- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- 1-395-834/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11513-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- H. K.
- Kaltinamasis
- M. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. ( M. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r., deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą , 140 straipsnio 2 dalį, 145 str. 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2016-03-05 apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r., virtuvėje, konflikto metu kaire ranka sugriebė sutuoktinei H. K. už plaukų, pakaušio srityje, tampė po virtuvę, dėl ko ši dešiniu žastu atsitrenkė į medinį stalą, nugaros ir juosmens sritimis nukentėjusiąją įrėmęs į virtuvinį kampą, tyčia dešine ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, paleidęs kaklą dešinės rankos kumščiu sudavė šiai vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairėje užausinėje srityje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame žande, poodinę kraujosruvą kairiame žande, odos nubrozdinimus kakle, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, nugaros ir juosmens kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Be to, jis 2016-03-05 apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r., virtuvėje, konflikto metu kaire ranka sugriebė sutuoktinei H. K. už plaukų, pakaušio srityje, tampė po virtuvę, dėl ko ši dešiniu žastu atsitrenkė į medinį stalą, nugaros ir juosmens sritimis nukentėjusiąją įrėmęs į virtuvinį kampą, tyčia dešine ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, žodžiais grasindamas uždusinti, paleidęs kaklą dešinės rankos kumščiu sudavė šiai vieną smūgį į nosies sritį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairėje užausinėje srityje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame žande, poodinę kraujosruvą kairiame žande, odos nubrozdinimus kakle, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, nugaros ir juosmens kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, nutempęs nukentėjusiąją prie virtuvinio stalo, kur laikomi peiliai, stalčiuje ieškodamas virtuvinio peilio, sakė, kad šią nužudys, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2013-03-10 apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Šaltinio g. 4-34, Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r., konflikto metu sugriebė sutuoktinei H. K. už plaukų, tyčia šią tampė po kambarį, rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas ir norėdamas atimti iš sutuoktinės H. K. mobiliojo ryšio telefoną bei patikrinti, kas šiai skambino, užsuko H. K. dešinę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai ir dėl 2016-03-05 epizodo paaiškino, kad buvo išgėręs, pradėjo pavyduliauti, kad žmona kalba telefonu, galvojo kalba su kitais vyrais. Iš pradžių prasidėjo žodinis konfliktas, o paskui, pats nežino kaip prasidėjo muštynės. Buvo sugriebęs sutuoktinei už plaukų. Nustūmė ją ir sudavė į veidą, į nosį. Neprisimena ar buvo sugriebęs už kaklo, ar smaugė, nes praėjo nemažai laiko nuo įvykio. Buvo išgėręs alaus butelį. Žmonai grasino, norėjo ją tiesiog pagąsdinti. Sakė, kad ją nužudys, norėjo pagąsdinti. Pavydėjo, dėl to ir gąsdino. Dėl 2013-03-10 epizodo paaiškino, jog naudojo smurtą žmonos atžvilgiu, nes norėjo paskaityti telefone žmonos žinutes. Sutuoktinė nedavė telefono, žmona pradėjo šaukti. Žinutes norėjo paskaityti, nes norėjo įsitikinti ar žmona turi kitą vyrą. Dėl smurto kaltas alkoholis. Jeigu nebūtų išgėręs, tai niekada nebūtų taip įvykę. Norėjo atimti telefoną. Dėl to įvyko grumtynės. Kol atiminėjo telefoną galėjo ir suduoti žmonai. Ateityje daugiau taip nepasikartos. Gailisi, kad taip nutiko. Su žmona dabar santykiai normalūs.
Nukentėjusioji H. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeimyninis gyvenimas yra sunkus, dėl konfliktų kaltas alkoholis. Turi sodą, garaže vyras bendrauja su draugais, kai išgeria suagresyvėja. Ji dirba vyriškame kolektyve. Būna kad dėl darbo skambina meistras. 2016-03-05 dirbo, grįžo po darbo, vyras buvo išgėręs ir pradėjo reikšti jai priekaištus. Tuo metu ji buvo virtuvėje, jis jos pradėjo klausti kur ji buvo ir prasidėjo konfliktas. Sutuoktinis suėmė ją už plaukų ir nustūmė ją. Griebė už kaklo. Vyras buvo agresyvus. Ant stalo buvo peiliukas, bet vyras jo nespėjo paimti. Tuo metu ji pati buvo išsigandusi drebėjo įstumta į kampą. Ji jį ramino. Smurto atvejai buvo 2. Buitiniai konfliktai yra dažnesni. Sutuoktinis išgėręs būna linkęs į agresiją, į smurtą. Kai blaivas, tai normalus žmogus. Sutuoktiniui yra atleidusi, kadangi suaugęs žmogus, pažadėjo, kad taip nebesielgs. Susitaikė su vyru.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Dėl 2016-03-05 epizodo.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios H. K. parodymų matyti, jog nukentėjusioji H. K. apklausta parodė, kad gyvena su vyru M. K.. Paskuriniu metu šis dažnai ir dideliais kiekiais vartoja alkoholį. Būdamas girtas grasina jai, kad nužudys, nes ja nepasitiki. Tai vyksta labai dažnai. 2016-03-05, jai būnant namuose, apie 18.30 val. namo grįžo girtas vyras ir užsipuolė ją, kad ji buvo neištikima. Vyras pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, žeminti jos garbę ir orumą, šaukė, kad nužudys. Tada šis sugriebė jai už plaukų, ties pakaušiu, pradėjo tampyti po virtuvę. Vėliau nustūmė ją į virtuvės kampą, kur dešinės rankos kumščiu kartą sudavė į veidą, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vyras smaugė ją. Ji maldavo vyro paleisti, paduoti servetėlę kraujui nusišluostyti. Vyras, laikydamas ją už plaukų, nutempė ją prie stalčiaus su peiliais ir šaukė, kad papjaus. Tuo metu vyras prisiminė, kad ji nedavė dukrai žiedo, paklausė priežasties. Ji sugebėjo vyrą įtikinti paskambinti dukrai Marijai. Ji iš savo telefono paskambino dukrai ir padavė ragelį vyrui. Šis laikė kaire ranka jai už plaukų, o dešine ranka laikė telefoną ir kalbėjosi su dukra. Šis šaukė ant dukros necenzūriniais žodžiais, kaltino šią, kad nepaskambino, neinformavo apie žiedą. T. M. numetė telefoną ant lovos ir išrovė jai plaukus. Šis šaukdamas pasakė, kad dukra rytoj atvažiuotų pasiimti motinos, nes šiandien ją papjaus. Jai yra žinoma, kad dukra spėjo įrašyti šiuos žodžius. Tuo metu atvažiavo jos sesuo V. K. su sugyventiniu, norėdami pranešti apie tetos silpną sveikatą. Tuo pasinaudodama ji mirktelėjo Vandos sugyventiniui, nurodydama į savo rankinę. šie suprato, kad prieš ją namuose buvo smurtaujama. Vanda paprašė jos važiuoti pas tetą. Tokiu būdu jai pavyko išeiti iš namų. Vyras, būnant pašaliniams, nieko nesakė. Dėl vyro smurto ji patyrė daugybinius kūno sužalojimus, stiprų fizinį skausmą bei nosies kaulo lūžį. (b.l. 16) Papildomos apklausos metu nukentėjusioji H. K. parodė, kad jos vyras užsipuolė ją virtuvėje, o tiksliau su savo kaire ranka griebė jai už plaukų pakaušio srityje ir nutempė ją į virtuvės minkštąjį baldo kampą, neleisdamas jai ištrūkti. M. pradėjo draskyti jos kaklą ir dešine ranka ją smaugti, klausdamas, kur yra kakle vieta, kurios dėka galėtų ją pasmaugti. Vyras ieškojo keletą minučių, po to paleido jos kaklą ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į nosies sritį, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas. Ji apimta išgąsčio ir skausmo paprašė servetėlės kraujui nuvalyti, bet jos vyras M. jos nepaleido ir nutempė ją prie virtuvinio stalčiaus, kur yra laikomi peiliai. Šis šaukė, kur yra aštrus peilis, kad ją užmuštų. Ji bandė vyrui sutrukdyti paimti peilį, stengdamasi nukreipti pokalbį kita linkme. Ji pradėjo maldauti, kad šis nurimtų, pakalbėtų su ja. Ji stengėsi užstoti stalčių su peiliais, kad vyras negalėtų paimti peilio. Tuomet vyras netikėtai paklausė, kodėl ji neatidavė dukrai vestuvinio žiedo. Ji vyrui pasakė, kad atidavė ir kad tai gali patvirtinti dukra, kuriai gali paskambinti. Paėmusi mobilaus ryšio telefoną ji paskambino dukrai, kuri patvirtino faktą, kad vestuvinį žiedą ji atidavė. Po pokalbio su dukra ji išgirdo domofono garsą. M. tik tada paleido jos plaukus ir leido jai atidaryti duris. Kai vyras smurtavo, nuolat keikė ją necenzūriniais žodžiais, taip žemindamas jos garbę ir orumą. (b.l. 21) Papildomos apklausos metu nukentėjusioji H. K. parodė, kad 2016-03-05 jos vyras M. K. smurtavo prieš ją ir grasino ją nužudyti. Šis nutempė ją į minkštąjį baldo kampą ir kumščiu vieną kartą trenkė į viršutinę nosies sritį, dėl ko abiejuose akių vokuose atsirado kraujosruvos, o jos nosies kaulas buvo sulaužytas. Jos manymu, poodinė kraujosruva kairiame skruoste atsirado taip pat dėl smūgio į nosį, nes tiesioginio smūgio į skruostą nebuvo. Minkštajame baldo kampe jos vyras laikė ją prispaudęs, apdraskė jos kaklą. Tuomet vyras galėjo pasiekti jos žando sritį, todėl atsirado nubrozdinimai bei kraujosruvos tiek kairiame, tiek dešiniame žande. Kai vyras tempė ją už plaukų prie minkštojo kampo, ji priešindamasi stipriai trenkėsi su dešiniu žastu į virtuvėje stovintį medinį stalą. Kai vyras ją nustūmė į minkštąjį baldo kampą, ji susitrenkė nugarą ir juosmenį, dėl ko jai atsirado kraujosruvos nugaros ir juosmens srityse, kairėje pusėje. Kai vyras tempė ją už plaukų, ji trenkėsi kairiąja šlaunimi į kėdę, kuri stovėjo prie stalo. Vyras, jėga įspraudęs ją į baldo minkštąjį kampą ir smaugdamas ją, atėmė jai galimybę priešintis. Pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, vyras nutempė ją prie stalčiaus su peiliais. M. neišėmė peilio iš stalčiaus, nes ji bandė nukreipti vyro dėmesį. Ji stengėsi uždengti savo kūnu minėtą stalčių. Kadangi pavyko nukreipti vyro mintis, šis pamiršo apie ketinimą išsitraukti peilį iš stalčiaus. Vyras pradėjo jai priekaištauti dėl vestuvinio žiedo, kurio, vyro manymu, ji neatidavė dukrai. Praėjus maždaug 5-10 min. buvo paskambinta dukrai išsiaiškinti klausimą dėl vestuvinio žiedo. Pasibaigus pokalbiui su dukra, tuoj pat paskambino į duris jos sesuo, kurios dėka jai pavyko ištrūkti iš namų. Ji jau susitaikė su vyru. M. jos atsiprašė dėl savo neteisėtų veiksmų, pažadėjo niekada jos nemušti, visiškai atlygino jai padarytą neturtinę ir turtinę žalą. Šiuo metu ji neturi savo vyrui jokių pretenzijų. (b.l. 21-22, 25, 28)
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos V. K. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. K. parodė, kad šiuo metu gyvena su savo sese H. K.. H. atsikraustė pas ją gyventi nuo 2016-03-05, kai H. namuose sumušė vyras M. K.. 2016-03-05 apie 19.00 val., ji atvyko pas savo sesę H. K. kaip ir kiekvieną savaitgalį, kad jos kartu nuvyktų lankyti sunkiai sergančios giminaitės. Nuvykusi pas seserį ir užėjusi į šios namus, ji pastebėjo apverstą virtuvinį stalą, kuris buvo kruvinas. Jos sesuo buvo kruvinu veidu, verkianti, išsigandusi. Kraujas bėgo iš nosies, kaklas buvo sudraskytas iš abiejų pusių, daugiau jokių kitų sužalojimų ji nematė. Išvydusi šį vaizdą ji suprato, kad jos seserį sumušė vyras M. K., nes daugiau nieko namuose nebuvo. M. K. sėdėjo girtas ant sofos ir tylėjo. Jos sesuo apsirengė ir išėjo su ja. H. pasakė jai, kad šią sumušė M. K.. H. skundėsi galvos, kaklo, nosies skausmais. Po šio įvykio jos sesuo jai papasakojo, kad 2013 m. kovo mėn. M. K. buvo ją taip pat sumušęs. T. H. kreipėsi į specialistą, kuris šią apžiūrėjęs surašė išvadą. (b.l. 57)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2016-07-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip H. K. patvirtino apklausų metu duotus parodymus ir parodė, kaip ir kurioje vietoje vyko konfliktai su M. K. ir kaip M. K. jos atžvilgiu vartojo smurtą. (b.l. 32-41)
Iš byloje esančio 2016-03-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 694/2016 (01) matyti, kad H. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairėje užausinėje srityje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame žande, poodinė kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimai kakle, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaros ir juosmens kairėje pusėje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-03-05). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl 15 trauminių poveikių. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo kelti fizinį skausmą. H. K. nustatyti kūno sužalojimai nėra priskiriami sužalojimams, būdingiems savęs susižalojimui. Visų sužalojimų padarymo griuvimu paaiškinti negalima. (b.l. 44-45)
Iš byloje, esančio įvykio vietos 2016-05-02 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvyki vieta - buto, esančio Šaltinio g. 4-34, Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r., virtuvė. (b.l. 11-14)
Dėl 2013-03-10 epizodo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios H. K. parodymų matyti, kad nukentėjusioji H. K. parodė, kad 2013-03-10 jos vyras M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš ją dėl pavydo. Vyras galvojo, kad ji telefonu bendrauja su kitais vyrais, todėl norėjo patikrinti jos mobilaus ryšio telefoną. Kadangi ji nevykdė šio reikalavimo, vyras griebė jai už plaukų, tampė po kambarį, bandydamas jėga atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną. Praėjus keletui dienų po smurto, ji nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kad specialistas ją apžiūrėtų ir nustatytų, kokius sužalojimus jai padarė vyras. Jos manymu, poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo atsirasti tuomet, kai vyras prieš ją panaudodamas fizinę jėgą stipriai užsuko ranką, o ji priešindamasi trankėsi į kambario baldus. Kokiu būdu atsirado kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, ji nurodyti negali, nes daug ko neprisimena. Ji nerašė pareiškimo dėl patirto smurto, nes manė, kad vyras pasikeis. Tačiau dabar ji nori, kad M. K. atsakytų už tai. (b.l. 25) Papildomos apklausos metu nukentėjusioji H. K. parodė, kad 2013-03-10 tarp jos ir vyro M. K. įvyko konfliktas, dėl kurio ji nukentėjo tiek fiziškai, tiek morališkai. 2013-03-10 ji buvo namuose, kuomet apie 20.00 val. grįžo akivaizdžiai neblaivus jos vyras. Neblaivumą parodė vyro elgesys, nuo šio sklindantis alkoholio kvapas. Tuo metu ji buvo svetainėje ir su kažkuo kalbėjo telefonu. Kai vyras yra neblaivus, šis tampa drąsus, pavydus ir agresyvus. Pamatęs, kad ji kalba telefonu, vyras pareikalavo atiduoti telefoną patikrinimui. Šis nurodė, kad nori patikrinti jos žinutes. Ji nieko nespėjo atsakyti, kuomet vyras prišoko prie jos, stvėrė už plaukų ir pradėjo tampyti ją po kambarį. Vyras agresyviai klausė, kokiems meilužiams ji rašė žinutes ir kumščiu kelis kartus smogė jai į krūtinę, galvą, veidą. Ji neprisimena, kiek smūgių buvo suduota, ji jautė fizinį skausmą. Ji suprato, kad girtas vyras nenurims tol, kol jos nesumuš. Kažkokiu būdu jai pavyko išsilaisvinti iš vyro, ji bandė išbėgti į balkoną, kurio durys buvo atidarytos. Kairėje rankoje ji turėjo telefoną, spėjo surinkti "112" ir paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą. Ji spėjo pranešti, kad ją muša vyras ir pasakyti savo adresą. M., norėdamas atimti iš jos telefoną, tempdamas ją atgal į kambarį, jėga užsuko jai kairiąją ranką už nugaros. Ji pajuto didelį skausmą, pradėjo rėkti. Jos riksmus išgirdo kažkas iš kaimynų ir liepė M. ją paleisti. Tik tada M. nusiramino. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai, bet ji atsisakė rašyti pareiškimą dėl tokių vyro veiksmų, nes šio pagailėjo. Policijos pareigūnai nuvežė ją iki dukros namų, kur ji nakvojo. Šiuo metu ji yra susitaikiusi su vyru. M. jos atsiprašė dėl savo neteisėtų veiksmų, pažadėjo niekada jos nemušti, visiškai atlygino jai padarytą neturtinę ir turtinę žalą. Šiuo metu ji neturi savo vyrui jokių pretenzijų. (b.l. 28)
Iš byloje esančio 2013-03-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 859/13(01) matyti, kad H. K. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-03-10). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 47-48).
Iš byloje esančios 2016-04-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1218/2016 (01) matyti, kad H. K. specialisto išvadoje Nr. G 859/13(01) nustatyti kūno sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 5-iais trauminiais poveikiais. (b.l. 51-52).
Iš byloje esančio 2016-07-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip H. K. patvirtino apklausų metu duotus parodymus ir parodė, kaip ir kurioje vietoje vyko konfliktai su M. K. ir kaip M. K. jos atžvilgiu vartojo smurtą. (b.l. 32-41).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis M. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo kaltę jis prisipažino pilnai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios H. K. parodymai, liudytojos parodymai, įvykio vietos protokole užfiksuoti duomenys, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvadose užfiksuoti duomenys.
K. M. K. 2016-03-05, apie 18.30 val., nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui - sutuoktinei, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Be to, vykusio konflikto metu jo veiksmai atitinka LR BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį. BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumas vertinamas tuo atveju jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas taip pat būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo ( LAT 2011-12-13 nutartis 2K-586/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamasis nukentėjusiajai pasakė grasinimus kad nužudys, norėdamas pagąsdinti. Nukentėjusioji posėdžio metu teigė, kad peilio kaltinamasis į rankas nebuvo spėjęs paimti, peilis gulėjo ant stalo, tačiau ji buvo labai išsigandusi, kaip teigė, visa drebėjo. Ir kaip teigė, posėdžio metu, jeigu ji nebūtų jo geruoju šnekinusi, raminusi, ar būtų nors žodį prieš pasakiusi, tai nežinia kaip būtų buvę. Išgėręs kaltinamasis būna labai agresyvus. Taigi vertinant įrodymų visumą, tai, jog fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojamas ne pirmą kartą, kad išgėręs kaltinamasis yra linkęs į smurtą, į agresiją, kaltinamojo pasakyti žodžiai, kad nužudys, tuo metu nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, kad nukentusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos ( LAT 2013-02-19 nutartis Nr. 2K-94/2013). Taigi, nors M. K. ir teigė, jog norėjo pagąsdinti nukentėjusiąją dėl pavydo, tačiau tai kad yra vartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu praeityje, vertinant tuo metu susidariusią situaciją, nukentėjusioji buvo suimta už gerklės ir užspausta į kampą, kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, nukentėjusioji pati stengėsi jį nuraminti, sudarė pagrindą nukentėjusiajai bijoti tokio grasinimo įgyvendinimą kaip pavojų sveikatai. Todėl M. K. kaltė dėl grasinimų yra visiškai įrodyta. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Be to, kaltinamasis savo veiksmais 2013-03-10, apie 20.00 val., savo šeimos nariui- sutuoktinei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str.2d.
M. K. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi nesunkios, o kita apysunkė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str.2p.). Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus (BK 60 str.9p). Ankščiau nėra teistas (b. l. 74;75). Administracine tvarka baustas 1 kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą ( b. l. 76). Parinkdamas bausmės rūšis už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str.2 d. teismas atsižvelgia į tai, jog M. K. smurtą žmonos atžvilgiu vartojo ne vieną kartą. Kaltinamajam sutuoktinė pirmą kartą atleido, nesikreipė dėl smurto, tikėdamasi, kad pasitaisys, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, būdamas neblaivus vėl vartojo smurtą žmonos atžvilgiu bei jai grasino. Todėl teismas įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. K. už visas tris nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, gailisi, nukentėjusioji jam atleido bausmės trukmė nustatytina arčiau sankcijos minimumo. Bausmės bendrintinos apimant ir iš dalies sudedant. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, tai jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, teismas turi pagrindo manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.
LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.
Posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 38 str.ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato, jog asmuo padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėtame straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tik šių visų sąlygų visuma leidžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net ir esant visoms šioms išvardintoms sąlygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe. Nors nukentėjusioji teigė, jog kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi. Tačiau vis dėlto aiškios jos pozicijos dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kaltinamojo atžvilgiu nebuvo išreikšta. Baigiamosiose kalbose nukentėjusioji nurodė, jog sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme. Bet kaip matyti, visų bylos aplinkybių visumoje, smurto atvejis šioje šeimoje buvo nevienkartinis, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje prieš artimą giminaitį- sutuoktinę, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes, smurtas žmonos atžvilgiu vartotas ne vieną kartą bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu).
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. (LR (duomenys neskelbtini) str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
M. K. ( M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte , 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:
pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį– laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą , 145 straipsnio 1 dalį ( dėl 2016-03-05 epizodo) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su paskirtas bausme pagal LR BK 140 str. 2 d. bausme iš dalies sudedant ir M. K. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams ir 3 ( trims ) mėnesiams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 10 mėnesių.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 8, 10 punktus, ir M. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams , įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.