Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-02-24 · Civilinė byla Nr. 2-67-874/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-21/2011Nutartis · 2011-09-12Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-24Šiaulių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-06-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
2-67-874/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04119-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Ieškovas
Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos
Atsakovas
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų, Šiaulių miesto švietimo darbuotojų profsąjungų
Trečiasis asmuo
G. N.
Kategorijos
  • 11.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-67-874/2012m.Proceso Nr. 2-07-3-04119-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.8.; 116.1.; 116.4. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 24 d.Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos atstovei S. G., ieškovo atstovei advokatei D. B., atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo atstovei Rasai Jasmontienei, trečiajam asmeniui G. N., atsakovo ir trečiojo asmens atstovei advokatei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl profesinių sąjungų susivienijimo atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo, iškeltą pagal ieškovo Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos ieškinį atsakovui Šiaulių miesto švietimo darbuotojų profsąjungų susivienijimui, trečiajam asmeniui G. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos atstovė direktorė S. G. savo ieškinį (b. l. 1-4) palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama pripažinti Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymą duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo Šiaulių Ž-ų pagrindinėje mokykloje, nepagrįstu; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė paaiškino, kad revizijos komisija nėra atstovaujamasis organas, todėl įteikiant atleidimo lapelį G. N., į tai nebuvo atsižvelgta. Atstovaujamasis organas yra renkamasis organas, kuris priima sprendimus, o revizijos komisija tik skaičiuotojas. Kreipėsi į Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimą dėl sutikimo atleisti G. N. iš darbo Šiaulių Ž-ų pagrindinėje mokykloje, kad išlaikyti reikiamas procedūras. Kolektyvinėje sutartyje numatyta pareiga mokyklai kreiptis į profesinę sąjungą, jei atleidžiamas profesinės sąjungos narys. Susivienijimo atsisakyme nurodytos trys priežastys: nagrinėjama kita byla dėl atleidimo; G. N. yra susivienijimo revizijos komisijos narė; dvi lituanistės mokytojos nėra profesinės sąjungos narės. Šis atsisakymas pažeidžia mokyklos interesus. Kolektyvinė sutartis galioja visiems darbuotojams. Mokykloje dėl ekonominės padėties buvo pagrindas atleisti G. N. iš lietuvių kalbos mokytojos pareigų, nes sumažėjo mokinių ir klasių komplektų skaičius. Mokykloje yra 280 mokinių ir 15 klasių komplektų, pernai buvo 17 klasių komplektų. Mokykloje buvo taupoma, mažinant krūvius logopedui, spec. pedagogui, socialiniam pedagogui, stambinat grupes, mažiau panaudojant mokyklos nuožiūra skiriamų valandų. Visa taupymo veikla buvo derinama su kolektyvu, tai yra su pedagoginiais darbuotojais, dalyvaudavo ir profesinės sąjungos nariai. Buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo mokyklos profesinės sąjungos atstovė I. K.. Susirinkimų metu profesinės sąjungos pirmininkas G. N. paprastai nieko neklausinėdavo. Po to klausdavo raštu. Paklausimai buvo registruojami, ji atsakydavo. Visiems mokytojams sumažėjo krūviai iki ± 18 valandų. Viso liko 30 savaitinių lietuvių kalbos pamokų. Pilnas mokytojo etatas turi 18 savaitinių pamokų, todėl liko dvi lietuvių k. mokytojos, turinčios nepilną krūvį po 15 valandų. Dvi mokytojos turi pirmumo teisę likti darbe. Mokytojų Č., R. ir N. kvalifikacinė kategorija vienoda – metodininkės. Rėmėsi kolektyvine sutartimi, kurioje išvardinti punktai, suteikiantys pirmumo teisę būti paliktiems darbe. Pirmumo teisė tam, kuris surenka daugiau punktų. G. N. surinko mažiausiai punktų, tai yra nurodyta įspėjime dėl atleidimo iš darbo. Apie G. N. numatomą atleidimą iš lietuvių k. mokytojų taip pat buvo pranešta mokyklos profesinei sąjungai. Kai ji prašėsi ateiti į profesinės sąjungos susirinkimą, profesinės sąjungos pirmininkas jos neįsileido.

Atsiliepimas

Atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo atstovė, pirmininkė Rasa Jasmontienė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, palaikė pateiktą atsiliepimą į ieškinį (b. l. 75-76), patvirtino jame išdėstytas aplinkybes.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad yra išrinkta Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininke. Šiaulių švietimo profsąjungų susivienijimas veikia profesiniu teritoriniu principu. Susivienijimo nariais gali būti ir atskiri švietimo sistemos darbuotojai ir gali jungtis įsteigtos pirminės organizacijos. Asmens įstojimas į pirminę organizaciją, reiškia įstojimą ir į susivienijimą. Susivienijimo pirmininkų tarybos nesutikimas atleisti G. N. iš darbo yra pagrįstas. 2009 m ekonominė situacija blogėjo Šiaulių mokyklose. Profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės pasirašytas nacionalinis susitarimas įgalino mokyklų vadovus detaliai su darbuotojais esamą situaciją aptarti ir konsultuotis dėl priimamų sprendimų. Ž-ų mokykloje direktorei pradėjus vienašališkai taikyti drastiškas taupymo priemones, mokyklos mokytojai įsteigė pirminę profesinės sąjungos organizaciją ir 2009-05-27 apie tai informavo mokyklos direktorę. G. N. yra profesinės sąjungos narė. Susivienijimo įstatų 2.1.11 punkte numatyta, kad profsąjunga turi ginti profesinės organizacijos narių, kurie galimai neteisėtai atleidžiami iš darbo, interesus. Kad galimai neteisėtai atleidžiama G. N. iš darbo rodo Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos bendravimas su mokyklos direktore. Įrodymų, kad direktorė vykdė LR profsąjungų, švietimo įstatymų nustatytas, kolektyvinėje sutartyje aptartas ir direktorės pasirašytas priedermes, ji neturi. Direktorė su profesine sąjunga savo sprendimų nederino ir jokių konsultacijų nerengė. Kolektyvinės sutarties 2.6 p. numatyta laikytis darbuotojų skaičiaus ir darbo vietų mažinimo tvarkos, o 2.7 p. administracija įsipareigoja su profesine sąjunga apsvarstyti kiekvieno atleidžiamo darbuotojo atleidimo pagrįstumą, tačiau šių procedūrų direktorė nesilaikė. Matydami tokią mokyklos direktorės ir profesinės sąjungos bendravimo eigą, neturėjo įrodymų, kad G. N. atleidimas iš darbo yra pagrįstas, todėl negalėjo duoti sutikimo atleisti pastarąją iš darbo. Mano, kad su G. N. susidorojama, nes ši buvo viena iš iniciatorių dėl profsąjungos mokykloje įsteigimo. Susivienijimas negali duoti sutikimo, jei profesinės sąjungos narys kreipiasi į teismą dėl atleidimo neteisėtumo. Susivienijimo revizijos komisija yra atstovaujamasis organas, nes ji renkama susivienijimo konferencijoje visų konferencijos dalyvių, o kandidatus siūlo pirminės organizacijos. Negali pasakyti, ar G. N. buvo deleguota pirminės organizacijos, ar savo iniciatyva konferencijoje iškėlė kandidatūrą į revizijos komisiją. Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo sprendžiamasis organas yra pirmininkų taryba. Revizijos komisijos nariai priima sprendimus lėšų panaudojimo klausimais tik susivienijimo ribose. Revizijos komisijos narių pareiga yra atstovauti profsąjungų nariams finansiniuose reikaluose, nes profesinė sąjunga išlaikoma iš nario mokesčio įnašų ir finansiniai klausimai labai svarbus dalykas. Revizijos komisijos nariai dalyvauja pirmininkų tarybos posėdžiuose, atsiskaito už savo veiklą, tikrina susivienijimo lėšų panaudojimą, gali siūlyti padaryti reviziją pirminėje organizacijoje, jei yra prašymas. Jos nuomone susivienijimo atstovaujamasis organas yra bet kuris organas, kurį išsirenka profesinės sąjungos nariai. Profsąjungoje kiekviena renkama pareigybė suponuoja atstovavimą. Revizijos komisija yra renkamasis organas, todėl yra ir atstovaujamasis organas. G. N. kaip susivienijimo revizijos komisijos narė atstovauja susivienijimo ir savo mokyklos profesinės sąjungos finansiniams interesams. Revizijos komisijos narys asmeniškai sprendimų nepriima. Visus sprendimus priima kolegialiai pirmininkų taryba. Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos profesinė sąjunga neturi įstatų ir nėra įregistruota Juridinių asmenų registre, nes yra susivienijimo dalis. Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos profesinė sąjunga veikia Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pagrindu. Visi Ž-ų mokyklos pirminės organizacijos nariai iš karto įstojo ir į susivienijimą. Pagrindas yra prašymas pirmininkų tarybai ir protokolo išrašas. Įstatai yra vieningi, bendri, juose aptarta pirminės organizacijos funkcijos ir darbo tvarka. Neduodami sutikimo atleisti G. N. iš darbo pagal pirmą punktą, kad susivienijimas nėra informuotas apie G. N. ieškinio Ž-ų pagrindinei mokyklai teisminio nagrinėjimo baigtį, rėmėsi įstatų 2.1.11 punktu. Bylos tarpusavyje susijusios, todėl negalėjo duoti sutikimo. Susivienijimo pagrindinė funkcija ginti savo narį ir tai daro. Iš esmės savo atsisakymą motyvuoja 1, 2 punktais, o dėl 3 punkto nepasisako, nes kitos minimos Ž-ų mokyklos mokytojos nėra profesinės sąjungos narės. Ž-ų mokyklos kolektyvinė sutartis turi būti taikoma visam kolektyvui. Eilinis profesinės sąjungos narys neturi prioriteto kitų darbuotojų atžvilgiu. Ieškovo ieškinį prašo atmesti, kaip nepagrįstą.

Tretysis asmuo G. N. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Ž-ų pagrindinėje mokykloje pradėjo dirbti 2000-09-01 lietuvių kalbos mokytoja, su ja buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 77, vėliau darbo sutartis buvo pratęsta ir sudaryta darbo sutartis Nr. 153. 2010-05-05 vykusioje Šiaulių švietimo profesinės sąjungos susivienijimo konferencijoje ji pati išsikėlė savo kandidatūrą ir buvo išrinkta į revizijos komisiją. Direktorė žinojo, kad ji išrinkta į revizijos komisijos narius, nes ji 2010-06-02 apie tai pranešė, kreipdamasi dėl individualaus darbo ginčo. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad darbuotojų atstovais gali būti profesinės sąjungos vadovaujantys organai, tačiau DK 19 str. tokio teiginio nėra. Mano, kad ieškovas sąmoningai painioja sąvokas, norėdamas įrodyti, kad revizijos komisija nėra darbo žmonėms atstovaujantis organas. Valdymo organai painiojami su atstovaujamaisiais organais. Atstovaujamieji organai yra tie, kurie yra išrinkti balsavimo būdu ir atstovauja darbo žmonių interesams. Revizijos komisija yra renkamasis ir atstovaujamasis organas, nes ji atstovauja darbo žmones. Revizijos komisija yra renkama 4 metų laikotarpiui, skaičiuoja balsus, pinigus, atlieka finansinę patikrą, susivienijimui priklausančių profesinių sąjungų finansinės ūkinės būklės patikrinimą, turi teisę kviesti specialistus. Ji kaip revizijos komisijos narė vykdo DK 22 str. 2 d. numatytas atstovavimo funkcijas. Mano, kad pagal DK 135 str. 1 d. 6 p. turi pirmenybės teisę būti palikta dirbti, nes yra išrinkta į revizijos komisiją, t. y. darbuotojų atstovaujamuosius organus. Ieškovas informavo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimą apie sprendimą atleisti ją iš darbo, tačiau nepateikė Ž-ų mokyklos profesinės sąjungos susirinkimo protokolo Nr. 8, kuriame nepritarta jos atleidimui iš darbo, nes įspėjime vadovaujamasi kolektyvine sutartimi. Mokyklos direktorė negalėjo rašyti jai įspėjimo, remdamasi kolektyvine sutartimi, nes Ž-ų mokyklos kolektyvinė sutartis yra sudaryta tarp mokyklos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimo ir direktorės. Kiti darbuotojai nesutiko su kolektyvine sutartimi, todėl jiems ji negali būti taikoma. Jos nuomone profesinės sąjungos nariai turi išskirtines sąlygas kitų mokyklos darbuotojų atžvilgiu, sprendžiant atleidimo klausimą. Ji kaip profesinės sąjungos narė turi pirmenybę būti palikta darbe. Mokinių skaičius mokykloje mažėjo ne vien dėl ekonominių priežasčių, emigracijos, bet ir dėl mokyklos įvaizdžio. Palaiko atsakovo atsisakymo duoti sutikimą dėl jos atleidimo iš darbo visus tris punktus: nes yra padavusi ieškinį ir nagrinėjama civilinė byla dėl jos atleidimo iš pavaduotojos pareigų, kur profsąjunga yra tretysis asmuo, nes išrinkta į revizijos komisiją, kuri yra atstovaujamasis organas, nes kolektyvinės sutarties išlygos taikytinos tik profesinės sąjungos nariams. Prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytojas G. N. parodė, kad dirba Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, mokytoju, taip pat yra mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas. Mokyklos profesinės sąjungos kolektyvinė sutartis buvo paruošta kaip dokumentas 2009 m. birželio mėnesį. Derinimas vyko ilgai. Direktorė nenoriai, bet pasirašė šią sutartį. Kolektyvinė sutartis nebuvo svarstyta visuotiniame susirinkime. Buvo bandoma daryti susirinkimą, bet prieš profsąjungą buvo sukilimas, kad ji mokykloje nereikalinga. Kolektyvinės sutarties projektas buvo padėtas mokytojų kambaryje svarstymui. Reikšmingų pastabų, pasiūlymų nebuvo pateikta. G. N. buvo išrinkta į mokyklos atstovaujamuosius organus, nes pati profsąjunga yra atstovaujamasis organas, kuris atstovauja darbo žmonėms. DK 135 str. 1 d. 6 p. minimi atstovaujamieji organai yra profsąjunga. Profesinių sąjungų įstatyme revizijos komisija išskirta atskiru straipsniu, kur parašyta, kad revizijos komisija yra renkamasis organas, tai vadinasi yra ir atstovaujamasis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių, trečiojo asmens, liudytojo paaiškinimais, byloje esančiais šalių pateiktais procesiniais dokumentais ir jų priedais – rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu G. N. 2000-09-01 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 77, pagal kurią tretysis asmuo laikotarpiui nuo 2000-09-01 iki 2001-08-31 buvo priimtas į darbą lietuvių kalbos mokytoja. Darbo sutartis šalių susitarimu buvo pratęsta, todėl tapo neterminuota. 2005-09-01 ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė naują darbo sutartį Nr. 153, pagal kurią tretysis asmuo nuo 2005-09-01 pas ieškovą buvo priimtas į darbą lietuvių kalbos mokytoja. Darbo sutartis šalių susitarimu buvo kelis kartus pakeista dėl darbo apmokėjimo sąlygų keitimo (b. l. 15-18). Iš Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – Susivienijimas) ataskaitinės konferencijos 2010-05-05 protokolo išrašo matyti, kad tretysis asmuo G. N. yra išrinkta į revizijos komisiją (b. l. 10). 2011-04-29 trečiajam asmeniui įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo Nr. 114, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 str. 2 d., dėl sumažėjusio mokinių ir klasių komplektų skaičiaus 2011-08-31 su trečiuoju asmeniu G. N. bus nutraukta darbo sutartis; pagal DK 140 str. bus išmokėta trečiajam asmeniui priklausanti kompensacija (b. l. 6). Iš atsakovo 2011-04-29 raštų Nr. 6-385 ir Nr. 386 „Dėl mokyklos darbuotojos atleidimo suderinimo“ matyti, kad direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pavaduojanti mokyklos direktorių, pateikė raštus Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos profsąjungos komiteto pirmininkui G. N. ir atsakovui, siekdama suderinti įspėjimą dėl trečiojo asmens atleidimo iš darbo (b. l. 7, 8). Iš Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos organizacijos 2011-05-03 susirinkimo protokolo Nr. 8 matyti, kad nutarta nepritarti trečiojo asmens G. N. atleidimui iš darbo, nes įspėjime vadovaujamasi Kolektyvine sutartimi, o mokytojos L. Č. ir J. R. nėra profesinės sąjungos narės, be to, G. N. yra išrinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus (b. l. 61). Iš Susivienijimo 2011-05-04 pirmininkų tarybos posėdžio protokolo Nr. 5 matyti, kad buvo nutarta nesutikti atleisti trečiąjį asmenį G. N. iš darbo (b. l. 130). Atsakovas 2011-05-10 pranešimu „Dėl PS nario atleidimo“ informavo ieškovą, kad Susivienijimo pirmininkų taryba mano, jog G. N. negali būti atleidžiama iš darbo, nes: 1) atsakovas nėra informuotas apie G. N. ieškinio Ž-ų pagrindinei mokyklai teisminio nagrinėjimo baigtį, kur yra įtrauktas trečiuoju asmeniu; 2) pagal DK 135 str. 1 d. 6 p. G. N. turi pirmenybę būti palikta darbe, nes yra išrinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus, t. y. 2010-05-05 išrinkta į Susivienijimo revizijos komisiją; 3) kitos įspėjime minimos Ž-ų pagrindinės mokyklos mokytojos nėra profesinės sąjungos narės (b. l. 9).

Susivienijimo įstatų 6.7. punkte nustatyta, kad Susivienijimo renkamieji valdymo organai yra: Susivienijimo pirmininkas, Pirmininkų taryba. Įstatų 6.9 punkte nustatytos Susivienijimo pirmininko funkcijos: vadovauja Susivienijimui, Pirmininkų tarybai, prezidiumui (jei sudaromas); atstovauja Susivienijimui visose valstybės ir savivaldybių institucijose; atstovauja Susivienijimui teismuose; pasirašo sutartis ir susitarimus Susivienijimo vardu; kartą per metus atsiskaito Pirmininkų tarybai; atsako už racionalų Susivienijimo turto panaudojimą. Įstatų 6.12. punkte nustatytos Susivienijimo Pirmininkų tarybos funkcijos: vadovaudamasi Įstatais, vykdo programą ir konferencijos nutarimus; nustato atstovavimo normas ir šaukia Susivienijimo konferencijas, kuriose atsiskaito už nuveiktą darbą; organizuoja Susivienijimo narių informavimą ir mokymą; konsultuoja profesines organizacijas sprendžiant kasdieninius veiklos uždavinius; išklauso profesinių organizacijų pirmininkų veiklos ataskaitas ir teikia rekomendacijas veiklai efektyvinti; nustato Susivienijimo prezidiumo kompetenciją (jei toks sudaromas); reguliariai šaukia posėdžius; savo kadencijos laikotarpiui Susivienijimo pirmininko teikimu tvirtina pavaduotojus, nustato jų kompetenciją, darbo tvarką, etatinių darbuotojų skaičių bei atlyginimus; pirmame Pirmininkų tarybos posėdyje pasitvirtina savo darbo reglamentą; išklauso pirmininko veiklos ataskaitas ir rekomendacijas veiklai efektyvinti; priima sprendimą dėl dalyvavimo protesto akcijose, dėl streiko organizavimo; priima sprendimus dėl Susivienijimo nekilnojamojo ir registruojamojo kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo; tvirtina metinę Susivienijimo finansinę ataskaitą. Susivienijimo Revizijos komisijos nuostatuose numatyta, kad Susivienijimo revizijos komisija renkama ketverių metų laikotarpiui (1.1 punktas), revizijos komisijos atstovas turi teisę dalyvauti Pirmininkų tarybos posėdžiuose (1.5. punktas), revizijos komisija už savo veiklą atsiskaito Susivienijimo konferencijai (1.6. punktas). Susivienijimo revizijos komisija tikrina Susivienijimo lėšų, numatytų Susivienijimo narių švietimui, organizacinio darbo vykdymui, panaudojimą; Susivienijimo lėšų buhalterinę apskaitą: Susivienijimo nario mokesčio apskaitą, atsiskaitymus su profesinėmis bei kitomis organizacijomis ir kitą dokumentaciją; esant būtinybei, atlieka Susivienijimui priklausančių profesinių organizacijų finansinės – ūkinės veiklos patikrinimą (2.1., 2.2. punktai). Įstatų 8.3. punkte numatyta, kad revizijos komisijos atstovas patariamojo balso teise dalyvauja Susivienijimo Pirmininkų tarybos posėdžiuose (b. l. 11-14).

Iš Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos organizacijos 2009-05-20 steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad nutarta įsteigti Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos profesinę organizaciją, kuri veiks pagal Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatus ir programą; prašyti įregistruoti Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos profesinę organizaciją Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Šiaulių miesto susivienijimo įskaitoje (b. l. 143). Tretysis asmuo G. N. 2009-05-20 prašymu dėl įstojimo į profesinę sąjungą Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Šiaulių miesto susivienijimo pirmininkų tarybai prašė priimti ją į Šiaulių miesto švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (b. l. 151). Iš atsakovo 2009-05-27 pranešimo ieškovui matyti, kad 2009-05-20 Šiaulių Ž-ų pagrindinėje mokykloje įsisteigė Šiaulių švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Ž-ų pagrindinės mokyklos darbuotojų organizacija, kuri registruota Susivienijime (b. l. 129). Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos 2009-06-08 sudarytos Kolektyvinės sutarties 2.6.3. punkte nustatyta, kad esant būtinumui mažinti darbuotojų skaičių, kiekvieną konkretų atvejį derinti su profesinės sąjungos organizacija ir ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius informuoti darbuotoją (b. l. 27-34).

Nustatyta, kad Šiaulių Ž-ų pagrindinėje mokykloje 2007-09-01 buvo 405 mokiniai ir 21 klasių komplektas, 2010-09-01 – 317 mokinių ir 17 klasių komplektų, o 2011-06-01 – 278 mokiniai ir 15 klasių komplektų (b. l. 36). Nustatyta, kad 2010 m. mokyklos mokinio krepšelio lėšų deficitas sudarė 240740,00 Lt (b. l. 35). Iš Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos 2010-03-23 direkcinio pasitarimo protokolo Nr. 12-7 (1.21) matyti, kad susirinkime, kuriame dalyvavo profsąjungos pirmininkas G. N., G. N., buvo svarstoma dėl 2010-2011 m. klasių komplektavimo (b. l. 158-160).

DK 134 str. 1 d. nustato, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Minėto straipsnio 3 dalis suteikia darbdaviui teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Teisminio nagrinėjimo dalyku šiuo atveju yra DK 134 str. 3 d. numatytas darbdavio interesų pažeidimo ir atitinkamai nesutikimo pagrįstumo faktas. Aiškinamasi, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines savo funkcijas.

Ieškovas nurodė, kad jo interesai iš esmės pažeidžiami, nes Šiaulių Ž-ų pagrindinėje mokykloje sumažėjo mokinių ir klasių komplektų skaičius, todėl sumažėjo mokytojų darbo krūvis. Mokykloje buvo taupoma, mažinant mokytojų darbo krūvius, stambinat grupes, mažiau panaudojant mokyklos nuožiūra skiriamų valandų, atleidžiant kelis mokytojus. Todėl įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo su trečiuoju asmeniu G. N. pagrįstas ekonomine būtinybe. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą atleisti trečiąjį asmenį G. N. iš darbo lietuvių kalbos mokytoja. Atsakovas atsisakyme duoti sutikimą atleisti trečiąjį asmenį iš darbo pirmu punktu nurodė, kad jis nėra informuotas apie G. N. ieškinio Ž-ų pagrindinei mokyklai baigtį. Teismo nuomone šis atsakovo argumentas nepagrįstas, nes ieškovas negalėjo informuoti atsakovo apie bylos dėl G. N. atleidimo iš pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų pagrįstumo baigtį, kadangi byla tuo metu buvo teisminio nagrinėjimo eigoje ir nebuvo baigta. Be to, teismo nuomone, minimos bylos baigtis tiesioginės įtakos atsakovo sutikimui ar nesutikimui atleisti trečiąjį asmenį iš darbo, neturėjo, kadangi toje byloje buvo sprendžiamas Šiaulių Ž-ų pagrindinės mokyklos direktorės įsakymo, kuriuo G. N. buvo atleista iš direktoriaus pavaduotojos papildomam ugdymui pareigų, teisėtumo klausimas.

Antras atsakovo nurodytas argumentas dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo yra tai, kad G. N. pagal LR DK 135 str. 6 p. turi pirmenybę būti palikta darbe, nes yra išrinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus, t. y. Susivienijimo revizijos komisiją. DK 19 str. 1 d. nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Darbuotojų atstovaujamieji organai yra ne bet kurie profesinės sąjungos renkami organai, o tik tie, kurie pagal įstatymą ar profesinės sąjungos įstatus yra įgalinti atstovauti darbuotojus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Nr. 2A-1616-516/2010). Atsakovo įstatuose apibrėžta, kas yra laikoma renkamaisiais valdančiaisiais organais. Tai – Susivienijimo pirmininkas ir Pirmininkų taryba. Nurodyta, kad pirmininkas atstovauja Susivienijimui visose valstybės ir savivaldybių institucijose, teismuose. Atsakovo atstovė duodama paaiškinimus patvirtino, kad Susivienijimo sprendžiamasis organas yra pirmininkų taryba. Tuo tarpu revizijos komisija vykdo Susivienijimo finansinės – ūkinės veiklos kontrolę ir atsiskaito Susivienijimo konferencijai. Jokia atstovaujamoji funkcija revizijos komisijai, jos nariams ar pirmininkui įstatuose nenumatyta. Atsakovas, įstatuose apibrėždamas savo organų kompetenciją, nustatė, kurie jo organai yra atstovaujamieji, o kurie – vidaus kontrolės. Teismas daro išvadą, kad Susivienijimo revizijos komisija yra ne darbuotojų atstovaujamasis organas, o Susivienijimo finansinės-ūkinės veiklos kontrolę vykdantis organas, nepatenkantis į DK 19 str. 1 d. apibrėžtą darbuotojų atstovų sąvoką. Todėl laikytina, kad trečiojo asmens G. N., esančios Susivienijimo revizijos komisijos, kuri nepriskirtina prie Susivienijimo renkamų atstovaujamųjų organų, nare, atžvilgiu DK 134 str. 1 d. nustatyta garantija netaikytina.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje duodama paaiškinimus nurodė, kad iš esmės savo atsisakymą duoti sutikimą atleisti iš darbo G. N. motyvavo pirmais dviem punktais, o dėl trečio punkto nepasisakė, nes kitos minimos Ž-ų mokyklos mokytojos nėra profesinės sąjungos narės. Atsakovo atstovė paaiškinimų metu minėjo, kad Šiaulių Ž-ų pagrindinėje mokykloje nevyko būtinos derinimo procedūros tarp mokyklos profesinės sąjungos ir direktorės, bet atsisakymas duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo šiuo argumentu nebuvo grindžiamas, todėl šie atsakovo pateikti argumentai teismo neanalizuojami. Teismas vertino tik atsisakyme duoti sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo nurodytus argumentus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad 2011-05-10 Susivienijimo atsisakymas duoti sutikimą atleisti trečiąjį asmenį iš darbo yra nepagrįstas ir iš esmės pažeidžia ieškovo interesus, todėl yra naikintinas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2000,00 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 97; 202) ir 137,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5) (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 18,00 Lt išlaidos procesiniams dokumentams įteikti (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str. 263- 268 str., 270 str., 282 str. 2 d. 2 p., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymą duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo Šiaulių Ž-ų pagrindinėje mokykloje, nepagrįstu ir iš esmės pažeidžiančiu ieškovo interesus bei jį panaikinti.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo, įmonės kodas 145670789, buveinės adresas Aušros al. 48, LT-76299, Šiauliai, 2137,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Šiaulių Ž-ų pagrindinei mokyklai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo, įmonės kodas 145670789, buveinės adresas Aušros al. 48, LT-76299, Šiauliai, 18,00 Lt (aštuoniolika litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė