Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. J. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą) ir jo gynėjui advokatei Danutei Kisinienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, teistas paskutinius kartus iš jų:

1. 2025 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme, bauda 3500 Eur;

2. 2025 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 30 parų arešto bausme;

3. 2025 m. kovo 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 30 parų arešto bausme;

4. 2025 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, pagal BK 178 straipsnio 1 , 5 dalis, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. balandžio 3 d., apie 10.59 val., būdamas prekybos centre „M.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame AB „T.“ prekybos salone, slaptai nuplėšė nuo laikiklio ir apyrankės demonstraciniame stende kabėjusi išmanųjį laikrodį „Apple Watch Ultra 2_49 mm“ (IMEI: (duomenys neskelbtini), 864 Eur vertės ir pasišalino iš salono, taigi tyčia pagrobė AB „T.“ priklausantį 864 Eur vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. J. parodė, kad š. m. balandžio 3 d. buvo M. (duomenys neskelbtini). Antrame aukšte yra laikrodžių salonas, vaikščiojo, žiūrėjo kainas ir pamatė laikrodį, tada nupjovė dirželį ir pasiėmė laikrodį, susigundė. Laikrodžio kainos nepamena, galėjo būti 864 Eur. Tai galėjo būti T. Nuvažiavo į stotį, laikrodį pardavė už 200 Eur nepažįstamai moteriai. Pripažįsta UAB „T.“ civilinį ieškinį, po truputį žada apmokėti.

2025 m. balandžio 8 d. AB „T.“ pareiškime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 4 d. T., AB (toliau – Bendrovė) prekybos salone, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius “PC M.” (toliau – Salonas) buvo pastebėta, jog demonstraciniame stende nėra 864.00 Eur vertės išmaniojo laikrodžio „Apple Watch Ultra 2_49 mm“ (IMEI: (duomenys neskelbtini) (toliau – Išmanusis laikrodis). Apie galimą vagystės faktą Salono darbuotojas / konsultantas T. S. informavo pavaduojantį Salono vadovą S. L. ir Bendrovės atsakingą padalinį. Peržiūrėjus Salono apsaugos kamerų vaizdo įrašus nustatyta, kad Išmanusis laikrodis buvo pavogtas 2025 m. balandžio 3 d. 11:04:03 val., ir Išmaniojo laikrodžio vagystę įvykdė apie 30-40 m. amžiaus, vyr. lyties asmuo, plikai skusta galva, kuris pirmą kartą į Saloną įeina 10:50:38 val. apsižiūri išmaniuosius laikrodžius, kažką pakrapšto / pabando ir 10:58:04 val. trumpam išeina už Salono ribų, bei šiek tiek vėliau 10:59:54 val. grįžta į Saloną, įvykdo Išmaniojo laikrodžio vagystę (nuplėšdamas Išmanųjį laikrodį nuo laikiklio ir apyrankės) aukščiau nurodytu laiku, ir 11:04:08 val. pasišalina iš Salono. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, dėl 2025-04-03 įvykdytos Išmaniojo laikrodžio su apyrankės dalimi vagystės prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnį, nustatyti vagystę įvykdžiusį asmenį, bei patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, kadangi dėl nusikalstamos veikos / vagystės Bendrovei padaryta 864.00 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt keturi eurai) turtinė žala. Baudžiamojoje byloje prašome Bendrovę pripažinti civiliniu ieškovu ir padarytą žalą priteisti iš kaltų asmenų Bendrovės naudai (b. l. 6-14).

2025 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra AB „T.“ salonas, (duomenys neskelbtini) Vilnius. Salonas yra pastato antrajame aukšte. Įėjimas į saloną yra pro stiklines duris, virš kurių yra violetinės ir baltos spalvos iškaba ant kurios parašyta „T.“. Užėjus į saloną kairėje ant sienos yra demonstracinis stendas, kuriame yra išdėstytos įvairios ausinės, planšetiniai ir stacionarus kompiuteriai, televizoriai, viduryje yra dvi salelės. Salelėje, kuri yra priešais įėjimo duris kairėje, yra demonstruojami išmanieji laikrodžiai, už jų yra telefonai bei ausinės po permatomu apsauginiu skydeliu, virš demonstracinio stendo yra laikiklis su dviem televizoriais iš abejų pusių. Salelėje demonstracinio stendo pradžioje (arčiau durų) kairėje pusėje pirmame aliarminiame laikiklyje yra dalis juodos spalvos laikrodžio dirželio. Ant baltos spalvos laikiklio, kuriame yra įtvirtinta dalis laikrodžio dirželio, yra rudos spalvos galimai biologiniai pėdsakais, po rudos spalvos pėdsakais yra žodis „alarm“. Baltos spalvos aliarminio laikiklio detalė su rudos spalvos galimai biologiniai pėdsakais ir dalis laikrodžio dirželio yra nuimamos ir supakuojamos į popierinį baltos spalvos voką Nr. 1. Durų dešinėje yra salelė su nešiojamu kompiuteriu, toliau dešinėje ant sienos yra demonstruojami įvairus mobilieji telefonai ir aksesuarai. Salono viduje yra matomos lubose sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vieta yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 15-24).

- „2025.04.03 10_50_26 (UTC+03_00)“, filmuojama prekybos salė, kurioje kairėje ir dešinėje ant sienų yra išdėstyti daiktai ir elektroninė technika, išmanieji mobilaus ryšio telefonai, viduryje arčiau vaizdo stebėjimo kameros yra pilkos spalvos pufai, už jų yra dvi salelės, salelėje dešinėje yra įvairus išmanieji įrenginiai, ekrano kairėje pusėje apačioje yra datos ir laiko žyma nuo „2025-04-03 10-50-26“. Laiku 2025 m. balandžio 3 d. 10-50-38 į prekybos salę užeina vidutinio kūno sudėjimo vyras, kuris yra plikas, turi užsidėjęs juodus akinius, ant dešiniojo peties vyras turi juodos spalvos tašę su baltos spalvos elementais, vyras apsivilkęs rudos ir smėlio spalvų megztiniu su gobtuvu, kuris yra prasegtas, po megztiniu yra baltos spalvos drabužis, vyras apsirengęs džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos batais (toliau – Vyras Nr. 1). Vyras Nr. 1 apžiūrinėja salelėje dešinėje demonstruojamus išmaniuosius įrenginius, vaikšto po salę arčiau durų. Vyras Nr. 1 laiku 2025 m. balandžio 3 d. 10-57-57 išeina pro duris iš salės. Salėje esantis kiti tyrimui nereikšmingi asmenys išsamiau nėra aprašomi. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos negauta.

- „2025.04.03 10_50_36 (UTC+03_00)“, nuo „2025-04-03 10-50-36“. Laiku 2025-04-03 10-50-40 į vaizdo stebėjimo kameros lauką ateina aukščiau aprašytas Vyras Nr.1, kuris yra plikas, turi užsidėjęs juodus akinius, ant dešiniojo peties vyras turi juodos spalvos tašę su baltos spalvos elementais, matomos baltos spalvos raidės N ir K, vyras apsivilkęs rudos ir smėlio spalvų megztiniu su gobtuvu, kuris yra prasegtas, po megztiniu yra baltos spalvos drabužis, vyras apsirengęs džinsinėmis kelnėmis, turi juodos spalvos diržą, apsiavęs juodos spalvos batais. Vyras Nr. 1, apžiūrinėja salelėje kairėje demonstruojamus išmaniuosius įrenginius, kurie išdėstyti dviem eilėmis, vaikšto po salę. Vyras Nr. 1 laiku 2025-04-03 10-57-57, išeina iš vaizdo stebėjimo kameros lauko. Salėje esantis kiti tyrimui nereikšmingi asmenys išsamiau nėra aprašomi.

- „2025.04.03 10_50_36 (UTC+03_00)1“, filmuojama prekybos salė, nuo „2025-04-03 10-50-36“, laiku 2025 m. balandžio 3 d. 10-50-41 į vaizdo stebėjimo kameros lauką ateina aukščiau aprašytas Vyras Nr.1. Vyras Nr. 1, apžiūrinėja salelėje kairėje demonstruojamus išmaniuosius įrenginius, kurie išdėstyti dviem eilėmis, vaikšto po salę. Vyras Nr. 1, laiku 2025 m. balandžio 3 d. 10-57-55 išeina iš vaizdo stebėjimo kameros lauko.

- „2025.04.03 10_59_46 (UTC+03_00)“, filmuojama prekybos salė, nuo „2025-04-03 10-59-46“. Laiku 2025 m. balandžio 3 d. 10-59-57 į prekybos salę vėl užeina aukščiau aprašytas Vyras Nr. 1, kuris prieina prie dešinėje esančios salelės, kuri yra prie durų. Vyras Nr. 1, paima į rankas vieną iš ekspozicijoje esančių išmaniųjų laikrodžių, įdėmiai jį apžiūrinėja iš visų pusių, taip pat stebi kas vyksta salėje, toliau kažką daro su laikomų įrenginių, tačiau dėl vaizdo įrašo kokybės ir to, kad Vyras Nr. 1 yra toli nuo vaizdo stebėjimo kameros lauko, nėra galimybės pamatyti ką tiksliai Vyras Nr. 1, daro su paimtu į rankas išmaniuoju laikrodžiu. Vyras Nr. 1 laiku 2025 m. balandžio 3 d. 11-04-07 išeina pro duris iš salės. Salėje esantis kiti tyrimui nereikšmingi asmenys išsamiau nėra aprašomi. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos negauta.

- „2025.04.03 10_59_53 (UTC+03_00)“ filmuojama prekybos salė nuo „2025-04-03 10-59-53“, 2025 m. balandžio 3 d. 10-59-58 į vaizdo stebėjimo kameros lauką vėl ateina aukščiau aprašytas Vyras Nr. 1. Vyras Nr. 1, prieina ir apžiūrinėja salelėje kairėje demonstruojamus išmaniuosius įrenginius, kurie išdėstyti dviem eilėmis. Vyras Nr. 1, paima į rankas pirmą kairėje eilėje esanti išmanųjį laikrodį, vyras Nr. 1, bando atkabinti nuo laikrodžio baltos spalvos laikiklį, kuris yra prikabintas prie tamsios spalvos laikrodžio dirželio. Laiku 2025 m. balandžio 3 d. 11-04-02, vyras Nr. 1, rankos judesiais atkabina išmanųjį laikrodį nuo laikrodžio dirželio dalies, kuri yra prikabinta prie baltos spalvos laikiklio. Vyras Nr. 1, 2025 m. balandžio 3 d. 11-04-04, išmanųjį laikrodį laiko dešinėje rankoje, o laikrodžio dirželio dalį su baltos spalvos laikikliu padeda ant salelės stalviršio. Vyras Nr. 1, laiku 2025 m. balandžio 3 d. 11-04-06, išeina iš vaizdo stebėjimo kameros lauko laikydamas rankose atkabintą išmanųjį laikrodį. Salėje esantis kiti tyrimui nereikšmingi asmenys išsamiau nėra aprašomi.

