Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-6-513/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-04
Bylos Nr.: e2A-6-513/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00834-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Atsakovas: Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gindula“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autoaibė“
Trečiasis asmuo: D. S., R. G., M. G., M. B., R. B., O. P., J. A., V. A., V. Ž., M. D., S. I., A. B., A. P., A. K., W. K. S., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Formica Group“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-6-513/2024 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00834-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gindula“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoaibė“ ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Gindula“ dėl servitutų pripažinimo ir teismo leidimo be atsakovės sutikimo įregistruoti viešpataujančius servitutus bei pagal atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gindula“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoaibė“ dėl servitutų nustatymo ir piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys D. S., R. G., M. G., M. B., R. B., O. P., J. A., V. A., V. Ž., M. D., M. D., S. I., A. B., R. B., A. P., A. P., A. K., W. K. S., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Formica Group“, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Autoaibė“ ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovei GNSB „Gindula“ priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-49 1.7 punktu ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-50 1.9 punktu nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, servitutas – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas, tarnauja ieškovei priklausantiems žemės sklypams, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir leisti juos įregistruoti be atsakovės GNSB „Gindula“ sutikimo.

2. Atsakovė GNSB „Gindula“ priešieškiniu prašė pagal 2023 m. birželio 27 d. UAB „Geonetas“ parengtą servituto nustatymo žemės sklype planą jai priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti 121,23 m ilgio ir 8,50 m pločio, 1035 kv. m ploto kelio servitutą, kuriuo suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtas S, ir servitutą, kuriuo suteikiama teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtas S, skirtą ieškovei UAB „Autoaibė“ priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), ir priteisti atsakovės GNSB „Gindula“ naudai iš ieškovės UAB „Autoaibė“ 683,10 Eur dydžio kasmetinę periodinę kompensaciją už servituto nustatymą, ją sumokant į atsakovės banko sąskaitą per ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo kiekvieno pasibaigusio 12 kalendorinių mėnesių trukmės laikotarpio (pradedamo skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) paskutinės dienos, piniginės kompensacijos sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė pareiškė alternatyvų reikalavimą: jeigu teismas laikys, kad 2004 m. sausio 12 d. administraciniais aktais buvo nustatyti tarnaujantys ir viešpataujantys žemės servitutai ieškovės ir atsakovės žemės sklypuose, prašo pakeisti 2004 m. sausio 12 d. administraciniais aktais nustatyto kelio servituto turinį ir nustatyti nurodytus servitutus pagal 2023 m. birželio 27 d. UAB „Geonetas“ parengtą servituto nustatymo žemės sklype planą bei priteisti atsakovės GNSB „Gindula“ naudai iš ieškovės UAB „Autoaibė“ 683,10 Eur dydžio kasmetinę periodinę kompensaciją už servituto nustatymą, ją sumokant į atsakovės banko sąskaitą per ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo kiekvieno pasibaigusio 12 kalendorinių mėnesių trukmės laikotarpio (pradedamo skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) paskutinės dienos, piniginės kompensacijos sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovės UAB „Autoaibė“ ieškinys patenkintas, o atsakovės GNSB „Gindula“ priešieškinis atmestas ir pripažinta, kad atsakovei GNSB „Gindula“ priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-49 1.7 punktu ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-50 1.9 punktu nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, servitutas – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas, tarnauja ieškovei UAB „Autoaibė“ priklausantiems žemės sklypams, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šiuose ieškovei UAB „Autoaibė“ priklausančiuose žemės sklypuose leista be atsakovės GNSB „Gindula“ sutikimo įregistruoti viešpataujančius atsakovei GNSB „Gindula“ priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus, nustatytus Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-49 1.7 punktu ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-50 1.9 punktu, t. y. kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, servitutas – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1185 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., ir 0,1224 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v. Daiktinės teisės nė vienam sklypui neįregistruotos. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,1652 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., ir 0,1340 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. Atsakovės 0,1652 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantysis), servitutas – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis) ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis), įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 13.6-50, įrašas galioja nuo 2004 m. sausio 30 d. Atsakovės 0,1340 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantysis), servitutas – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis) ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis), įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 13.6-29, įrašas galioja nuo 2004 m. sausio 29 d.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės žemės sklypai buvo suformuoti 2003–2004 m., t. y., Klaipėdos rajono savivaldybės 5 šaukimo tarybos 10 posėdžio 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T11-184 patvirtintu J. D. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Z. M. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, planavimo tikslas – pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, suformuoti sklypus namų valdoms. Detaliuoju planu buvo suplanuotas kvartalas vienbučių gyvenamųjų namų statybai, išskiriant 2 infrastruktūros teritorijos žemės sklypus.

6. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 13.6-49 patvirtintas J. D. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro ploto 1,0155 ha, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į atskirus sklypus pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T11-184 patvirtintą Detalųjį planą, leista pakeisti padalytų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Įsakymo 1.7 punkte buvo nustatyta, kad kitos paskirties – transporto, ryšių ir kitiems objektams žemės sklypo Nr. 7 plotas 0,1340 ha, sklypas skirtas gatvių tinklui su inžineriniais objektais įrengti. Servitutai registruojamame žemės sklype: teisė tiesti ir eksploatuoti komunikacijas, inžinerinius įrenginius (plotas 0,13340 ha); teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu (plotas 0,1340 ha). Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 13.6-50 patvirtintas Z. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro ploto 1,00 ha, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į atskirus sklypus pagal Detalųjį planą, leista pakeisti padalytų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, 1.9 punktu nustatyta, kad kitos paskirties – transporto, ryšių ir kitiems objektams žemės sklypo Nr. 16 plotas 0,1652 ha, sklypas skirtas gatvių tinklui su inžineriniams objektams įrengti. Servitutai žemės sklype: teisė tiesti ir eksploatuoti komunikacijas, inžinerinius įrenginius (plotas 0,1652 ha); teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu (plotas 0,1652 ha). Įsakymų pagrindu žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įregistruoti kelio servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantysis), servitutai – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis) ir servitutai – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis). Įsakymuose neįvardyta, kokiems konkretiems viešpataujantiems daiktams yra nustatyti žemės servitutai. Ieškovė prašė pripažinti, kad kad šie atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti servitutai tarnauja ieškovei priklausantiems žemės sklypams, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir leisti šį faktą įregistruoti viešame registre. Ieškovė argumentavo, jog viešpataujančių servitutų įregistravimas ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose yra reikalingas ir būtinas tam, kad ieškovė galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises į žemės sklypus, t. y. projektuoti, gauti leidimus, įgyvendinti statytojo teises, nes kol servitutai nėra įregistruoti ji negali panaudoti fakto, kad viešpatauja atsakovės žemės sklypuose ir turi teisę jais naudotis.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškinys nėra susijęs su naujo detaliojo plano rengimu, ieškovė neprašo keisti servitutų, kurie nustatyti projektuojant gyvenamųjų namų kvartalą, turinio, jos tikslas – savo žemės sklypuose įregistruoti ir išviešinti viešpataujančius servitutus, dėl to teismas ieškinio reikalavimus nagrinėjo pagal esančią faktinę situaciją (ieškovės žemės sklypai skirti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai). Atsakovė argumentavo, kad tarnaujantieji servitutai jos sklypuose nustatyti 2004 m. sausio 12 d. įsakymais, t. y. individualiais administraciniais aktais Žemės įstatymo aktualios redakcijos 11 straipsnyje nenumatytu teisiniu pagrindu, t. y. apskrities viršininkui veikiant ultra vires, todėl jais negali būti remiamasi.

8. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju aktuali Žemės įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002 m. spalio 15 d. iki 2004 m. sausio 26 d., kurios 11 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Žemės servitutai, išskyrus nustatytus įstatymų, įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 punktą apskrities viršininkas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato žemės servitutus ir veiklos apribojimus. Nors atsakovė argumentavo, kad apskrities viršininko įsakymų priėmimo metu galiojusioje Žemės įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų redakcijoje nebuvo numatyta apskrities viršininko teisė nustatyti servitutus privačioje žemėje, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti atvejus, teismas pažymėjo, kad aktualiu laikotarpiu apskrities viršininko teisę nustatyti servitutus privačioje žemėje numatė Žemės įstatymo aktualios redakcijos 11 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 4.2 punktas. Teismas nurodė, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti atveju žemės sklypas tampa valstybės nuosavybe, nebelieka privačia nuosavybe, todėl atsakovės daromos išvados yra klaidingos. Teismas taip pat nurodė, kad Tvarkos 7 punkte buvo nustatyta, jog sprendime dėl žemės servitutų nustatymo valstybinės žemės naudotojas arba (jeigu to reikia visuomenės poreikiams tenkinti) privačios žemės savininkas gali būti įpareigojamas nepažeidžiant Žemės įstatymo 11 straipsnio reikalavimų, leisti: 7.1. kitiems asmenims eiti, važiuoti per jo naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų bei įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius; 7.2. kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu (taku), nutiestu per jo naudojamą žemės sklypą, jeigu ši kelio (tako) vieta pažymėta teritorinio planavimo dokumente, arba tais atvejais, kai tenkinti šių asmenų pageidavimų kitaip neįmanoma; 7.3. jo naudojamame žemės sklype tiesti ryšių ir elektros linijas, vandentiekio, kanalizacijos trasas bei kitas požemines ir antžemines komunikacijas, kasti melioracijos griovius, įrengti drenažo ar drėkinimo sistemas, aptarnauti ir remontuoti šias linijas, komunikacijas ir įrenginius – jeigu to reikia miestų ir gyvenviečių infrastruktūrai plėtoti, viešojo naudojimo objektams aptarnauti, taip pat kitiems visuomenės poreikiams; 7.4. prieiti arba privažiuoti prie valstybei ar kitiems asmenims priklausančių vandens telkinių fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems teisę šiuos vandens telkinius naudoti (juos eksploatuoti, prižiūrėti ir saugoti); 7.5. kitiems asmenims ribotai naudotis jo naudojamo žemės sklypo dalimi kitais tikslais, atsižvelgiant į visuomenės poreikius; 7.6. privažiuoti prie atskirų miškų, iš visų pusių apsuptų žemės ūkio naudmenomis; 7.7. lankyti saugomus kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, taip pat rekreacines teritorijas bei objektus.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymai buvo priimti tam, kad naujai formuojamo kvartalo žemės sklypų savininkai, kurie tuo metu dar nebuvo žinomi, ateityje galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, t. y. nevaržomai patekti savo į žemės sklypus, tiesti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. (duomenys neskelbtini) g., kurioje nustatyti tarnaujantys servitutai, buvo suprojektuota kaip jungiamoji gatvė tarp kvartalo žemės sklypų ir valstybinės reikšmės kelio. Teismas vertino, nustatant servitutus vis dėlto egzistavo viešas interesas.

10. Teismas pažymėjo, jog CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servituto paskirtis nėra teisių naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu suteikimas konkrečiam asmeniui. Servituto turinį sudarančiomis teisėmis gali naudotis tie asmenys, kurių naudojimasis tomis teisėmis užtikrina viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Teismas padarė išvadą, kad 2004 m. sausio 12 d. administraciniais aktais nustatyti servitutai buvo buvo skirti viešpataujančiųjų daiktų (įskaitant ieškovės žemės sklypus) tinkamam naudojimui užtikrinti, tačiau dėl nežinomų priežasčių tokia daiktinė teisė nebuvo įregistruota ieškovės žemės sklypuose viešajame registre. Ieškovė nurodė dėl to susidurianti su kliūtimis įvairiose institucijose, nes jos daiktinės teisės (viešpataujantis servitutas) nėra išviešintos, dėl to negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių. Teismas vertino, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus visa apimtimi.

11. Teismas nurodė, jog nors pagal bendrąją taisyklę servitutas yra atlygintinis, tačiau šiuo atveju nėra nustatyti nauji servitutai, priešingai, jie nustatyti administraciniais aktais, kurie buvo priimti Z. M. ir J. D. siekiant pakeisti pagrindinę tikslinę savo žemės sklypų naudojimo paskirtį, bet ne nustatyti servitutus, o servitutai administraciniais aktais buvo nustatomi tik kaip pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo viena iš sąlygų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė žemės sklypus nusipirko 2006 m., t. y. su jau nustatytais ir įregistruotais tarnaujančiaisiais servitutais, be to, pati atsakovė – Bendrijos – pirmininkė teismo posėdžio metu nurodė, jog nė vienas žemės sklypo savininkas, kuris naudojasi atsakovei priklausančiais sklypais, kompensacijos už servitutą atsakovei nemoka, iš gyvenamosios paskirties sklypų savininkų kompensacijos neprašo ir neprašys. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovei kompensacija iš ieškovės nenustatytina, kadangi viešpataujantys servitutai bus įregistruoti ieškovės žemės sklypams, kurių naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

12. Patenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimus teismas atmetė atsakovės priešieškinio pirmąjį ir antrąjį reikalavimus dėl servitutų nustatymo ir piniginės kompensacijos priteisimo, nes tenkinus ieškovės reikalavimus nebegali būti patenkinti šie atsakovės reikalavimai.

13. Dėl alternatyvaus atsakovės reikalavimo pakeisti 2004 m. sausio 12 d. administraciniais aktais nustatyto servituto turinį ir jį nustatyti pagal 2023 m. birželio 27 d. UAB „Geonetas“ parengtą servituto nustatymo žemės sklype planą, teismas pažymėjo, kad nors atsakovė tokį reikalavimą reiškia dėl to, kad ieškovė yra pradėjusi žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo procedūrą, siekia parengti naują detalųjį planą ir apjungti du savo žemės sklypus, pakeisti jų naudojimo būdą į komercinės paskirties bei vykdyti juose ūkinę komercinę veiklą (statyti parduotuvę). Atsakovė argumentavo, kad tokiu atveju iš esmės keičiasi aplinkybės, nes senuoju detaliuoju planu teritorija buvo suplanuota kaip gyvenamoji, o servitutai buvo nustatyti, kad namų valdų savininkai galėtų patekti prie savo gyvenamosios paskirties sklypų ir juos naudoti pagal paskirtį.

14. Teismas nustatė, kad naujojo detaliojo plano rengimo procedūros yra sustabdytos, ieškovės žemės sklypų paskirtis nėra pakeista ir šiuo metu sklypų naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Teismas vertino, kad tik tuo atveju, jeigu naujojo detaliojo plano derinimo procedūros bus tęsiamos ir ieškovės žemės sklypų paskirtis bus pakeista į komercinę paskirtį, atsiras pagrindas spręsti klausimą dėl servitutų turinio, dydžio pakeitimo ir kompensacijos iš ieškovės, kaip verslo subjekto, priteisimo atsakovei. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė naudotų žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai arba parduotų gyvenamosios paskirties žemės sklypus, o teismas būtų patenkinęs atsakovės reikalavimus ir nustatęs mažesnės apimties ir atlygintinį servitutą, tokios teisės ir pareigos galiotų ir tretiesiems žemės sklypus įsigijusiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės reikalavimus negali priimti sąlyginio sprendimo ir nustatyti, kad sprendimas galios tuo atveju, jeigu ieškovė tęstų naujojo detaliojo plano rengimo procedūras.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

15. Atsakovė GNSB „Gindula“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti.

16. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Detaliajame plane numatytas servitutas – teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas, tinklus eksploatuojančioms tarnyboms, konstatavęs, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymuose Nr. 13.6-49 ir Nr. 13.6-50 neįvardyta, kokiems konkretiems viešpataujantiems daiktams yra nustatyti servitutai, padarė nepagrįstą išvadą, kad servitutai administraciniais aktais buvo nustatyti viešpataujančiųjų daiktų (įskaitant ieškovės žemės sklypus) tinkamam naudojimui užtikrinti, tuo nepagrįstai išplėtė administracinių aktų turinį, perėmė viešojo administravimo institucijai priskirtą funkciją, modifikavo servituto nustatymo pagrindą ir netinkamai kvalifikavo ginčui taikytiną teisę. Be to, nenustatęs kompensacijos, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė atsakovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, teises.

17. Taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl priešieškiniu reikštų reikalavimų nustatyti servitutą, tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, o pasisakydamas dėl alternatyvių atsakovės priešieškinio reikalavimų padarė nepagrįstą išvadą, jog tik tuo atveju, jeigu naujojo detaliojo plano tolimesnės derinimo procedūros toliau bus tęsiamos ir ieškovės žemės sklypų paskirtis bus pakeista į komercinę paskirtį, bus pagrindas spręsti klausimą dėl servituto turinio, dydžio pakeitimo ir kompensacijos iš ieškovės, kaip verslo subjekto, priteisimo atsakovei. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą bei įrodymų vertinimą, atsakovės teisę į teisingą teismą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nustatančios pareigą subalansuoti tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų interesus bei taikyti minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principą.

18. Nurodo, kad atsakovei priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini) (0,1652 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) ribojasi su ieškovei priklausančiais sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), o atsakovei priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini) (0,1340 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) nesiriboja su ieškovės sklypais.

19. Nurodo, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei priklausantys žemės sklypai buvo suplanuoti detaliuoju planu, kurio sprendiniai galioja ginčo teritorijoje. Pažymi, jog iš pagrindinio brėžinio sprendinių ir žymėjimų matyti, kad nei sklype (duomenys neskelbtini) (pagal Detalųjį planą Nr. (duomenys neskelbtini)), nei sklype (duomenys neskelbtini) (pagal Detalųjį planą Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra numatyti servitutai. Planuojamojoje teritorijoje nurodytas vienintelis servitutas (kaip tarnaujančiajame daikte) – teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas tinklus eksploatuojančioms tarnyboms (10 kV OEL, 0,4 EK, MT, ryšio ir dujotiekio tinklai) – kodas 30. Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje „Statinių ir inžinerinės infrastruktūros išdėstymas“ nurodyta, kad planavimo organizatorių pageidavimu ir tarpusavio susitarimu detalusis planas numato galimybę vystyti bendrą inžinerinį aprūpinimą, t. y. geriamo vandens tiekimo, ūkio nuotekų tvarkymo sistemas elektros energijos tiekimo linijų trasas, privažiavimo kelius – gatves ir jų pagrindinius parametrus planuojamoje teritorijoje ir už jos ribų pagal duotas technines sąlygas. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. 13.6-49 ir Nr. 13.6-50 prie privačioms namų valdoms skirtų žemės sklypų jokie servitutai nėra nurodyti, nustatyti įpareigojimai padalytų sklypų savininkams: laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (2.1 punktas), įregistruoti sklypus (2.2 punktas), statybą vykdyti pagal Detaliojo plano sprendinius (2.3 punktas), išsaugoti ir rekonstruoti pažeistus melioracijos įrenginius (2.4 punktas). Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų pagrindu atsakovės sklype (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įregistruoti šie servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantysis), servitutas – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis) ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis).

20. Pažymi, kad įsakymais buvo patvirtintas šiuo metu ieškovei ir atsakovei priklausančių sklypų padalijimas ir paskirties keitimas, tačiau ieškovės sklypuose servitutai nebuvo įregistruoti, nes nė viename įsakyme servitutų nustatymas šiuose sklypuose nebuvo aptartas. Detaliuoju planu nei atsakovės sklypuose, kaip tarnaujančiuose daiktuose, nei ieškovės sklypuose, kaip viešpataujančiuose daiktuose, taip pat nebuvo suplanuoti jokie servitutai. Vienintelis Detaliajame plane nustatytas servitutas yra skirtas tinklus eksploatuojančioms tarnyboms. Be to, nors Detaliajame plane buvo su planuota gatvė, tačiau ieškovės prašomi servitutai nebuvo nurodyti. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais papildomai nustatyti servitutai, kurie Detaliajame plane nėra nurodyti. Teigia, kad nors byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog administraciniais aktais nebuvo nustatyti viešpataujantieji daiktai ir pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę patvirtino, byloje vis tiek buvo sprendžiamas klausimas, kad viešpataujantieji daiktai administraciniais aktais buvo nustatyti.

21. Mano, kad nors pirmosios instancijos teismas, sprendimu pripažinęs ieškovės sklypus viešpataujančiais atsakovės sklypų atžvilgiu administracinių aktų pagrindu, neleistinai išplėtė ir modifikavo šių administracinių aktų turinį. Nurodo, jog teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir administracinių aktų turinio modifikavimas nėra priskirtas teismų kompetencijai. Šiuo atveju teismas, pripažinęs, kad Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais buvo nustatyti konkretūs viešpataujantieji daiktai, kurie pačiuose administraciniuose aktuose nebuvo nurodyti, akivaizdžiai išplėtė administracinių aktų turinį, perėmė viešojo administravimo institucijai priskirtą funkciją ir pažeidė valdžių padalijimo principą. Be to, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar servitutai, kuriuos teismo sprendimu siekia „nusistatyti“ ir įregistruoti ieškovė, atitinka minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principą, ar išlaikoma tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų teisių gynimo pusiausvyra.

22. Pažymi, kad ginčo atveju nėra tokio teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų nurodyti ieškovės prašomi nustatyti servitutai. Todėl ir administraciniuose aktuose nurodyti servitutai yra bendro pobūdžio ir nekonkretizuoti, servitutų plotai nurodomi visų sklypų apimtimi, neišskiriant kelio servituto ir inžinerinių tinklų zonai skirtų plotų. Dėl to po Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų priėmimo buvo sudaromos papildomos servitutų nustatymo atsakovės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartys, t. y. sklype (duomenys neskelbtini) įregistruoti trys servitutai: 2005 m. rugsėjo 6 d. sutarties Nr. M-12018 pagrindu, o sklype (duomenys neskelbtini) įregistruoti aštuoni servitutai 2011 m. birželio 14 d. sutarties Nr. M-3334, 2010 m. lapkričio 30 d. sutarties Nr. M-7058 ir 2005 m. rugsėjo 6 d. sutarties Nr. M-12014 pagrindu. Šių sutarčių pagrindu įregistruotais servitutais suteikiama teisė tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Tokių sutarčių sudarymas ginčo atveju yra visiškai logiškas ir pagrįstas, nes administraciniuose aktuose nenurodyti viešpataujantieji daiktai ir viešpataujančiojo daikto poreikiams nėra būtinas visas sklypo plotas, todėl sandoriais jis yra tiksliai nustatytas ir sukonkretintas. Be to, pačiame Detaliajame plane aiškiai nurodoma, kad jame pateikiamas bendras susisiekimo išplanavimas, o dėl konkrečių teisių apimties turi būti sprendžiama savininkų susitarimu. Mano, kad ir ieškovės naudai servitutai galėtų būti nustatyti sandoriu, kaip tą padarė elektros tinklus eksploatuojanti įmonė, arba teismo sprendimu, pagrindžiant prašomo nustatyti servituto poreikį, dydį ir išlaikant interesų pusiausvyrą.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje nustatyti tarnaujantys servitutai, buvo suprojektuota kaip jungiamoji gatvė tarp kvartalo žemės sklypų ir valstybinės reikšmės kelio, Apskrities viršininko įsakymais buvo poreikis nustatyti tokius servitutus, kadangi be tarnaujančiųjų daiktų nebuvo galimybės užtikrinti tinkamo viešpataujančiųjų daiktų, įskaitant ieškovės sklypus, naudojimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais nustatytų servitutų pagrįstumą, ignoravo labai svarbią aplinkybę, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatyti tik tokiu atveju, jei jie yra suplanuoti teritorijų planavimo dokumentu. Šiuo atveju administraciniais aktais nustatyti servitutai nebuvo suplanuoti teritorijų planavimo dokumente ir juose nebuvo nurodyti konkretūs viešpataujantys daiktai, o pirmosios instancijos teismas sprendimu pabandė „pataisyti“ neišsamius ir teisės aktų neatitinkančius administracinius aktus ir juos praplėtė papildydamas jų turinį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, teismas, nustatęs, kad administraciniuose aktuose nustatyti servitutai yra neišsamūs ir nustatyti be teritorijų planavimo dokumentų, negalėjo šių trūkumų spręsti sprendimu, o, siekdamas subalansuoti ieškovės ir atsakovės teises bei teisėtus interesus, privalėjo spręsti naujų servitutų nustatymo klausimą.

24. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo situaciją, apsiribojo tik tuo, jog detaliuoju planu (duomenys neskelbtini) gatvė buvo suplanuota kaip jungiamoji gatvė tarp kvartalo žemės sklypų ir valstybinės reikšmės kelio, tačiau vien ta aplinkybė, kad sklype ar sklypuose yra numatyta gatvė, nereiškia, kad konkretaus žemės sklypo savininkui būtina naudotis viso sklypo apimtimi. Mano, kad tinkamas ir pakankamas (duomenys neskelbtini) gatvės naudojimas užtikrinant patekimą į ieškovės sklypus yra numatytas servituto plane pagal priešieškinio reikalavimas, t. y. nustačius servitutus pagal servitutų planą, ieškovei būtų užtikrinta galimybė patekti prie sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovė turėtų tinkamą ir pakankamą susisiekimą su viešaisiais keliais ir nebūtų jokių kliūčių naudoti ieškovei priklausančius sklypus pagal paskirtį. Ieškovės norai naudotis atsakovei priklausančiais sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visa apimtimi yra niekuo nepagrįsti. Pažymi, kad neprieštarauja dėl servitutų nustatymo, tačiau prašo teismo tą padaryti mažiausiai atsakovės teises ribojančiu būdu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

25. Nurodo, jog ieškovė laikėsi pozicijos, kad jos ieškinys yra negatorinis. Pirmosios instancijos teismas sprendime neatliko ieškiniu reiškiamų reikalavimų teisinio kvalifikavimo ir tenkino tokius ieškinio reikalavimus, kokius patikslintame ieškinyje suformulavo ieškovė. Sprendimo rezoliucinė dalis sutampa su ieškinio reikalavimais. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, nors to padaryti negalėjo, nes servitutų nustatymo sąlygas ir atvejus aiškiai reglamentuoja įstatymas. Mano, kad jeigu ieškovės netenkino Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų turinys, kuriame nėra nurodyti viešpataujantieji daiktai, ieškovė administracinius aktus turėjo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka administraciniam teismui.

26. Nurodo, kad CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta servituto teisinė registracija atlieka ne tik išviešinamąją, bet ir daiktinę teisę sukuriančią funkciją, todėl neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Iš servitutų kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, o ginčo atveju ieškovės sklypuose servitutai neįregistruoti. Tai reiškia, kad atsakovės sklypuose įregistruoti servitutai nesukėlė ieškovei jokių teisinių padarinių ir jos atžvilgiu negalioja. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo registruoti servitutus ieškovės sklypuose.

27. Argumentuoja, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai ir teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją. Dėl to teismas, nustatęs, kad servitutas galioja konkretiems viešpataujantiesiems daiktams ir iš neapibrėžto viešpataujančiųjų daiktų rato sukonkretinęs ieškovės teisę viešpatauti atsakovės sklypuose, privalėjo įpareigoti ieškovę atlyginti dėl atsakovės teisės ribojimo atsirandančius nuostolius. Pažymi, kad ieškovė iki šiol jokios veiklos sklype (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nevykdė, šie sklypai yra detaliojo planavimo stadijoje. Taigi, servitutų nustatymas ieškovės naudai akivaizdžiai praplečia ieškovės teisių apimtį atsakovės nuosavybės sąskaita. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar už servitutą atsakovei moka kiti asmenys, o servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais. Pažymi, kad ginčo atveju servitutai nėra nustatomi sandoriu, o abiejų šalių skirtingais pageidavimais sprendžiamas konkrečių servitutų nustatymas teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išspręsti servituto atlyginimo klausimą.

28. Pažymi, kad nekvestionuoja ieškovės teisės patekti prie savo turto ir jį naudoti pagal paskirtį, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti patekimo tvarka ir atsakovės teisių ribojimo apimtimi. Pirmosios instancijos teismas, turėjo įvertinti atsakovės procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus ir, nustatęs, kad administraciniuose aktuose nustatyti servitutai yra neišsamūs ir nustatyti be teritorijų planavimo dokumentų, privalėjo spręsti naujų servitutų nustatymo klausimą, tačiau atmesdamas dalį priešieškinio reikalavimų ir neanalizuodamas priešieškinio argumentų, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus sprendimo turiniui keliamus reikalavimus.

Šalies argumentai

29. Pažymi, kad bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į teismą ir inicijavo šį ginčą dėl pagrindinės priežasties – poreikio įregistruoti servitutus, kad galėtų būti tęsiamos naujo detaliojo plano rengimo procedūros. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodė, jog dar nežino, ar tęs naujo detaliojo plano rengimą. Mano, kad toks pozicijos pakeitimas buvo naudingesnis sprendžiant patikslinto ieškinio reikalavimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad naujo detaliojo plano rengimo procedūros yra nutrauktos ar pakeisti planuojami sprendiniai, priešingai, į bylą pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. AV-29, kuriuo nuspręsta tęsti naujo detaliojo plano rengimą. Taigi, bylos duomenys patvirtina akivaizdžius ieškovės ketinimus planuoti sklypus ir juose vystyti komercinę veiklą. Pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas byloje esančius įrodymus apie pradėtą ir tęsiamą detalųjį planavimą, netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Mano, kad servituto turinio pakeitimo klausimas turėjo būti vertinamas nepriklausomai nuo to, ar ieškovė tęs teritorijų planavimo procedūras.

30. Nurodo, kad atsakovė, siekdama bylos šalių teisių pusiausvyros, bylos nagrinėjimo metu tikslino servitutų nustatymo planą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio pagrįstumo klausimą, visiškai nevertino servituto plane nurodytų sprendinių ir dėl jų nepasisakė, todėl reikalavimas dėl servitutų turinio pakeitimo liko neišnagrinėtas. Mano, kad būtent pagal šį servituto planą turėtų būti nustatomi servitutai ieškovės naudai, nes jai užtikrinamas patekimas prie priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo viešųjų kelių; kelio servituto plotis yra pakankamas, kad ieškovė galėtų judėti (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi iki (duomenys neskelbtini) gatvės tokio paties pločio keliu kaip ir kiti kvartalo gyventojai; kelio servitutu užtikrinamas patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) per visą jo kraštinę, taip pat užtikrinamas pakankamas net 9 m pločio patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini); ieškovės sklypai nesiriboja su atsakovės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl servitutų plane šiame sklype servitutai nenurodomi; servitutų planas neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams, nes siūlomas nustatyti servitutas sutampa su detaliajame plane numatyta gatvės dalimi, taip pat ieškovė galėtų tęsti naujo detaliojo plano rengimo procedūrą, nes net ir sujungus ieškovės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei pakeitus jų naudojimo būdą ieškovei būtų užtikrinamas pakankamas patekimas / įvažiavimas; atsakovės sklypų konfigūracija lemia, kad tam tikros jų vietos naudojamos ir reikalingos tik su jomis besiribojantiems žemės sklypams, tačiau ne ieškovės sklypams, pavyzdžiui, visiškai nesuprantamas ieškovės noras naudotis dviem (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiais akligatviais ar siaura juosta palei (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

31. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu priteisęs visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose dėl servitutų nustatymo ir ne tik nepagrįstai išplėtė administracinių aktų turinį, leido ieškovei įsiregistruoti servitutus ir nepriteisė atsakovės prašomos kompensacijos, be dar labiau pažeisdamas tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų teisių bei interesų pusiausvyrą, iš atsakovės priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad šioje byloje buvo pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo „pralaimėjęs moka“ principo, nes sprendimu išplėstas administraciniais aktais nustatytų servitutų turinys, atsakovės nuosavybės teisės apribotos ieškovės naudai, t. y. ieškovės sklypams nustatyti servitutai atsakovės sklype. Negana to, teismas, pažeisdamas servitutų atlygintinumo principą, atsakovei ne tik nepriteisė prašomos kompensacijos, bet dar ir priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, o toks sprendimas negali būti laikomas teisingu.

Atsiliepimas

32. Ieškovė UAB „Autoaibė“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

33. Teigia, kad ieškinio esmė nebuvo naujų servitutų nustatymas, tačiau pripažinimas fakto, kad atsakovės sklype nustatyti servitutai suteikia teisę ieškovės sklypams viešpatauti atsakovės sklypuose nustatytų servitutų vietoje, apimtyje ir nustatyta teise važiuoti transporto priemonėmis bei tiesti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas, taip pat šios teisės išviešinimas.

34. Priešieškinio esmė – atsakovės, kaip tarnaujančio daikto savininkės, reikalavimas jos žemės sklypuose nustatyti naujus tarnaujančius servitutus buvusių servitutų vietoje, tik mažesne apimtimi, prieš viešpataujančiais tampančių daiktų (ieškovės sklypų) savininkės (ieškovės) valią ir už tai priteisti kompensaciją, kuri yra daug didesnė nei atsakovės sklypų rinkos vertė. Mano, kad priešieškinis su tokiu reikalavimu negali būti tenkinamas, nes įstatymai nenumato galimybės per prievartą (teismo keliu) nustatyti viešpataujančius servitutus (teisę naudotis svetimu žemės sklypu). Nustatant servitutus visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 straipsnio 3 dalis). Viešpataujančiojo daikto savininkas negali būti įpareigotas naudotis servitutu, jeigu jis juo neketina naudotis (vertina kaip nereikalingą). Dėl to, jeigu teismas ir tenkintų priešieškinį, ieškovė galėtų iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dėl tokio servituto, kaip nereikalingo ieškovei, panaikinimo. Nagrinėjamu atveju tarnaujantys atsakovės sklypuose servitutai yra nustatyti ir ieškovei naujų servitutų nustatyti nėra jokio poreikio, o reikalavimas antrą kartą tam pačiam daiktui nustatyti tuos pačius suvaržymus, nors ir mažesne apimtimi, beprasmis. Administraciniai aktai, kurių pagrindu servitutai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atsakovės sklypuose, nėra nuginčyti ir nėra ginčijami šioje byloje. Tai reiškia, jog atsakovės priešieškinio dalykas atsakovei negali sukelti teisinių pasekmių, todėl jos prašoma kompensacija už servitutą iš viso nesvarstytina.

35. Teigia, kad alternatyvus priešieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma pakeisti 2004 m. sausio 12 d. administraciniais aktais nustatyto kelio servituto turinį, yra neaiškus, neįvardyti konkretūs administraciniai aktai, punktai, kuriuos teismas turėtų keisti ir kokiu pagrindu. Mano, kad greičiausiai tai Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymai Nr. 13.6-49 ir Nr. 13.6-50 dėl sklypų padalijimo pagal detaliojo plano sprendimus. Tokiu atveju atsakove byloje turėtų būti Klaipėdos apskrities viršininko teisių ir pareigų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, jeigu su ja yra kilęs ginčas dėl šių teisės aktų taikymo. Jei ginčo nėra, tai reiškia, kad atsakovės materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai nebuvo pažeisti ar ginčijami, todėl ši bylos dalis turėjo būti nutraukta kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymi ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pakeisti administracinių aktų turinį. Pritaria atsakovei, kad administracinių aktų turinio modifikavimas nėra priskirtas teismų kompetencijai. Be to, atsakovė, nesutikdama su administraciniuose aktuose nustatytais suvaržymais (servitutais) jos sklypams, turėjo šiuos administracinius aktus skųsti teismui administracinės teisenos tvarka, tačiau šia teise pasinaudoti nebegali, nes yra suėjęs naikinamasis senaties terminas.

36. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administraciniai aktai buvo priimti tam, kad naujai formuojamo kvartalo žemės sklypų savininkai, kurie tuo metu dar nebuvo žinomi, ateityje galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, t. y. nevaržomai patekti į savo žemės sklypus, tiesti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. (duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje nustatyti tarnaujantys servitutai, buvo suprojektuota kaip jungiamoji gatvė tarp kvartalo žemės sklypų ir valstybinės reikšmės kelio. Administraciniais aktais nustatyti suvaržymai buvo reikalingi, kadangi be tarnaujančiųjų daiktų nebuvo galimybės užtikrinti tinkamo viešpataujančiųjų daiktų (įskaitant ieškovės sklypus) naudojimo, tačiau dėl nežinomų priežasčių tokia daiktinė teisė nebuvo įregistruota ieškovės sklypuose. Dėl to ieškovė susiduria su kliūtimis įvairiose institucijose, nes jos daiktinės teisės (viešpataujantis servitutas) nėra išviešintos ir ji negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį visa apimtimi.

37. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė (atsakovės sklypai), kaip jungiamoji gatvė, detaliuoju planu buvo formuojama dėl viešojo poreikio užtikrinti eismo saugumą (duomenys neskelbtini) gatve, kuri sutampa su valstybinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini). Jungiamosios gatvės suformavimas neleidžia (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams tiesiogiai patekti į šį kelią, kuriame yra itin intensyvus eismas, ir taip apsaugo eismo dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų. Todėl visų žemės sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini) gatvės, savininkai ir naudotojai (taip pat ir ieškovė) yra priversti naudotis atsakovės sklypais, kad patektų prie jiems priklausančių žemės sklypų. Taigi, visi žemės sklypai, esantys prie (duomenys neskelbtini) gatvės (taip pat ir ieškovės sklypai), dėl viešo intereso yra priversti viešpatauti atsakovės sklypuose ir kito pasirinkimo nėra. Pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės ir byloje esantys įrodymai ją įrodo, kad nagrinėjamu atveju negali būti įrengta nuovaža nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio į ieškovei priklausančius žemės sklypus. Ieškovė patekimą į savo žemės sklypus turi organizuoti kitais keliais, tarp jų ir nustatant kelio servitutus iki esamų nuovažų.

38. Nurodo, kad galiojančiu detaliuoju planu jau buvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip bendro naudojimo viešo susisiekimo D1-1 kategorijos gatvė, perspektyvoje atliks transporto srautų paskirstymą į privačias teritorijas, tačiau rengiant detalųjį planą nebuvo aišku, kieno nuosavybe taps žemės sklypai, sutampantys su (duomenys neskelbtini) gatve. Detaliojo plano aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad „planavimo organizatorių pageidavimu ir tarpusavio susitarimu, detalusis planas numato galimybę vystyti bendrą inžinerinį aprūpinimą, t. y. geriamo vandens tiekimo, ūkio nuotekų tvarkymo sistemas elektros energijos tiekimo linijų trasas, privažiavimo kelius – gatves (...) Į planuojamą teritoriją numatoma privažiuoti iš rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (...) esamu žvyruotu vietiniu III kat. keliu. Šis kelias detaliojo plano sprendiniuose priimamas kaip perspektyvinė bendro naudojimo viešo susisiekimo D1-1 kategorijos gatvė-lokalinė funkcinė ašis srautų paskirstymui į privačias teritorijas (STR 2.06.01:1999 III skyrius, 1 ir 8 lentelės)“. Klaipėdos apskrities viršininkas buvusių dviejų sklypų savininkų pritarimu administraciniais aktais atsakovės sklypuose nustatė ginčo servitutus. Priešingu atveju ne tik ieškovė negalėtų patekti į savo žemės sklypus, bet ir tretieji asmenys, gyvenantys kituose 10 detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų. Tai iš esmės leido įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, t. y. ne tik suformuoti 12 naujų žemės sklypų, bet ir juos aprūpinti visa reikiama inžinerine infrastruktūra ir susisiekimo komunikacija būtent per (duomenys neskelbtini) gatvę. Servitutų nustatymo poreikį ir būtinumą lemia būtent teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, net jei juose servitutai nesuplanuoti. Dėl to teigia, kad visiškai nereikšminga atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog vienintelis galiojančiu detaliuoju planu nustatytas servitutas buvo skirtas tinklus eksploatuojančioms tarnyboms ir nebuvo suplanuoti jokie servitutai nei atsakovės sklypuose, kaip tarnaujančiuose daiktuose, nei ieškovės sklypuose, kaip viešpataujančiuose daiktuose. Mano, kad šiuo atveju reikšminga yra tik tai, ar administraciniais aktais atsakovės sklypuose nustatyti tarnaujantys servitutai tarnauja ir ieškovės sklypams.

39. Nurodo, jog ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiuose užtektų vien tik tarnaujančių servitutų statuso atsakovės sklypuose, nes atsakovė žino, kad jos žemės sklypai tarnauja kitiems asmenims, tačiau santykiuose tarp ieškovės ir kitų asmenų (institucijų) to nepakanka, nes nustatyta tvarka nėra išviešinta, kad ieškovės sklypai tam tikra teise viešpatauja atsakovės sklypuose. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Ieškovė Nekilnojamojo turto registre negali įregistruoti savo žemės sklypuose viešpataujančių servitutų be atsakovės sutikimo, todėl būtinas teismo sprendimas.

40. Pažymi, jog administraciniais aktais atsakovės sklypuose nustatytų ginčo servitutų turinį sudarančiomis teisėmis gali naudotis tie asmenys, kurių naudojimasis tomis teisėmis užtikrina viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Nagrinėjamu atveju visi galiojančiu detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai (tame tarpe ir ieškovės) laikytini viešpataujančiais atsakovės sklypuose nustatytų servitutų turinio apimtyje, nes visų šių žemės sklypų savininkai yra priversti naudotis atsakovės sklypais ne tik kad patektų į savo žemės sklypus, bet ir kad juos aprūpintų inžinerinėmis komunikacijomis, reikalingomis tiek į gyvenamus namus tiekti elektrą ir vandenį, tiek šalinti iš jų nuotekas ir pan. Šiems poreikiams užtikrinti detaliuoju planu ir buvo suformuoti susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros koridoriai ((duomenys neskelbtini) gatvė), todėl ir ginčo servitutai buvo nustatyti būtent toje vietoje ((duomenys neskelbtini) gatvėje) bei tokio dydžio ir turinio. Šių servitutų turinio ir apimties keitimas bet kuriuo atveju susidurtų su poreikiu keisti ir galiojančio detaliojo plano sprendinius, nes sumažinus servitutų apimtį ar pakeitus turinį, galiojančio detaliojo plano sprendiniai iš dalies būtų neįgyvendinami. Pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamasis kvartalas, suformuotas galiojančiu detaliuoju planu, yra uždaras kvartalas, nes (duomenys neskelbtini) gatvė baigiasi akligatviu. Tai suponuoja, kad viešpataujančių atsakovės sklype daiktų ratas yra apibrėžtas (12 žemės sklypų) ir todėl tai yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinius faktus (daiktines teises), kad viešpataujantys žemės sklypai (tarp jų ir ieškovės) viešpatauja atsakovės sklypuose administracinių aktų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

41. Argumentuoja, jog vienas iš būdų, kaip teismas gina civilines teises, yra jų pripažinimas (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad atsakovės sklypuose administraciniais aktais nustatyti servitutai tarnauja ir ieškovės sklypams, nes ši teisė atsakovės buvo ginčijama. Toks teismo sprendimas, pripažįstantis šias teises, ieškovei sukelia teisines pasekmes, o atsakovei jokių materialinių teisinių pasekmių neatsiranda (jos daiktinės teisės nesikeičia ir nebus papildomai suvaržomos), todėl mano, kad tokios teisės pripažinimas nėra atlygintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

43. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Kaip minėta, tokių pagrindų nenustatyta.

45. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu buvo patenkintas ieškovės UAB „Autoaibė“ ieškinys ir pripažinta, kad atsakovei GNSB „Gindula“ priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-49 1.7 punktu ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-50 1.9 punktu yra nustatyti šie servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas, kurie tarnauja ieškovei UAB „Autoaibė“ priklausantiems žemės sklypams, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat be atsakovės GNSB „Gindula“ sutikimo ieškovei UAB „Autoaibė“ leista jai priklausančiuose nurodytuose žemės sklypuose (viešpataujantys daiktai) įregistruoti atsakovės GNSB „Gindula“ žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantys daiktai), Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-49 1.7 punktu ir 2004 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-50 1.9 punktu nustatytus servitutus, t. y. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir teisę tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė iš esmės argumentus dėsto ir nesutikimą reiškia dėl jos sklypuose ieškovės naudai nustatytų kelio servitutų. Atsižvelgdama į apeliantės argumentus teisėjų kolegija pasisako dėl jų pagrįstumo.

46. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1185 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1224 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės nė vienam sklypui neįregistruotos.

47. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,1652 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas (duomenys neskelbtini)), ir 0,1340 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas (duomenys neskelbtini)). Atsakovės sklype (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantysis), servitutas – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis) ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis), įregistravimo pagrindas – 2004 m. sausio 12 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-50, įrašas galioja nuo 2004 m. sausio 30 d. Atsakovės sklype (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantysis), servitutas – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis) ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis), įregistravimo pagrindas – 2004 m. sausio 12 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-29, įrašas galioja nuo 2004 m. sausio 29 d.

