Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, Erikai Tunčikienei

atsakovui M. K., atsakovo atstovei advokatei Daliai Geršanovienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje bendrai įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė H. K. ieškiniu prašo teismo: 1) pripažinti, kad santuoka tarp ieškovės H. K. ir atsakovo M. K. iširo dėl atsakovo kaltės ir santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 12, įregistruotą (duomenys neskelbtini) CMS, nutraukti; 2) palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę „K.“; 3) priteisti ieškovei H. K. asmeninei nuosavybei patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) priteisti atsakovui M. K. asmeninei nuosavybei kitą santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priekabą NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , Motobloką Belarus BH09; 5) priteisti iš ieškovės H. K. atsakovo naudai 24 043 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą santuokoje įgytą didesnės vertės turtą; 6) priteisti iš atsakovo M. K. ieškovės naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu M. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 12, pora užaugino dvi dukteris, kurios šiuo metu yra pilnametės. Santuokinio gyvenimo pradžioje su atsakovu sugyveno gerai, tačiau gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Nuo 2007 metų dėl M. K. piktnaudžiaudavo alkoholiu ir nepagrįstų kaltinimų šalių santykiai pašlijo. Tam turėjo įtakos ir tai, kad 2007 m. ieškovė iškeitė sutaupytus JAV dolerius į eurus (10 000 Eur), kuriuos atsakovas pasisavino. Po šių atsakovo veiksmų asmeniniai santykiai suprastėjo, ieškovė negalėjo pasitikėti žmogumi, kuris pasisavino šeimos pinigus. Nuo to laiko atsakovas neskyrė pinigų nei buto, nei šeimos išlaikymui, todėl finansiniais ir buitiniais dalykais rūpinosi viena ieškovė. Pažymėjo, kad nuo 2007 metų atsakovas nedirba, bei pradėjo vis labiau piktnaudžiauti alkoholiu, nepagrįstai kaltinti ieškovę neištikimybe ir ieškoti kitų būdų kaip įskaudinti. Tris kartus jis neįsileido ieškovės į bendrus namus, dėl to ieškovė turėjo nakvoti pas savo tetą ir dukrą. Konfliktams vis aštrėjant atsakovas grasindavo peiliu, ieškovė gyveno nuolatiniame strese, dėl ko 2008 m. pradėjo periodiškai lankytis Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, kur ieškovei buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ieškovė vartojo vaistus nuo depresijos. Ypatingai ieškovę sukrėtė sutuoktinio smurtiniai protrūkiai. 2013 m. kovo 10 d. M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę dėl nepagrįsto pavydo. Grįžęs neblaivus namo ir pamatęs, kad ieškovė kalba telefonu, vyras pareikalavo atiduoti telefoną patikrinimui, vyras prišoko prie ieškovės, stvėrė už plaukų ir pradėjo tampyti po kambarį, kumščiu kelis kartus smogė į krūtinę, galvą ir veidą, tuo metu ieškovė jautė didelį skausmą, buvo atvažiavę policijos pareigūnai, bet ieškovė atsisakė rašyti pareiškimą dėl tokių vyro veiksmų, nes jo pasigailėjo. Policijos pareigūnai nuvežė ieškovę į dukros namus, kur ieškovė nakvojo. Praėjus keletui dienų po smurto ieškovė nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kad specialistas ieškovę apžiūrėtų, ieškovei buvo nustatyta poodinė kraujosruva, kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje. Atsakovas atsiprašė dėl savo neteisėtų veiksmų, pažadėjo niekada ieškovės daugiau nemušti. Ieškovė nerašė pareiškimo dėl patirto smurto, nes manė, kad vyras pasikeis. Ieškovė labai mylėjo vyrą ir tikėjo, kad santuoka ištvers visus sunkumus. Tačiau smurtas pasikartojo ir 2016 m. kovo 5 d., kuomet kilo konfliktas atsakovas kaire ranka sugriebė ieškovei už plaukų pakaušio srityje, tampė po virtuvę, dešine ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, paleidęs kaklą dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas poodines kraujosruvas kairėje užausinėje srityje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, poodinę kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame žande, poodinę kraujosruvą kairiame žande, odos nubrozdinimus kakle, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, nugaros ir juosmens kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, nutempęs ieškovę prie virtuvinio stalo, stalčiuje ieškodamas virtuvinio peilio, sakė, kad nužudys. Ieškovei pavyko nukreipti vyro mintis ir jis pradėjo priekaištauti dėl vestuvinio žiedo, kurio, vyro manymu, ieškovė neatidavė dukrai. Praėjus maždaug 5 - 10 min. buvo paskambinta dukrai išsiaiškinti klausimą dėl vestuvinio žiedo. Pasibaigus pokalbiui su dukra, tuoj pat paskambino į duris ieškovės sesuo, kurios dėka ieškovei pavyko ištrūkti iš namų. Dėl šių savo veiksmų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-395-834/2016 M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje. Po šio įvyko atsakovas sąžiningai vykdė teismo įsipareigojimus, nevartojo alkoholio ir ieškovė jam už praeities klaidas atleido, tačiau praėjus metams nuo teismo priimto sprendimo M. K. vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir tapo agresyvus, dėl to vėl pradėjo kilti konfliktai. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. vakare apie 22:10 val. atsakovas neįleido jos į namus. Ieškovė jam skambino, beldėsi į duris ir tik 23:05 val. pavykus įeiti į namus, ieškovė jį rado apsvaigusį nuo alkoholinių gėrimų. Atsakovas pradėjo grasinti, kad pasiims peilį ir papjaus, jam išėjus į kambarį, kuriame gulėjo peilis, ieškovė griebė savo rankinę ir pabėgo pas dukrą. Pas ją ieškovė gyvena iki šiol, bijodama grįžti namo. Po šio nutikimo M. K. keletą kartų skambino ieškovei, tačiau dėl jo neblaivumo joks konstruktyvus pokalbis neįvyko. Šiuo metu ieškovė bijo grįžti į namus, bijo jo grasinimų ir smurto. M. K. pakeitė buto spynas, todėl ieškovė negali įeiti net ir jam nesant. Šiuo metu butas atsakovo yra apleistas, netvarkomas, bute yra antisanitarinės sąlygos, jis ilgą laiką nėra tvarkytas, nuotraukos įrodo, kad atsakovas visiškai nesirūpina bendru turtu. Pabrėžė, kad tokia pati situacija yra ir sodo sklype esančiame (duomenys neskelbtini). Kaimynai nuolat skundžiasi dėl tokio M. K. elgesio, ko pasekoje už antisanitarines sąlygas jis yra net baustas administracine tvarka. Ieškovė įsitikinusi, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, jos išsaugoti nebeįmanoma, sutuoktiniai vėl kartu gyventi nebegalėtų, M. K. elgesys nepriimtinas tiek teisės, tiek ir moralės požiūriu. Gyvenant santuokoje atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, neįsileisdavo ieškovės į namus, nerodė noro gyventi šeimoje, smurtavo - už ką yra nuteistas, bei neteikė nei finansinės nei moralinės paramos. Ieškovė viena rūpinosi namų buitimi, ne kartą atleido atsakovui už jo smurtinius veiksmus ir tikėjosi, kad jis pasikeis, tačiau taip neįvyko. Šiuo metu ieškovė bijo būti su atsakovu vienoje patalpoje, dėl ko gyvena pas dukrą. Taip pat nurodė, kad visą santuokoje įgytą ir dalintiną turtą sudaro: 1) gyvenamoji patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis vidutinė buto rinkos vertė sudaro 57 400 Eur; 2) negyvenamoji patalpa - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis vidutinė