- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- TA-419-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01415-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. birželio 23 d. Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintas laisvalaikio užimtumo kambarys jam paskirtuose trečiojo sektoriaus 7 ir 9 būriuose, taip pat laisvalaikio užimtumo formų įgyvendinimas, todėl pareiškėjas buvo priverstas 12 valandų per parą praleisti kamerose visiškai nieko neveikdamas, dėl to patyrė intensyvias baudimo pasekmes, didelių nepatogumų. Pabrėžė, jog kalinimo įstaigoje taip pat nebuvo užtikrintas privatumas duše, kadangi duše jį galėjo matyti kiti nuteistieji, taip pat dušo duryse buvo didelis stebėjimo langelis, todėl pareiškėją besimaudantį galėjo matyti Pravieniškių PN-AK darbuotojai. Dėl to buvo pažeistas pareiškėjo orumas, pareiškėjas patyrė kančių ir sunkumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros neįrengtos. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, tačiau įstaiga sprendžia privatumo užtikrinimo klausimą bendro naudojimo dušinėse. Nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.
3.2. Trečiojo sektoriaus 9 būryje laisvalaikio kambarys įrengtas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, jame yra visas privalomas inventorius. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis.
3.3. Kalinimo įstaigoje yra patvirtintos dienotvarkės, kuriose yra numatytos ne mažiau kaip 8 valandos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 126 straipsnio 2 dalyje numatytoms užimtumo formoms. Pareiškėjo argumentai dėl užimtumo vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti, neatitinkantys realybės, remiantis vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytų asmens teisės normų pažeidimus.
3.4. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl jų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nei viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. birželio 23 d.
6. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. birželio 23 d. nebuvo užtikrintas jo privatumas maudantis duše, pažymėjo, jog teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą (toliau – ir LVAT) praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 28 d. pažyma Nr. 63-2044 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. birželio 23 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus 9 būryje (išskyrus laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., kai buvo laikomas karantine). Atsakovo atstovas pripažįsta, jog Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros neįrengtos. LVAT praktikoje pripažįstama, kad naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidžiamas privatumas. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą praktiką, priėjo prie išvados, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. birželio 23 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje (Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 28 d. pažymos Nr. 63-2044 duomenys) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>. Nuo 2022 m. gegužės 26 d. galiojančioje Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkto redakcijoje numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (nuo 2022 m. gegužės 26 d. ne rečiau kaip du kartus), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną. Pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 2 kartus, nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. birželio 23 d. pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 12 kartų, taigi iš viso 14 kartų pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų.
8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK neįgyvendino laisvalaikio užimtumo formų, vadovavosi BVK 126 straipsnio 1, 2 dalimis, 127 straipsnio 1 dalimi. Teismas iš nurodyto teisinio reguliavimo nusprendė, kad galimybė užsiimti prasminga nuteistųjų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla neapsiriboja vien tik pozityvaus užimtumo priemonių taikymu nuteistiesiems, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu gali užsiimti darbine, individualia ar kitokia veikla. Teismas iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 27 d. pažymos Nr. 63-2038 nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo suteikta galimybė dalyvauti užsiėmimuose su Lietuvos evangelikų bažnyčios atstovais, galimybė susitikti su visuomenės organizacijos „Aplankyk kalinį“ atstovais ir jis susitikimuose dalyvavo, taip pat pareiškėjui buvo suplanuotas susitikimas su visuomenės organizacijos „Antras šansas“ atstovais, tačiau susitikimas neįvyko, kadangi pareiškėjas buvo išvestas į sporto aikštyną. Iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 9 d. rašto Nr. 7-3107 ir 2022 m. birželio 21 d. rašto Nr. 7-3330 teismas nustatė, kad su pareiškėju bendrauja (priima prašymus, skundus, sprendžia kitas problemas, taiko įvairaus pobūdžio priemones, kad pareiškėjas išmoktų siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis) Resocializacijos skyriaus pareigūnas, atsakingas už pareiškėjo resocializacijos procesą jam paskirtame būryje, taip pat pas pareiškėją lankosi Resocializacijos skyriaus specialistai, vykdantys įvairias pozityvaus užimtumo priemones, esant poreikiui gali pareiškėjas visuomet pabendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistu psichologu, problemas padeda spręsti ir Saugumo valdymo skyriaus specialistai, atliekantys dinaminės priežiūros funkcijas, taip pat visuomet pareiškėjas gali susitikti ir su kitų tarnybų atstovais. Minėtuose raštuose taip pat pažymėta, kad pareiškėjas savo laisvalaikį gali praturtinti knygų skaitymu, kryžiažodžių sprendimu, kūryba, periodinės spaudos skaitymu, naujausių žinių per radijo stotį klausymu, turnyrų organizavimu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dažnai dalyvavo sportinėse veiklose. Teismo vertinimu, toks užimtumo formų skaičius buvo pakankamas, duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus dalyvauti kokioje nors konkrečioje užimtumo programoje ir tokia galimybė jam nebuvo sudaryta ar būtų siekęs įsidarbinti atliekant jam bausmę ginčo laikotarpiu 9 būryje, byloje nėra, todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog užimtumas jam nebuvo užtikrintas, atmestas kaip nepagrįstas.
9. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad trečiojo sektoriaus 7 ir 9 būriuose nebuvo įrengtų laisvalaikio kambarių, pažymėjo, kad pagal Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 28 d. pažymą Nr. 63-2044 pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo apgyvendintas trečiojo sektoriaus 7 būryje, todėl teismas dėl laisvalaikio kambario minėtame būryje (ne) įrengimo nepasisakė. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8 ir 8.9 punktais. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento Turto valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. pažyma Nr. 77-1390 patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus 9 būryje yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra visas privalomas inventorius, todėl pareiškėjo skundo teiginiai, jog trečiojo sektoriaus 9 būryje nebuvo laisvalaikio kambario, atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pareiškėjo į bylą pateiktu Kalėjimų departamento 2022 m. liepos 28 d. raštu Nr. 2S-2090 nesirėmė, nors jame taip pat nurodyta, kad trečiojo sektoriaus 9 būryje yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kadangi minėtas raštas adresuotas kitam nuteistajam.
Šalies argumentai
10. Teismas iš į bylą pateikto pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymo nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į kalinimo įstaigos direktorių prašydamas jį nuvesti pas (duomenys neskelbtini), kadangi jis patiria išgyvenimų dėl privatumo trūkumo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas tokį prašymą būtų teikęs šioje byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustatęs, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypač neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjo gyvenimą), taip pat atsižvelgęs į analogiško pobūdžio LVAT praktiką (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1502-789/2022), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 30 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, priteisiant 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjo skundas išnagrinėtas aplaidžiai, neišreikalavus ir neįvertinus neginčytinų įrodymų, kurie šioje byloje turi būti pateikti ne žodine, o vaizdine forma, atsižvelgiant į jo specifinį statusą. Teismas netinkamai apskaičiavo kiek kartų naudojosi dušu, kadangi dušu buvo leidžiama naudotis kasdien, užsitikrinti higieną po pasivaikščiojimų, po sporto aikštyno pasinaudojimo, po apsikirpimo ir pan.
11.2. Teismas netinkamai įvertino, jog jis nesikreipė į įstaigą dėl užimtumo dalyvavimo, kadangi atsakovo atstovas turi ir kaupia jo visus teiktus prašymus ir skundus, teismas neišsireikalavo šių dokumentų, netinkamai išnagrinėjo bylą.
11.3. Teismas nepagrįstai atsižvelgė, kad atsakovo atstovas pažymoje nurodė, jog jis nebuvo apgyvendintas 7 būryje, todėl dėl laisvalaikio kambario minėtame būryje įrengimo nepasisakė. Nesutinka, kad pažyma patvirtina, jog būriuose buvo įrengtas laisvalaikio užimtumo kambarys, kadangi pažymą galima paneigti atvykus į būrį, taip pat galima iš įstaigos išsireikalauti vaizdinę medžiagą.
11.4. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, teismui pareikalavus įstaiga turėjo pateikti reikalingus dokumentus.
11.5. Pagal BVK jam priklauso 8 val. kasdienis užimtumas. Teismas neatkreipė dėmesio, kad visi užsiėmimai trunka ne ilgiau kaip valandą ir vyksta ne kasdien. Pareiškėjas nesutinka ir su priteista 30 Eur žala, kadangi ji neatlygina jo patirtos žalos.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
13. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl pareiškėjui buvo suteikta teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (nuo 2022 m. gegužės 26 d. ne rečiau kaip du kartus), todėl sutinka su teismo išvada, jog nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo (už privatumą naudojantis dušu) laikotarpį už kiekvieną dieną. Pareiškėjui taip pat buvo suteikta galimybė dalyvauti užsiėmimuose, tai patvirtina Resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 27 d. pažyma Nr. 63-2038, o, kad būtų teikęs prašymus dalyvauti kokioje nors konkrečioje užimtumo programoje ir tokia galimybė jam nebuvo sudaryta, nėra. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimo, kuriuos būtų padaręs teismas. Teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, kuriais jam neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, atlyginimo.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. birželio 23 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus 9 būryje (išskyrus laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., kai buvo laikomas karantine).
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 14 kartų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstomis pripažino kitas pareiškėjo skunde išdėstytas pretenzijas dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, laisvalaikio užimtumo formų neįgyvendinimo, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas neišreikalavo visų su ginčo esme susijusių įrodymų. Pareiškėjas taip pat nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-452-662/2022).
20. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Pareiškėjo teiginiai, kad teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus, yra nepagrįsti.
21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeistas jo privatumas, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. Nors pareiškėjas teigia, kad dušu buvo leidžiama naudotis kasdien, duomenų, pagrindžiančių šią pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, byloje nėra.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl laisvalaikio kambario įrengimo, užimtumo formų įgyvendinimo. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu 14 kartų), byloje nesant duomenų, jog dėl minėto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai, atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 160 Eur kompensacija jo patirtai skriaudai atlyginti.
26. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 160 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pasibaigė po reorganizacijos), 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.