- „2025.04.03 10_59_53 (UTC+03_00)1“, filmuojama prekybos salė nuo „2025-04-03 10-59-53“. 2025 m. balandžio 3 d. 10-59-58, į vaizdo stebėjimo kameros lauką ateina aukščiau aprašytas Vyras Nr.1. Vyras Nr. 1, prieina ir apžiūrinėja salelėje kairėje demonstruojamus išmaniuosius įrenginius, kurie išdėstyti dviem eilėmis. Vyras Nr. 1 paima į rankas pirmą kairėje eilėje esanti išmanųjį laikrodį, vyras Nr. 1, bando atkabinti nuo laikrodžio baltos spalvos laikiklį, kuris yra prikabintas prie tamsios spalvos laikrodžio dirželio. 2025 m. balandžio 3 d. 11-04-02, vyras Nr. 1, rankos judesiais atkabina išmanųjį laikrodį nuo laikrodžio dirželio dalies, kuri yra prikabinta prie baltos spalvos laikiklio. Vyras Nr. 1, 2025 m. balandžio 3 d. 11-04-04, išmanųjį laikrodį laiko dešinėje rankoje, o laikrodžio dirželio dalį su baltos spalvos laikikliu padeda ant salelės stalviršio. Vyras Nr. 1, 2025 m. balandžio 3 d. 11-04-06, išeina iš vaizdo stebėjimo kameros lauko laikydamas rankose atkabintą išmanųjį laikrodį.

Taip pat nurodoma, kad pateiktose keturiose nuotraukose pavadinimais „Picture1“, „Picture2“, „Picture3“, „Picture4“ yra užfiksuotas aukščiau aprašytas Vyras Nr. 1, peržiūrėjus nuotraukas ( b. l. 29-39).

2025 m. birželio 20 d. Specialisto išvadoje IBPS-V-1690543-25 nurodyta, kad ant tirti pateikto dirželio, paimto 2025 m. balandžio 9 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos detalės, paimtos 2025 m. balandžio 9 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (b. l. 56-57).

Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimo valdybos rašte nurodyta, kad ž vyro kraujo, rasto ant detalės, paimtos 2025 m. balandžio 9 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (žiūrėkite 2025 m. birželio 20 d. PD prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų. valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1690543-25, pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-12562-25), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 61).

2025 m. balandžio 9 d. apklaustas liudytoju N. J. nurodė, kad dirba Bendrovės Salono konsultantu, darbo vieta yra Salone, (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2025 m. balandžio 3 d. dirbo nurodytame salone, tačiau darbo metu tikrai nepastebėjo būtent, kuriuo metu buvo pavogtas demonstraciniame stende buvęs „Apple Watch Ultra“ 2_49 mm laikrodis. Tuo metu kai bendrauja su klientais, kitų salono patalpose esančių asmenų atidžiai nestebi. Apie laikrodžio vagystę iš demonstracinio stendo, sužinojo kitą dieną, kai dirbo su kitu kolega, kuris vaikštant po salono salę pastebėjo, kad demonstraciniame stende trūksta vieno iš ten buvusių laikrodžių. Apie dingusį laikrodį pranešė atsakingam asmeniui, kuris peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir nustatė, kad laikrodis buvo pavogtas 2025 m. balandžio 3 d., apie 11 val., kad abu su tą dieną dirbančia kolege buvo užsiėmę su kitais klientais. Darbo dienos pabaigoje neapžiūri stenduose esančių daiktų, todėl 2025 m. balandžio 3 d., nepastebėjo, kad trūksta vieno iš laikrodžių (b. l. 43-45).

2025 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12562-25 pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. balandžio 3 d. apie 11.04 val. Vilniuje, T. AB prekybos salone adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuplėšus nuo parodomojo stendo apsaugą pavogtas išmanusis laikrodis „Apple Watch Ultra 249 mm“, kurio vertė 864 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu gautas pareiškimas, apklaustas liudytoju N. J., gauti ir apžiūrėti vaizdo stebėjimo kameromis fiksuoti vaizdo įrašai, ieškomų numeruotų daiktų registre paskelbta išmaniojo laikrodžio „Apple Watch Ultra 249 mm“ paieška, apžiūrėta įvykio vieta, kurios metu rasti kraujo pėdsakai, kurie paimti ir su užduotimi išsiųsti į Kriminalistinių tyrimų valdybą, gautas atsakymas, kad atlikus DNR tyrimą genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sulyginus vaizdo įrašuose užfiksuotą asmenį su policijos registruose esančiomis M. J. nuotraukomis nustatyta, kad tai tas pats asmuo (b. l.63-64).

2025 m. liepos 1 d. AB „T.“ civiliniame ieškinyje nurodyta, kad „T.“, padaryta 864 Eur turtinė žala. Turtinę žalą patvirtinantys duomenys / išrašai pateikti su „T.“ AB pareiškimu 2025 m. balandžio 8 d. Nr. 2025-00465. Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 110, 112, 113 straipsniais, prašoma: priteisti iš civilinio atsakovo „T.“ AB naudai 864 Eur (b. l. 51).

2025 m. liepos 9 d. apklaustas įtariamuoju M. J. nurodė, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2025 m. rugpjūčio 16 d., yra šiuo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai. Jis vartoja narkotines medžiagas – fentaliną. Sutinka duoti parodymus. Jam buvo parodytas vaizdo įrašas, gali pasakyti, kad tame vaizdo įraše yra jis, tikrai taip buvo apsirengęs tokiais pats drabužiais, kaip yra vaizdo įraše, dėvėjo akinius nuo saulės. Galimai kaip yra parašyta pranešime apie įtarimą nurodytą datą ir laiku, jis buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvėje UAB „M.“ antrame aukšte, AB „T.“ salone, užėjo į tą saloną, kuriame pamatė daug laikrodžių, priėjo prie vieno iš jų, apžiūrėjo. Minėtas laikrodis patiko, aplinkui jokių pašalinių žmonių tuo metu nebuvo ir jis nematant to salono konsultantei nuėmė laikrodžio dirželį ir pavogė laikrodį bei išėjo iš to salono, to laikrodžio kaina buvo apie 700 ar 800 Eur. To laikrodžio nei modelio, nei pavadinimo negali pasakyti, bet mano toks pavadinimas yra nurodytas pranešime apie įtarime. Tą pačią dieną, būdamas Vilniaus autobusų stotyje, pamatė stovinčius vyrą ir moterį, gali pasakyti, kad vyras buvo aušto ūgio, moteris žemo ūgio, daugiau kitų jų bruožų ir aprangos tikrai negali įvardinti, matė pirmą kartą. Tiems žmonėms pardavė už 200 Eur. Už gautus pinigus nusipirko vaistų, maisto ir narkotinių medžiagų. Iki kardomosios priemonės paskyrimo nedirbo, gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su mama. Dėl įvykdytos vagystės nuoširdžiai gailisi, neturi galimybės atlyginti padarytą žalą, bet kai bus paleistas pasistengs atlyginti (b. l. 71, 72).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnyje nustato atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės (pagrobimo) doktrina suponuoja pavojingos veikos (pagrobimo) suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo pobūdžio turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio saugoma vertybė – nuosavybės teisė. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas – susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymo ir 2) neatlygintinio jo pasisavinimo. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: atvira vagystė, kišenvagystė ar didelės vertės turto, labai didelės vertės turto vagystė. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamas pobūdis, ekonominė vertė, svetimumas ir atskyrimas nuo gamtinės aplinkos. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtis numato vieną privilegijuotą nusikalstamos veikos požymį – nedidelės vertės turto pagrobimas. BK 190 straipsnio 1 dalis sako, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (nuo 150 Eur iki 500 Eur vertės turtas), didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (nuo 20 000 Eur ir 45 000 Eur). Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina, kaltininkas numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas turto neteks, o kaltininkas turės jį kaip nuosavą ir kaltininkas nori užvaldyti tą turtą.

Byloje surinktais duomenimis, o būtent: AB „T.“ pareiškimas (b. l. 6-14), ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai (b. l. 43-45), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 15-24), vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (b. l. 29-39), specialisto išvada (b. l. 56-57), policijos raštas dėl įvykio vietoje paimtų kraujo pėdsakų (b. l. 61), tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo (b. l. 63-64), ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto M. J. parodymai (b. l. 71-72), kurie vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, nustatyta, kad M. J. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Surinkti įrodymai patvirtina, kad M. J., 2025 m. balandžio 3 d., apie 10.59 val., būdamas prekybos centre „M.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame AB „T.“ prekybos salone, slaptai nuplėšė nuo laikiklio ir apyrankės demonstraciniame stende kabėjusi išmanųjį laikrodį „Apple Watch Ultra 2_49 mm“ (IMEI: duomenys neskelbtini), 864 Eur vertės ir pasišalino iš salono, taigi tyčia pagrobė AB „T.“ priklausantį 864 Eur vertės turtą.

M. J. aiškia nurodė, kurioje vietoje, kokiu laiku ir būdu jis įvykdė minėtą nusikaltimą, kur pardavė pavogtą išmanųjį laikrodį, kad tai padarė savanaudiškais motyvais. Teismo posėdžio metu duoti M. J. parodymai patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir kitus, byloje surinktus įrodymus, todėl nėra jokių abejonių dėl to, kad minėtą nusikaltimą įvykdė būtent M. J..

Nustatyti objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, o taip pat pačio M. J. parodymai patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suprato, kad neteisėtai užvaldė ir pasisavino svetimą išmanųjį laikrodį, numatė, kad dėl to Bendrovė patirs turtinę žalą ir tų padarinių norėjo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, teismas sprendžia, kad M. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad M. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus byloje nustatytus objektyviuosius padaryto nusikaltimo požymius, o būtent: nusikalstamos veikos dalyką, padarymo būdą, laiką, vietą, priemones ir kitus požymius, taip pat motyvus, sprendžiama, kad įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnis neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Nusikalimo padarymo metu M. J. veikė tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų. Iš kaltinamąjį charakterizuojančios bylos medžiagos matyti, kad M. J. nuo 2023 m. gruodžio 12 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 112), anksčiau teistas 17 kartų, pagrinde už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 77-90), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 94-111). M. J. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino ir savo poelgį vertino neigiamai. Šį aplinkybė pripažintina M. J. atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tiriamo nusikaltimo padarymo metu M. J. taip pat nebuvo išnykęs teistumas už anksčiau įvykdytus nusikaltimus, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje yra nustatyta viena M. J. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybė sunkinanti aplinkybė, taip pat, kad padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, veikos padarymo tikslą ir motyvus, neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis sprendžia, kad nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis, kad M. J. turi būti paskirta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Manytina, kad paskirus M. J. švelnesnę bausmės rūšį nebus pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. ĮKNR ir ANR duomenimis nustatyta, kad M. J. šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėja įstatymo saugomas vertybes, anksčiau jau atliko terminuotas laisvės atėmimo bausmes, tačiau teigiamų išvadų dėl to nepadarė, todėl, teismas sprendžia, kad jam, be kita ko, turi būti atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą dėl bausmės dydžio nustatymo, taip pat kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu ir kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia paskirti M. J. 9 mėnesių laisvės atėmimo terminą.

Kadangi baudžiamoji byla išnarinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir M. J. skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamojo M. J. atžvilgiu teisme yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje nėra priimto galutinio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tokią situaciją, teismas nebendrina kaltinamojo paskirtos bausmės su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos M. J. paskirtos bausmės galės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu arba kitu nuosprendžiu.

2025 m. liepos 1 d. AB „T.“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti 864,00 Eur turtinės žalos atlyginą (b. l. 51). 2025 m. liepos 2 d. nutarimu AB „T.“ pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 53).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo M. J. veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažintini nusikalstama veika. Be to, civilinio ieškinio dydis lygus pagrobto turto vertei, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamąjį M. J. ginti parinktas advokatas Danutė Kisinienė.

2025 m. rugsėjo 12 d. d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-10004 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma 2025 m. rugsėjo 11 d. gautas advokatės Danutės Kisinienės prašymas Nr. ATP-2025-38386 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. J. pagal 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. KTS-2025-05281. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 195.83 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. J. nepriteistinos.

Prie galinio bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame įdėtas kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti M. J. recidyvistu.

M. J. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

„T.“, AB civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. J. „T.“, AB 864.00 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt keturi eurai) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Kompaktinę laikmeną – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.