garažo rinkos vertė sudaro 1 580 Eur; 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė remiantis www.aruodas.lt duomenimis 5 200 Eur; 4) priekaba NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė www.autoplius.lt duomenimis 930 Eur; 5) transporto priemonė OPEL ASTRA STATION WAGON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė remiantis www.autoplius.lt yra 2 480 Eur; 6) transporto priemonė AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė remiantis www.autoplius.lt yra 850 Eur; 7) motoblokas Belarus BH09, kurio vidutinė rinkos vertė 1 433 Eur. Viso santuokoje bendrai įgyto turto vertė sudaro 69 873 Eur. Ieškovė nurodė, kad gyvenant su atsakovu butą prižiūrėjau ji viena, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė ir neapleido jo. Nutraukus santykius su atsakovu butas yra apleistas, visiškai neprižiūrimas, netvarkomas, dėl ko neatitinka elementarių higienos reikalavimų. Dėl atsakovo nepriežiūros buto būklė vis prastėja, dėl ko krenta jo rinkos vertė, atsakovas nesugeba tinkamai rūpintis turtu, kas yra pagrindas priteisti butą ieškovei. Kita priežastis, dėl kurios šalys negalėtų gyventi vienoje vietoje yra atsakovo smurtinis elgesys bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Dėl atsakovo smurtinio elgesio, grasinimų, bei pastovaus manęs varymo iš namų, gyventi vienoje patalpoje šalis nėra įmanoma, ieškovė atsakovo bijo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, atsakovas nesugeba prižiūrėti buto, ieškovė yra pajėgi išmokėti M. K. kompensaciją už jam paliktiną santuokoje įgyto didesnę turto vertę, ką įrodo J. K. 2021 m. vasario 18 d. įsipareigojimas paskolinti ieškovei iki 25 000 Eur sumą, ieškovė prašo butą priteisti jai, o atsakovui - kompensaciją už ieškovei priteistą didesnę santuokoje įgyto turto vertę. Kompensaciją atsakovui ieškovė galės išmokėti viena suma, todėl jo teisės ir interesai nenukentės, jis galės įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, bei gyventi pagal savo poreikius bei higienos supratimą. Ieškovės žiniomis, atsakovas, kuris šiuo metu niekur nedirba, pasiūlyti sumokėti kompensaciją negali. Taip pat pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl buto atidalijimo darytina išvada, kad atidalinimas natūra nėra įmanomas, kadangi nėra galimybės buto atidalinti taip, kad būtų galima suformuoti dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas (butus), ir toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai. Į butą įėjimas yra vienas, dalis buto patalpų (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė) gali būti naudojamos tik bendrai. Padalijus būtą po ½ dalimis, tektų spręsti klausimą kas, kiek ir kokia dalimi turi prisidėti prie visų išlaidų dengimo, derinti bendrus interesus dėl bendrų patalpų remonto, išlaikymo bei priežiūros, o žinant atsakovo charakterį bei požiūrį į higienines sąlygas, tai yra neįmanoma. Vienai iš šalių neprisidėjus prie bendro daikto išlaikymo bei priežiūros vėl tektų kreiptis į teismą dėl tam tikros sumos priteisimo, todėl toks turto padalijimas nepašalintų konfliktus, o juos tik dar labiau užprogramuotų bei sukeltų ne tik neigiamas pasekmes, tačiau ir nepašalintų konflikto priežasčių. Atsakovas butu nesirūpina, jo netvarko. Šalis sieja konfliktiniai santykiai ir šeimoje buvo smurto protrūkių, ieškovė bijo atsakovo ir nenori ateityje su juo turėti nieko bendro, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo santuokoje įgytą nekilnojamą daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), - 57 400 Eur vertės, bei mūrinį garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 580 Eur vertės, ieškovė prašė priteisti jai, o atsakovui - visą kitą santuokoje įgytą turtą. Prašydama priteisti visą kitą santuokoje įgytą turtą ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad žemės sklypu, transporto priemonėmis bei motobloku jau eilę metų naudojasi išskirtinai tik atsakovas. Naudodamasis žemės sklypu jis, kaip tai matosi iš pridedamų nuotraukų, visiškai jį apleido, pradėjo jame kaupti šiukšles, bei kitus ūkyje visiškai nereikalingus daiktus, dėl ko ieškovė neturėjo galimybės jame užsiimti daržininkyste. Sklypas atsakovo veiksmais yra užgriozdintas kaimynų bei kitų asmenų išmestais daiktais, jame jis laiko motobloką, kuris buvo nupirktas tam, kad sezono metu dirbdamas ūkio darbus pas kaimynus ir pažįstamus atsakovas galėtų papildomai užsidirbti. Ieškovė nemoka naudotis motobloku, be to, jo pagalba atsakovas gauna papildomas pajamas, dėl ko motoblokas priteistinas būtent jam. Santuokoje įgytomis transporto priemonėmis ieškovė taipogi niekada nesinaudojo, jų neprižiūrėjo, jos buvo įgytos atsakovo poreikiams tenkinti, todėl jos taip pat priteistinos atsakovui. Ieškovė prašė priteisti jos naudai santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 58 980 Eur, o atsakovui – turtą, kurio vertė 10 893 Eur. Kadangi ieškovei priteistino turto vertė yra 48 087 Eur (58980 - 10893= 48 087) didesnė nei prašoma priteisti atsakovui, prašo priteisti atsakovo naudai 24 043,5 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat nurodė, kad gyvenant santuokoje nei asmeninių nei bendrų kreditorinių įsipareigojimų šalys neprisiėmė, todėl ginčo dėl to nėra. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad gyvendama santuokoje su atsakovu patyrė daug dvasinių išgyvenimų, pažeminimą kaip sutuoktinė ir kaip žmogus. Ieškovė gyveno nuolatiniame strese, dėl atsakovo nesugyvenamo būdo bei psichologinio smurto, dar 2008 m. pradėjau periodiškai lankytis Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, kur ieškovei buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ieškovę nuolat kamavo bloga nuotaika, nerimas, apatiškumas. Nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. ieškovė reguliariai vartojo gydytojo paskirtus vaistus, vėliau nuo 2012 m. lapkričio mėn. trijų mėnesių kursu, o nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. dviejų mėnesių kursu. Dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto iki dabar kamuoja nemiga ir baimė būti su juo, net sutikti jį gatvėje. Dėl atsakovo smurtinių veiksmų, bei daugkartinio ieškovės išvarymo iš namų teko ne kartą nakvoti pas giminaičius, kaimynai nuolat girdėdavo vyro riksmus ir matė smurtinius veiksmus, todėl nemaloniai jautėsi prieš savo artimus giminaičius, draugus, bei kaimynus. Dėl atsakovo smurtinių veiksmų atsiradusių mėlynių ant kūno ieškovė kompleksavo ir slėpė jas, o dėl atsakovo neadekvataus elgesio buvo ne tik skaudu, bet ir gėda. Tekėdama už atsakovo ieškovė kūrė gražaus šeimyninio gyvenimo planus, tikėjosi, kad santuokoje gyvens dalindamasi pagarba, moraline ir materialine pagalba vienas kitam bei meile. Tačiau gyvenimas su atsakovu dėl jo priešingo santuokos tikslams elgesio (žeminimo, grubumo, šykštumo, fizinio ir psichologinio smurto, šeimos neišlaikymo, nuolatinio tyčiojimosi, meilės bei pagarbos nebuvimo) kėlė tik nuolatinius išgyvenimus. Nepaisant to ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą, nuolaidžiavo atsakovui, bei daugelį kartų jam atleido, tikėdamasi išsaugoti santuoką, tačiau atsakovas ieškovės pastangas pavertė bevaisėmis, kas psichologiškai žlugdė dar labiau.

3. Atsakovas M. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Teigė, kad jo ir ieškovės santuoka iširusi ir turi būti nutraukta, tačiau dėl ieškovės kaltės. Atsakovas daug metų kentėjo nuo psichologinio smurto šeimoje, ieškovė pastoviai žemino, kad atsakovas niekam tikęs vyras, mažai uždirba. Pažymėjo, kad atsakovas daug metų dirbo tolimų reisų vairuotoju, jo nebūdavo namuose, jis stengėsi patenkinti visus žmonos ir dukrų poreikius. Po tokio sunkaus darbo atsakovas sunkiai susirgo, jam nustatė vėžį, jis ilgai gydėsi, jam nustatė invalidumą. Ieškovė pastoviai aiškindavo ir grasindavo, kad turi policijoje, prokuratūroje, teisme draugų ir, kad turto su atsakovu nedalins, butą pasiims sau, atsakovą išmes į gatvę. Savo planus ieškovė vykdė sistemingai, jeigu pamatydavo, kad atsakovas nors kiek išgėręs, provokuodavo konfliktines situacijas, erzindavo atsakovą, įžeidinėjo ir kviesdavo savo draugus policininkus, neva atsakovas smurtauja. Taip pat ieškovė pateikė teismui melagingus duomenis, kad atsakovas niekada nedirbo, ji viena už viską mokėjo. Atsakovas dirbo, po to gavo invalidumo pensiją. Dabar atsakovas jau keli metai dirba, už viską moka. Ieškovė pateikė teismui melagingus duomenis, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas įrašytas į įskaitą. Ieškovė pateikė teismui kaip įrodymą, kad atsakovas neva alkoholikas ir smurtautojas 2016 nuosprendį. Po 2016 metų kada tik ieškovė pradėdavo kelti konfliktines situacijas, atsakovas pabėgdavo iš namų. Po 2016 m. nuosprendžio praėjo 5 metai, atsakovas atliko bausmę, visus teismo įpareigojimus įvykdė, teistumas išnykęs. Ieškovės išvykimas iš namų, tai dar viena jos plano dalis parodyti kad atsakovas yra žiaurus žmogus, su kuriuo gyventi neįmanoma, todėl iš jo teismas turi atimti butą. Ieškovės planas vykdomas nuosekliai ir apgalvotai. Dėl dalintino turto pažymėjo, kad butas, esantis Šaltinio g.4-34, įvertintas 119 000 Eur, bet ieškovė sąmoningai mažina buto vertę, kad tik atsakovui nereikėtų mokėti kompensacijos. Ieškovės nurodyta garažo vertė yra reali. Žemės pagal ieškovės pateiktą išrašą vertė 851 Eur, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė pakėlė kaina iki 5 200 Eur. Priekaba pirkta už 400 Eur, tačiau po kelių metų senos priekabos vertė, ieškovės nuomone, yra 930 Eur. Automobilis Audi 1994 m. senumo, nevažiuojantis, išregistruotas, daug metų pūvantis kieme, ieškovės nuomone, 850 Eur, nors atsakovui už šį automobilį davė tik 50 Eur. Automobilio Opel Astra vertė, ieškovės nuomone, nuo 2008 m. ne krito, kaip kitų senų automobilių, o tik užaugo iki 2 480 Eur, kai reali dabar jo kaina 1700 Eur. 11 metų senumo motobloko ieškovė vertę sulygino su naujo motobloko pardavimo verte. Atsakovo nuomone, ieškovė planavo atimti iš jo butą. Iš 24 043 Eur atėmus 5 000 Eur priteistinos moralinės žalos atsakovui lieka 19 000 Eur. Atsakovas už tokią sumą buto nenusipirks ir atsakovas liks gatvėje. Todėl mano, kad taip padalyti turtą santuokoje neteisinga. Pažymėjo, kad santuokoje įgytą turtą reikia padalinti po 1/2 kaip nurodyta įstatymo. Po to šalys galės parduoti turtą, pasidalinti pinigus ir atsakovas nebus nuskriaustas, galės įsigyti sau atskirai vieno kambario butą, taip bus įgyvendintas šalių proceso lygybės principas.

4. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad garažas buvo įsigytas atsakovui nebūnant Lietuvoje, jame iki tol, kol atsakovas neužstatė jo nereikalingais daiktais, ieškovė jame laikė savo automobilį. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad garažas yra netoliese buto, todėl priteisus butą jos nuosavybei, ieškovė galės ir toliau garažą naudoti pagal paskirtį – jame laikyti vairuojamą transporto priemonę (šiuo metu ieškovė vairuoja savo dukros automobilį). Nurodė, kad ieškovė turi galimybę iškart išmokėti atsakovui priteistą kompensaciją, tai patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. vasario 18 d. raštelis, kuriuo J. K. įsipareigojo paskolinti ieškovei iki 25 000 Eur sumą, kuri būtų skirta sumokėti atsakovui kompensaciją už priteistą didesnės vertės turtą. Ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą pagal turto vertintojų nustatytas turto vertes ir prašė priteisti ieškovei butą, kurio vertė 62 700 Eur, garažą, kurio vertė 1 580 Eur, taigi ieškovei priteistino turto vertė – 64 280 Eur, o atsakovui priteisti žemės sklypą, kurio vertė 3 620 Eur, priekabą - 382 Eur, automobilį Opel Astra - 2100 Eur, motobloką - 558 Eur, atsakovui priteistino turto vertė 6 660 Eur ir 28 870 Eur kompensaciją, kuri susidaro nuo pusės viso turto vertės (35 470 Eur) atėmus priteistino atsakovui turto vertę (6 660 Eur). Ieškovės atstovas nesutiko, kad išmokėjus atsakovui piniginę kompensaciją jo teisės bus pažeistos, kadangi jis už tuos pinigus gali įgyti vieno kambario butą mažesniame mieste ar sodo namelį, arba nuomotis būstą (pinigų užtektų 8-iems nuomos metams).

5. Atsakovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė sutinkantis, kad po santuokos nutraukimo jam būtų priteistas motoblokas, transporto priemonė Opel Astra, priekaba bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu sutiko, kad butas būtų priteistas ieškovei, patvirtino, kad padalinti buto į dvi dalis bei šalims kartu gyventi nėra įmanoma. Atsakovas nesutiko, kad garažas būtų priteistas ieškovei.

