- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- II-170-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00077-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P. ir jo atstovei advokatei Birutei Jackienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų platformą ZOOM), institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui V. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk. VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26126-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26126-2021 (toliau – institucijos nutarimas) A. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu A. P. teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti jam 2021 m. gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 18-ANR_P-1626-2021 paskirtą 15 Eur nuobaudą, 2) nutraukti Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato veiklos skyriaus administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal A. P. pareiškimą tuo pagrindu, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 1 d. A. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 20 d. apie 19.20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip pažeidė viešąją tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu A. P. buvo pasiūlyta sumokėti iki 2021 m. gruodžio 16 d. 15 Eur baudą. Pareiškėjas skundė nurodė, kad jis pats 2021 m. gruodžio 7 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą dėl to, kad 2021 m. lapkričio 20 d. 19.20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, (duomenys neskelbtini), nepažįstamas jaunuolis (kaip vėliau nustatyta A. K.) žodinio konflikto metu prieš jį panaudojo smurtą: trenkė pareiškėjui į dešinės pusės veido žandą, pasakė išeiti į lauką, suplėšė medicininę kaukę, prie lauko durų išėjęs jaunuolis dešine koja spyrė pareiškėjui į kairės pusės šonkaulius, tuo sukeldamas fizinį skausmą, tuo pačiu suplėšė striukę. Įsėdęs į automobilį ir važiuodamas jaunuolis atsidarė langą ir spjovė pareiškėjui į veidą, pataikydamas seilėmis į veidą ir striukę. Aplinkybės, kaip A. K. sudavė du smūgius pareiškėjui, spjovė jam į veidą, yra užfiksuotos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameromis darytame vaizdo įraše. Jame taip matyti, kad A. K. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes praeinantys asmenys žiūrėjo į konfliktą, stabtelėjo, kažką sakė dėl konflikto. Dėl minėto pareiškimo Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato tyrėjas A. D. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad dėl įvykio parduotuvėje abiem konflikto dalyviams surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nors toks protokolas A. K. buvo surašytas tik po 16 dienų – 2021 m. gruodžio 16 d. Tuo tarpu pareiškėjui jau 2021 m. gruodžio 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir taikoma administracinė atsakomybė už vandališkus veiksmus, nors pareiškėjas tokių veiksmų nepadarė ir jie nusižengimo faktinių aplinkybių aprašyme nekonstatuoti.
Pareiškėjas skunde kaltina tyrėją neišsamiai ir netiksliai, šališkai atlikus tyrimą, neįvertinus abiejų asmenų veiksmų. Jis teigia, jog tyrėja iš karto kruopščiai neperžiūrėjo vaizdo įrašų ir neužfiksavo tiksliai jame buvusių duomenų, nevertino A. K. sutuoktinės R. K. parodymų, netinkamai nustatė pareiškėjo sugadinto turto striukės – vertę, nevertino A. K. veiksmo – spjovimo pareiškėjui į veidą tuo aspektu, kad pandemijos dėl Covid-19 metu toks veiksmas kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas skunde nurodė manantis, jog byloje buvo pateikti nepilni vaizdo įrašai. Iš apžiūrėtų vaizdo įrašų akivaizdu, kad ne A. P., o A. K. buvo agresyvus, sukėlė konfliktą, o A. P. tik gynėsi nuo agresyvaus A. K. elgesio, pasireiškusio tyčiniais rankų ir kojų smūgiais. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamai atlikto tyrimo buvo netinkamai teisiškai įvertinti jo ir A. K. veiksmai ir parinkta neteisinga jų veiksmų kvalifikacija.
Pareiškėjas traktuoja, kad jo veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Dispozicijoje nėra nurodyta jokių aiškių faktinių aplinkybių, ką A. P. padarė vandališko ar chuliganiško. Konfliktas buvo žodinis, realios grėsmės aplinkiniams nekėlė, pareiškėjo veiksmai netrikdė kitų asmenų ramybės ir rimties. Tuo tarpu priešingai A. K. veiksmai jo atžvilgiu atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir nepagrįstai buvo atsiakyta jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Skunde pažymima, kad atliekant įvykio tyrimą, jį atlikę pareigūnai suklaidino pareiškėją, nurodydami jam paaiškinime įrašyti tokias aplinkybes, kuriomis remiantis nebūtų galima pritaikyti baudžiamosios atsakomybės: kad pareiškėjas konflikto metu nejuto fizinio skausmo, į gydymo įstaigą dėl kūno sužalojimų nesikreipė, kad suplėšytos striukės vertė buvo 140-145 Eur ir ne daugiau (b.l. 4-7).
Institucijos atsiliepimo į skundą byloje nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. nurodė, kad jis palaiko savo skundą ir prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Jis net nėra susipažinęs su savo administracinio nusižengimo byla. Dėl prašymo leisti susipažinti su jo byla, atsakymo nėra gavęs. Tyrimo metu tyrėja neleido jam susisiekti su advokatu, nesupažindino su jo procesinėmis teisėmis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė panaikinti nutarimą skunde nurodytais pagrindais, grąžinti medžiagą tyrimui papildyti arba aplamai nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu. A. P. buvo taikyta administracinė atsakomybė už vandališkus veiksmus, kurių šis nepadarė. Pareikštas kaltinimas A. P. nėra aiškus, faktinės nusižengimo aplinkybės nekonstatuotos, neaišku, nuo ko A. P. turi gintis. Iš vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad agresija kilo iš A. K.. Vaizdo įrašas patvirtina, kad parduotuvėje jokios realios grėsmės A. P. aplinkiniams nekėlė ir viešosios tvarkos nesutrikdė, konfliktą kurstė ir provokavo A. K.. R. K. stabdė savo sutuoktinį buvusį kartu. Nutarimas priimtas nesurinkus visų įrodymų, A. P. buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nors jo veiksmuose nebuvo ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.
Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su skundo argumentais nesutinka ir prašo palikti galioti skundžiamą Institucijos nutarimą. Tyrimas išsamus, visi konflikto dalyviai ir galimi liudytojai nustatyti, iš jų paimti paaiškinimai, išreikalauti vaizdo įrašai. Administracinio nusižengimo byloje yra pateikti du vaizdo įrašai: viename užfiksuota konflikto pradžia iki nuėjimo iki durų, antrame – konfliktas tarpduryje ir įsėdantis į transporto priemonę A. K. Šių vaizdo įrašų pakanka nustatyti A. P. veiksmus ir įvertinti jo administracinę atsakomybę. Vaizdo įrašai patvirtina, kad konfliktą pradėjo A. P., kuris priėjo prie A. K., griebė jį už striukės ir pradėjo aiškintis santykius. Taip elgdamasis turėjo chuliganišką motyvą, nes jo elgesys buvo nesuprantamas A. K., kuris atsiprašė dėl išsakyto juokelio, neįžeidė A. P.. A. K. pirmoje stadijoje bandė trauktis nuo A. P., vengti konflikto, išeiti iš parduotuvės, A. K. žmona nustūmė A. P. ranką. Tačiau A. P. pasyviai agresyviais veiksmais šoko aiškintis santykius, pats pripažino, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais. Antrame vaizdo įraše matyti, kaip A. P. išbėgo, bandė stabdyti automobilį užbėgęs jam už priekio, tuo provokuodamas A. K. atlikti neteisėtus veiksmus. Mano, kad A. P. veiksmuose yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Sutinka, kad protokole nurodytos nusižengimo faktinės aplinkybės yra praktiškai sutapatintos su viešosios tvarkos pažeidimo definicija (BK 284 straipsnis). Jei teismui nusižengimo faktinės aplinkybės: įžūlus elgesys, nepagarbos demonstravimas yra nepakankamai aiškios, teismas gali jas patikslinti, tačiau nusižengimo sudėtis yra įrodyta ir A. P. veiksmų kvalifikacija teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl skundo nagrinėjimo ribų.
Kadangi pareiškėjas savo skunde reiškia reikalavimą panaikinti jo atžvilgiu priimtą 2021 m. gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18-ANR_P-1626-2021 ir nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nevertina skundo argumentų dėl Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato tyrėjo A. D. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir A. K. veiksmų kvalifikavimo. Spręsti dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumo yra ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija, ir tokio pobūdžio skundai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas šiame kodekse nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl minėto nutarimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra paduotas skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris ir vertins A. K. veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, jų teisinį kvalifikavimą ir atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį pagrįstumą. Teismas nagrinėja A. P. skundą tik dalyje dėl jo atžvilgiu priimto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26126-2021 ir jame suformuluoto kaltinimo ribose.
Taip pat teismas nesprendžia dėl reikalavimo panaikinti 2021 m. gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 18-ANR_P-1626-2021 suformuluotu administraciniu nurodymu A. P. paskirtą 15 Eur baudą. Pagal ANK 613 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. 2021 m. gruodžio 1 d. administracinio nurodymo nevykdė, todėl suėjus terminui sumokėti paskirtą 15 Eurų baudą – 2021 m. gruodžio 17 d., šis administracinis nurodymas nustojo galioti ir protokolas su medžiaga buvo perduotas pareigūnui, įgaliotam išnagrinėti medžiagą ir priimti joje nutarimą. Tyrėja išnagrinėjusi bylos medžiagą, priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo A. P. paskyrė 30 Eur baudą už administracinį nusižengimą. Kadangi administracinis nurodymas nustojo galioti, laikytina, kad 15 Eur bauda nėra A. P. paskirta ir spręsti dėl jos panaikinimo nėra pagrindo. Skundas nagrinėjamas dėl priimto 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo.
Dėl nutarimo teisėtumo
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
A. P. skunde vienas iš argumentų nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, grindžiamas tuo, kad nėra aiškiai suformuluotas kaltinamas, nėra aiški pažeidimo esmė, dėl ko pareiškėjas negali įrodinėti savo nekaltumo ir pasinaudoti savo teisę į gynybą.
ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis).
Iš priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad A. P. 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 20 d. apie 19.40 val. viešoje vietoje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip pažeisdamas viešąją tvarką.
Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Taigi minėtas straipsnis ne tik įtvirtina du iš anksto įstatymo leidėjo nustatytus veiksmus - necenzūrinių žodžių/gestų vartojimą viešoje vietoje ir įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kurie traktuotini kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas, bet nustato ir kitą neapibrėžtą veiksmų skaičių, kuriais gali būti padaromas šis nusižengimas, palikdamas dėl tokių veiksmų turinio, pavojingumo ir atitikimo ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėčiai vertinti pareigūnui ir teismui.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad šiuo atveju pareiškėjo neteisėti veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, apibrėžti kaip „įžūlus elgesys“ ir „vandališki veiksmai“, kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, tačiau visiškai nedetalizuojama jų esmė.
ANK 609 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma <...> administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; <...> kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2019 m. vasario 12 d. Nr. 2AT-6-628/2019, 2020 m. kovo 31 d. Nr. 2AT-11-628/2020).
Abi kaltinimo frazės – „įžūlus elgesys“ ir „vandališki veiksmai“ yra abstraktaus pobūdžio teiginiai, pabrėžiantys tam tikrą kokybinį elgesio požymį- įžūlūs ir vandališki. Tam, kad teismas ar gynyba galėtų spręsti, ar jie tikrai gali būti įvertinti kaip tokie, turi būti nurodyta, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti. „Vandalizmas“- pagal Lietuvių kalbos žodyną yra sąmoningas turto ir kultūros vertybių, paminklų, meno kūrinių naikinimas. Nei skundžiamame nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyti jokie konkretūs kitų asmenų ar parduotuvės turtą gadinantys A. P. veiksmai. Įžūlus elgesys taip pat yra vertinamoji sąvoka, tačiau abiejuose dokumentuose nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė A. P. įžūlus elgesys: necenzūrinių žodžių vartojimu, smurtinių veiksmų atlikimu, įžeidžiamu kabinimusi prie A. K. ar kuo kitu. Taigi, kokiais veiksmais, kokiu pasirinktu būdu pasireiškė A. P. įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai, nei iš administracinio nusižengimo protokolo, nei iš skundžiamo nutarimo neaišku.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti nesilaikant administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamų reikalavimų. Iš skundžiamame nutarime nurodytų ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo aplinkybių nėra aiški kaltinimo esmė, kaip buvo minėta nėra aišku, kuo konkrečiai A. P. veiksmai pasireiškė ir kodėl jie buvo laikomi neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymas laikytinas esminiu proceso pažeidimu.
Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad institucijos atstovas neišsamiai ištyrė ir neįvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą; administracinio nusižengimo byla perduotina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, atsižvelgus į nutartyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26126-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.