Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragė, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, ūkininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S., 2020 m. sausio 1 d., apie 13.35 val., Papušynės k., Tauragės r., vairavo jam priklausantį automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 1.66 promilių girtumas.

I. S. kaltė, be jo kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Neblaivumo nustatymo testu, kuriame nurodyta, kad I. S. antro tikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 1.66 promilių girtumas. (b.l. 19)

Iš Emprekis pažymos matyti, kad automobilio Audi A6 Avant vidutinė kaina yra 13554 eurai. (b.l. 22)

Iš aptartų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog I. S., 2020-01-01, apie 13,35 val., vairavo jam priklausantį automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.66 promilių girtumas. I. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

I. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b.l. 45-46), baustas administracine tvarka (b.l. 48-51), prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi - tai jo atsakomybę lengvina (baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas I. S. būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar piktybiškai pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas elgesys, todėl gali būti I. S. atžvilgiu taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Byloje pateiktas I. S. motinos R. S. prašymas, kuriame ji sutinka būti I. S. laiduotoja ir prašo I. S. perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir I. S. asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką, net ir neskiriant kriminalinės bausmės. R. S. senatvės pensininkė, neteista, administracine tvarka nebausta, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog ji pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką I. S. ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50-788/2018, 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018) išaiškinta, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. Iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S. suteikta teisė vairuoti transporto priemones, naudodamasis šia teise jis padarė nusikalstamą veiką, todėl jam uždraustina naudotis šia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad I. S. neteistas, baustas administracine tvarka, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas 2 metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo, nes vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2020 m. sausio 2 d., kai I. S. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 36-37) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, I. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), kurios dydis nustatytinas 20 MGL (1000 Eur).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog I. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam priklausančiu automobiliu AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties seka, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad, nors nusikalstamos veikos priemonė automobilis AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam I. S., kuris anksčiau neteistas, kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Nustatyta, kad minėtas automobilis yra reikalingas šeiminiams poreikiams tenkinti. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, I. S. asmenybę, bei į tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas būtų pakankamai sunki finansinė našta ir nebūtų visiškai proporcinga priemonė jo atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms netaikytinas transporto priemonės konfiskavimas.

I. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“. Automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendė:

I. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. S. atsakomybėn Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu uždrausti I. S. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 2 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti I. S. 20 minimalių gyvenimo lygių dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bank AS Lietuvos skyrius) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

I. S. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės atėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus I. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. S. automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ Jomamotors aikštelėje ir automobilio registracijos liudijimą, saugomą prie bylos.

Išaiškinti I. S., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.