Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. L. ieškinį atsakovei K. K. dėl bendravimo su vaiku bei ir dalyvavimo jį (vaiką) auklėjant tvarkos nustatymo bei atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui K. T. L. dėl išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kas antrą savaitę tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo pirmadienio 09.00 val. iki ateinančio pirmadienio 09.00 val.; tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių (tėvo liga, darbo grafikas ir pan.) yra kompensuojamos nustatant kitą tėvo ir vaiko matymosi datą bei trukmę atsižvelgiant į vaiko sveikatos, poilsio ir mokslo režimą;vaiko tėvas praneša vaiko motinai telekomunikacijų priemonėmis apie negalėjimą paimti sūnų nustatytomis bendravimo su vaiku dienomis; švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja: kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaiko gimimo dienomis lyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais tėvui pasiimant sūnų iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo prieššventinės dienos 17.00 val. iki šventinės dienos 21.00 val.;atostogų metu: vaikas su tėvu gali būti nuo 14 iki 30 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų dienų. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 14 dienų. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį, trukmę; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms, išvykoms. K. T. L. turi teisę be atskiro vaiko motinos sutikimo su sūnumi K. K. L. išvykti į Europos ekonominės erdvės valstybes. Vaiko tėvas, laikotarpiu, kai sūnus išvykų, kelionių metu bus su juo, užtikrins galimybę motinai telekomunikacinėmis priemonėmis bendrauti su vaiku.

Ieškinį grindė tuo, kad ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Vaikui gimus, šalys kartu negyveno, faktinė sūnaus gyvenamoji vieta buvo ir yra su motina. Ieškovas lankydavo sūnų motinos namuose, teikė finansinį išlaikymą, aprūpino vaiką būtinais daiktais. Vaikui ūgtelėjus, ieškovas stengiasi palaikyti ryšį su sūnumi, pasiimti į savo namus, tačiau su atsakove neranda bendros kalbos. Atsakovė kelia finansinius reikalavimus, prisidengdama vaiko poreikiais, ir piktavališkai neleidžia ieškovui pasimatyti bei bendrauti su vaiku. Vaiko motina su sūnumi gyvena savo tėvų namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose nesudaromos geros ir saugios sąlygos vaikui, nes dažni konfliktai tarp šeimos narių, neretai piktnaudžiaujama alkoholiu, buvo kviečiama policija spręsti agresyvių asmenų konfliktus.

Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną ieškovo K. T. L. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi K. K. L., nustatant, jog: 1) darbo dienomis tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas jį iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo antradienio 09.00 val. iki ketvirtadienio 09.00 val.; 2) kas antrą savaitgalį tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos, nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 21.00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo nutarties priėmimo dienos); 3) tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių (tokių kaip tėvo liga, darbo grafikas ir pan.) yra kompensuojamos nustatant bei sutariant kitą tėvo ir vaiko matymosi datą.

Prašymą grindė tuo, kad vaikas yra mažametis, siekiama kad formuotųsi tvirtas emocinis ryšys bei glaudūs ryšiai tarp tėvo bei vaiko. Ieškovas yra suinteresuotas bendrauti su vaiku, tačiau atsakovė piktavališkai neleidžia ieškovui pasimatyti bei bendrauti su vaiku, tokiu būdu užkertamas kelias sūnaus ir tėvo ryšio formavimuisi, vaiko dvikalbystei vystytis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovo K. T. L. prašymą tenkino ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną bendravimo tvarką: 1) darbo dienomis ieškovas bendrauja su vaiku, pasiimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos nuo antradienio 09.00 val. iki ketvirtadienio 09.00 val. 2) kas antrą savaitgalį ieškovas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 21.00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo nutarties priėmimo dienos); 3) tos dienos, kuriomis nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, bet ieškovas negali vaiko pasiimti dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių (tolių kaip tėvo liga, darbo grafikas ir pan.) yra kompensuojamos nustatant bei sutariant kitą ieškovo ir vaiko matymosi datą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsniu ir 3.175 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku, sutiko su ieškovu, jog nagrinėjamu atveju prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir nustatyti toliau nurodomą ieškovo bei vaiko bendravimo tvarką: 1) kiekvieną trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. ieškovas bendrauja su vaiku, pasiimdamas jį iš atsakovės gyvenamosios vietos; 2) lyginių metų savaičių sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ieškovas bendrauja su vaiku, pasiimdamas jį iš atsakovės gyvenamosios vietos.

Teigė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus, nes vaikui yra vos 2 metai ir su motina jis praleidžia visą laiką. Ieškovas yra labai konfliktiškas bei agresyvus. Atsakovė visada leidžia vaikui matytis su ieškovu ir ankščiau vaikas su ieškovu matydavosi pagal pageidavimą 1-2 kartus per mėnesį. Teigė, jog vaikui yra labai svarbus tinkamas dienos režimas. Leisti su vaiku praleisti naktis yra neadekvatu ir tai mažamečiui vaikui sukeltų stresą ir emocinę įtampą.

Ieškovas tik formaliai kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, siekdamas išvesti iš pusiausvyros atsakovę, kuri atsisako su ieškovu kartu gyventi. Ieškovas dirba įtemptą darbą, pastoviai neturi laiko, todėl jo aplinkoje vaikas nesijaustų saugus. Ieškovas dažnai nors ir pranešęs, kad nori pamatyti vaiką, neatvykdavo, todėl nesuprantama, kaip jis realizuos bendravimo tvarkos sąlygas. Ieškovas yra sukėlęs fizinį skausmą atsakovei prie savo sūnaus, sudavė į akies sritį bei sudaužė jos mobilųjį telefoną. Vaikas visą laiką praleidžia su mama, net ir užmiega tik su ja. Ieškovas nežino sūnaus režimo, jis pervertina savo sugebėjimus prižiūrėti vaiką.

Laikinosios apsaugos priemonės priimtos be atsakovės žinios, tačiau pagrindo nepranešti atsakovei nebuvo, o nutarties motyvuose nenurodoma kodėl nebuvo pranešta atsakovei bei Vaikų teisių apsaugos skyriui.

Ieškovas K. T. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka bei prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku ir savo prašymo teiginių patvirtinimui pateikia antstolio M. D. 2016-08-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuota, jog 2016-08-30 09.00 val. ryte atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą ir paprašius pasiimti sūnų, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-12 nutartimi, atsakovė atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, jog nutartis bus skundžiama.

Tai patvirtina, jog atsakovė neleidžia vaikui bendrauti su tėvu, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis bei padėtimi, jog vaikas gyvena pas ją. Atsakovė manipuliuoja tariamais vaiko interesais ir neleidžia pasiimti vaiko nei dienos metu, nei ilgesniam bendravimui. Atsakovei 2016-08-30 atsisakius perduoti sūnų, buvo tartasi bent dėl dalinio nutarties vykdymo, sūnaus pasiėmimo dienos metui. Tačiau atsakovė piktybiškai neleidžia pasiimti sūnaus net ir dienos susitikimams, turėdama tikslą vaiką atitolinti nuo tėvo, užkertant kelią vaiko dvikalbystei vystytis. Iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimų matyti, jog atsakovė ieškovą įžeidinėja vulgariais keiksmais. Galimai panašiomis mintimis skiepija vaikui neigiamą tėvo įvaizdį, jau dabar, 2 metų sūnui ugdo neapykantos jausmą tėvo atžvilgiu.

Byloje nėra įrodymų, jog nustatyta bendravimo tvarka gali kenkti vaiko interesams, nėra pagrindo trumpinti ar mažinti susitikimų su sūnumi skaičių. Atsakovės prašymo motyvai paremti tik prielaidomis ir klaidingais samprotavimais, jog tėvas negebės auklėti vaiko. Pagrindinė priežastis kodėl atsakovė neleidžia matytis su sūnumi yra finansinių reikalavimų kėlimas prisidengiant vaiko poreikiais. Ieškovas dar prieš pusantrų metų atsakovei siūlė pasirašyti susitarimą dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau atsakovė atsisakydavo tai padaryti. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl fizinio skausmo sukėlimo. Atsakovė sąmoningai nutyli 2016-08-08 įvykio aplinkybes. Atsakovė pati su sūnumi atėjo pas ieškovą į namus, vaikas buvo įaudrintas, bepravirkstąs. Ieškovas bandė vaiką nuraminti, atsakovė tuo tarpu telefonu pradėjo filmuoti situaciją. Ieškovui paprašius atsakovės baigti bei padėti nusiraminti vaikui, atsakovė pasakė, jog fiksuoja kaip ieškovas nemokantis bendrauti su vaiku ir kelia jam stresą. Atsakovei atsisakius nustoti filmuoti, ieškovas išmušė telefoną iš rankų, tuomet atsakovė griebė ieškovą už žastų du kartus sudavė į veido sritį. Vėliau atsakovės mama įsiveržė į namus, nesuprasdama kas vyksta, užsipuolė ieškovą bei trenkė į veidą. Dėl šio įvykio pateiktas pareiškimas policijai bei Valstybinei teismo medicinos tarnybai, specialistai pateikė išvadą, jog ieškovo sužalojimai patirti dėl atsakovės veiksmų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš atsakovės pateikto voko kopijos matyti, jog skundžiama nutartis atsakovei įteikta 2016-08-24, septynių dienų terminas paduoti atskirąjį skundą suėjo 2016-08-31, o atskirasis skundas teismui paduotas 2016-09-01 praleidus nutartyje bei CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Taigi atsakovės atskirasis skundas turėtų būti nenagrinėjamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiras skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu šalių sūnumi.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Apeliantė atskiruoju skundu siekia labiau apriboti ieškovo teisę bendrauti su sūnumi, skundą grįsdama subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, t. y., jog ieškovas tik formaliai teikia ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios, nes ieškovas yra agresyvus, daug dirba, nežino mažamečio, kuriam dveji metai, įpročių bei režimo, o įprastinės aplinkos pasikeitimas vaikui sukeltų stresą bei emocinę įtampą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundo motyvai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apeliantės skunde nurodomos aplinkybės daugiau susijusios su pagrindiniu bylos reikalavimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o ne su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatė gerokai mažesnį vaiko bendravimo su tėvu trukmę, nei yra prašoma ieškinio reikalavimuose. Tokia bendravimo tvarka, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, vertinant, kad ieškovas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, užtikrina sūnaus ir tėvo bendravimo teisės realizavimą.

Nors apeliantė iš esmės neprieštarauja, kad ieškovas su vaiku bendrautų, tačiau prašo nustatyti minimalią bendravimo tvarką – kiekvieną trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. bei lyginių metų savaičių sekmadienį nuo 10.00 iki 18.00 val. Teismo vertinimu, apeliantės nurodomi teiginiai neįrodo aplinkybių, jog nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti per ilgai bendraujant su tėvu. Ieškovo teisės matytis su mažamečiu nėra apribotos, taip pat nėra duomenų ir apie tai, jog ieškovas naudoja smurtą prieš mažametį, turi žalingų įpročių, nesuderinamų su tėvyste, serga sunkia liga ar pan. Nustatyti dar labiau apribojančią bendravimo su sūnumi tvarką, nei nustatė skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

Atsakovė neneigia, jog ieškovas su vaiku bendrauja nuo jo gimimo. Tai reiškia, jog tėvas ir sūnus yra vienas prie kito pripratę ir gali toliau kurti ir vystyti tarpusavio santykius. Atsakovė nėra nurodžiusi, jog bendravimo metu ieškovas vaiką būtų nuskriaudęs. Ieškovas skirtingai aiškina atsakovės nurodomą situaciją, kurios metu, kaip teigiama atskirajame skunde, prieš atsakovę buvo panaudotas smurtas. Akivaizdu, jog šalių santykiai yra konfliktiškai, tai rodo byloje pateiktas šalių susirašinėjimas. Ieškovas yra pateikęs 2016-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvadą, jog jam galimai 2016-08-09 padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas teigia, jog jį terorizuodama konfliktą išprovokavo atsakovė. Teismas šioje byloje konflikto aplinkybes vertina kaip atspindinčias šalių santykius, bet dėl abipusiškai netinkamo elgesio nedarančias įtakos bendravimui su vaiku.

Atsakovė teigia, jog ieškovas negali bendrauti su vaiku, nes jis nežino vaiko dienos režimo. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas ir atsakovė gyvena per vieną namą vienas kito, todėl bet kokie probleminiai vaiko priežiūros klausimai gali būti sprendžiami labai operatyviai, jei pati atsakovė elgsis geranoriškai. Ieškovas turi tinkamas sąlygas vaikui auginti, jis gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas turi darbą, verčiasi individualia veikla. Pati atsakovė sutinka, kad jo turtinė padėtis yra gera. Ieškovas kas mėnesį vaiko išlaikymui moka po 300 Eur. Dvejų metų vaikas yra jau nėra kūdikis, kuriam būtų būtina kasdieninė išskirtinai motinos priežiūra, rūpintis vaiku gali ir vaiko tėvas.

Tėvo bendravimas negali būti ribojamas dėl jo užimtumo, išskyrus atvejus, kai toks užimtumas trukdo atlikti tėvo pareigas. Ieškovas teismo prašo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką ir tai patvirtina jo suinteresuotumą auginti sūnų. Jeigu tėvas nesinaudos laikinąja bendravimo tvarka, neturės pakankamai laiko ir pasirengimo, tai gali paskatinti jį nagrinėjamoje byloje sumažinti ieškinio reikalavimus, o atsakovei leisti kreiptis dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo.

Vaikui dažniau matantis su ieškovu bus užtikrintas emocinis ryšys su tėvu. Tėvams kalbant skirtingomis kalbomis (ieškovas nekalba lietuviškai), mažamečiui vaikui būtina dažniau matytis su ieškovu ir dėl kalbinių įgūdžių su tėvu susiformavimo, nes mažamečiui augant, ieškovui ir vaikui bus sunku laisvai susikalbėti.

Atsakovė teisingai pastebi, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos jos neinformavus bei nesant vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados. CPK 147 straipsnio 1 dalis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimui numato 3 d. terminą. Tokiu trumpu terminu iš esmės nėra įmanoma pranešti apie klausimo nagrinėjimą pašto priemonėmis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus šalims nėra pažeidimas, dėl kurio turėtų būti naikinama skundžiama nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė. Iš ieškovo pareiškimo teismui kokių nors grėsmių vaikui nebuvo matyti. Pareiškimas paduotas naudojantis advokato paslaugomis, kuris taip pat yra atsakingas už prašymų teismui tinkamą pateikimą. Šiuo metu atsakovė yra pateikusi teismui savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jos argumentai nepatvirtina teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones klaidingumo. Visgi, net ir neturėdamas duomenų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kylančią grėsmę vaikui, teismas turi imtis priemonių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kai numatomas mažamečio vaiko apsigyvenimas su tėvu, su kuriuo iki tol vaikas negyveno, kiek galima skubiau gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos buities patikrinimo aktą dėl gyvenimo sąlygų.

Dėl ieškovo atsiliepime nurodytų teiginių, susijusių su terminu atskirajam skundui pateikti

Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas nurodė, jog atsakovė praleido terminą atskirajam skundui pateikti, todėl atskirasis skundas turėtų būti nenagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama nutartis atsakovei buvo įteikta 2016-08-24 (įteikimo šaknelės Nr. DOK-206267). Vadovaujantis CPK 73-74 straipsniuose nurodytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, terminas atskirajam skundui pateikti suėjo 2016-08-31 (imtinai). Atskirasis skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo pateiktas 2016-08-31 17:40:53 (El. b. l. 14). Taigi atsakovė termino atskirajam skundui pateikti nepraleido.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.