- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- 2KT-21/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04119-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Šiaulių Zoknių pagrindinės mokyklos
- Atsakovas
- Šiaulių profesinių sąjungų
- Trečiasis asmuo
- G. N.
- Advokatai
- Angelija Morkvėnienė
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Šiaulių miesto apylinkės teismo žinioje esančia civiline byla Nr. 2-5010-810/2011 pagal ieškovės Šiaulių Zoknių pagrindinės mokyklos ieškinį atsakovui Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimui ir trečiajam asmeniui G. N. dėl profesinių sąjungų susivienijimo atsakymo duoti sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apygardos teisme gauta Šiaulių miesto apylinkės teismo žinioje esanti civilinė byla Nr. 2-5010-810/2011 pagal ieškovės Šiaulių Zoknių pagrindinės mokyklos ieškinį atsakovui Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimui ir trečiajam asmeniui G. N. dėl profesinių sąjungų susivienijimo atsakymo duoti sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.
Byloje esantys duomenys liudija, kad byla Teismų informacinės sistemos LITEKO protokolu ir teismo pirmininkės Gemos Janušienės rezoliucija paskirta nagrinėti teisėjai Editai Dambrauskienei.
Bylą nagrinėjant teisme parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo – Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo atstovė advokatė Angelija Morkvėnienė pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Editai Dambrauskienei, motyvuodama tuo, kad šiame teisme dirbęs teisėjas Ž. A. ir tretysis asmuo G. N. yra artimi giminaičiai, o advokatė yra buvusio teisėjo, kuris visai neseniai išėjo iš darbo, mama. Mano, kad teismas gali būti šališkas ir bylą išnagrinėti šališkai. Todėl pareiškė nušalinimą ir bylą nagrinėjančiai teisėjai, ir visam teismui (visiems šio teismo teisėjams).
Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė CPK nustatyta tvarka išsprendė teisėjai pareikštą nušalinimą, jo netenkindama, tačiau dėl visų šio teismo teisėjų nušalinimo perdavė spręsti apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Teismas primena, kad teisėjo nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, arba nušalinimas pareiškiamas visiems teisėjams (lot. in corpore), nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apylinkės teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimus. Kadangi pareiškėja – atsakovo atstovė Angelija Morkvėnienė pareiškė nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiai teisėjai, bet ir visiems Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams, šis nušalinimo pareiškimas sprendžiamas aukštesnės pakopos teisme – šiuo atveju – Šiaulių apygardos teisme (CPK 69 str.).
Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, įtvirtinta Konstitucijos 109 straipsnyje, bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.
CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje yra išvardinti pagrindai teisėjui nušalinti, o CPK 66 straipsnis nustato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo. Šiomis nuostatomis įstatymo leidėjas išskiria subjektyviuosius ir objektyviuosius galimo šališkumo ir nušalinimo faktorius.
Taigi konstatuotina, kad bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindai yra aptarti CPK 64-66 straipsniuose. Tačiau nepaisant formalių nušalinimo pagrindų, kuriuos nustato įstatymas, pažymėtina, kad visais atvejais teisėjas (teismas) gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant tokiam dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, t.y. subjektyviam nenorui, kad bylą nagrinėtų paskirtasis teisėjas ar teismas, kuriam pagal kompetenciją priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (teisėjo ar teismo) šališkumo nagrinėjant konkrečią bylą. Kartu primintina, kad nušalinimas gali būti reiškiamas ne apskritai, bet konkrečioje byloje, esant konkrečiom sąlygom ir aplinkybėm. Pažymėtina, kad tokie pat reikalavimai taikytini ir teisėjui pačiam priimant sprendimą nusišalinti. Bet koks pareiškimas dėl nušalinimo ar sprendimas nusišalinti turi būti pagrįsti ir motyvuoti. Negalima piktnaudžiauti procesu ir reikšti nušalinimo siekiant kitokių nei įstatyme numatytų tikslų (pvz., bylos vilkinimo, spaudimo teismui ir pan.). Nors pažymėtina, kad atskirais atvejais, galima, siekiant proceso ekonomiškumo ir kitų įstatyme numatytų proceso tikslų, net ir nenušalinus teismo ar teisėjo, bylą perduoti kitam tos pačios grandies teismui.
Pagal CPK 64-66 straipsnių prasmę teisėjas gali būti nušalintas arba turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios, be subjektyvumo faktoriaus turi ir objektyvųjį, t .y. objektyviai yra abejonių dėl teismo ar teisėjo nešališkumo, o CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalis, pareiškusi nušalinimą teismui ar teisėjui turi įrodyti tokias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Šiame kontekste dar kartą primintina, kad kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Ir esminė aplinkybė, svarbi ir reikšminga ir šiam konkrečiam atvejui tai, kad nušalinimo klausimas kiekvienu atveju ir kiekvienoje byloje sprendžiamas atskirai, nepriklausomai nuo to, kaip jis buvo išspręstas panašiose bylose ar situacijose.
Vertinant atsakovo atstovės advokatės Angelijos Morkvėnienės pareiškimą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo akivaizdu, kad pareiškimas yra grindžiamas objektyviais faktais ir aplinkybėmis, kurios egzistavo iki šios bylos nagrinėjimo, kurių šiuo metu nėra – t. y. teisėjo Ž. A. ankstesniu darbu teisme, kuriame pareikštas ieškinys atsakovui, kurio atstovė yra buvusio teisėjo motina. Iš pirmo žvilgsnio ši situacija objektyviai gali pasirodyti reikšminga, pašaliniam stebėtojui galinti sukelti abejones ar teismas išliks objektyvus nagrinėdamas bylą. Tačiau nesant kitų duomenų apie galimą šio teismo teisėjų šališkumą, o pastarajai aplinkybei išnykus, toks teismo visų teisėjų nušalinimas ir jo patenkinimas neturėtų pagrindo. Todėl konstatuotina, kad vien tos aplinkybės ir to, kad atsakovo atstovė yra šios teismo buvusio teisėjo mama neduoda pagrindo nepasitikėti Šiaulių miesto apylinkės teismu (visais šio teismo teisėjais) vien dėl to, kad jie yra dirbę kartu su buvusiu teisėju Ž. A.. Lietuvos Respublikos Konstitucija (109 straipsnis) tik Teismui - vienintelei valdžios institucijai pavedė vykdyti teisingumą. Teisėjai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, todėl pagrindo teigti, kad teisėjai gali būti įtakoti buvusio kolegos ar panašiai nėra, todėl pastaroji aplinkybė (buvęs anksčiau reikšmingu faktas) neduoda pagrindo a priori (lot. iš anksto) laikyti nušalinimo pareiškimą pagrįstu ir jį tenkinti šiuo konkrečiu atveju.
Todėl remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti pareiškėjos advokatės Angelijos Morkvėnienės nušalinimo pareiškimo Šiaulių miesto apylinkės teismo visiems teisėjams nėra. O nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Kartu, išsprendęs klausimą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo (visų teisėjų) nenušalinimo, aukštesnės instancijos teismas grįžta prie šioje nutartyje suformuluotos nuostatos, kad išimtinais atvejais, netgi nenušalinus teismo nuo bylos nagrinėjimo ji gali būti perduodama kitam teismui, kai yra aplinkybių, kurios lemia ir sąlygoja tarsi užprogramuotą konfliktinę situaciją, ar šalių abejones dėl galimo teismo nešališkumo, galinčius lemti ne tik nepasitikėjimą konkrečiu teismu, bet ir nepasitikėjimą visa teismų sistema ar teisingumu apskritai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas reikalauja, jog bylos būtų išnagrinėjamos teismuose be bereikalingo vilkinimo, operatyviai per protingą terminą. Todėl įvertinus tai, kad susijusi su pastarąja byla, kurioje šalys yra tie patys asmenys jau yra perduota iš Šiaulių miesto apylinkės teismo Joniškio rajono apylinkės teismui ir siekiant proceso ekonomiškumo, operatyvumo, tikslu išvengti galimų naujų, nors ir nepagrįstų reikalavimų nušalinti Šiaulių miesto apylinkės teismo atskirus teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo kitais ar tais pačiais pagrindais, taip pat siekiant panaikinti bet kokias, nors ir nepagrįstas abejones ar spekuliacijas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nagrinėjamų bylų ir siekiant didinti visuomenės, kartu ir pareiškėjų pasitikėjimą teismais ir teismų sistema apskritai, yra pagrindas nenušalinant Šiaulių miesto apylinkės teismo visų teisėjų nuo šios bylos nagrinėjimo, bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui – šiuo atveju – Joniškio rajono apylinkės teismui, kad byla būtų išnagrinėta esant visiškam pasitikėjimui teismu, greitai ir operatyviai (CPK 3 str.1 d., 3 str. 6 d., 7 str., ir 35 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, 35 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos advokatės Angelijos Morkvėnienės nušalinimo pareiškimo Šiaulių miesto apylinkės teismui (visiems šio teismo teisėjams) civilinėje byloje Nr. 2-5010-810/2011.
Bylą perduoti nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.