Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GSS Baltic“ atstovui direktoriui J. V., ieškovo atstovui advokatui M. S., atsakovui O. N., atsakovo atstovui advokatui D. N.,

nedalyvaujant trečiojo asmens ieškovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GSS Baltic“ ieškinį atsakovui O. N., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ „Regitra“, dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir 3100,00 Eur sumokėtos kainos už transporto priemonę priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo atstovas mano, jog 2 metų senaties terminas nėra praleistas, kuris skaičiuotinas nuo paskutinės pretenzijos pateikimo atsakovui dienos iki ieškinio teismui pateikimo. Jei ji praleista, prašo senaties terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių.

Papildė, jog aktualią transporto priemonę atsakovas, kaip fizinis asmuo, įsigijo dar 2012 m. pradžioje. Jos nei nuomojo, nei kitais pagrindais nesuteikė naudotis kokiam nors juridiniam asmeniui. Kaip fizinis asmuo, valdęs minėtą transporto priemonę nuosavybės teise, nevedė apskaitos dėl transporto priemonės priežiūros ir remonto darbų, dokumentų nerinko. Jokių eismo įvykių, kol atsakovas buvo pirmiau minėtos transporto priemonės savininku, dalyvaujant aktualiai transporto priemonei neįvyko.

Atsakovo atstovas advokatas D. N. ieškovo ieškinį prašė atmesti ir ieškovo ieškinio reikalavimas taikyti ieškinio senatį iš esmės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Pažymėjo, jog ieškovo ieškinio reikalavimas pareikšti yra praleista 6 mėnesių sutrumpinta ieškinio senatis ir prašo ją taikyti, kurios nėra pagrindo atnaujinti. Nurodė, jog ieškovas transporto priemonę pirko kaip juridinis asmuo. 2015 m. sausio 8 d. transporto priemonės gedimas nebuvo nustatytas, o UAB „Ertona“ raštas patvirtina, kad gedimai buvo sutaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio senatis netaikytina, ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str.). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties terminą, termino pradžią, taip pat tai, ar jis nebuvo nutrūkęs.

Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 str. 3 d., kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 str. atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių daikto defektų pašalinimo, vertina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

Šalims nesutarus dėl daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti termino, ieškovas turi teisę pasinaudoti CK 6.338 str. 2 d. nustatytu terminu. Taigi, atsakovui per nustatytą terminą neatsakius į ieškovo reikalavimą antrojoje pretenzijoje, spręstina, kad ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2017 m. gegužės 18 d. Todėl ieškovo ieškinio, kuris pateiktas teismui 2017 m. spalio 13 d., reikalavimams nėra ne tik suėjusi 2 metų ieškinio senatis (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. e2A-9-569/2018), skaičiuotina nuo 2017 m. gegužės 18 d., bet ir nėra suėjusi 6 mėnesių sutrumpinta ieškinio senatis, todėl teismas ieškinio senaties byloje netaiko, tuo atmesdamas ieškovo prašymą.

Dėl ginčo esmės.

Tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovo (pirkėjo) prašymo pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 11 d. tarp šalių sudarytą 2003 m. gamybos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, nes pirkėjui atsakovo (pardavėjo) parduotas netinkamos kokybės daiktas yra esminis sutarties pažeidimas – transporto priemonė dėl pavarų dėžės modulio gedimo negali būti naudojama pagal paskirtį.

Dėl parduotų daiktų trūkumų įrodinėjimo naštos.

Pagal ieškovo prašymus ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu, atsakovo atsikirtimų į pateiktus prašymus, akivaizdu, jog šalys skirtingai supranta įrodinėjimo naštą šioje byloje dėl parduotų daiktų trūkumų.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog transporto priemonė neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turėjo (turi) įrodyti pirkėjas (ieškovas). Tai numato bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo ieškovo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 str.) teismas turi padaryti išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas ar ne, ar šis trūkumas (-ai) yra esminis (-iai) ir kt.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus.

CPK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudotos transporto priemonės, pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams.

CK 6.317 str. 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 6.333 str. 4 dalį yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2009).

Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą transporto priemonę, turėdamas tikslą ją naudoti įmonės poreikiams prekių (mažų siuntų) išvežiojimui, kad ji talpintų daugiau negu lengvoji mašina. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog parduodama transporto priemonė bus tinkama naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Prieš sutikdamas pirkti naudotą automobilį ieškovas su kolega apžiūrėjo prekę, ją išbandė, nors ir vairavo pardavėjas. Pardavėjas patikino ieškovą, kad transporto priemonė gerai važiuoja, o transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje ieškovas nurodė, kad pretenzijų neturi.

Šios ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, nes 2016-11-25 R. M. įm. išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje (b.l. 8) nėra nurodytos pavarų dėžės diagnostikos ar remonto. Šių ieškinio argumentų teismo posėdžio metu nebepalaikė ir pats ieškovas, teigdamas, jog po transporto priemonės pirkimo važiavo į autoservisą persimontuoti padangų iš vasarinių į žiemines. Ieškovo atstovas taip pat pažymėjo, jog ruoštame ieškinyje nesutampa įvykių eiliškumas dėl transporto priemonės remonto pradžios ir atliktų darbų/nustatytų gedimų. Pirma darė atliko transporto priemonės „žieminius reikalus“. Transporto priemonė iš autoserviso grįžo savo eiga. Pažymėjo, kad pirmą mėnesį transporto priemonės neeksploatavo, ji stovėjo.

Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad po atlikto 2016-11-25 remonto transporto priemone ir toliau nebuvo galima naudotis, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, nes tik 2017-01-12 ir 2017-03-09 atliktų transporto priemonės diagnostikų protokoluose (b.l. 9-12), užfiksuoti du pasikartojantys gedimai (netvarkingas duomenų perdavimo kanalas ir sankabos movos padėties valdymo klaida). Tai pažymėta ir 2018-05-31 Ekspertizės akto MV 2018-19 tyrimo dalies 2.4 punkte (b.l. 143-144). Kaip nurodė ieškovas, pirmą mėnesį transporto priemonės neeksploatavo, ji stovėjo. Pirmą kartą važiavo su įsigyta transporto priemone (2016 m.) prieš Šv. Kalėdas į objektą už 2 km. Grįžtant transporto priemonė užstrigo antroje pavaroje, užgeso ir nei pirmyn, nei atgal. Nebuvo galima jos užkurti, niekas nesidarė. Teismas šiuos ieškovo argumentus vertina kaip nelogiškus ir keliančius abejones ieškovo parodymų sąžiningumu. Ieškovas įmonei gana skubiai pirko transporto priemonę, ją iš karto paruošė žiemai, tačiau nurodė, jog įsigytos transporto priemonės visą mėnesį nenaudojo ir tik 2016 m. gruodžio mėn. pirmą kartą vyko į objektą.

Teismui pagrįstų abejones kelia ir ieškovo teikti įrodymai, jog diagnostikos metu 2017-01-12 ir 2017-03-09 užfiksuota transporto priemonės rida - 163011 km, kuria vadovaujasi ieškovas, t. y., kad po transporto priemonės pirkimo buvo pravažiuota tik 11 km, kai buvo nustatyti dideli trūkumai. Priede Nr. 6 prie ekspertizės akto MV Nr. 2018-9 (UAB „Ertona“ dokumentų apie transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktus darbus) yra duomenys, jog 2017-01-12 atliekant 22,00 Eur vertės elektros diagnostikos darbus transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ rida buvo 163382 km (b.l. 134). Atitinkamai 2017-01-30 atliekant 12,00 Eur vertės laidų remonto darbus transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ rida buvo 163385 km (b.l. 135); o 2017-05-03 išrašant 20,00 Eur vertės pažymą transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ rida buvo 1640000 km (daugiau nei pusantro milijono km) (b.l. 136). Įvertinus ieškovo pateiktus duomenis apie naudotos transporto priemonės ridą – 163943 km, konstatuotina, jog negalima tiksliai nustatyti, kiek buvo pravažiuota kilometrų iki buvo nustatytas pasikartojantis transporto priemonės gedimas. Ieškovas pateikdamas ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus ir nesąžiningas atsakovo atžvilgiu dėl transporto priemonės trūkumų, susijusių su nustatytu pavarų dėžės modulio gedimu, nustatymo pradžios. Ieškovas taip pat buvo nenuoseklus paaiškindamas, kaip susidarė didesnė nei 900 km rida. Pirma jis paaiškino, jog transporto priemonę į autoservisus gabeno traliuku, t. y. transporto priemonė nevažiavo, o buvo vežama. Vėliau aiškino, kad transporto priemone važinėjo po autoservisus, siekiant nustatyti jos gedimą. Todėl teismas nesivadovauja ieškovo pateiktais įrodymais dėl transporto priemonės ridos, iki atliekant 2017-01-12 ir 2017-03-09 transporto priemonės diagnostikas, kaip prieštaraujančiais vieni kitiems.

2014-02-14 ir 2016-02-15 transporto priemonės Techninės apžiūros rezultatų kortelėse (ataskaitose) (b.l. 18,19) ieškovo nurodyti nustatyti tam tikri transporto priemonės trūkumai, neįrodo ieškovo ieškinio argumentų dėl paslėptų parduoto daikto trūkumų. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog jie buvo pašalinti, nes ir ieškovas pripažino, jog 2016 m. lapkričio 11 d. transporto priemonę įsigijo su galiojančia technine apžiūra.

Pažymėtina, jog eksperto išvadoje pateikta išvada (b.l. 147) apie tai, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi pavarų dėžės valdymo sistemos gedimą (-us). Ieškovas nurodė, jog transporto priemonė turi esminį kokybės trūkumą – pavarų dėžės valdymo modulio gedimą. Tačiau ekspertiniu tyrimu nebuvo galima nustatyti, kuris (-ie) konkrečiai (automatinės) pavarų dėžės valdymo sistemos elementas (-ai) yra sugedęs (-ę). Nors ieškovas teigia, kad 2017 m. kovo 14 d. UAB „Ertona“ pateikė komercinį pasiūlymą dėl galimybės suremontuoti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 11009,00 Eur sumą, tačiau šis ieškovo argumentas dėl nurodytos transporto priemonės remonto kainos ir darbų apimties nėra įrodytas, nes nepatvirtintas tikslus transporto priemonės pavarų dėžės elemento (-ų) gedimas (-ai). Nors ir sutiktina su ieškovu, jog kai laikas nuo laiko nepersijungia pavaros, šiuo metu pavarų dėžės valdymo sistemos elemento (-ų) gedimas (-ai) neleidžia naudotis transporto priemone pagal paskirtį. Minimoje išvadoje teigiama, jog mažai tikėtina, jog toks gedimas išnyks savaime (susiremontuos).

Ieškovo pateikta 2015-01-07 Paraiška transporto priemonės remontui, kuri buvo pateikta UAB „Ertona“, nurodant transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ galimą gedimą, jog neįsijungia pavaros (b.l. 70), tuo įrodinėjant, jog pardavėjui buvo žinomas transporto priemonės gedimas, yra paneigta atsakovo pateiktu 2018-02-19 Atsakymu į prašymą. Juo UAB „Ertona“ patvirtino, jog pagal paraišką transporto priemonės gedimai buvo pašalinti ir ji užsakovui buvo grąžinta tinkama tolimesnei eksploatacijai (b.l. 85). 2018-05-31 Ekspertizės akto MV 2018-19 išvadoje nustatyta, kad tiriamuoju atveju negalima nustatyti, ar greičių dėžės valdymo sistemos gedimai (-ai) atsirado iki 2016 m. lapkričio 11 d., kai buvo parduota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ (3 punktas, b.l. 147).

Tik pasikartojus gedimui 2017 m. kovo 9 d. buvo neginčijamai nustatytas galimas transporto priemonės pavarų dėžės valdymo modulio gedimas, vertinant ir 2017 m. kovo 17 d. pretenziją atsakovui.

Tuo nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovo įsigyta 2003 m. gamybos transporto priemonė tapo netinkama naudoti pagal paskirtį tik praėjus beveik 4 mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Daugiau tikėtina, kad transporto priemonės pavarų dėžės valdymo sistemos gedimas (-ai) būdingas (-i) didesnei eksploatavimo ridai/laikotarpiui, kai gedimai atsiranda dėl elementų susidėvėjimo, senėjimo ir pan., kaip išvadoje pažymėjo ir ekspertas (1 punktas, b.l. 147). Ieškovas turėjo galimybę įsigyti naują transporto priemonę, tačiau elgėsi nerūpestingai (neatsargiai), paskubomis pasirinko naudotą transporto priemonę (neįvertinus transporto priemonės automatinės pavarų dėžės specifikos valdymo modulio), kurią iš karto po pirkimo eksploatuojant, dėl tiksliai nenustatyto gedimo (-ų), šiuo metu nebegalima iš esmės naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nėra atsakingas dėl atsiradusių transporto priemonės trūkumų, sąlygotų transporto priemonės elementų susidėvėjimu ir senėjimu, ieškovui eksploatuojant transporto priemonę ir nurodyti (-as) gedimas (-ai) atsirado jau po 2016 m. lapkričio 11 d., kai transporto priemonė buvo parduota ieškovui.

Teismas konstatuoja, jog po transporto priemonės įsigijimo jos pirkėjas turėjo galimybę pasinaudoti nusipirktu daiktu pagal paskirtį, nes transporto priemonė, kuriai po jos įsigijimo buvo daugiau nei 13 metų, tik po beveik 4 mėnesių tapo netinkama naudotis dėl gedimo (-ų), kurį (-iuos) sąlygojo transporto priemonės elementų susidėvėjimas ir senėjimas. Pažymėtina, jog pirkdamas naudotą transporto priemonę ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. O pirkimo metu perkamas daiktas atitiko jam keliamus bendruosius kokybės reikalavimus ir ieškovas kaip juridinio asmens atstovas, galėjo pagrįstai tikėtis, kad transporto priemone bus galimas naudotis pagal paskirtį. Transporto priemonės gedimas (-ai) neatsirado iš karto po jos įsigijimo, o ieškovui transporto priemone nuvažiavus 943 km, kas byloje yra neginčijamai nustatyta. Tai, jog transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra, kaip pripažino šalys, iš esmės neįtakoja aukščiau išdėstytų teismo motyvų.

Teismas vadovaujasi aktualia kasacinio teismo praktika priimant sprendimą šioje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas apie parduodamą naudotą transporto priemonę sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko pirmos transporto priemonės apžiūrėti su kolega. Pats ieškovas, nors ir pirmo transporto priemonę pirmą kartą, apžiūrėjo transporto priemonę, kartu su pardavėju jį išbandė. Transporto priemonės pardavėjas patikino ieškovą, kad transporto priemonė yra tinkama naudoti, pirkimo – pardavimo sutartyje pats ieškovas nurodė, kad pretenzijų neturi. Transporto priemonės pavarų dėžės valdymo sistemos gedimas (-ai) dėl elementų susidėvėjimo, senėjimo, transporto priemonės pirkimo – pardavimo metu nebuvo akivaizdūs naudoto transporto priemonės trūkumai, kuriuos būtų žinojęs ar juos nuo ieškovo nuslėpęs atsakovas. Todėl konstatuotina, jog atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti minimo transporto priemonės trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už transporto priemonės gedimą (-us) praėjus gana ilgam laikui ieškovui eksploatuojant transporto priemonę. Tokią riziką turi prisiimti ieškovas.

Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir šie trūkumai nepriklausė nuo priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės pardavimo, ir, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo naudoto daikto trūkumus, įvertinęs ir perkamos transporto priemonės automatinės pavarų dėžės modulio veikimo specifiką. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jo pirkta naudota transporto priemone nebuvo galimas naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad ji neatitiko kokybės reikalavimų ir, kad atsakovas galėjo žinoti apie tokio parduodamo daikto trūkumus. Todėl yra pagrindas pripažinti ieškovo, kaip pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu), neįvertinus perkamo naudoto daikto specifiškumo (automatinės transporto priemonės pavarų dėžės modulio veikimo), tačiau tai žinant. Todėl teismas taiko CK 6.327 str. 2 d. ir pardavėją (atsakovą) atleidžia nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo. Teismas dėl aukščiau išdėstytų argumentų ir motyvų visumos ieškovo ieškinį atmeta ir pažymi, jog ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, šiuo atveju dėl teismo išdėstytų argumentų ir motyvų yra neproporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė (CPK 178, 185 str.).

Dėl ieškovo atstovo advokato prašymo spęsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo bei atsakovo atstovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovo atstovui advokatui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

Ieškovo atstovas advokatas M. S. baigiamųjų kalbų metu prašė atsakovo atžvilgiu priimti atskirąją nutartį dėl galimo atsakovo transporto priemonės odometro klastojimo. Dėl tokio ieškovo atstovo pasisakymo baigiamųjų kalbų metu, pateikiant naujas aplinkybes dėl transporto priemonės ridos, atsakovo atstovas advokatas D. N. prašė skirti baudą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jam perkamos transporto priemonės rida nebuvo svarbi. Prašymas dėl nuobaudos taikymo ieškovo atstovui advokatui galimai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis nebuvo ištirtas bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir pareikštas iki baigiamųjų kalbų (CPK 253 str. 1 d.). Todėl teismas neanalizuoja atsakovo atstovo advokato baigiamųjų kalbų metu pateikto prašymo dėl baudos skyrimo ieškovo atstovui advokatui. Dėl ieškovo advokato prašymo spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo dėl galimo atsakovo transporto priemonės odometro klastojimo, taip pat pareikšto baigiamųjų kalbų metu, teismas pažymi, jog ir savarankiškai nustatęs šalių piktnaudžiavimo procesu atvejus, gali dalyvaujančiam byloje asmeniui skirti baudą ir be šalių prašymų (CPK 95 str.). Teismas šioje byloje nenustatė, jog šalys byloje būtų piktnaudžiavę joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas taip pat nenustatė bylos šalių pažeidimų, sudarančių pagrindą CPK 299-300 str. tvarka spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo atsakovo atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovo ieškinį atmetus iš jo priteistinos atsakovo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 726,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (b.l. 57) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, nes jos neviršija numatytos minimalios 3,00 Eur sumos (CPK 96 str. 2,6 d.).

Po atliktos 846,08 Eur vertės ekspertizės ieškovui liko 53,92 Eur suma, iš 2018-02-19 įmokėtos į teismo depozitinę sąskaitą 900,00 Eur sumos. Ši nepanaudota ekspertizei suma ieškovui grąžintina iš teismo depozitinės sąskaitos (CPK 91 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,

nusprendžia:

netaikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senaties ir ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „GSS Baltic“, į.k. (duomenys neskelbtini), 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui O. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovui UAB „GSS Baltic“, į.k. 304071364, likusią nepanaudotą ekspertizei 53,92 Eur (penkiasdešimt trijų eurų devyniasdešimt dviejų euro centų) sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.