Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. (anksčiau – K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-933-1040/2025, pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei V. K. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Atsakovė V. K. 2025 m. rugpjūčio 8 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą (reg. Nr. DOK-18349), kuriuo prašo prijungti ir sprendžiant jos pateiktą apeliacinį skundą – vadovautis, teismo ekspertės I. K. parengta Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. IK-20/2025. Laiko, kad nurodyto dokumento priėmimas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, o tik padės nustatyti tikrąją ginčo Turto vertę.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Tačiau nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

16. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktas naujas dokumentas (teismo ekspertės I. K. parengta Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. IK-20/2025) yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su V. K. apeliaciniu skundu bei jame formuluojamu materialiniu teisiniu reikalavimu dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo galimai netinkamai nustačius ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, todėl yra reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui. Be to, minėtas dokumentas buvo pateiktas iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios, 2025 m. rugsėjo 18 d. išsiųstas ieškovui (kuris jokių prieštaravimų jo prijungimui per nustatytą 10 d. terminą nepateikė), kas reiškia, jog tokio dokumento priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia priimti į bylą teismo ekspertės I. K. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-20/2025 (CPK 314 straipsnis).

Dėl reikšmingų bylos faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto

17. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) priklauso ginčo Turtas, t. y. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Turtas ginčo šalių buvo įgytas 2023 m. spalio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3507 pagrindu. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 12 d. konsultacinė išvada Nr. NT 24-04-08/2K liudija, kad ginčo Turto vertė 2024 m. balandžio mėnesį buvo 42 800 Eur.

18. Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė atidalinti ginčo Turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant jį atsakovei V. K., o iš pastarosios jam priteisiant 21 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nurodytą ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą tenkino visiškai.

19. Atsakovė V. K. pateiktu apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl ginčo Turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (t. y. kad visas Turtas buvo paskirtas jai, o atsakovui iš jos priteista piniginė kompensacija). Tačiau atsakovė nesutinka su priteistos kompensacijos dydžiu, laikydama, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis ieškovo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 12 d. konsultacine išvada Nr. NT 24-04-08/2K. Todėl apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui piniginę kompensaciją, apskaičiuotą pagal jos pateiktą naują (atsakovės nuomonę – didesnio patikimumo) įrodymą – teismo ekspertės I. K. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-20/2025, pagal kurią Turto vertė jo vertinimo dienai (2025 m. liepos 17 d.) yra 40 000 Eur.

20. Taigi, apeliacijos objektas byloje yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl vienam iš bendraturčių priteistos kompensacijos (atidalijus ginčo šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtą Turtą, paskiriant jį visą kitam bendraturčiui) dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovui iš atsakovės priteistos piniginės kompensacijos dydžio (ne) pagrįstumo

21. Pažymėtina, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant piniginę kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos piniginės kompensacijos suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Teismo teisės spręsti dėl piniginės kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Netgi didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

22. Vienam iš bendraturčių priteisiama piniginė kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, kas reiškia, jog paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

23. Teisės aktai nenustato, kaip konkrečiai atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant kitam bendraturčiui kompensaciją pinigais būdu turi būti nustatoma daikto rinkos vertė. Tokiu atveju, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama teismo sprendimu, vienam iš bendraturčių išmokant piniginę kompensaciją, šalys teikia teismui įrodymus dėl atidalijamo turto vertės, o tokia vertė teismo nustatoma taikant CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023). Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

24. Byloje esantis išrašas iš Nekilnojamojo turto registro liudija, kad bendra ginčo Turto vidutinė rinkos vertė (registruota valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre) yra 25 900 Eur (žemės sklypo – 12 400 Eur; sodo namo – 13 500 Eur), o ji nustatyta masinio vertinio būdu (kai automatizuotu būdu įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė). Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 12 d. konsultacinę išvadą Nr. NT 24-04-08/2, kuri gauta atlikus individualų ginčo Turto vertinimą (kai atsižvelgiama į individualias nekilnojamojo turto objekto savybes tam tikrą dieną). Remiantis ja, ginčo Turto vidutinė rinkos vertė (2024 m. balandžio mėn.) buvo 42 800 Eur. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė (be kita ko, atstovaujama kvalifikuotos atstovės advokatės Ingridos Ivanovienės) neginčijo ieškovo pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 12 d. konsultacinėje išvadoje Nr. NT 24-04-08/2 nurodytos ginčo Turto vertės, išreiškė nuomonę, jog tikroji Turto vertė yra netgi žymiai didesnė, jokių įrodymų kitokiai Turto vertei pagrįsti neteikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama sprendimą, neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti ieškovo individuliai atlikto ginčo Turto vertinimo metu nustatyta jo rinkos verte.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė V. K. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą piniginės kompensacijos dydį iš esmės remdamasi vieninteliu argumentu, t. y. jos pateikta įrodinėjimo priemonė (teismo ekspertės I. K. parengta Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. IK-20/2025) yra didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas nei ieškovo byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 12 d. konsultacinė išvada Nr. NT 24-04-08/2. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytu atsakovės apeliacinio skundo argumentu.

26. Pažymėtina, kad ieškovo byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 12 d. konsultacinė išvada Nr. NT 24-04-08/2 buvo parengta išimtinai asmeniniu jo prašymu, atlikus individualų ginčo Turto vertinimą, ja nustatyta ginčo Turto vertė siekė 42 800 Eur. Atsakovės pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. IK-20/2025 taip pat yra parengta asmeniniu jos prašymu, taipogi atlikus individualų ginčo Turto vertinimą, o ja nustatyta ginčo Turto vertė siekė 40 000 Eur. Taigi, abiem atvejais ginčo Turto vertę liudijantys dokumentai buvo parengti vienos ar kitos ginčo šalies asmenine iniciatyva, abu jie laikytini neturintys teismo paskirtos ekspertizės akto statuso, abiem jais yra nustatyta iš esmės analogiška (42 800 Eur / 40 000 Eur) ginčo Turto vertė, o susidaręs skirtumas (vos 2 800 Eur) nelaikytinas nei esminiu, nei reikšmingu, sprendžiant piniginės kompensacijos dydžio nustatymo klausimą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui iš atsakovės priteistinos piniginės kompensacijos dydį, tinkamai vertino tuo metu byloje šalių pateiktus įrodymus, t. y. pagrįstai rėmėsi būtent ieškovo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 12 d. konsultacine išvada Nr. NT 24-04-08/2, kaip dokumentu, objektyviausiai atspindinčiu Turto rinkos vertę. Jokių kitų įrodymų, liudijančių Turto vertę, tuo metu byloje pateikta nebuvo, todėl esant ieškovo pateiktai anksčiau minėtai konsultacinei išvadai, remtis VĮ Registrų centre registruota Turto verte teismas negalėjo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 12 d. konsultacinėje išvadoje Nr. NT 24-04-08/2 nurodyta Turto vertė (42 800 Eur) iš esmės yra itin artima atsakovės tik apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. IK-20/2025 nurodytai Turto vertei (40 000 Eur), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteistinos piniginės kompensacijos dydį (21 400 Eur) nustatė teisingai. Tai, kad pagal atsakovės pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-20/2025 piniginės kompensacijos suma būtų nežymiai mažesnė (siektų 20 000 Eur) nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes tai iš esmės pažeistų ginčo šalių interesų balansą, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes tokiu būdu prioritetas būtų suteiktas išimtinai atsakovės interesams, kuri bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo procesinėmis teisėmis naudojosi nerūpestingai ir aplaidžiai (neginčijo ieškovo nurodytos ginčo Turto vertės; neteikė įrodymų kitokiai Turto vertei pagrįsti; neprašė paskirti teismo ekspertizės tikrajai ginčo Turto vertei nustatyti).

28. Nors atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo ir tai, kad neturi galimybių išmokėti priteistą piniginę kompensaciją ieškovui, tačiau atsižvelgiant į jos apeliacinės instancijos teismui suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą („Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją pagal tai, kokia bus nurodyta ginčo Turto kaina naujame įrodyme – turto vertinimo ataskaitoje“), akivaizdu tai, jog ji iš tikrųjų siekia tik mažesnio dydžio kompensacijos mokėjimo. Todėl, atsižvelgiant į pačios atsakovės V. K. suformuluotą apeliacinio skundo dalyką, šiuo konkrečiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ji nevykdys priimto teismo sprendimo. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovei turint ir kitų nekilnojamojo turto objektų, ginčo Turtą ji galės parduoti už ją tenkinančią kainą ir iš gautų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.

29. Įvertinęs visas anksčiau nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės ieškovui mokėtinos piniginės kompensacijos dydį atidalijus bendrosios dalinės nuosavybės objektą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendro turto atidalijimą, taip pat nepažeidė ir civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Todėl atsakovės V. K. apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemenės instancijos teismo sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, valstybei nėra atlyginamos išlaidos už V. K. apeliacinės instancijos teisme teiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal 2025 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-05600).

33. Byloje pateikti duomenys liudija, kad ieškovas apeliacinio proceso metu patyrė 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. liepos 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2025/07/31; 2025 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymas). Atmetus byloje pateiktą apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 (penkis šimtus eurų) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.