Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-12-02 · Civilinė byla Nr. e2S-2644-580/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-02
Bylos Nr.
e2S-2644-580/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28922-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
K. K.
Ieškovas
K. T. L.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-2644-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28922-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.2.2.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. L. ieškinį atsakovei K. K. dėl bendravimo su vaiku bei ir dalyvavimo jį (vaiką) auklėjant tvarkos nustatymo bei atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui K. T. L. dėl išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. T. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

nustatyti žemiau nurodomą ieškovo K. T. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. L. gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kas antrą savaitę tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo pirmadienio 09:00 val. iki ateinančio pirmadienio 09:00 val. (termino pradžia skaičiuojama nuo pirmadienio einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių (tokių kaip tėvo liga, darbo grafikas ir pan.) yra kompensuojamos nustatant bei sutariant kitą tėvo ir vaiko matymosi datą bei trukmę atsižvelgiant į vaiko sveikatos, poilsio ir mokslo režimąvaiko tėvas praneša vaiko motinai telekomunikacijų priemonėmis apie negalėjimą paimti sūnų nustatytomis bendravimo su vaiku dienomis; švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja žemiau nurodyta tvarka: kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaiko gimimo dienomis lyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais tėvui pasiimant sūnų iš vaiko motinos gyvenamosios vietos nuo prieššventinės dienos 17:00 val. iki šventinės dienos 21:00 val.;atostogų metu: vaikas su tėvu gali būti nuo 14 iki 30 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 14 (keturiolika) dienų. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį, trukmę; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms, išvykoms. K. T. L. ture teisę be atskiro vaiko motinos sutikimo su sūnumi K. K. L. išvykti į Europos ekonominės erdvės valstybes. Vaiko tėvas, laikotarpiu, kai sūnus išvykų, kelionių metu bus su juo, užtikrins galimybę motinai telekomunikacinėmis priemonėmis bendrauti su vaiku.

Nurodė, kad ieškovui ir atsakovei 2014-07-10 gimė sūnus. Vaikui gimus, šalys kartu negyveno, faktinė sūnaus gyvenamoji vieta buvo ir yra su motina (atsakovė). Ieškovas lankydavo sūnų motinos namuose, teikė išlaikymą, aprūpino vaiką būtinais daiktais. Vaikui ūgtelėjus, ieškovas stengiasi palaikyti bei plėtoti ryšį su sūnumi, tačiau su atsakove neranda bendros kalbos. Atsakovė kelia finansinius reikalavimus prisidengdama vaiko poreikiais, piktavališkai neleidžia bendrauti su vaiku. Vaiko motina su sūnumi gyvena savo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose dažni konfliktai tarp šeimos narių, piktnaudžiaujama alkoholiu, yra buvę atvejų, kai buvo kviečiama policija. Buitinės sąlygos nėra saugios ir tinkamos vaiko vystymuisi.

Atsakovė K. K. priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti sūnaus išlaikymui po 600 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad ją su sūnumi sieja artimas motinos ir vaiko ryšys. Vaikas su atsakovu nėra praleidęs nakties. Atsakovas galėtų skirti ne mažesnę kaip 550 Eur per mėnesį išmoką. Ieškovė nedirba, šiais metais baigusi studijas, ieško darbo, o atsakovas yra pasiturintis. Sūnui 2 metai, išlaidos skiriamos jo maitinimui, rengimui bei darželiui. Kadangi atsakovas nurodė vaiką vesti tik į privatų darželį, 250 Eur išlaidos yra būtinosios, ieškovė sumokėjo stojimo į darželį 246,17 Eur mokestį. Sūnui reikia skirti tris vakcinas, kurių kaina yra po 100 Eur. Kas mėnesį ieškovė skiria apie 80 Eur homeopatiniams preparatams, vitaminams bei kitiems preparatams. Ieškovė sūnų maitina tik ekologiškai produktais, todėl kas mėnesį vaiko mitybai skiria apie 150 Eur. Išlaidos skirtos vaiko drabužiams, dėl plokščiapėdystės perkama speciali avalynė, sudaro 150 Eur. Vaiko ugdymas, laisvalaikis bei pramogos kainuoja apie 100 Eur. Sūnui per mėnesį iš tėvo skirtina 600 Eur.

Atsakovė K. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 500 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Nurodė, kad atsakovo reikalavimu ieškovė pradėjo vesti sūnų į privatų darželį, kuriam kas mėnesį reikia mokėti po 250 Eur, ieškovė nedirba, atsakovo išlaikymas nėra nuolatinis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovės K. K. prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo nepilnamečiui vaikui 190 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisto laikino išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise paskyrė atsakovę, nutartį pavedė skubiam vykdymui. Teismas nurodė, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl susipažinus su atsakovės išdėstytais motyvais bei pateiktais įrodymais, iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus priimtas teismo sprendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 500 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Teigė, kad su prašymu buvo pateikti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas turėjo galimybę įvertinti koks laikinas išlaikymas šiuo metu yra būtinas. Atsakovas iki šiol mokėdavo po 300 Eur kas mėnesį, todėl teigtina, kad atsakovas turi galimybės skirti didesnį laikiną išlaikymą. Atsakovo reikalavimu ieškovė pradėjo vesti sūnų į privatų darželį, kuris kainuoja 250 Eur, ieškovė nedirban. Atsakovas gali skirti ne mažesnę kaip 500 Eur per mėnesį išmoką. Apeliantė atskirajama skunde rėmėsi priešieškinio argumentais. Teigė, kad mažindamas laikino išlaikymo dydį teismas turėjo pasisakyti dėl argumentų, kadangi jie yra esminiai nustatant laikiną vaiko išlaikymą. Motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo panaikinimo apeliacine tvarka pagrindas.

Ieškovas K. T. L. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Teigė, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Priteisdamas laikiną išlaikymą teismas tik preliminariai vertina išlaikymo būtinumą, vaiko poreikius ir teiktino išlaikymo dydį.

Atsakovė nutyli, jog ieškovas mokėdavo po 300 Eur kas mėnesį. Atsakovės prašoma priteisti kasmėnesinė laikino išlaikymo suma (500 Eur) vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti atsižvelgiant į vaiko amžių yra nepagrįsta įrodymais ir per didelė. Aiškiai neprotingos ir abejotinai didelės tariamai atsakovės skiriamos lėšos dviejų metų sūnaus ugdymui, laisvalaikiui bei pramogoms (žaislams ir kt.) po 100 Eur kas mėnesį, vaiko drabužiams, avalynei po 150 Eur kas mėnesį, vaiko mitybai 150 Eur, kas mėnesį, įvertinant tai, jog sūnus nuo rugsėjo 5 dienos lanko darželį, kuriame gaus maitinimą tris kartus per dieną. Atsakovės nurodomos skiriamos išlaidos skiepams (300 Eur), gydymuisi, vaistams (80 Eur) nėra daromos kiekvieną mėnesį.

Atsakovė nepateikė dokumentų, jog nedirba, neturinti pajamų, negauna pašalpų, išmokų ir pan. Ieškovui kelia abejonių privataus darželio mokesčio priskyrimas prie būtinųjų išlaidų, nes dviejų metų sūnus galėtų būti prižiūrimas namuose. Ieškovas neprieštaravo, kad vaikas būtų vedamas į privatų darželį, tačiau atsakovė neieškojo alternatyvos. Atsakovė nekartą grasino ieškovui trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis (SMS). Atsakovė siekia pasipelnyti bei prisiteisti lėšų panaudotinų pačios atsakovės poreikių tenkinimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiras skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iš dalies pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteisto iš atsakovo 190 Eur laikino, mokamo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.

Dėl skundžiamos nutarties motyvavimo

Atsakovės teigimu, skundžiama nutartis yra be motyvų, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prašyme nurodytų argumentų, t. y. dėl to, kad atsakovė yra ką tik baigusi studijas, ieško darbo, vaiką augina viena pas tėvus, ieškovo prašymu vaikas vedamas į privatų darželį.

Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas minėtos teisės normos prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, nesutinka su apeliantės teiginiais dėl motyvų nebuvimo skundžiamoje nutartyje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra galimybės išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios yra ieškovo galimybės teikti atsakovės prašomo dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimą – klausimą, tik preliminariai vertina išlaikymo būtinumą, vaiko poreikius ir teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl atsakovės į bylą pateiktos 2016-08-11 Vaiko ugdymo ir priežiūros sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir VŠĮ „Mamos delne“ (El. b. t. 1, b. l. 38-42) bei apeliantės teiginių, susijusių su studijų baigimu, darbo paieškomis, ieškovo prašymais vesti vaiką į privatų darželį, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodyti teiginiai bus išanalizuoti išnagrinėjus bylą iš esmės, sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo priteisimo.

Reziumuojant tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad skundžiama nutartis turi būti naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo – motyvų nebuvimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio

Atsakovė nesutinka su vaikui priteistu 190 Eur laikinu periodiniu išlaikymu, mokamu kas mėnesį ir prašo priteisti 500 Eur išlaikymą.

Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Atsakovė teigė, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, nes ieškovas, pasak atsakovės, yra pasiturintis žmogus, o atsakovė nedirba, šiais metais baigė studijas, be to, atsakovas mokėdavo didesnį – 300 Eur išlaikymą, taip pat nurodė atsakovei vaiką vesti į privatų darželį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, su apeliantės teiginiais nesutinka. Bylos duomenimis, ieškovas nuo 2009-01-01 vykdo individualią veiklą (El. b. t. 1, b. l. 162-164). Bylos duomenimis, ieškovas disponuoja gyvenamuoju namu su žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (El. b. t. 1, b. l. 166-169, 172-174). Tačiau iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ieškovo turimas turtas apsunkintas įkeitimu (hipoteka). Kitų duomenų apie ieškovo turtinę padėtį teismas neturi, jų nepateikė ir atsakovė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra numatyta abiem tėvams (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys), todėl būtina atkreipti dėmesį ir į atsakovės turtinę būklę. Bylos duomenimis, atsakovė niekur nedirba (El. b. t. 1, b. l. 159-161), nekilnojamojo turto neturi, jos (atsakovės) vardu įregistruota viena transporto priemonė (El. b. t. 1, b. l. 165, 170). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų nedarbinga, t. y. atsakovei būtų nustatytas nedarbingumo lygis, būtų reikalinga išlaikymo. Vien ta aplinkybė, jog apeliantė šiuo metu nedirba, nėra pagrindas priteisti 500 Eur laikiną išlaikymą. Nors atsakovė nurodė, jog ieško darbo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovė teismui nurodo, jog vaiko darželis kainuoja 250 Eur per mėnesį, tačiau, tačiau iš atsakovės į bylą pateiktos 2016-08-11 Vaiko ugdymo ir priežiūros sutarties 4.3. bei 4.5. punktų matyti, jog už darželį mokėtinas 235 Eur mėnesinis mokestis + 6 Eur per dieną už vaiko maitinimą, tačiau 4.7. punkte nurodyta, kad kai Vilniaus miesto savivaldybė teikia darželiui 100 Eur kompensaciją už vaiką, paslaugų teikimo mokestis yra mažinamas kompensacijos suma. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kokio dydžio mėnesinį mokestį moka už privatų darželį ir ar Vilniaus miesto savivaldybė yra suteikusi 100 Eur kompensaciją. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad vaikas privalo lankyti privatų darželį, o atsakovės nurodomas ieškovo įpareigojimas vaiką vesti tik į privatų darželį nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, juolab, iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakove matyti, kad šalys bendrauja konfliktiškai, nesutaria dėl vaiko priežiūros. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad niekur nedirbdama atsakovė gali dvejų metų vaiką prižiūrėti pati.

Atsakovė taip pat nurodė, jog vaikas serga plokščiapėdyste, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Byloje esančioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2016-11-25 išvadoje taip pat nėra duomenų apie kokius nors specialiuosius vaiko poreikius (El. b. t. 2, b. l. 12). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės sveikatos būklė neleidžia dirbti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis (190 Eur vaikui) nėra akivaizdžiai neproporcingas ar pažeidžiantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus. Atsakovė turi pareigą teikti kitą vaiko išlaikymui reikalingą dalį. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne nuolatinis vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi priteistas po 190 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra teisingas ir pagrįstas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė