Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam T. D., kaltinamiesiems A. G. ir jo atstovei pagal įstatymą R. G., M. R. ir jo atstovei pagal įstatymą S. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalės r. , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

4) Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. 2010 m. rugpjūčio 13 d. paleistas atlikus bausmę;

5) Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2015 m. sausio 7 d. paleistas atlikus bausmę;

6) Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. gegužės 31 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 116 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė pakeista į 19 parų arešto bausmę. 2017 m. sausio 9 d. paleistas atlikus arešto bausmę;

9) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir 2019 m. vasario 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakeistos bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

10) 2019 m. gruodžio 16 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

11) 2020 m. kovo 9 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

12) 2020 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

13) 2022 m. rugpjūčio 24 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 159 straipsnyje.

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nesimoko, nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

T. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. G. ir M. R., duodamas patarimus kur ir ką vogti, teikdamas priemones – talpas kurui ir žarną, iš anksto pažadėdamas realizuoti vogtus daiktus, padėjo A. G. ir M. R. įvykdyti vagystę, t. y. 2022 m. balandžio 18 d., apie 17 val., A. G. ir M. R., įsibrovus į (duomenys neskelbtini) esantį, S. L. priklausantį ūkinį pastatą, iš traktoriaus „T-25“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), pagrobus pastarajam priklausantį 40 litrų dyzelinio kuro, bendros 40 Eur vertės, akumuliatorių 70 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. L. padarė bendrą 110 Eur dydžio turtinę žalą.

Be to, T. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. G. ir M. R., duodamas patarimus kur ir ką vogti, iš anksto pažadėdamas realizuoti vogtus daiktus, padėjo A. G. ir M. R. įvykdyti vagystę, t. y. laikotarpiu nuo 2022 balandžio 22 d., iki 2022 m. gegužės 3 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, A. G. ir M. R. išėmus prieangio lango stiklą, įsibrovus į (duomenys neskelbtini) esantį, E. G. priklausantį namą, pagrobus du kaljanus, bendros 10 Eur vertės, šachmatų žaidimą 5 Eur vertės, bevertį telefoną, įsibrovus į sodyboje esantį garažą, iš nuo ten stovėjusio automobilio „Mitsubishi Lancer“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), pagrobus valstybinius registracijos numerius, bendros 10 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. G. padarė bendrą 25 Eur turtinę žalą.

Be to, T. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. G. ir M. R., duodamas patarimus kur ir ką vogti, iš anksto pažadėdamas realizuoti vogtus daiktus, padėjo A. G. ir M. R. įvykdyti vagystę, t. y. 2022 m. balandžio 26 d., laikotarpiu nuo 9 iki 11 val., tikslus laikas nenustatytas, A. G. ir M. R., įsibrovus į (duomenys neskelbtini) esantį, P. J. priklausantį ūkinį pastatą, iš traktoriaus „MTZ-50“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), pagrobus pastarajam priklausantį akumuliatorių 170 Eur vertės, įsibrovus į vasarinę virtuvę ir pagrobus 25 m ilgio elektros kabelį 20 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. J. padarė bendrą 190 Eur dydžio turtinę žalą.

Be to, T. D. 2022 m. balandžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, susitikęs su pažįstamais nepilnamečiais A. G. ir M. R., pastariesiems pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų važiuojant vogti, pastarieji, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. balandžio 26 d., apvogė S. L., E. G. ir P. J. sodybas, pastariesiems padarydami bendrą 325 Eur dydžio turtinę žalą, tokiu būdu įtraukė vaikus į nusikalstamų veikų darymą.

A. G. ir M. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe su T. D., T. D. duodant patarimus kur ir ką vogti, teikiant priemonės – talpas kurui ir žarną, iš anksto T. D. pažadėjus realizuoti vogtus daiktus, 2022 m. balandžio 18 d., apie 17 val., kartu įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį, S. L. priklausantį ūkinį pastatą, kur iš traktoriaus „T-25“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausantį 40 litrų dyzelinio kuro, bendros 40 Eur vertės, akumuliatorių 70 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. L. padarydami bendrą 110 Eur dydžio turtinę žalą.

Be to, A. G. ir M. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe su T. D., T. D. duodant patarimus kur ir ką vogti, iš anksto T. D. pažadėjus realizuoti vogtus daiktus, laikotarpiu nuo 2022 balandžio 22 d., iki 2022 m. gegužės 3 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kartu išėmę prieangio lango stiklą, įsibrovė į (duomenys neskelbtini)esantį, E. G. priklausantį namą, iš kur pagrobė du kaljanus, bendros 10 Eur vertės, šachmatų žaidimą 5 Eur vertės, bevertį telefoną, įsibrovė į sodyboje esantį garažą, iš kur, nuo ten stovėjusio automobilio „Mitsubishi Lancer“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), pagrobė valstybinius registracijos numerius bendros 10 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. G. padarydami bendrą 25 Eur turtinę žalą, taip pat tyčia sugadino rūsio ir palėpės duris bei spyną bendros 50 Eur vertės, sugadino vasarnamio spyną 10 Eur vertės, sugadino metalinę durų spyną 10 Eur vertės, metė akmenį į kieme stovėjusio sunkiasvorio automobilio šoninį stiklą, jį išdaužė, taip sugadino stiklą ir prietaisų skydelį bendros 40 Eur vertės, išlaužė dvi duris su dviem spynom, bendros 80 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. G. padarydami bendrą 190 Eur turtinę žalą.

Be to, A. G. ir M. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe su T. D., T. D. duodant patarimus kur ir ką vogti, iš anksto T. D. pažadėjus realizuoti vogtus daiktus, 2022 m. balandžio 26 d., laikotarpiu nuo 9 iki 11 val., tikslus laikas nenustatytas, kartu įsibrovė į (duomenys neskelbtini)esantį, P. J. priklausantį ūkinį pastatą, kur iš traktoriaus „MTZ-50“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausantį akumuliatorių 170 Eur vertės, įsibrovė į vasarinę virtuvę, iš kur pagrobė 25 metrų ilgio elektros kabelį 20 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. J. padarydami bendrą 190 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Iš 2022 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 54-56) ir jo priedo fotolentelės (1 t., b. l. 57-61) matyti, kad yra užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėtas ūkinis pastatas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos avalynės pėdsako išliejos nuo žemės.

Iš asmens duomenų matyti, kad nukentėjusysis S. L. 2022 m. balandžio 29 d. mirė (1 t., b. l. 77).

Iš 2022 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 153-155) ir jo priedo fotolentelės (1 t., b. l. 156-161) matyti, kad yra užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) kur apžiūrėta gyvenamoji sodyba. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.

Iš nukentėjusiojo P. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis parodė, kad tą dieną, kai pastebėjo savo namuose vagystę, t. y. 2022 m. balandžio 26 d., apie 09.00 val. išvyko iš savo namų į (duomenys neskelbtini) miestelį. Ten sutvarkęs savo reikalus, į savo namus grįžo apie 11.00 val. Kad jo namuose buvo įvykdyta vagystė, pastebėjo 14.00 val. Praėjusią savaitėje, tikslios dienos nepamena, į jo namus buvo atvykę asmenys, tai yra A. su savo tėvais ir R. iš netoli esančio (duomenys neskelbtini) kaimo. Iš jų atvykimo suprato, kad vagystę jo namuose įvykdė A. su R. Minėti asmenys atsiskaitė už pavogtus daiktus, tai yra davė 190 Eur. Minėti asmenys, tai yra A. ir R. jo atsiprašė ir gailėjosi tai padarę. Paminėjo, kad vasarinio namelio durys buvo uždarytos, jos nebuvo užrakintos, nei užremtos kokiu tai daiktu (1 t., b. l. 176-179).

Iš 2022 m. gegužės 19 d. priimtas nutarimo matyti, kad buvo nutarta daryti kratą T. D. gyvenamosiose patalpose, ūkinėse ir kitose pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 121-122).

Iš 2022 m. gegužės 19 d. kratos protokolo matyti, kad buvo užfiksuota, jog T. D. gyvenamosios sodybos ūkiniame pastate rasta plastikinė, šviesios spalvos žarna, nuo kurios sklido dyzelinio kuro kvapas. (2 t., b. l. 123-126).

2022 m. gegužės 19 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi patvirtintas kratos teisėtumas (2 t., b. l. 131-133)

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis A. G. patvirtino apklausos metu duotus parodymus, parodė vietas, iš kur vogė (2 t. b. l. 21-23).

II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl vagystės iš S. L. (BK 24 straipsnio 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalis)

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, tuo tarpu pagal šio straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.).

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017 ir kt.). Kitaip tariant, vykdytojais laikomi asmenys, tiesiogiai atlikę BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teisiamajame posėdyje kaltinamieji T. D., A. G. ir M. R. savo kaltę dėl padarytos kvalifikuotos vagystės iš nukentėjusiojo S. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sodybos daržinės (BK 178 straipsnio 2 dalis) pripažino, teisme patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. T. D., veikdamas bendrininkų grupe su A. G. ir M. R., duodamas patarimus kur ir ką vogti, teikdamas priemones – talpas kurui ir žarną, iš anksto pažadėdamas realizuoti vogtus daiktus, padėjo A. G. ir M. R. įvykdyti vagystę, t. y. 2022 m. balandžio 18 d., apie 17 val., A. G. ir M. R., įsibrovę į (duomenys neskelbtini) esantį, S. L. priklausantį ūkinį pastatą, iš traktoriaus T-25, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausantį 40 litrų dyzelinio kurą, bendros 40 Eur vertės, akumuliatorių 70 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. L. padarė bendrą 110 Eur dydžio turtinę žalą.

Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2022 m. balandžio 19 d. S. L. pareiškimas, nukentėjusiosios J. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. D. padedant, nurodytais veiksmais A. G. ir M. R., veikdami kartu, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įsibraunant į S. L. sodybos daržinę).

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji A. G. ir M. R. patvirtino, kad aiškiai suprato, jog braunasi į svetimam žmogui priklausančias privačias valdas ir vagia daiktus, taip pat pripažino būtent to ir siekę – pavogti daiktus. Kaltinamasis T. D. patvirtino supratęs, kad padeda (duodamas nurodymus, patardamas, priimdamas vogtus daiktus) įvykdyti nusikalstamą veiką ir nurodė, to ir siekęs. Taigi darytina išvada, kad kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų tokio veikimo nukentėjusysis neteks turimo turto, būtent to ir siekė.

Kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi būtinieji tiek BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties, tiek ir bendrininkavimo su kitais kaltinamaisiais požymiai. T. D. veiksmuose taip pat nustatytas ir BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis.

Dėl vagystės iš E. G. (BK 24 straipsnio 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 3 dalis)

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamieji T. D., A. G. ir M. R. savo kaltę dėl padarytos kvalifikuotos vagystės iš nukentėjusiosios E. G. sodybos (BK 178 straipsnio 2 dalis) pripažino, teisme patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. T. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. G. ir M. R., duodamas patarimus kur ir ką vogti, iš anksto pažadėdamas realizuoti vogtus daiktus, padėjo A. G. ir M. R. įvykdyti vagystę, t. y. laikotarpiu nuo 2022 balandžio 22 d., iki 2022 m. gegužės 3 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, A. G. ir M. R. išėmus prieangio lango stiklą, įsibrovus į (duomenys neskelbtini) esantį, E. G. priklausantį namą, pagrobus du kaljanus, bendros 10 Eur vertės, šachmatų žaidimą 5 Eur vertės, bevertį telefoną, įsibrovus į sodyboje esantį garažą, iš nuo ten stovėjusio automobilio „Mitsubishi Lancer“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) pagrobus valstybinius registracijos numerius, bendros 10 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. G. padarė bendrą 25 Eur turtinę žalą.

Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2022 m. gegužės 3 d. tarnybinis pranešimas, 2022 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiosios E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojo apklausto A. G. parodymai ir kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. D. padedant, nurodytais veiksmais A. G. ir M. R., veikdami kartu, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įsibraunant į E. G. sodybą).

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvusis – kaltė (tyčia). Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra ne mažesnė nei 3 MGL, bet ne didesnė nei 5 MGL. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos).

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. neigė, kad įsibrovimo metu sugadino E. G. namo durų spynas, o kaltinamasis A. G. nurodė, kad lyg ir nebuvo spynos sugadintos, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų (E. G. parodymai, fotonuotraukos, A. G. parodymai) pakanka konstatuoti, kad esami duomenys patvirtina, jog kaltinamieji A. G. ir M. R., įsibrovę į (duomenys neskelbtini) esantį, E. G. priklausantį namą, sugadino rūsio ir palėpės duris bei spyną bendros 50 Eur vertės, sugadino vasarnamio spyną 10 Eur vertės, sugadino metalinę durų spyną 10 Eur vertės. Taip pat byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, jog A. G. ir M. R. metė akmenį į kieme stovėjusio sunkiasvorio automobilio šoninį stiklą, jį išdaužė, taip sugadino stiklą ir prietaisų skydelį bendros 40 Eur vertės, išlaužė dvi duris su dviem spynom, bendros 80 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. G. padarydami bendrą 190 Eur turtinę žalą. Taigi šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog šiuose kaltinamųjų A. G. ir M. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos 187 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji A. G. ir M. R. patvirtino, kad aiškiai suprato, jog braunasi į svetimam žmogui priklausančias privačias valdas ir vagia daiktus, taip pat pripažino būtent to ir siekę – pavogti daiktus. Kaltinamasis T. D. patvirtino supratęs, kad padeda (duodamas nurodymus, patardamas, priimdamas vogtus daiktus) įvykdyti nusikalstamą veiką ir nurodė, to ir siekęs. Taigi darytina išvada, kad kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos, nustatytos178 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, numatė, kad dėl jų tokio veikimo nukentėjusioji neteks turimo turto, būtent to ir siekė. Nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas išvadai, jog kaltinamieji A. G. ir M. R., sugadindami E. G. priklausantį turtą, aiškiai suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir būtent tokių padarinių (svetimo turto sugadinimo) siekė. Taigi darytina išvada, jog kaltinamieji A. G. ir M. R., sugadindami nukentėjusiajai E. G. priklausantį turtą, veikė tiesiogine tyčia.

Konstatuotina, kad kaltinamųjų T. D., A. G. ir M. R. veiksmuose nustatyti visi būtinieji tiek BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties, tiek ir bendrininkavimo su kitais kaltinamaisiais požymiai. T. D. veiksmuose taip pat nustatytas ir BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis. Taip pat konstatuotina, kad kaltinamųjų A. G. ir M. R. veiksmuose nustatyti visi būtinieji tiek BK 187 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties, tiek ir bendrininkavimo požymiai.

Dėl vagystės iš P. J. (BK 24 straipsnio 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalis)

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamieji T. D., A. G. ir M. R. savo kaltę dėl padarytos kvalifikuotos vagystės iš nukentėjusiojo P. J. sodybos (BK 178 straipsnio 2 dalis) pripažino, teisme patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. T. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. G. ir M. R., duodamas patarimus kur ir ką vogti, iš anksto pažadėdamas realizuoti vogtus daiktus, padėjo A. G. ir M. R. įvykdyti vagystę, t. y. 2022 m. balandžio 26 d., laikotarpiu nuo 9 iki 11 val., tikslus laikas nenustatytas, A. G. ir M. R., įsibrovus į (duomenys neskelbtini) esantį, P. J. priklausantį ūkinį pastatą, iš traktoriaus MTZ-50, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), pagrobus pastarajam priklausantį akumuliatorių 170 Eur vertės, įsibrovus į vasarinę virtuvę ir pagrobus 25 m ilgio elektros kabelį 20 Eur vertės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. J. padarė bendrą 190 Eur dydžio turtinę žalą.

Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2022 m. gegužės 20 d. P. J. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, P. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. D. padedant, nurodytais veiksmais A. G. ir M. R., veikdami kartu, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įsibraunant į P. J. sodybą).

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji A. G. ir M. R. patvirtino, kad aiškiai suprato, jog braunasi į svetimam žmogui priklausančias privačias valdas ir vagia daiktus, taip pat pripažino būtent to ir siekę – pavogti daiktus. Kaltinamasis T. D. patvirtino supratęs, kad padeda (duodamas nurodymus, patardamas, priimdamas vogtus daiktus) įvykdyti nusikalstamą veiką ir nurodė, to ir siekęs. Taigi darytina išvada, kad kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų tokio veikimo nukentėjusysis neteks turimo turto, būtent to ir siekė.

Kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi būtinieji tiek BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties, tiek ir bendrininkavimo su kitais kaltinamaisiais požymiai. T. D. veiksmuose taip pat nustatytas ir BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis.

Dėl BK 159 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 159 straipsnį atsako tas, kas, įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Šis nusikaltimas objektyviai pasireiškia bet kokiais aktyviais psichiniais ar fiziniais veiksmais (įtikinėjimu, apgaule, įbauginimu, žemų paskatų sužadinimu ir kt.), kuriais sukeliamas vaiko noras dalyvauti darant nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-674/2004).

Kaltinamasis T. D. teisme kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad jis pažįsta ir A. G., ir M. R., A. gyvena netoli jo mamos. Paaiškino, kad matė (duomenys neskelbtini) besivažinėjant A. G. su mašina, žinojo, kad jis yra nepilnametis, bet žinojo ir tai, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, su kuriuo galima tokiu automobiliu važinėti. Nurodė, kad buvo susitikęs su A. ir M. R., ir jiems, žinodamas, kad jie yra nepilnamečiai, užsiminė, kad kadangi jie turi mašiną – gali pasidarbuoti.

Taigi nurodytos aplinkybės, t. y., kaltinamojo T. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir kuriuos kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad T. D. 2022 m. balandžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, žinodamas, jog A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, susitikęs su jais, pastariesiems pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų ir įtraukė juos į nusikalstamų veikų – vagysčių darymą, tokiu būdu įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką. Šių nurodytų aplinkybių neneigia ir patys kaltinamieji A. G. ir M. R.. Todėl kaltinamojo T. D. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 159 straipsnį.

III. Dėl civilinių ieškinių

Civiliniai ieškiniai nagrinėjamojoje byloje nepareikšti.

IV. Bausmės ir jų skyrimo motyvai, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Dėl bausmės kaltinamajam T. D. skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kadangi kaltinamasis T. D. dėl visų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, teismas konstatuoja egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis T. D. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir tris nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos baigtos. Ir ikiteisminio tyrimo, ir teisiamojo posėdžio metu T. D. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, išreiškė gailestį dėl jų padarymo. Kaltinamasis T. D. anksčiau teistas trylika kartų, teistumas neišnykęs, yra baustas administracine tvarka. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba.

Apibendrinant byloje esančių duomenų visumą matyti, jog nors T. D. yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau per gana trumpą laiką teistas trylika kartų ir ankstesni teistumai bei paskirtos bausmės jo nepaveikė taip, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – jokių išvadų dėl savo elgesio T. D. nepadarė. Teismo vertinimu, T. D. charakterizuojančios aplinkybės neleidžia skirti jam švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, nes švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu yra nepakankama priemonė daryti įtaką kaltinamojo elgesiui ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje šis asmuo daugiau nebedarytų nusikaltimų.

Todėl teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti T. D. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 159 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminą, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytų veikų pobūdį.

Atsižvelgiant į tai, T. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl S. L. turto vagystės) skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl E. G. turto vagystės) skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl P. J. turto vagystės) skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje, skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir paskirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina dalis bausmės, paskirtos 2022 m. rugpjūčio 24 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirtina galutinė bausmė – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju T. D. yra nuteisiamas 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už trijų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog T. D. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad T. D. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog tik 32 metų sulaukęs kaltinamasis jau yra teistas trylika kartų, praeityje jam buvo taikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai T. D. nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad T. D. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteisiamas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Taip pat jis daug kartų baustas administracine tvarka.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad išimtinių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti T. D. teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, šioje byloje nėra.

Dėl A. G. ir M. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008, išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Nagrinėjamu atveju ir M. R., ir A. G. kaltinami trijų apysunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu, todėl pagrindo taikyti BK 93 straipsnio 1 dalį ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakymobės remiantis minėtu straipsniu, nėra. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti A. G. ir M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis minėtu straipsniu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo kaltinamojo A. G. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, taip pat į tai, kad nustatytos kaltinamojo A. G.atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Kaltinamasis A. G.nusikalstamų veikų padarymo buvo ir šiuo metu yra nepilnametis. Kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) nebuvo, iki pastarojo įvykio baustas administracine tvarka vieną kartą, šiuo metu besimokantis (duomenys neskelbtini). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. G. susitaikė su nukentėjusiaisiais (2 t., b. l. 116, 117, 118). Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų bei yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, tokiu būdu yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas A. G. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametis A. G., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). BK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės: 1) įspėjimas; 2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; 3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; 4) atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; 5) elgesio apribojimas; 6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Teismo vertinimu, atleidžiant A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga jam skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. G. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendžiant BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo kaltinamojo M. R. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, taip pat į tai, kad taip pat į tai, kad nustatytos kaltinamojo A. G.atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Kaltinamasis M. R.nusikalstamų veikų padarymo buvo ir šiuo metu yra nepilnametis. Kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) nebuvo, iki pastarojo įvykio administracine tvarka nebaustas, šiuo metu niekur nesimoko ir oficialiai nedirba. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. G. susitaikė su nukentėjusiaisiais (2 t., b. l. 16, 117, 118). Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų bei yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, tokiu būdu yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas M. R.atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametis M. R., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Remiantis BK 82 straipsnio 1 dalimi, teismo vertinimu, atleidžiant A. G.nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga jam skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. R. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. avalynės pėdsako išliejos nuo žemės, 2 vnt., priduotos saugoti Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (kvitas Nr. 068582) (1 t., b. l. 64); galbūt pirštinės pėdsakas (kambarys Nr. 2), pirštų pėdsakai (kambarys Nr. 4), metalinis strypas, medžiaginė pirštinė, cigarečių pakelis, priduoti saugoti Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (kvitas Nr. 068586) (1 t., b. l. 120); kvapo pėdsakas nuo metalinio strypo, kvapo pėdsakas nuo medžiaginės pirštinės, foninis kvapas nuo tarnybinio automobilio galinės dalies, priduoti saugoti Kriminalistinių tyrimo centro Kinologijos valdybai (1 t., b. l. 116-117); plastikinė žarna, priduota saugoti Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (kvitas Nr. 068587) (2 t., b. l. 142) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kompaktinis diskas, kuris pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Prašymų dėl proceso išlaidų negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (S. L. turto vagystė), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (E. G. turto vagystė), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (P. J. turto vagystė), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos 2022 m. rugpjūčio 24 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. D. sulaikymo.

T. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

A. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti susitaikius su nukentėjusiais asmenimis J. L., E. G. ir P. J., ir jo baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. G. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. G. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. R., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti susitaikius su nukentėjusiais asmenimis J. L., E. G. ir P. J., ir jo baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. R. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. G. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – avalynės pėdsako išliejas, galbūt pirštinės pėdsaką, pirštų pėdsakus, metalinį strypą, medžiaginę pirštinėę, cigarečių pakelį, kvapo pėdsaką nuo metalinio strypo, kvapo pėdsaką nuo medžiaginės pirštinės, foninis kvapą nuo tarnybinio automobilio galinės dalies, plastikinę žarną – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.