48. Nustatyta, kad šiuo metu ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti padalijus buvusiems savininkams J. D. ir Z. M. priklausiusius du žemės ūkio paskirties sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos rajono savivaldybės 5 šaukimo tarybos 10 posėdžio 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T11-184 patvirtinto detaliojo plano tikslas buvo pakeisti pagrindinę tikslinę šių sklypų žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir suformuoti sklypus namų valdoms. Aiškinamajame detaliojo plano rašte nurodyti tokie planuojamos teritorijos tvarkymo ir plėtojimo reikalavimai: „Planavimo organizatorių pageidavimu ir tarpusavio susitarimu, detalusis planas numato galimybę vystyti bendrą inžinerinį aprūpinimą, t. y. geriamo vandens tiekimo, ūkio nuotekų tvarkymo sistemas elektros energijos tiekimo linijų trasas, privažiavimo kelius – gatves ir jų pagrindinius parametrus planuojamoje teritorijoje ir už jos ribų pagal duotas technines sąlygas. Planuojamoje teritorijoje suformuota 12 namų valdų sklypai, numatant statyti po šešis gyvenamuosius namus kiekvieno planavimo organizatoriaus planuojamame žemės sklype. Dvi gyvenamųjų namų grupės (po 4 gyv. namus) išdėstomos prie akligatvių su įvažiavimais iš jų į kiemus, keturi gyvenamieji namai statomi prie gatvės“; „Žemės sklypų savininkų lėšomis įrengti ir pastatyti inžinerinės infrastruktūros statiniai, tinklai bei po jais išpirkta žemė yra valdomi ir eksploatuojami šių savininkų bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR Žemės įstatymo IV skyrius 25 str. 1994 04 26 Nr. l-446) arba jungtinės veiklos sutartimi (LR Civilinio kodekso reglamentuojami santykiai)“; „Į planuojamą teritoriją numatoma privažiuoti iš rajoninio kelio (duomenys neskelbtini), <...>), esamu žvyruotu vietiniu III kat. keliu. Šis kelias detaliojo plano sprendiniuose priimamas kaip perspektyvinė bendro naudojimo viešo susisiekimo D1-1 kategorijos gatvė-lokalinė funkcinė ašis srautų paskirstymui į privačias teritorijas (STR 2.06.01:1999 III skyrius, 1 ir 8 lentelės)“; „Planuojamos teritorijos servitutai kituose žemės sklypuose: teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas valstybinės žemės fondo žemėje (10 kV EK, vandentiekio tinklo prijungimas prie esamo tinklo (duomenys neskelbtini) g.) – kodas 30, teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas suformuotuose namų valdų Nr. 1, Nr. 2 žemės sklypų dalyje (laikinas servitutas apvalyto vandens tinklui, vandens tvenkiniui) – kodas 30. Kitų žemės sklypų savininkų (naudotojų), tinklus eksploatuojančių tarnybų servitutai planuojamojoje teritorijoje: teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas tinklus eksploatuojančioms tarnyboms (10 kV OEL, 0,4 EK, MT, ryšio ir dujotiekio tinklai) – kodas 30“.

49. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 13.6-49 „Dėl pil. J. D. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo pagal detaliojo plano sprendimus“ patvirtintas J. D. nuosavybės teise valdyto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro ploto 1,0155 ha, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į atskirus sklypus pagal parengtą detalųjį planą, leista pakeisti padalytų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir suformuoti šeši žemės sklypai privačioms namų valdoms (Nr. 1–6) bei vienas žemės sklypas Nr. 7 transporto, ryšių ir kitiems objektams, jo plotas 0,1340 ha, kuris skirtas gatvių tinklui su inžineriniais objektais įrengti, servitutai registruojamame žemės sklype: teisė tiesti ir eksploatuoti komunikacijas, inžinerinius įrenginius (plotas 0,1340 ha), teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu (plotas 0,1340 ha).

50. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 13.6-50 „Dėl pil. Z. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo pagal detaliojo plano sprendimus“ patvirtintas Z. M. priklausiusio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro ploto 1 ha, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į atskirus sklypus pagal parengtą detalųjį planą, leista pakeisti padalytų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir suformuoti šeši žemės sklypai privačioms namų valdoms (Nr. 8–13) bei trys transporto, ryšių ir kitiems objektams žemės sklypai Nr. 14, Nr. 15 ir Nr. 16. Sklypo Nr. 14 plotas 0,0025 ha, sklypas skirtas teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, ojektams įrengti ir eksploatuoti (modulinė elektros transformatorinė), servitutas registruojamame sklype – teisė tiesti ir eksploatuoti komunikacijas, inžinerinius įrenginius (plotas 0,0025 ha); sklypo Nr. 15 plotas 0,0093 ha, sklypas skirtas teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti (nuotekų valymo įrenginiai), servitutas registruojamame sklype – teisė tiesti ir eksploatuoti komunikacijas, inžinerinius įrenginius (plotas 0,0093 ha); sklypo Nr. 16 plotas 0,1652 ha, sklypas skirtas gatvių tinklui su inžineriniais objektais įrengti, servitutas registruojamame sklype – teisė tiesti ir eksploatuoti komunikacijas inžinerinius įrenginius (plotas 0,1652 ha), teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu (plotas 0,1652 ha).

51. Nustatyta, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra pagal detalųjį planą suformuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra pagal detalųjį planą suformuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko įsakymuose nenurodyta, kokiems konkretiems daiktams tarnauja šiuose sklypuose nustatyti servitutai. Šiuo metu nurodytuose atsakovės sklypuose yra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės pozicija dėl ieškovės teisės naudotis atsakovės sklypuose nustatytais servitutais nėra nuosekli. Viena vertus, ji tvirtina neneigianti ieškovės teisės naudotis (duomenys neskelbtini) gatve ir patekti į savo sklypus, kita vertus, argumentuoja, kad servitutai nustatyti neteisėtai, jokių teisinių pasekmių ieškovei nesukelia ir turi būti nustatyti nauji servitutai, o už apeliantės nuosavybės suvaržymus turi būti atlyginta (kompensuota). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog servitutai atsakovės sklypuose yra nustatyti administraciniais aktais – Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymais Nr. 13.6-49 ir Nr. 13.6-50, byloje nėra duomenų, kad įsakymai būtų panaikinti, pakeisti ar negaliojantys, taigi, priešingai apeliantės teiginiams ir priešieškiniu reikštiems reikalavimams, ieškovė neturi iš naujo įrodinėti servitutų poreikio, apimties ir turinio, neturi prašyti iš naujo nustatyti jau egzistuojančius servitutus, kurių poreikį įvertino viešojo administravimo subjektas – Klaipėdos apskrities viršininkas.

52. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kvestionuodama Klaipėdos apskrities viršininko kompetenciją ir priimtų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantė yra praleidusi terminą tokiems reikalavimams reikšti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis), taip pat yra suėjęs ir naikinamasis dešimties metų terminas, kuris nebegali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-375-575/2019; 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas šių aktų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

53. Sutiktina su atsakove, kad administraciniu aktu servitutai nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, tai reiškia, jog teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis, o jie nustatomi ne teritorijų planavimo dokumentais, bet administraciniais aktais, kurių tiek priėmimo, tiek panaikinimo procedūra ir pagrindai yra reglamentuoti valstybės institucijai, priimančiai atitinkamus sprendimus, privalomomis teisės normomis. Taigi, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad apskrities viršininkas negalėjo nustatyti servitutų, nes jie nenumatyti detaliajame plane. Būtent detaliajame plane numatytas jų poreikis, o konkretaus turinio, apimties, dydžio servitutai ir buvo nustatyti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais, kuriais padalyti J. D. ir Z. M. priklausę žemės sklypais, būtent aptariamais apskrities viršininko įsakymais konkretizuoti detaliojo plano sprendiniai, pakeista padalytų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nurodyti padalytų sklypų plotai, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygomis ir ginčo servitutai.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog detaliojo plano aiškinamajame rašte aprašant teritorijos naudojimo pobūdį yra aiškiai nurodyta, kad planuojamos teritorijos plotas sudaro 20 155,00 kv. m, iš jų gyvenamoji teritorija sudaro 17 045,00 kv. m, o 3 110,00 kv. m – infrastruktūros teritorija, kurios 1 340,00 kv. m J. D. sklype skirta D1-1 ir D1-2 kategorijos gatvėms statyti, Z. M. sklype 1 652,00 kv. m skirta D1-1 ir D1-2 kategorijos gatvėms statyti. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad planavimo organizatoriai planuojamą gatvę pageidauja pavadinti (duomenys neskelbtini) gatve. Kaip matyti iš minėtų Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų, būtent tokio dydžio kelio servitutai, atitinkantys gatvei statyti detaliuoju planu numatytą teritoriją, ir buvo nustatyti šiuo metu atsakovei priklausančiuose sklypuose, o visuomenės poreikis naujai suplanuotam gyvenamųjų namų kvartalui turėti susisiekimą (gatvę) buvo akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ginčo laikotarpiu apskrities viršininko teisę nustatyti servitutus privačioje žemėje numatė minėtų apskrities viršininko įsakymų priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. vasario 21 d.) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos (galiojo aktualiu laikotarpiu ir iki 2004 m. spalio 19 d.) 4.2, 7 punktai. Taigi, šiuo atveju teismo sprendimu byloje nėra nustatomi jokie nauji servitutai ir nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas privalėjo aiškintis servituto poreikį, apimtį, nustatyti kuo mažiau atsakovės, kaip sklypų savininkės, teises varžančius servitutus, taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė viešojo administravimo institucijos funkcijas, pakeitė ar modifikavo administracinių aktų turinį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių naujų servitutų.

55. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad vien ta aplinkybė, jog sklype ar sklypuose yra numatyta gatvė, nereiškia, kad konkretaus žemės sklypo savininkui (šiuo atveju ieškovei) būtina naudotis viso sklypo apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog visame atsakovės sklypų plote yra įrengta gatvė, kuri iš esmės yra viešo naudojimo objektas, ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatant kelio servitutus apskrities viršininkas būtent ir nustatė bei įvertino visuomenės poreikį suplanuotame dvylikos gyvenamųjų namų kvartale turėti privažiavimą prie sklypų (gatvę). Be to, pagal CK 4.128 straipsnio 3 dalį jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui. Šiuo atveju, kaip jau minėta, yra priešingai, t. y. konkrečiai nurodytas kelio servitutų plotas, sutampantis su atsakovės sklypų plotu, taigi, kelio servitutas nustatytas visam atsakovės sklypui (duomenys neskelbtini) ir visam sklypui (duomenys neskelbtini), o apeliantė nepagrįstai siekia juos susiaurinti.

56. Sutiktina su apeliante, kad CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta servituto teisinė registracija atlieka ne tik išviešinamąją, bet ir daiktinę teisę sukuriančią funkciją, todėl neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Iš servitutų kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Taigi, servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovės sklypuose jokios daiktinės teisės nėra įregistruotos, taip pat nėra žymos, kad ieškovės sklypai yra viešpataujantys atsakovės sklypuose nustatytų servitutų atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi itin reikšmingą aplinkybę, jog atsakovės sklypuose servitutai yra įregistruoti minėtų Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 12 d. įsakymų Nr. 13.6-49 ir Nr. 13.6-50 pagrindu, t. y. sklype (duomenys neskelbtini) įregistruotas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantysis), servitutas, suteikiantis teisę naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis) ir servitutas, suteikiantis teisę teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis). Sklype (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti kelio servitutas (tarnaujantysis), servitutas, suteikiantis teisę naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis), ir servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis). Atsakovė sklypus įsigijo 2006 metais, taigi, jų įsigijimo metu jau buvo žymos apie sklypuose nustatytus servitutus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad nustatyti servitutai nesukėlė ieškovei jokių teisinių padarinių ir ieškovei negalioja. Apeliantė šiuos savo teiginius grindžia teismų praktika, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, o būtent, jog atsakovės nurodytoje praktikoje ginčo situacija buvo tokia, jog servitutai nebuvo registruoti nei tarnaujančiuose, nei viešpataujančiuose daiktuose. Nagrinėjamu atveju taip nėra – servitutai tarnaujančiuose atsakovės sklypuose yra įregistruoti, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad jos sklypuose įregistruoti servitutai jokių teisinių padarinių ieškovei nesukelia. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad detaliuoju planu ir nurodytais apskrities viršininko įsakymais buvo suplanuotas gyvenamųjų namų kvartalas, kaip minėta, detaliajame plane aiškiai išskirta planuojamos teritorijos infrastruktūros teritorija gatvei, nuotekų valyklai ir modulinei transformatorinei statyti, įsakymuose nurodyti visi po padalijimo suprojektuoti privačių namų valdų žemės sklypai ir kitos paskirties – transporto, ryšių ir kitiems objektams statyti skirti sklypai bei juose nustatyti servitutai. Taigi, nors apskrities viršininko įsakymuose nenurodyta, kokių konkrečių viešpataujančių daiktų naudai yra nustatyti servitutai šiuo metu atsakovei priklausančiuose kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų) žemės sklypuose, tačiau faktinių aplinkybių ir situacijos negalima vertinti niekaip kitaip, kaip tik taip, jog įsakymuose nurodyti atsakovės sklypuose nustatyti servitutai būtent ir yra skirti suplanuotai teritorijai, t. y. tuose pačiuose įsakymuose nurodytiems kitiems (privačioms namų valdoms skirtiems) žemės sklypams aptarnauti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kitaip vertinti ginčo situaciją nebūtų nei logiška, nei protinga, nei teisinga, nei atitiktų 2003 m. teritorijos planavimo tikslus. Susiklosčius aplinkybėms, jog ieškovės sklypuose nėra įregistruotas juridinis faktas apie jų naudai atsakovės sklypuose nustatytus servitutus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido ieškovei šį faktą įregistruoti.

57. Atsakovei neigiant ieškovės, kaip viešpataujančio daikto savininkės teises, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ieškovės teisę pripažino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.138 straipsnio 1 punktą teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, todėl ieškovė pareiškė tinkamą reikalavimą.

58. Pažymėtina, jog pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga, taip pat CK 4.130 straipsnyje įtvirtinti servituto pasibaigimo pagrindai, tačiau apeliantė, priešieškiniu prašydama nustatyti naują servitutą, neįrodinėjo nei egzistuojant CK 4.112 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, nei servituto pasibaigimo pagrindus. Iš šalių procesinių dokumentų ir byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat galima daryti išvadą, jog ginčas iš tikrųjų yra kilęs dėl to, kad ieškovė inicijavo naujo detaliojo plano rengimo procedūrą ir siekia sujungti jai priklausančius sklypus į vieną bei pakeisti jų paskirtį iš namų valdos į komercinę. Atsakovė ir tretieji asmenys, t. y. ginčo teritorijoje esančių gyvenamųjų namų savininkai ir atsakovės nariai, kvartalo gyventojai, su tuo nesutinka, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ginčą šalys turėtų spręsti ir atsakovė bei tretieji asmenys savo interesus turėtų ginti ne šioje byloje neigdami egzistuojančius servitutus ir ieškovės teisę naudotis jais bei (duomenys neskelbtini) gatve, iš kurios patenkama prie ieškovės sklypų. Atsakovės argumentai dėl naujo detaliojo plano nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčo situaciją vertino ir ginčą sprendė atsižvelgdamas į šiuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, o būtent, jog šiuo metu ginčo teritorijoje galioja Klaipėdos rajono savivaldybės 5 šaukimo tarybos 10 posėdžio 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T11-184 patvirtintas detalusis planas bei tai, kad šiuo metu ieškovei priklausančių sklypų paskirtis yra kita, žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra poreikio svarstyti ir atsakovės nuostolių atlygintinumo ar kompensacijos klausimų už naudojimąsi servitutais klausimo. Kaip minėta, servitutai skirti suplanuoto gyvenamųjų namų kvartalo poreikiams tenkinti, nustatyti administraciniais aktais, kuriuose jokios kompensacijos nenustatytos, servitutų plotas sutampa su atsakovės sklypų plotu, servitutai (tarnaujantys) sklypuose įregistruoti nuo 2004 m., atsakovė sklypus įsigijo 2006 m., taigi, žinodama ir suvokdama įsigyjamuose sklypuose nustatytus apribojimus.

60. Išdėstytų argumentų pagrindu taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškiniu reikštų reikalavimų.

61. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš jos priteisęs ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dar labiau pažeidė jos teises bei tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų teisių bei interesų pusiausvyrą. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas, atsakovės priešieškinis atmestas, skundžiamu teismo sprendimu atsakovei nėra nustatyti nauji, iki teismo sprendimo neegzistavę suvaržymai ar apribojimai, todėl, teisėjų kolegijos vertimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“.

Dėl procesinės bylos baigties

62. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

63. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

66. Ieškovė UAB „Autoaibė“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 700 Eur išlaidų. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti iš apeliantės atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gindula“ 700 Eur (septynis šimtus eurų) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoaibė“ naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė