiktus: auksinę grandinėlę, kurios vertė 600 litų, su auksiniu pakabuku ovalo formos, kurio vertė 650 litų, auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 300 litų, auksinį žiedą su platina, kurio vertė 600 litų, auksinį lapelio formos pakabuką, kurio vertė 200 litų, auksinį žiedą su rubino akim, kurio vertė 500 litų, ausinius rinkutės formos auskarus, kurių vertė 600 litų, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiai B. S. 3 450 litų turtinę žalą, tai yra pagal LR BK 178 str. 3 d. išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo minėto nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš R. D. priklausančio gyvenamojo namo.

Nuteistasis M. Ž. ir R. V. neigia savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš R. D. priklausančio gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismas dėl minėtos vagystės pripažino M. Ž. Ir R. V. kaltais, grįsdamas jų kaltę šiais įrodymais:

Nukentėjusios R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2012-12-05, apie 10.30 val., išvažiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), bei pridavė signalizaciją. Matė, kad Nidos-Stoties gatvių sankryžoje stovi trys jai nepažįstami vyriškiai. Maždaug už 30 minučių jai paskambino vyras ir pasakė, kad name suveikė signalizacija. Grįžusi namo pamatė, kad sniege likę pėdsakai bei per virtuvės langą mėginta brautis į namą. Pirmi į įvykio vietą atvyko apsaugos darbuotojai. Buvo sulaužytas plastikinio lango rėmas, žala 500 Lt. Iš namo niekas nepagrobta, nes matyt išbaidė vagis suveikusi signalizacija bei atvykusi apsauga (6t., 52-53, 54 b.l.).

2012-12-05 įvykio vietos apžiūros protokolu, jog apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Matosi lango laužimo pėdsakai. Iš įvykio vietos nukopijuoti ant sniego palikti batų pėdsakai bei paimti laužimo žymių pėdsakai (6t., 38-43 b.l.).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jog (duomenys neskelbtini) name, 2012-12-05 įvykio vietos apžiūros metu paimtas avalynės pėdsakas, yra paliktas tokios pat rūšies ir tokio pat dydžio avalynės, kaip ir iš M. Ž. paimta raudonos spalvos avalynė su užrašu PUMA, kairiuoju padu. Nustatyti, ar šis pėdsakas paliktas pateikta M. Ž. avalyne PUMA, nėra galimybės, kadangi nėra tai nurodančių požymių. Išliejoje Nr. 2 užfiksuotas pėdsakas paliktas kitos rūšies avalyne, nei pateikta tyrimui (6t., 49-51 b.l.);

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir neanalizavo byloje esančių įrodymų, apsiribojo tik jų išvardinimu, nevertino ir nedarė išvadų dėl M. Ž. ir R. V. kaltės, todėl nepagrįstai pripažino M. Ž. R. V. kaltais pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. (dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš R. D. priklausančio gyvenamojo namo). Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti įrodymais. Ta aplinkybė, jog įvykio vietoje surasti avalynės pėdsakai palikti tokios pačios rūšies ir tokio pačio dydžio avalyne, kaip ir iš M. Ž. paimtos avalynės, kairiuoju padu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti M. Ž. kaltu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, jog nustatyti, ar įvykio vietoje surastas ir tyrimui pateiktas avalynės pėdsakai paliktas pateikta M. Ž. avalyne PUMA, nėra galimybės, kadangi nėra tai nurodančių požymių. Išliejoje Nr. 2 užfiksuotas pėdsakas paliktas kitos rūšies avalyne, nei pateikta tyrimui (t. 6 b. l. 49 – 51). Jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų pagrindžiančių nuteistojo M. Ž. ir R. V. kaltę byloje nėra.

Kaip jau ir buvo aukščiau paminėta, bet kurios byloje nepašalintos abejonės, prieštaravimai turi būti vertinami ir aiškinami kaltinamųjų naudai ( in dubio pro reo). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime M. Ž. ir R. V. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš R. D. gyvenamojo namo, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, jog šią vagystę padarė M. Ž. ir R. V., iš kaltinimo, kad jie veikdami organizuotoje grupėje, pasikėsino įvykdyti svetimo turto vagystę, įsibraunant į gyvenamąjį namą 2012 m. gruodžio 5 d., apie 10.50 val., veikdami bendrai, tikslu įvykdyti svetimo turto vagystę, sulaužę lango rėmą, bandė įsibrauti į R. D. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei iš jo pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė namo apsaugos signalizacija bei atvyko apsaugos darbuotojai,- jie pagal LR BK 22 str. 1 d. BK 178 str. 3 d. išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo minėto nusikaltimo padaryme.

Atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji M. Ž. ir R. V. iš dviejų kaltinimų išteisintini, skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirta galutinė subendrinta 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinkamai mažintina.

Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš A. K. priklausančios pirties.

Nors nuteistasis R. V. ir neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš A. K. priklausančios pirties, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog M. Ž. kaltė visiškai įrodyta, todėl jo skundo argumentas, kad jis neįvykdė šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. V. kaltu padariusį minėtą nusikalstamą veiką numatytą BK 22 str.1 d., 178 str. 3 d. ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo A. V. parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: 2012-12-18 įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 6 b. l. 137 – 166), daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimo protokolu (t. 6 b. l. 194), daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolu (t. 6 b. l. 195-197), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje teigiama, jog A. K. priklausančioje pirtyje vagystės metu užfiksuoti avalynės pėdsakai palikti tokia pat avalyne, kaip iš M. Ž. sulaikymo metu paimta avalyne (t. 3 b. l.96-107), daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolu (t.6, b. l. 167-185). Teisėjų kolegijos nuomone, R. V. pasirinkta taktika neigti, jog jis minėto nusikaltimo nepadarė, kad tik stovėjo prie užklimpusios mašinos ir laukė kol M. Ž. suras kastuvą sniegui atkasti ir kad jam nebuvo žinoma, kad M. Ž. įsibrovė į A. K. pirtį, vertintina, kaip gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai skundžiamame nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą dėl pasikėsinimo įvykdyti A. K. priklausančio turto vagystę ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas bei pagrįstai pripažino R. V. kaltu pagal BK 22 str.1 d., 178 str. 3 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 3 d. ir 4 d., 328 str. 1 p. ir 2 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. V. ir M. Ž. pripažinti kaltais, padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. (pasikėsinimas pagrobti R. D. turtą) ir 178 str. 3 d. (B. S. turto vagystė) panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. (pasikėsinimas pagrobti R. D. turtą) išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. (B. S. turto vagystė) išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. R. V. paskirtą galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti, paskiriant 7 (septynerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. (pasikėsinimas pagrobti R. D. turtą) išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. (B. S. turto vagystė) išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. M. Ž. paskirtą galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti, paskiriant 7 (septynerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 2d., bausmę visiškai sudėti su 2011 03 30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme- 6 MGL dydžio ( 780 lt. ) bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 7 ( septynerių ) metų 3 ( trijų ) mėn. laisvės atėmimo bausmę su 6 MGL dydžio ( 780 lt. ) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

-už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3d. ( R. B. turto vagystė ), padarymą 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę;

-už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3d. ( R. J. turto vagystė ), padarymą 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę;

-už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3d. ( V. T. turto vagystė ), padarymą 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę;

-už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3d. ( J. G. turto vagystė ), padarymą 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę;

-už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3d. ( T. B. turto vagystė ), padarymą vienerių ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., bausmes iš dalies sudėti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 ( dvejus ) metus 6 ( šešis ) mėnesius laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.