6. Liudytoja apklausta šalių dukra E. S. teismo posėdyje parodė, kad didžiausia santuokos iširimo kaltė yra tėvo, šeimos gyvenimas buvo sunkus, tėvas dirbdavo daug darbų, bet dažnai išgėrinėjo, jau vaikystėje (kai joms su sese buvo 5-6 metai) metais mamą varinėdavo iš namų, pamena, kaip ją yra smaugęs, kartą buvo namo atvedęs šunį ir pasakęs, kad“ šuo liks, o jus visas išvarysiu“. Mokyklos laikais liudytoja atsimena ir fizinį, ir moralinį smurtą šeimoje iš tėvo pusės, visada jautė baimę tėvui, bijodavo net miegoti. Tėvas visada buvo labai pavydus be jokio pagrindo, nes mama visada dirbdavo ir prižiūrėdavo ją su sese. Mama visada mokėdavo mokesčius už butą iš savo kortelės. Mama bandė išsaugoti šeimą, rūpinosi dukromis. Nurodė, kad mamos dėka ji pabaigė du universitetus, išlaikė teises, tėvui niekas nerūpėjo, per atostogas ji kartu su mama ir sese važiuodavo padėti pas močiutę į kaimą. Pažymėjo, kad jai viską suteikė mama, tačiau, kad ir koks tėvas buvo, jis vis tiek yra tėvas ir ji jo neišsižada. Pats tėvas visada sakydavo, kad ji jam nėra dukra. Mama ilgai taikėsi prie tėvo, nesiryžo skirtis, tikėdavosi, kad viskas bus gerai, norėjo išsaugoti šeimą. Mama niekada nenuteikinėjo prieš tėvą nei dukrų, nei aplinkinių, slėpė tikrą situaciją šeimoje ir niekas negalėjo patikėti, kad tėvas toks smurtautojas. Tėvas visą gyvenimą grasindavo, kuomet jau nebedirbo ir buvo namie, jis vaikščiodavo tik pas draugus, skambindavo ir grasindavo, kad „nupirksiu keturias kulkas ir nieko neliks iš jūsų“. Nurodė, kad 2013 m. po pirmo smurto mama atvažiavo pas liudytoją, ji pastūmėjo mamą išsiimti abdukciją dėl smurto, kad būtų atlikti kokie veiksmai dėl tėvo elgesio. Mama buvo su mėlynėmis, jos nosis buvo sulūžusi, sakė, kad labai skauda, tačiau mama pagailėjo tėvo ir nesikreipė į policiją. Tėvas kelis kartus net paauglystėje mamos neįsileisdavo į namus, mama nakvojo pas kaimynes. Jis yra smurtavęs ir prieš sesę, tik niekada niekur nebuvo kreiptasi. Visi bijojo ir gailėjo tėvo, norėjo, kad ir anūkai turėtų tiek močiutę, tiek senelį. 2016 metais smurto atveju teta išsivežė mamą pas save, kur mama apie tris mėnesius gyveno. Mama visada buvo šeimyniška, lojali, ištikima ir gera tėvui. 2019 m. mama paskambino liudytojai ir pasakė, kad tėvas bėga iš paskos, grasina peiliu, kad nužudys ir mama išbėgo iš namų, vyresnė sesuo atvažiavo pasiimti mamos ir atvežė pas liudytoja, nuo to įvykio mama gyvena jos namuose, nes bijo tėvo fizinio ir psichologinio smurto. Paaiškino, kad šiuo metu jos dviejų kambarių bute gyvena ji kartu su vyru ir dvejomis dukromis (miega viename kambaryje), o svetainėje miega mama. Nurodė, kad mamai toks gyvenimas nėra patogus, ji dirba daug, po naktinės pamainos mama net palaukia automobilyje nenorėdama trukdyti, kol liudytojos šeima miega, grįžusi vėlai vakare po darbo irgi nenori trukdyti, net valgyti neina, kad visų nepažadintų. Taip pat nurodė, kad mama su ja ir sese visada rūpinosi butu, tuo tarpu tėvas grįžęs iš reiso pridarydavo netvarkos, prinešdavo daiktų, net ir dabar jis į namus tempia šiukšles, nereikalingus kitų žmonių išmestus daiktus, stiklainius, butelius, padangas iš šiukšliadėžių. Pažymėjo, kad kita sesė irgi turi butą, mano, kad sesuo jame kažkiek galėtų leisti pagyventi tėvui turto dalybų atveju. Sesuo bendrauja su tėvu, tai tikriausiai leistų pagyventi. Nurodė nesuprantanti, kodėl mama turi glaustis pas ją dėl tėčio agresijos, o jis gali gyventi vienas trijų kambarių bute. Mano, kad tėvų butą reikėtų parduoti . Liudytoja teigė, kad parodė, kad nėra prieš tėvą nusiteikusi, tačiau nurodė, jog jis yra ir buvo labai išgeriantis. Pažymėjo, kad tėvas duodavo pinigų, tačiau jo visada reikėdavo prašyti, maldauti pinigų, jis niekuo nesidomėjo, nei dukrų gyvenimu, nei poreikiais. Taip pat nurodė, kad garaže tėvas niekada nelaikė automobilio, ten sukraudavo nevertingus daiktus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Gardino srities civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 12. Šeimoje gimė dvi dukros, kurios yra pilnametės.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teigia, kad atsakovas santuokos metu pastoviai vartojo alkoholį, tapo agresyvus, neprognozuojamas, naudojo psichologinį, o vėliau ir fizinį smurtą, nesirūpino buitimi ir šeimos gerove, nesidomėjo nei ieškovės, nei dukrų poreikiais jas auginant. Šias aplinkybes ieškovė grindžia tuo, kad 2013 m. kovo 10 d. M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, kaip nurodė ieškovė, dėl nepagrįsto pavydo. Grįžęs neblaivus namo ir pamatęs, kad ieškovė kalba telefonu, vyras pareikalavo atiduoti telefoną patikrinimui, vyras prišoko prie ieškovės, stvėrė už plaukų ir pradėjo tampyti po kambarį, kumščiu kelis kartus smogė į krūtinę, galvą ir veidą, buvo atvažiavę policijos pareigūnai, bet ieškovė atsisakė rašyti pareiškimą dėl tokių vyro veiksmų, nes jo pasigailėjo. Policijos pareigūnai nuvežė ieškovę į dukros namus, kur ieškovė nakvojo. Praėjus keletui dienų po smurto ieškovė nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kad specialistas ieškovę apžiūrėtų. 2013 m. kovo 13 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovei buvo nustatyta poodinė kraujosruva, kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktas), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aplinkybes dėl atsakovo naudoto smurto 2013 m. teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja E. S.. Atsakovas po šio įvykio atsiprašė, pažadėjo niekada ieškovės daugiau nemušti. Ieškovė, kaip nurodė pati, nerašė pareiškimo dėl patirto smurto, nes manė, kad vyras pasikeis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2016 m. kovo 5 d., tarp šalių kilus konfliktui atsakovas kaire ranka sugriebė ieškovei už plaukų pakaušio srityje, tampė po virtuvę, dešine ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, paleidęs kaklą dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas poodines kraujosruvas veido srityje ir visame kūne, nutempęs ieškovę prie virtuvinio stalo, stalčiuje ieškodamas virtuvinio peilio, grasino, kad nužudys. Dėl šių savo veiksmų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-395-834/2016 M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat į bylą pateikti įrodymai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 d., Nr. 01-1-40893-19, dėl M. K. veikos, dėl kurio priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pastarojo įvykio metu 2019 m. rugsėjo 23 d. vakare apie 22:10 val. atsakovas neįleido jos į namus. Ieškovė jam skambino, beldėsi į duris ir tik 23:05 val. pavykus įeiti į namus, ieškovė jį rado apsvaigusį nuo alkoholinių gėrimų. Atsakovas pradėjo grasinti, kad pasiims peilį ir papjaus, jam išėjus į kambarį, kuriame gulėjo peilis, ieškovė griebė savo rankinę ir pabėgo pas dukrą E. S., pas kurią ieškovė gyvena iki šiol. Atsakovo agresija ir pykčio priepuoliai ieškovės atžvilgiu santuokos metu buvo dažni, teismo posėdyje liudytoja patvirtino, kad atsakovas nuolatos grasindavo tiek ieškovei, tiek jai su seserimi, kuomet jau nebedirbo ir buvo namie, atsakovas ir grasindavo, kad: „Nupirksiu keturias kulkas ir nieko neliks iš jūsų“.

11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Vertindamas priežastis, dėl kurių iširo šalių santuoka, teismas sprendžia, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovė buvo lojali šeimai ir sutuoktiniui, siekė gyventi santuokoje, kurti šeiminius santykius, tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta šalių dukra E. S.. Atsakovas sutiko nutraukti santuoką, tačiau prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad atsakovas šeimoje kentė psichologinį smurtą, ieškovė daug metų jį žemino, kad jis mažai uždirba ir jis niekam tikęs vyras. Pažymėtina, kad minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kurie įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (duomenis apie baudžiamuosius procesus atsakovo atžvilgiu dėl jo prieš ieškovę naudoto smurto, liudytojos E. S. parodymus, kurių patikimumu abejoti nėra pagrindo) pakankamai nepagrindžia ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, smurtavo prieš ieškovę, ją žemino. Šalių santuoka iširusi, jos išsaugoti šeimos nėra galimybės, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis, 3.62 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „K.“. Atsakovas teismui nurodė, kad šiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės – ieškovei -„K.“, atsakovui - „K.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

13. Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

14. Šalys, bylos duomenimis, kreditorių ir nebaigtų vykdyti solidaraus pobūdžio jiems prievolių, dėl kurių tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo reikėtų nuspręsti teismui, neturi.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

15. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 5 000 Eur.

16. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo veiksmais ir netinkamu elgesiu visos santuokos metu kėlė ir šiuo metu kelia ieškovei nuolatinę įtampą, stresą, ieškovė jaučia nuolatinę baimę ir apmaudą dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių, gražaus santuokinio. Ieškovė dėl blogos savijautos, kurią sąlygojo atsakovo veiksmai santuokos metu, kreipėsi į medikus. Iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2021 m. sausio 7 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad ieškovė lankėsi Psichikos sveikatos centre bendra tvarka: 2008 m. gegužės 16 d., 2008 m. spalio 15 d., 2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. spalio 16 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2013 m. rugpjūčio 6 d., jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), moteris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 2008 m. balandžio iki 2009 m. gruodžio vaistus vartojo reguliariai, nuo 2012 m. lapkričio - vaistus vartojo 3 mėn. kurs, nuo 2013 m. rugpjūčio - 2 mėn. kursu. Atsakas gydymui buvo teigiamas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad gyvendama santuokoje su atsakovu ieškovė patyrė daug dvasinių išgyvenimų, pažeminimą kaip sutuoktinė ir kaip žmogus. Dėl atsakovo smurtinių veiksmų atsiradusių mėlynių ant kūno ieškovė kompleksavo ir slėpė jas, o dėl atsakovo neadekvataus elgesio buvo ne tik skaudu, bet ir gėda. Ieškovė kūrė gražaus šeimyninio gyvenimo planus, buvo lojali sutuoktiniui, tikėjosi, kad santuokoje gyvens dalindamasi pagarba, moraline ir materialine pagalba vienas kitam bei meile, tačiau gyvenimas su atsakovu dėl jo priešingo santuokos tikslams elgesio (žeminimo, grubumo, šykštumo, fizinio ir psichologinio smurto, šeimos neišlaikymo, nuolatinio tyčiojimosi, meilės bei pagarbos nebuvimo) kėlė tik nuolatinius išgyvenimus. Ieškovė nebuvo vertinama, iš esmės ji viena rūpinosi namų buitimi, stengėsi palaikyti gražią šeimyninę idilę, rūpinosi dukrų poreikiais, jų ateitimi, tuo tarpu jokios moralinės ar fizinės pagalbos iš atsakovo nesulaukė. Šias aplinkybes patvirtino šalių dukra teismo posėdyje. Atsakovas jų nepaneigė jokiais įrodymais, todėl teismui nėra pagrindo jomis netikėti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią psichologinės sveikatos sutrikimu, emociniais sunkumais, kurie laikytini nustatytais iš šalių paaiškinimų ir dokumentų, ir yra iš dalies patvirtinti oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

18. Teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl netinkamo, žeminančio, atsakovo elgesio, nelojalumo sutuoktinei, šeimai, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies.

19. Sprendžiant dėl šioje byloje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertintina tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl jos sutrikdytos sveikatos patvirtina, kad ieškovė vartojo medikamentus dėl atsakovo sukeltų neigiamų psichologinių padarinių, be to, atsakovas byloje įrodytais duomenimis ilgus metus naudoja smurtą (psichologinį, fizinį) prieš ieškovę, taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. Byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų visumoje, įvertinus šalių santuokos trukmę (43 metus) ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, į atsakovo pasikartojančio elgesio neigiamą specifiką būnant santuokoje ir šeimoje, taip pat į laikotarpį, kurį ieškovė dėl atsakovo elgesio yra priversta gyventi ne savo namuose ir patirti nepatogumus, atsižvelgus į šalių turtinę padėtį, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pavyzdžiui Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1022-254/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1827-431/2020), ieškovei priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto vertės, padalinimo ir turto padalijimo būdo.

20. Teismui pateikti duomenys, kad santuokos metu buvo įgytas šis dalintinas turtas, kurio vertė žemiau nurodyta pagal ieškovės ieškinyje (CBP-2318) atliktus skaičiavimus, remiantis viešai prieinamais duomenimis:

- butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis vidutinė buto rinkos vertė sudaro 57 400 Eur;

- negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis vidutinė garažo rinkos vertė sudaro 1 580 Eur;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė remiantis www.aruodas.lt duomenimis 5 200 Eur;

- priekaba NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė www.autoplius.lt duomenimis 930 Eur ;

- transporto priemonė OPEL ASTRA STATION WAGON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė remiantis www.autoplius.lt yra 2 480 Eur;

- transporto priemonė AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė remiantis www.autoplius.lt yra 850 Eur;

- motoblokas Belarus BH09, kurio vidutinė rinkos vertė 1 433 Eur.

Viso bendras turto balansas, ieškovės skaičiavimu, sudaro 69,873 Eur sumą.

21. Ieškovė, minėta, po santuokos nutraukimo ieškiniu prašė santuokoje įgytą tartą padalinti tokia tvarka:

- ieškovei H. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti kitą santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priekabą NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); Motobloką Belarus BH09;

- priteisti iš ieškovės H. K. atsakovo naudai 24 043 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą santuokoje įgytą didesnės vertės turtą;

22. Atsakovas su ieškovės pateiktomis turto vertėmis sutiko tik iš dalies. Į bylą pateikė 2021 m. rugpjūčio mėn. UAB „Marleksa“ atlikto dalies dalintino turto vertinimo ataskaitas, kuriomis remiantis atsakovas nurodė tokias ginčo turto vertes:

- buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2021 m. rugpjūčio 19 d. yra 71 900 Eur;

- žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė, remiantis Nekilnojamojo turto centrinio banko išrašu, yra 851 Eur; šio turto vertinimo atsakovas neatliko;

- priekabos NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 382 Eur;

- transporto priemonės OPEL ASTRA STATION WAGON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2021 m. birželio 17 d. yra 2 010 Eur;

- motobloko Belarus BH09 vertė 2021 m. rugpjūčio 19 d. yra 558 Eur;

- transporto priemonė AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos reali vertė, ieškovo nuomone, yra 50 Eur, šio turto vertinimo atsakovas neatliko;

- garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė atitinka 1 580 Eur; šio turto vertinimo atsakovas neatliko.

23. Pažymėtina, kad pagal aktualius VĮ „Regitra“ duomenis, ieškinyje nurodyta transporto priemonė AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra išregistruota, todėl ji nepatenka į dalintino turto sąrašą.

24. Teismas ieškovės prašymu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl dalintino turto vertės, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. S..

25. 2022 m. kovo 24 d. Teismo ekspertizės akte Nr. VS-2022/02-2 pagal teismo eksperto išvadą nustatyta, kad ekspertizės atlikimo dienai buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2021 m. lapkričio 16 d.) yra 62 700 Eur; taip pat nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2021 m. lapkričio 16 d.) yra 3 620 Eur.

26. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 2 d., metu ieškovės atstovas, vadovaujantis aktualiais duomenimis bei teismo ekspertizės akte Nr. VS-2022/02-2 nurodytomis dalintino turto vertėmis patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini)kurio vertė - 62 700 Eur, garažą, kurio vertė - 1 580 Eur, taigi ieškovei priteistino turto vertė – 64 280 Eur; prašė atsakovui priteisti žemės sklypą, kurio vertė 3 620 Eur, priekabą - 382 Eur, automobilį Opel Astra – 2 100 Eur, motobloką - 558 Eur, taigi atsakovui priteistino turto vertė - 6 660 Eur.

27. Ieškovė patikslinusi ieškinį prašė iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 28 870 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, kuri susidaro nuo pusės viso turto vertės ((64 280 Eur + 6 660 Eur) : 2 = 35 470 Eur) atėmus priteistino atsakovui turto vertę (6 660 Eur).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dalijant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo.

29. Teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

31. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo teisinių ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Dėl buto ir garažo padalinimo

32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys nesutaria tarpusavyje, jų santykiai yra įtempti, ilgus metus konfliktiški, atsakovas yra ne kartą naudojęs smurtą prieš ieškovę, dėl ko nuo 2019 m. ieškovė negyvena šeimos bute. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad bendras gyvenimas viename būste nėra įmanomas. Tai pripažino ir atsakovas teismo posėdyje.

33. Teismas taip pat pažymi, kad šalims priklausantis butas yra nedidelis (gyvenamasis plotas – 50,33 kv. m), jame yra trys mažo ploto kambariai, atskirų įėjimų suprojektavimas bute nėra įmanomas, be to, šalims tektų naudotis bendromis patalpomis – virtuve, vonia, tualetu, koridoriumi, o tai, akivaizdu, sukeltų papildomų konfliktų ir ginčų ateityje.

34. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, manytina, jog ginčo šalių gyvenimas viename bute sukurtų prielaidas naujiems konfliktams, sukeltų abiem psichologinį diskomfortą, neigiamus emocinius išgyvenimus. Be to, abu sutuoktiniai sutiko, kad kartu faktiškai gyventi tame pačiame bute, nors ir padalijus jį po ½ dalį kiekvienam iš jų, nėra įmanoma. Taigi, vertinant tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus ir emociškai įtemtus tarpusavio santykius, aplinkybę, kad santuokos iširimo pagrindinė priežastis yra atsakovo netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu, manytina, kad santuoką nutraukus ir išsprendus visus su tuo susijusius ginčytinus klausimus, neišnyks pagrindai nesutarimams ir konfliktas tarp buvusių sutuoktinių, grėsmė ieškovės žeminimui, netinkamam elgesiui jos atžvilgiu iš atsakovo pusės. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių prarastų turėtą gyvenamąją vietą ir šiuo metu neturi kitos, nėra esminė ginčui dėl turto padalijimo. Pirmenybė teikiama šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų tarpusavio ginčų atsiradimui ateityje, protingam šalių interesų subalansavimui. Be to, priteisus butą natūra, kita šalis įgytų teisę į kompensaciją, kurią gavusi galėtų įgyti būstą.

35. Atsižvelgiant į išdėstytą, tikslinga nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisti vienai iš šalių.

36. Teismas sprendžia, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (62 700 Eur vertės) priteistinas ieškovei, nes ji prašė butą priteisti jai, yra patyrusi iš atsakovo smurtą, kuris buvo viena iš pagrindinių santuokos iširimo priežasčių, ieškovė yra pasirengusi ir gali išmokėti kompensaciją sutuoktiniui. Tuo tarpu atsakovas neteikė reikalavimo dėl buto priteisimo jam natūra. Atsakovas, viena vertus, teismo posėdyje pripažino, kad kartu gyventi bute šalys negali, bet nesutiko su jo priteisimu vienai iš šalių. Atsakovas teigė, kad butas turi būti parduotas, tačiau nepateikė įrodymų, kad realiai tai būtų padaryta, jei šalims butas būtų priteistas lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, įvertinus bylos duomenis apie atsakovo naudotą smurtą ieškovės atžvilgiu, ieškovės atstovo paaiškinimus dėl nepastovaus atsakovo būdo (nuomonės keitimo derybų dėl santuokos nutraukimo metu) egzistuoja didelė rizika, kad priteisus butą šalims lygiomis dalimis gali būti pažeisti ieškovės interesai, nes atsakovui atsisakius parduoti butą, ieškovei tenkančią ½ idealiąją dalį ji galėtų parduoti už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, tuo tarpu ne parduoti, o gyventi bute ar kitaip jį naudoti gaunant iš jo naudą ieškovė objektyviai negalėtų dėl su atsakovu susiklosčiusių santykių. Atsižvelgiant į nurodytą, buto priteisimas natūra šioje konkrečioje situacijoje labiausiai atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

37. Minėta, ieškovė taip pat prašė priteisti jos nuosavybėn garažą, adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 1 580 Eur). Atsakovas dėl garažo vertės dydžio sutiko su ieškove, tačiau prašė garažą po santuokos nutraukimo priteisti jo nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad butas natūra priteisiamas ieškovei, tuo tarpu garažas yra netoli dalintino buto, vadinasi priteisus butą ieškovei, ji galės naudoti garažą pagal paskirtį (laikyti jame transporto priemonę, su kuria važinėja į darbą), teismo vertinimu, protinga garažą priteisti ieškovės nuosavybėn, kadangi tokiu atveju jis labiau atliks savo esminę funkciją – bus naudojamas transporto priemonės saugojimui. Kaip nurodė bylos dalyviai bei matyti iš prie ieškinio pridėtų foto nuotraukų, šiuo metu garaže sudėti tik atsakovo nenaudojami, aplūžę, nereikalingi daiktai. Taigi, atsakovas nenaudoja garažo pagal jo paskirtį. Be to, priteisus ieškovei garažą ji turėtų išmokėti didesnio dydžio kompensaciją atsakovui, kurios lėšas atsakovas galėtų panaudoti įgyjant gyvenamąjį būstą. Remiantis minėtu, garažas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos priteistinas ieškovės naudai.

Dėl kito turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo

38. Byloje nekilo ginčo tarp šalių, kad transporto priemonė OPEL ASTRA STATION WAGON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 2 010 Eur); priekaba NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (vertė 382 Eur); motoblokas Belarus BH09 (vertė 558 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 3 620 Eur), po santuokos nutraukimo atitektų atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į minėtą, ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo pripažinti šioje pastraipoje išvardintą turtą asmenine atsakovo M. K. nuosavybe yra tenkintinas. Taigi atsakovui tenkančio turto vertė iš viso yra 6 570 Eur (3 620 Eur + 558 Eur + 382 Eur + 2 010 Eur).

39. Visa bendra dalintino turto vertė yra 70 850 Eur (35 425 Eur kiekvienai šaliai). Kadangi butas ir garažas (iš viso - 64 280 Eur vertė) priteistinas ieškovei, o likęs dalintinas turtas (6 570 Eur vertė) - atsakovui, iš ieškovės H. K. atsakovui M. K. priteistina 28 855 Eur kompensacija, kuri apskaičiuota iš sutuoktiniui ((70 850 Eur : 2 = 35 413 Eur) – 6 570 Eur)(CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

40. Atsakovas teigė, kad ieškovės prašomas priteisti kompensacijos dydis yra nepagrįstai mažas. Atsakovo pateiktoje UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitoje buto vertė nurodoma – 71 900 Eur. Taigi, netgi atsakovo pateikti duomenys apie buto vertę nepatvirtina jo atsiliepime nurodytų argumentų, jog buto vertė yra 119 000 Eur. Atsakovo atstovė po teismo posėdžio atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodytos vertės (DPK-28698-892), tačiau minėtas įrodymas nebuvo prijungtas prie bylos (nebuvo teikta prašymo dėl jo prijungimo), dėl to jis neanalizuotinas. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta buto vertė 62 700 Eur. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose. Ekspertizės akte nurodyta, kad turto rinkos vertei nustatyti buvo taikytas lyginamasis metodas, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė argumentų dėl ekspertizės akto patikimumo, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Todėl sprendžiant dėl kompensacijos atsižvelgtina į teismo ekspertizės akte nurodytą buto kainą. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįtikinami atsakovo argumentai, kad už gautą piniginę kompensaciją jis neįgytų jokio būsto. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad iki įgis kitą būstą atsakovas galėtų pagyventi sesers (atsakovo dukros) turimam bute, kurį anksčiau ji nuomojo, o šiuo metu yra tuščias. Liudytoja parodė, kad atsakovo santykiai su kita dukra yra artimi, jis padėjo jai įsigyti būstą. Taigi, bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad priteisus ieškovei būstą, o atsakovui piniginę kompensaciją, atsakovas liktų be gyvenamosios vietos.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Ieškovė į bylą pateikė patirtų teisinės pagalbos paslaugų detalizacijas (sąskaitas) ir įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio (2021 m. kovo 20 mokėjimo nurodymas), patyrė 1 800 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų už ieškinio dėl santuokos nutraukimo parengimą (900 Eur) ir pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme (900 Eur)-(2022 m. gegužės 2 d. pinigų priėmimo kvitas 1 800 Eur sumai), taip pat patyrė 900 Eur išlaidų už teismo ekspertizę (2021 m. spalio 8 d. mokėjimas). Iš viso ieškovė patyrė 2 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato įkainių už teisinę pagalbą.

44. Ieškinį iš esmės tenkinus visiškai, ieškovei H. K. priteistina iš atsakovo M. K. 2 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovo M. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovei 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo atidėtas 1 273 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės tenkintinas visiškai, 1 273 Eur žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo M. K. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

46. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 9,91 Eur, todėl tenkinus iš esmės visus ieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimus, patirtos pašto išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo M. K. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 12, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo M. K. kaltės.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei H. K. palikti santuokos metu turėtą pavardę „K.“, atsakovui M. K. palikti santuokos metu turėtą pavardę „.K“.

Ieškovei H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (bendra vertė 6 670 Eur);

- garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- transporto priemonę OPEL ASTRA STATION WAGON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- priekabą NEPTUN N7-202 PTD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- motobloką Belarus BH09;

- žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 28 855 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 2 850 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,91 Eur (devynis eurus 91 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 273 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt tris eurus 91 ct) teismo žyminio mokesčio valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (teismo pašto išlaidų įmokos kodas – 5662, žyminio mokesčio įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.