Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-06-11 · Civilinė byla Nr. 2A-358-267/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2KT-21/2011
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-11
Bylos Nr.
2A-358-267/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04119-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
Atsakovas
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų
Trečiasis asmuo
G. N.
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė

Teisėja Vijoleta Kurtkienė Civilinė byla Nr. 2A-358-267/2012 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04119-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.4.,11.9.7.,11.9.13.,11.11.,121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo ir trečiojo asmens G. N. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-67-874/2012 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ieškinį atsakovui Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimui, trečiajam asmeniui G. N. dėl profesinių sąjungų susivienijimo atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, atstovaujama mokyklos direktorės S. G., kreipėsi į teismą prašydama pripažinti Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymą duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje nepagrįstu ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad revizijos komisija nėra atstovaujamasis organas, todėl įteikiant atleidimo lapelį G. N. į tai nebuvo atsižvelgta. Kolektyvinėje sutartyje numatyta pareiga mokyklos administracijai kreiptis į profesinę sąjungą, jei atleidžiamas profesinės sąjungos narys. Susivienijimo atsisakyme nurodytos trys priežastys: nagrinėjama kita byla dėl atleidimo; G. N. yra susivienijimo revizijos komisijos narė; dvi (duomenys neskelbtini) nėra profesinės sąjungos narės. Teigė, kad šis atsisakymas pažeidžia mokyklos interesus, kadangi mokykloje sumažėjo mokinių ir klasių komplektų skaičius. Rėmėsi kolektyvine sutartimi, kurioje išvardinti punktai, suteikiantys pirmumo teisę būti paliktiems darbe. G. N. surinko mažiausiai punktų, tai buvo nurodyta įspėjime dėl atleidimo iš darbo. Apie G. N. numatomą atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų taip pat buvo pranešta mokyklos profesinei sąjungai.

Atsakovas Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad direktorė su profesine sąjunga savo sprendimų nederino ir jokių konsultacijų nerengė. Teigė, kad susivienijimo revizijos komisija yra atstovaujamasis organas, nes ji renkama susivienijimo konferencijoje visų konferencijos dalyvių, o kandidatus siūlo pirminės organizacijos. Neduodami sutikimo atleisti G. N. iš darbo pagal pirmą punktą, kad susivienijimas nėra informuotas apie G. N. ieškinio (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai teisminio nagrinėjimo baigtį, rėmėsi įstatų 2.1.11 punktu. Iš esmės savo atsisakymą motyvavo 1, 2 punktais, o dėl 3 punkto nepasisakė, nes kitos minimos (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) nebuvo profesinės sąjungos narės, o (duomenys neskelbtini) mokyklos kolektyvinė sutartis turi būti taikoma visam kolektyvui, eilinis profesinės sąjungos narys neturi prioriteto kitų darbuotojų atžvilgiu.

Tretysis asmuo G. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė painioja valdymo organus su atstovaujamaisiais organais. Atstovaujamieji organai yra tie, kurie yra išrinkti balsavimo būdu ir atstovauja darbo žmonių interesams. Revizijos komisija yra renkamasis ir atstovaujamasis organas, nes ji atstovauja darbo žmones. Manė, kad ji, kaip profesinės sąjungos narė, turėjo pirmenybę būti palikta darbe.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai – pripažino atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymą duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje nepagrįstu ir iš esmės pažeidžiančiu ieškovės interesus bei jį panaikino. Priteisė iš atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo 2137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai ir 18,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.

Teismas nurodė, kad DK 134 str. 1 d. nustato, jog darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Teismo nuomone, atsakovo argumentas, kad jis nebuvo informuotas apie G. N. ieškinio (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai baigtį, nepagrįstas, nes ieškovė negalėjo informuoti atsakovo apie bylos dėl G. N. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų baigtį, kadangi byla teisme tuo metu nebuvo baigta nagrinėti. Be to, minimos bylos baigtis tiesioginės įtakos atsakovo sutikimui ar nesutikimui atleisti trečiąjį asmenį iš darbo, neturėjo, kadangi toje byloje buvo sprendžiamas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės įsakymo, kuriuo G. N. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų, teisėtumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad darbuotojų atstovaujamieji organai yra ne bet kurie profesinės sąjungos renkami organai, o tik tie, kurie pagal įstatymą ar profesinės sąjungos įstatus yra įgalinti atstovauti darbuotojus. Teismas padarė išvadą, kad jokia atstovaujamoji funkcija revizijos komisijai, jos nariams ar pirmininkui įstatuose nenumatyta, todėl laikė, kad trečiojo asmens G. N., esančios Susivienijimo revizijos komisijos, kuri nepriskirtina prie Susivienijimo atstovaujamųjų organų, nare, atžvilgiu DK 134 str. 1 d. nustatyta garantija netaikytina. Teismas vertino tik du pirmuosius atsisakyme duoti sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo nurodytus argumentus, nes atsakovo atstovė teismo posėdyje duodama paaiškinimus nurodė, kad iš esmės savo atsisakymą duoti sutikimą atleisti iš darbo G. N. motyvavo pirmais dviem punktais, o dėl trečio punkto nepasisakė, nes kitos minimos (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) nėra profesinės sąjungos narės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Apelianto Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-67-874/2012 ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymą duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje pagrįstu ir priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas nagrinėjo kitą civilinę bylą Nr. 2-36-874/2012 pagal G. N. ieškinį dėl grąžinimo į pareigas, (duomenys neskelbtini) skaičiaus padidinimo ir atlyginimo už moralinę žalą, kurioje Šiaulių švietimo profesinės sąjungos susivienijimas (ŠŠPSS) dalyvavo trečiuoju asmeniu. Neduodamas sutikimo atleisti G. N. iš darbo, apeliantas atkreipė dėmesį, kad byloje Nr. 2-36-874/2012 kalbama ne tik apie grąžinimą į pareigas, bet ir apie (duomenys neskelbtini) padidinimą ir atlyginimą už padarytą moralinę žalą. Apelianto manymu abi civilinės bylos (Nr. 2-36-874/2012 ir Nr. 2-67-874/2012) yra susijusios, todėl prašė teismo jas nagrinėti kartu, bet prašymas nebuvo patenkintas. Atsakovas, remdamasis LR Profesinių sąjungų įstatymo 3 str., gavęs informaciją apie civilinės bylos Nr. 2-36-874/2012 baigtį, pasilieka teisę aptarti informaciją ir galimai priimti kitą sprendimą.

2. Pažymi, kad 2011-04-29, tą pačią kaip ir įspėjimo G. N. dėl atleidimo iš darbo priėmimo dieną, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkui buvo pateiktas formalus raštas, dėl mokyklos darbuotojo atleidimo suderinimo. 2011-05-03 gautas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos organizacijos protokolas Nr. 8, kuriame nutarta nepritarti G. N. atleidimui iš darbo, nes įspėjime vadovaujamasi kolektyvine sutartimi, o (duomenys neskelbtini) L. Č. ir J. R. nėra profesinės sąjungos narės, be to G. N. yra išrinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus. Neigiamas profesinės sąjungos atsakymas ieškovės net nesvarstytas, o teismo nevertintas.

3. Teismas nekreipė dėmesio į faktą, kad ieškovė pažeidė LR Darbo kodekso 47 str. 2, 3, 4 p. reikalavimus, kurie numato darbdavio prievolę ne rečiau, kaip kartą per metus konsultuotis su darbuotojų atstovais dėl įmonės esamos ir būsimos veiklos, ekonominės padėties, spręsti klausimus, susijusius su būsimais atleidimais iš darbo. Ieškovė ignoravo LR Profesinių sąjungų įstatymo 13 str., kuriame numatyta, kad „Darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse“, taip pat ieškovė pažeidė ir (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kolektyvinės sutarties 2.4, 2.6.2, 2.6.5.2 punktus, visiškai darbo sutarčių keitimo ir kitų klausimų nederindama su profesine sąjunga.

4. Apeliantas nesupranta, kodėl teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kad įspėjimas dėl G. N. atleidimo iš darbo aiškiai pažeidė Darbo kodekso 130 str. 4 punktą, kur sakoma, jog „įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo“. Iš byloje pateiktų dokumentų ir pasisakymų matyti, kad G. N. 2011 m. vasarą (nuo liepos 1 iki rugpjūčio 27 dienos) atostogavo 56 kalendorines dienas.

5. Mano, kad abstraktus darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimas „dėl sumažėjusio mokinių ir klasių komplektų skaičiaus“ yra ydingas ir sudarantis prielaidas kilti individualiems darbo ginčams.

6. Taip pat nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas nekreipė dėmesio į 2003-12-29 Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 44 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), išdėstytą nuostatą, jog įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis. Mano, kad įspėjimas neatitinka Darbo kodekso 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų.

7. Pažymi, kad teismas nenurodė kaip atsakovas, neduodamas leidimo atleisti iš darbo G. N., pažeidė ieškovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos interesus. Joks Darbo kodekso 134 str. 3 d. numatytas darbdavio interesų pažeidimo faktas neįrodytas.

8. Apelianto nuomone, profsąjungos renkami organai ir yra darbuotojų teisėms atstovaujantys organai, todėl G. N., 2010-05-05 Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo ataskaitinėje konferencijoje išrinktai į Revizijos komisiją, turėtų būti taikomas Darbo kodekso 135 str. 1 d. 6 punkto reikalavimas. Apeliantas remiasi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) įstatais ir nurodo, kad Revizijos komisijos nario dalyvavimas šių renkamų organų posėdžiuose reiškia, kad jis yra renkamo organo narys, atstovaujantis jį rinkusiai organizacijai ir atleidžiant iš darbo jam turi būti taikomos įstatymo normos, reglamentuojančios išrinkto į darbuotojų atstovaujamuosius organus asmens atleidimą. Apeliantas taip pat remiasi 1971 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 3 straipsniu ir mano, kad Lietuvos Respublikoje darbuotojų atstovais reikėtų laikyti darbuotojus, išrinktus į profesinės sąjungos renkamuosius organus.

9. Nurodo, kad teismas iš ieškovės neišreikalavo dokumentų, liudijančių, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kolektyvinės sutarties svarstyme dalyvavo dauguma darbuotojų, todėl įspėjimas dėl atleidimo iš darbo, paremtas tik kolektyvinės sutarties atskirais punktais, tampa niekinis.

Tretysis asmuo G. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-67-874/2012, pripažinti atsakovo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo 2011-05-10 atsisakymą duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje pagrįstu ir priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo argumentai:

Šalies argumentai

1. Apeliantė mano, kad civilinės bylos (Nr. 2-36-874/2012 ir Nr. 2-67-874/2012) buvo susijusios, kadangi abiejose bylose nagrinėjamas iš esmės tas pats atleidimo iš darbo klausimas, kad abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, kad nagrinėjami tie patys dokumentai.

2. Mano, kad abstraktus darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimas „dėl sumažėjusio mokinių ir klasių komplektų skaičiaus“ yra ydingas ir sudarantis prielaidas kilti individualiems darbo ginčams.

3. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių parodymų, jog įspėjimas dėl apeliantės atleidimo iš darbo aiškiai pažeidė LR Darbo kodekso 130 str. 4 punktą, kur sakoma, kad „įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo“. Iš byloje pateiktų dokumentų ir pasisakymų matyti, kad 2011 m. vasarą (nuo liepos 1 iki rugpjūčio 27 dienos) G. N. atostogavo 56 kalendorines dienas. Mano, kad tokiu atveju įspėjimas turėjo būti įteiktas anksčiau.

4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas iš ieškovės neišreikalavo dokumentų, liudijančių, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kolektyvinės sutarties svarstyme dalyvavo dauguma darbuotojų. Priešingai, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktuose susirinkimų protokoluose yra dokumentas, įrodantis, kad kolektyvinei sutarčiai kolektyvo dauguma nepritarė (2009-10-12 visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 1.). (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje profsąjunga sudarė mažumą, šiandien liko vos 5 nariai, ir teismas į tai privalėjo atkreipti dėmesį. Tokiu atveju, apeliantės manymu, 2011-04-29 įspėjimas dėl atleidimo iš darbo, paremtas tik kolektyvinės sutarties atskirais punktais, tampa niekinis.

5. Taip pat nurodoma, kad vos tik spėjus (duomenys neskelbtini) J. R. įgyti (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, apeliantei buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo. Tokia ieškovės „strategija“, apeliantės nuomone, įrodo, kad buvo laukiama progos atsikratyti nemėgiamo darbuotojo, t. y. apeliantės.

6. Apeliantė ginčija teismo motyvą, kad jokia atstovaujamoji funkcija revizijos komisijai, jos nariams ar pirmininkui nenumatyta. Mano, kad profsąjungos renkami organai ir yra darbuotojų teisėms atstovaujantys organai.

Atsiliepimas

Apeliantė G. N. pateikė atsiliepimą į apelianto Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą, o apeliantas Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens G. N. apeliacinį skundą, kuriais visiškai palaiko vienas kito apeliacinių skundų argumentus.

Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš trečiojo asmens G. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Atsiliepime nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. 2-36-874/2012 apeliantė G. N. ginčijo jos atleidimą iš antraeilių pareigų, 2010-04-29 įspėjimą dėl darbo krūvio sumažinimo. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ir atsakovo Šiaulių švietimo profesinės sąjungos susivienijimo dėl pastarojo atsisakymo duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Mano, kad nors abiejose bylose tam tikru procesiniu statusu dalyvauja tos pačios šalys, tačiau pareikšti ieškinio reikalavimai yra skirtingi.

Taip pat nurodo, kad byloje ieškovė teismui pateikė ieškovės pranešimus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profesinei sąjungai, taip pat minėtos profsąjungos susirinkimo protokolus, kuriuose matyti, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokytojams bei profesinės sąjungos nariams buvo pranešta apie mokyklos finansinę padėtį, dėl ko buvo būtina atleisti kai kuriuos mokytojus, kokį krūvį mokykla gali pasiūlyti mokytojams, kad naujų darbuotojų nebus priimama, nurodė mokyklos profesinės sąjungos atstovui taupymo programos sąlygas, gautų lėšų paskirstymą ir t. t. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad DK 47 straipsnis numato, jog konsultacijos dėl galimų darbuotojų atleidimo iš darbo vyksta įmonės, įstaigos viduje. Minėtas straipsnis nenumato darbdavio pareigos vykdyti konsultacijas su darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimais ar kitomis asociacijomis.

Atsiliepime teigiama, kad apeliantų argumentai, jog teismas nesprendė aplinkybės, kad G. N. atleidimo iš darbo metu buvo pažeistas Darbo kodekso 130 str. 1 p., kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos darbuotojai nepritarė kolektyvinės sutarties sąlygoms, kad ieškovė nederino su jais kolektyvinės sutarties, kad 2007-01-01 G. N. abi darbo sutartys buvo sujungtos į vieną darbo sutartį Nr. 153 su jos pakeitimais ir G. N. nuo to momento tapo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), todėl jos darbo sutartis su ieškove Nr. 153 yra galiojanti ir nenutraukta, kad G. N. įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra abstraktus, dėl ko pažeidžiamos darbuotojo teisės, nesant galimybės žinoti atleidimo priežastis ir pagrindą, kad neteisingai buvo skirstomos lietuvių kalbos pamokos ir tokiu būdu ieškovė su apeliante G. N. susidorojo, yra nepagrįsti, nes tai nėra šios bylos dalykas.

Mano, kad atsakovo revizijos komisija turi apibrėžtas konkrečias veiklos ribas, t. y. turi teisę revizijai gauti visus buhalterinius, finansinius ir kitus būtinus dokumentus, Susivienijimo Pirmininkų tarybai siūlyti kviesti kitus specialistus, jei tai reikalinga revizijai, revizijos komisija taip pat privalo sąžiningai atlikti Susivienijimo finansinės veiklos reviziją bei surašyti revizijos aktą ir per 10 dienų supažindinti Susivienijimo pirmininką ir Pirmininkų tarybą, todėl jokių darbuotojų atstovavimo funkcijų revizijos komisijai nesuteikta.

Taip pat ieškovė mano, kad su apeliaciniu skundu pateikti papildomi dokumentai yra nauji, netirti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl, negali būti vertinami apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo renkamojo organo – revizijos komisijos – nario darbo teisinių garantijų. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias profesinės sąjungos teisę neduoti sutikimo atleisti darbuotoją, profesinės sąjungos revizijos komisijos narį, iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.

Byloje nustatyta, kad dėl sumažėjusio mokinių ir klasių skaičiaus (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (2008-09-01 – 19 klasių, 377 mokiniai, 2009-09-01 – 18 klasių, 343 mokiniai, 2010-09-01 – 17 klasių, 317 mokinių, 2011– 15 klasių, 278 mokiniai) trijų lietuvių kalbos mokytojų darbo krūvis 2011 metais liko tik 30 savaitinių pamokų. Pilnas vieno mokytojo etatas – 18 savaitinių pamokų, todėl (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracija 2011-04-29 įteikė (duomenys neskelbtini)G. N., kuri yra ne tik (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje veikiančios profesinės organizacijos narė, bet ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo (toliau tekste – ŠŠPSS arba Susivienijimas) revizijos komisijos narė, įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodė, kad darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) G. N. bus nutraukta 2011-08-31 pagal DK 129 straipsnio 2 d. dėl sumažėjusio mokinių ir klasių skaičiaus (1 t., 6, 10, 36, 129, 158–160, 165–169 b. l.). Tą pačią dieną mokyklos administracija raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininką ir Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimą dėl darbuotojos atleidimo suderinimo (1 t., 7, 8, 9 b. l.). Susivienijimo pirmininkų tarybos posėdyje 2011-05-04 nutarta nesutikti atleisti G. N., o 2011-05-10 pranešimu Susivienijimo pirmininkė R. J. informavo mokyklos direktorę apie atsisakymą duoti sutikimą atleisti G. N., nes: 1) Susivienijimas nėra informuotas apie G. N. ieškinio (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai teisminio nagrinėjimo baigtį civilinėje byloje Nr. 2-546-874-2011); 2) pagal LR DK 135 straipsnio 6 punktą G. N. turi pirmenybę būti palikta darbe, nes yra išrinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus, t. y. 2010-05-05 išrinkta į Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo revizijos komisiją; 3) kitos rašte minimos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) nėra profesinės sąjungos narės. (1 t., 9, 130 b. l.).

Šiaulių miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino, konstatavęs, kad Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo atsisakymas atleisti G. N. iš darbo iš esmės pažeidžia darbdavio interesus ir pripažinęs, kad Susivienijimo revizijos komisija yra ne darbuotojų atstovaujamasis organas, o Susivienijimo finansinės-ūkinės veiklos kontrolę vykdantis organas, nepatenkantis į DK 19 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą darbuotojų atstovų sąvoką.

Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, nes 1991 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 21 straipsnio 1 dalyje ir DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantija nėra absoliuti ir įstatymas darbdaviui suteikia teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti profesinės sąjungos renkamo organo narį. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad iš esmės pažeidžiami jo interesai (DK 134 str. 3 d.).

Profesinių sąjungų įstatymas, kurio preambulėje deklaruojama, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus, įpareigoja ginti savo narių interesus, kai darbdavys jų atžvilgiu vykdo neteisingą su darbo santykiais susijusią veiklą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo atsisakymas duoti sutikimą atleisti G. N. iš darbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje yra nepagrįstas, nes nepateikta įrodymų, kad darbdavys be jokio teisinio pagrindo norėtų atleisti byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančią G. N.. Priešingai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad trijų lietuvių kalbos mokytojų palikimas dirbti mokykloje, kurioje dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus šio dalyko savaitinių pamokų krūvis nepakankamas net dviem mokytojams, o 2010 metais mokinio krepšelio lėšų deficitas sudarė 240,74 tūkst. Lt, pažeidžia darbdavio teises ir interesus.

Apeliantų argumentai, susiję su DK 130 straipsnio nuostatų taikymu, teisėjų kolegijos atmetami kaip visiškai nepagrįsti, nes įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys visiškai atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus. DK 130 straipsnio 4 dalyje numatyta darbdavio pareiga pratęsti įspėjimo terminą, o ne iš anksto, įteikiant darbuotojui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, numatyti atostogų, ligos ar bylinėjimosi trukmę ir nustatyti ilgesnį įspėjimo terminą, kaip šią teisės normą bando aiškinti apeliantai.

Byloje pateikta medžiaga, susijusi su mokyklos finansinės padėties ir mokytojų darbo krūvio mažėjimo problemų svarstymu (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos susirinkimuose, paneigia apeliantų argumentus dėl (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kolektyvinės sutarties 2.4, 2.6.2, 2.6.5.2 punktų ir DK 47 straipsnio bei LR Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio nuostatų pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinius skundus pateikta argumentacija, kad DK 47 straipsnyje ir 2009-06-08 Kolektyvinėje sutartyje yra numatyta, jog konsultacijos dėl galimo darbuotojų atleidimo vyksta įmonės įstaigos viduje. Šie teisės aktai neįpareigoja darbdavio vykdyti tokio pobūdžio konsultacijas su darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimais ar asociacijomis (1 t., 27–34, 131, 132, 143, 158- 180 b. l.).

Atmesdama apeliantų pateiktus skundus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios kategorijos bylose nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo pagrįstumo faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad nutraukdamas darbo sutartį darbdavys veikia savo rizika, todėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011 UAB „Eiginta“ v. Kauno apskrities profesinė sąjunga).

Teisėjų kolegija atmeta ir apeliantų argumentus, susijusius su DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos pirmenybės teisės būti paliktai dirbti taikymu G. N., nes šiame straipsnyje įtvirtintos garantijos taikymas, lyginant su LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatytos garantijos taikymu, yra nulemtas ne tik atitinkamo profesinės sąjungos organo renkamumo, bet ir jam (organui) būdingos atstovavimo darbuotojams funkcijos. DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto įtvirtinta garantija taikoma tiems darbuotojams, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius-renkamuosius organus, turinčius DK 19, 22 straipsniuose ir Susivienijimo įstatų VI skyriaus 6.3., 6.5., 6.6., 6.9., 6.10., 6.12. punktuose nustatytas teises. Revizijos komisija pagal ŠŠPSS įstatus ir CK 2.47, bei DK 19, 22 straipsnių nuostatas nėra atstovaujamasis Susivienijimo organas, todėl trečiajam asmeniui G. N., kaip šios komisijos narei, netaikomos DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos garantijos.

Apeliacinių skundų argumentų, susijusių su DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, nagrinėjamu atveju teismas plačiau neanalizuoja (ši įstatymo nustatyta garantija apeliantei G. N. buvo taikyta), tik atkreipia pirmosios instancijos teismo, netinkamai aiškinusio šią teisės normą, dėmesį, kad LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijų – draudimas darbdaviui atleisti iš darbo darbuotoją – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narį – negavus tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo; ši garantija taikoma ne visiems atleidimo iš darbo atvejams, o tik jei atleidžiama pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir darbdavio valia. Nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus Darbo kodeksui, Darbo sutarties įstatymas neteko galios, o aptariamą garantiją atitinkantys atleidimo iš darbo atvejai bei garantija renkamojo profesinės sąjungos organo nariams suformuluota bei įtvirtinta DK 134 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra nurodęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog įstatymų leidėjas nesuderino LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų su įvykusiais darbo įstatymų pasikeitimais, aptariama garantija DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu taikytina visiems įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamųjų organų nariams, o ne tik į darbuotojų atstovaujamuosius organus išrinktiems darbuotojams, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011 UAB „Eiginta“ v. Kauno apskrities profesinė sąjunga).

Apeliantų argumentai, susiję su aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos darbuotojai nepritarė kolektyvinės sutarties sąlygoms, kad ieškovė nederino su jais kolektyvinės sutarties, kad 2007-01-01 G. N. abi darbo sutartys buvo sujungtos į vieną darbo sutartį Nr. 153 su jos pakeitimais ir G. N. nuo to momento tapo lietuvių kalbos mokytoja bei (duomenys neskelbtini), todėl jos darbo sutartis su ieškove Nr. 153 yra galiojanti ir nenutraukta, kad neteisingai buvo skirstomos lietuvių kalbos pamokos ir tokiu būdu ieškovė su apeliante G. N. susidorojo, teisėjų kolegijos neanalizuojami, kaip neįtakojantys priimto sprendimo teisėtumo, nes reikalavimai, susiję su kolektyvinės sutarties galiojimu, nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir tai nėra šios bylos dalykas (CPK 265 str., 312 str.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių bei priimtą sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu. Dėl to reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nebuvo pažeisti (CPK 185 str.). Apeliacinių skundų teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, o argumentai, susiję su CPK 136 straipsnio nuostatų pažeidimu, teisėjų kolegijos neaptariami kaip neįtakojantys skundžiamo sprendimo teisėtumo.

Nenustačius CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 320 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, todėl teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinius skundus, priteisia iš atsakovo ieškovei 1000 Lt apeliacinėje instancijoje patirtas ir teismui pateiktais dokumentais įrodytas išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti (2 t., 49 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių švietimo profesinės sąjungos susivienijimo (įmonės kodas 145670789, buveinės adresas Aušros al. 48, LT-76299, Šiauliai) ieškovei (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Vytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė