Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-10-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1616-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-20
Bylos Nr.
2A-1616-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
P.M.
Atsakovas
UAB Visagino transporto centras
Kategorijos
  • 1.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1616-516/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.2.6.4; 1.2.11; 11.9.5; 11.9.6; 121.15; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2010 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei

dalyvaujant ieškovui P.M.

atsakovo atstovui advokatui N.Kasiliauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P.M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo P.M. ieškinį atsakovui UAB Visagino transporto centras dėl grąžinimo į darbą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P.M. 2010-02-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, skubos tvarka grąžinti jį į darbą bendrovėje, priteisti iš atsakovo UAB Visagino Transporto centras 1 vidutinio darbo užmokesčio išmoką DK 299 str. 1 d. tvarka, bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2010-01-11, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną po 83,49 Lt.

Ieškovas nurodė, kad nuo 1980 metų dirbo VĮ IAE, po to - Visagino transporto centras (dabar UAB Visagino transporto centras) remonto inžinieriumi pagal neterminuotą darbo sutartį. 2009-11-18 jis buvo įspėtas dėl darbo sutarties nutraukimo, o 2010-01-19 atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos DK 129 str. 1 d. pagrindu.

Ieškovas manė, jog darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, pažeidė įstatymą, nes jokių svarbių priežasčių atleidimui nebuvo. Po įspėjimo gavimo joks kitas darbas jam nebuvo pasiūlytas. Taip pat nurodė, jog jis negalėjo būti atleistas negavus išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimo, nes jis yra profesinės sąjungos narys ir renkamojo organo - revizijos komisijos pirmininkas. Dėl to darbo sutartis laikytina nutraukta pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Be to, ieškovas turėjo pirmumo teisę būti paliktas dirbti, nes jam iki pensijos likę 1 metai.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovo P.M. ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad sprendžiant ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą turi būti įvertinta, ar konkretus atvejis pripažintinas svarbiu, kuomet darbuotojo atleidimui realiai egzistuoja tokios svarbios priežastys, dėl kurių neatleidus darbuotojo būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jei dėl jų darbuotojas ar keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau įmonės darbuotojų.

Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti įmonės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar įmonės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju.

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad pas atsakovą atsirado ekonominės priežastys pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis darbuotojų skaičiaus mažinimui.

Teismo posėdyje liudytoja O.B. - UAB Visagino transporto centras finansininkė, parodė kad netekus VĮ IAE užsakymų, labai sumažėjo darbo apimtys, o tuo pačiu ir bendrovės gaunamos pajamos, todėl vienintelis būdas stabilizuoti finansinę padėtį buvo darbuotojų skaičiaus mažinimas.

Situacijos pasekmėje, UAB Visagino transporto centras generalinis direktorius 2009-09-10 įsakymu Nr. DO-44 nutarė pradėti įspėjimų apie atleidimą iš darbo įteikimo procedūras, o valdyba 2009 m. lapkričio 12 d. patvirtino naują bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą (2009 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03), kuriuo greta kitų pareigybių, panaikino ir ieškovo remonto inžinieriaus pareigybę, t.y. iš dviejų buvusių etatų buvo paliktas vienas. Esant šioms aplinkybėms teismui nekilo abejonių, kad objektyvios ekonominės priežastys darbuotojų skaičiaus mažinimui įmonėje buvo, ir šis ieškovo argumentas yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad inicijuodamas darbo sutarties nutraukimą dėl struktūrinių pertvarkymų, atsakovas turėjo siūlyti ieškovui kitą darbo vietą. Tai yra darbdavio pareiga. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta, kai darbuotojas atleistas iš darbo dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų (DK 129 str. 2 d.), turi pareikalauti iš darbdavio įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas atsisakė būti perkeltas į kitą darbą arba darbdavys neturėjo galimybės perkelti jį į kitą darbą. Turėdamas tokią galimybę darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, atsižvelgdamas į jo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus.

Atsakovas pateikiamais dokumentais patvirtino, jog minimu laikotarpiu jokie nauji darbuotojai nebuvo priimami į darbą, o darbuotojų skaičius buvo tik mažinamas. Ieškovo vykdytos funkcijos buvo perduotos kitiems darbuotojams, nes joms vykdyti pakako mažesnio darbuotojų skaičiaus. Teismo teigimu, sprendžiant ieškovo pirmumo teisės būti paliktam dirbti klausimus, buvo atsižvelgiama į P.M.ir kito remonto inžinieriaus pareigas ėjusio G.O. turimą išsilavinimą ir inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Todėl teismo nuomone, ieškovo atžvilgiu yra pagrįstai taikyta DK 135 str. 2 d. nuostata.

2009 m. gruodžio 28 d. atsakovo įsakymu Nr. ĮV -24 ieškovui P.M. buvo pavesta pavaduoti inžinierių - energetiką iki sausio 24 d. Ieškovas šiuo faktu įrodinėjo atsakovo veiksmų neteisėtumą, jį atleidžiant iš darbo nesibaigus šiam terminui. Teismas sprendė, jog šis ieškovo argumentas nepagrįstas, nes atsakovas pavesdamas ieškovui pavaduoti inžinierių - energetiką, ieškovo darbo sutarties sąlygų nepakeitė, o priėmė savarankišką sprendimą dėl ieškovo darbo organizavimo. Todėl atsakovas turėjo teisę be atskiro ieškovo sutikimo savo sprendimą dėl ieškovo darbo užduočių pakeisti, nes ieškovo darbo sutarties sąlygos nebuvo keičiamos. Kadangi 2010 m sausio 10 d. pasibaigė ieškovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas, tai atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos DK 129 str., darbo sutartį su ieškovu nutraukė, taip pakeisdamas ir savo sprendimą dėl inžinieriaus - energetiko pavadavimo.

Ieškovas nesutikimą su atleidimu grindė ir tuo, kad atsakovas turėjo suderinti jo atleidimą iš darbo su profesine sąjunga, nes jis buvo šios bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos narys ir renkamojo organo - revizijos komisijos narys. Ieškovas jį motyvavo ne tik DK 134 str. nuostatomis, tačiau ir Kolektyvine sutartimi, kurios, kaip teigia ieškovas, priede - Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, yra įtvirtinta nuostata, neleidžianti profesinės sąjungos narių atleisti be profesinės sąjungos išankstinio sutikimo.

Kaip matyti iš teismui pateikto UAB Visagino transporto centras Darbininkų sąjungos ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo, įvykusio 2009-03-26, protokolo išrašo, revizijos komisijai, tame tarpe ir jos pirmininku esančiam P.M., buvo pratęsti įgaliojimai iki naujo ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo. Iš 2008-10-10 patvirtintų UAB Visagino transporto centras darbininkų sąjungos įstatų 8.2 p. nustatyta, kad revizinė komisija vykdo šios profesinės sąjungos finansinės veiklos kontrolę ir atsiskaito susirinkimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad 2003 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 44 11.1 p. nurodoma, kad DK 134 straipsnio 1 d. nustatyta garantija darbuotojų atstovams taikoma tik tiems darbuotojams, kurie gali būti pripažinti darbuotojų atstovai, t.y. išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius - renkamuosius organus. Kas gali būti darbuotojų atstovai, apibrėžia DK 19 str., kuriame nustatyta, jog jais yra profesinės sąjungos vadovaujantys organai arba darbuotojų išrinkta darbo taryba. Todėl teismas sprendė, jog ši nuostata ieškovo atžvilgiu negalioja, nes jis, būdamas profesinės sąjungos revizijos komisijos pirmininku, neturi darbuotojo atstovo statuso.

Taip pat ir ieškovo motyvas dėl jo atleidimo iš darbo, prieštaraujančio Kolektyvinės sutarties nuostatoms, teismo manymu, buvo nepagrįstas. Teismui pateiktoje Kolektyvinėje sutartyje, patvirtintoje bendrovės generalinio direktoriaus ir bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos pirmininko, yra įtvirtinta nuostata, jog dėl svarbių priežasčių, ryšium su darbuotojų skaičiaus mažinimu nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju ne dėl jo kaltės, darbdavys įsipareigoja per visą darbuotojo įspėjimo laikotarpį teikti jam pasiūlymus dėl visų laisvų darbo vietų, atitinkančių jo kvalifikaciją, suteikiant išskirtinę teisę įsidarbinti. Pažymėtina, jog joje nėra aptartas jokių sutarties priedų buvimas, todėl teismas atmetė šį ieškovo argumentą, nes kyla abejonių, ar ieškovo pateiktos Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės, kurių 19 p. numato draudimą atleisti darbuotojus - profesinės sąjungos narius DK 129 str. pagrindu, kas aiškiai išeina už kolektyvinės sutarties ribų, buvo patvirtintos bei paskelbtos bendrovės vadovo atitinkamu įsakymu, bei galioja UAB Visagino transporto centre. Todėl teismas, pripažindamas pateiktą dokumentą, kaip neturintį būtinųjų rekvizitų, nesivadovavo pateiktomis Vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, spręsdamas kilusį ginčą.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nepagrįstai nurodė, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo pažeidė Lietuvos Respublikos DK 130 straipsnio 4 d. reikalavimus dėl konsultacijų su darbuotojų atstovais, nes ši nuostata buvo panaikinta 2008 m. gegužės 13 d. įst. Nr. X-1534. Todėl atsakovas neturėjo įstatyminės pareigos rengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Nepaisant to, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokios konsultacijos vyko (2009 m. rugsėjo 8 d. protokolas Nr. GP-l). Jų metu buvo nutarta pranešti teritorinei darbo biržai apie darbuotojų atleidimą, sudaryti numatomų atleisti darbuotojų sąrašą ir įteikti atleidimo iš darbo lapelius, bei atsiradus galimybei, siūlyti atleidžiamiems darbuotojams laisvas darbo vietas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, bei vertindamas tarp šalių susiklosčiusią situaciją, padarė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas atleidimo iš darbo procedūras, jų nepažeidė. Todėl teismas konstatavo, jog šioje byloje atsakovas pagrindė ieškovo atleidimo iš darbo būtinų juridinių faktų sudėtį, darančią teisėtu jo atleidimą iš darbo DK 129 str. pagrindu, todėl ieškovo ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P.M. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2010-06-01 sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį patenkinti, t.y. pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, grąžinti ieškovą į darbą bendrovėje, ir priteisti iš atsakovo UAB „Visagino Transporto centras“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2010-01-11, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną po 83,49 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įmonės darbuotojų vidaus tvarkos taisyklės, kurios buvo pristatytos teismui ir prijungtos prie bylos, yra neteisėtos. Teigia, kad priedas Nr. 2 yra nurodytas Kolektyvinės sutarties 13 str. 1 d. ir dėl to teismo teiginys, jog priedas Nr. 2 neteisėtas, yra niekuo nepagrįstas. Apelianto nuomone, atsakovas privalėjo gauti profesinės sąjungos išankstinį sutikimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo;teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantui negalioja DK 134 str. 1 d. reikalavimas. Teigia, kad nei DK 19 str., nei DK 134 str. nereguliuoja kas yra išrinktasis asmuo, koks jo statusas, jų kiekis ir pareigos. Be to, apelianto nuomone, ginčijamas teismo sprendimas prieštarauja LR Profsąjungų įstatymo 3 str. Byloje yra profsąjungos rinkimų protokolas, kuriame pažymėt, jog ieškovas yra išrinktojo profsąjungos organo narys. Tai reiškia, jog šiuo atveju atsakovas privalėjo gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl apelianto atleidimo iš darbo;pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įspėjimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo išduotas 2009-09-11, o pats UAB „Visagino transporto centro“ Valdybos sprendimas dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo buvo priimtas tik 2009-11-13, t.y. prieš 2 mėn. iki Valdybos priimto sprendimo ir atsakovas tuo metu negalėjo žinoti bus ar ne darbuotojų skaičiaus mažinimas. Apelianto nuomone, įspėjimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo priešankstinis ir neteisėtas, kadangi dar iš 2009-11-10 atsakovo Valdybos posėdžio protokolo galima matyti, jog Valdyba nepritarė pateiktam bendrovės valdymo struktūros projektui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Visagino transporto centras“ prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2010-06-01 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad iš ieškovo pateiktų profesinės sąjungos įstatų akivaizdu, jog revizijos komisija yra profesinės sąjungos kontrolės organas, o ne atstovaujamasis, turintis teisę derėtis dėl kolektyvinės sutarties ir pan. Be to, nei profesinė sąjunga, nei ieškovas apie savo narystę revizijos komisijoje atsakovui iki ieškovo atleidimo iš darbo nepranešė, o apie šią aplinkybę atsakovas sužinojo tik iš ieškovo ieškinio. Atsakovo nuomone, jei darbuotojas darbdaviui nepraneša tokių aplinkybių atleidimo iš darbo procedūros metu, tai vėliau jo objektyviai pažeista teisė gali būti neginama dėl nesąžiningo naudojimosi savo teise. Be to, įmonėje atsakovas 2009-09-08 surengė konsultacijas su profesinės sąjungos atstovais, kuriuose dalyvavo ir pats ieškovo atstovas I.N.. Konsultacijų metu buvo nutarta pranešti teritorinei darbo biržai apie darbuotojų atleidimą, sudaryti numatomų atleisti darbuotojų sąrašą ir įteikti atleidimo iš darbo lapelius, atsiradus galimybei siūlyti atleidžiamiems darbuotojams laisvas darbo vietas. Tačiau nei konsultacijų metu profesinės sąjungos atstovai, nei įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu pats ieškovas neinformavo atsakovo, kad yra profesinės sąjungos narys ir jam turi būti taikomos papildomos garantijos. Tai reiškia, jog atsakovas neprivalėjo ieškovui taikyti jokių papildomų garantijų dėl aplinkybių, kurių ieškovas nepranešė atsakovui.

Dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo atsakovas nurodo, jog apeliantas buvo įspėtas dėl atleidimo iš darbo ne dėl įmonės struktūros pakeitimų, o dėl ekonominių priežasčių. Todėl šiuo atveju 2009-11-12 atsakovo Valdybos sprendimas mažinti darbuotojų skaičių neturėjo jokios įtakos ieškovo atleidimui iš darbo, nes atleidimo iš darbo priežastis buvo ne struktūros pakeitimai, o ekonominės priežastys. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinom, kad pas atsakovą buvo ekonominės priežastys atleisti iš darbo darbuotojus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl garantijų darbuotojų atstovams, numatytų DK 134 str.

Darbo kodekso 134 str. 1 d. nustato, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus, (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Skundžiamu teismo sprendimu teismas nustatė, kad profesinės sąjungos revizijos komisija yra ne darbuotojų atstovaujamasis organas, o profesinės sąjungos finansinės veiklos kontrolę vykdantis organas, nepatenkantis į Darbo kodekso 19 str. 1 d. apibrėžtą darbuotojų atstovų sąvoką, todėl sprendė, kad ieškovo atžvilgiu Darbo kodekso 134 str. 1 d. nustatyta garantija netaikytina. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka: darbuotojų atstovaujamieji organai yra ne bet kurie profesinės sąjungos renkami organai, o tik tie, kurie pagal įstatymą ar profesinės sąjungos įstatus yra įgalinti atstovauti darbuotojus. UAB ,,Visagino transporto centro“ darbininkų sąjungos įstatų 5.1 punkte (b.l. 106-108) apibrėžta, kas yra laikoma vadovaujančias organais. Tai- pirmininkas, susirinkimas ir taryba. 7.2 punkte nurodyta, kad pirmininkas atstovauja profsąjungos ir jos narių interesus įmonės, valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, teismuose bei kituose profsąjunginiuose susivienijimuose. Tuo tarpu revizinė komisija vykdo profesinės sąjungos finansinės veiklos kontrolę (Įstatų 8.2 punktas), jokia atstovaujamoji funkcija revizijos komisijai, jos nariams ar pirmininkui įstatuose nenumatyta. Vadinasi, pati profesinė sąjunga, įstatuose apibrėždama savo organų kompetenciją, nustatė, kurie jos organai yra atstovaujamieji, o kurie- vidaus kontrolės, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo 3 str. pažeidimo (šis straipsnis reglamentuoja profsąjungų laisvę), yra nepagrįstas. Šiuo atveju Darbo kodekso 19 str., 134 str. 1 d. bei Profesinės sąjungos įstatų, kaip jos veiklą reglamentuojančio dokumento, normų aiškinimas, negali būti vertinamas kaip kišimasis į profsąjungos veiklą. Teismas, spręsdamas konkretų kilusį ginčą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą, išsiaiškinti konkrečių teisės normų, vidinių norminių aktų turinį ir juos taikyti pagal prasmę. Taigi, teismo išvada, jog ieškovas, būdamas profesinės sąjungos revizijos komisijos nariu bei šios komisijos pirmininku, nepriskirtinas prie profesinės sąjungos atstovaujamųjų organų, yra pagrįsta.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad DK 134 str. 4 d. numatyta, jog kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija taikoma ir kitiems darbuotojams. Į bylą yra pateikta UAB Visagino transporto centras kolektyvinė sutartis (b.l. 71-105), kuri pasirašyta bendrovės generalinio direktoriaus V.A. ir profesinės sąjungos pirmininko F.P. 2009-05-28. Byloje nėra duomenų, kad po to buvo pasirašyta kita Kolektyvinė sutartis ar aptariama sutartis buvo pakeista (kolektyvinės sutarties 3 ir 4 straipsniai), todėl darytina išvada, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu ši kolektyvinė sutartis buvo galiojanti ir joje nustatytos garantijos taikytinos ieškovo atžvilgiu. Nors Kolektyvinės sutarties 13 straipsnyje kalbama ne apie darbuotojų garantijas, o apie darbo ir poilsio laiką, būtent šio straipsnio 1 dalyje minima, jog Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės yra Kolektyvinės sutarties priedas Nr. 2. Vadinasi, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės yra sudėtinė kolektyvinės sutarties dalis ir taisyklėse nustatytos garantijos turi būti vertinamos kaip garantijos, nustatytos kolektyvinėje sutartyje. Į bylą yra pateiktos darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės (b.l. 133-147), kuriomis teismas nepagrįstai nesivadovavo dėl jų formos: jose nurodyta, kad tai yra priedas Nr.2 (nors nenurodyta, kokio dokumento- minėta, jog darbo tvarkos taisyklės aptartos Kolektyvinės sutarties 13 straipsnyje, todėl abejonių nekelia aplinkybė, jog būtent šios taisyklės ir yra kolektyvinės sutarties priedas). Be to, šios taisyklės pasirašytos tų pačių atstovų- generalinio direktoriaus V.A. ir Profsąjungos pirmininko F.P., be to, tą pačią dieną- 2009-05-28, kaip ir pati Kolektyvinė sutartis. Taigi, abejonių nekalia aplinkybė, jog aptariamos Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklės yra sudėtinė 2009-05-28 pasirašytos Kolektyvinės sutarties sudėtinė dalis. Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklių 19 punkte numatyta būtent tokio pobūdžio garantija, kokią nustato Darbo kodekso 134 str. 4 d.: su profsąjungos nariais negali būti nutraukta darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojų kaltės (Darbo kodekso 129 str.), be išankstinio profsąjungos sutikimo (Darbo kodekso 134 str.). Kadangi ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu buvo būtent Darbo kodekso 129 str., profesinės sąjungos sutikimas, jį atkleidžiant, buvo būtinas būtent Darbo kodekso 134 str. 4 d. bei Kolektyvinės sutarties priedo- Darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklių 19 punkto pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad toks sutikimas dėl ieškovo atleidimo nebuvo duotas ir kad darbdavys nesikreipė į profesinę sąjungą dėl tokio sutikimo gavimo. Taigi, šiuo atveju kyla Darbo kodekso 134 str. 5 d. numatytos pasekmės- darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą.

Tačiau teismas pastebi, kad Darbo kodekso 297 str. 4 yra numatyta, jog teismui nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindą taikyti šį, alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (Civilinio proceso kodekso 418 str.), kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo aplinkybę, kad buvo ekonominės priežastys, sąlygojusios ieškovo atleidimą iš darbo, t.y. darbuotojų skaičius, taigi, ir ieškovo darbo vieta, buvo sumažinat dėl ekonominių priežasčių, vadinasi, tos pačios ekonominės priežastys lemia, kad ieškovas į darbą negali būti grąžindamas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo išvados, jog ekonominės priežastys darbuotojų atleidimui egzistavo, apeliaciniu skundu ieškovas neskundė. Duomenų, kad per bylos nagrinėjimo laiką situaciją būtų pasikeitusi, byloje nėra, ekonominės priežastys buvo siejamos su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu ir dėl to iš esmės sumažėjusiomis darbų apimtimis, todėl, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu dėl atleidimo iš darbo tvarkos (procedūrų) pažeidimo, o ne dėl to, kad neegzistavo atleidimo pagrindas, darbuotojas į darbą negrąžintinas, jo pažeistas teises atkuriant alternatyvia tvarka.

Pagal bylos duomenis, atleidžiant ieškovą iš darbo, Darbo kodekso 140 str. 1 d. nustatyta išeitinė išmoka ir kitos su darbo santykiai susijusios išmokos buvo išmokėtos (b.l. 33), todėl priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja jį paskelbus (Civilinio proceso kodekso 331 str. 6 d.), tai ieškovui priteistinas VDU už laikotarpį nuo 2010-01-11 iki 2010-10-20, t.y. už 9 mėnesius ir 7 darbo dienas. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas remiantis byloje esančiu atostoginių apskaičiavimo lapu (b.l. 35), kuriame yra nurodytas ieškovo darbo užmokestis 2009 m. spalio- 2009 m. gruodžio mėnesiais ir jis yra 1760 Lt. Devynių mėnesių VDU sudaro 15840 Lt. 2010 m. spalio mėnesį yra 21 darbo diena, taigi, vienos dienos darbo užmokestis sudaro 83,80 Lt (1760: 21), atitinkamai už septynias šio mėnesio darbo dienas jis yra 586,66 Lt. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 16426,66 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Kartu teismas pažymi, kad ši suma nurodoma, neatlikus privalomųjų išskaitų į valstybės bei Socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus.

Dėl aplinkybės, ar darbdavys buvo informuotas apie ieškovo narystę profesinėje sąjungoje.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 15) nurodė, kad darbdaviui nebuvo parnešta, kad ieškovas yra profesinės sąjungos revizijos komisijos narys, atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 162) nurodoma, kad nei ieškovo atstovas, kuris dalyvavo 2009-09-08 surengtose konsultacijose su profesine sąjunga dėl planuojamo darbuotojų atleidimo, nei pats ieškovas, gavęs įspėjimo lapelį, neinformavo atsakovo, kad yra profesinės sąjungos narys ir kad jam turėjo būti taikomos papildomos garantijos. Tokį darbuotojo elgesį atsakovas prašo vertinti kaip piktnaudžiavimą darbo teisėmis (Darbo kodekso 35 str.). Vertinant šią aplinkybę, teisėjų kolegija pažymi, kad darbdaviui, kaip kolektyvinę sutartį pasirašiusiai šaliai, turėjo būti žinomos joje nustatytos garantijos darbuotojams- profesinės sąjungos nariams. Taigi, apie garantijas darbuotojas darbdaviui pranešti neprivalėjo, darbdavys tik turėjo būti informuotas apie ieškovo narystės profesinėje sąjungoje faktą. Nei Darbo kodeksas, nei kolektyvinė sutartis nenumato tokio informavimo tvarkos. Todėl teismas, spręsdamas kilusį ginčą, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, turi spręsti, ar darbdavys žinojo (turėjo žinoti), kad atitinkamas darbuotojas yra profesinės sąjungos narys, kas nagrinėjamu atveju sąlygoja darbdavio pareigą rūpintis profesinės sąjungos sutikimo gavimu. Pagal byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad darbdavys apie darbuotojo- ieškovo- narystę profesinėje sąjungoje buvo informuotas. Pirma, ieškovas nurodė, kad byloje esantis 2005-12-21 darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimo protokolas (b.l. 109-110) įrodo, kad bendrovės generalinis direktorius dalyvavo profesinės sąjungos susirinkime, kuriame ieškovas buvo renkamas revizijos komisijos nariu, taigi, iš šios aplinkybės darbdaviui turėjo būti žinoma apie P.M. narystę profesinėje sąjungoje. Nors atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad direktorius dalyvaudavo tik svarstant tuos klausimus, kurie susiję su jo kompetencija ir nedalyvaudavo, sprendžiant profesinės sąjungos vidaus klausimus, pagal aptariamame protokole užfiksuotą susirinkimo eigą, kiti klausimai, kurių eigoje pasisakė ir bendrovės Generalinis direktorius V.A., buvo svarstomi trečiuoju darbotvarkės klausimu, t.y. po rinkimų į profesinės sąjungos renkamus organus, todėl tikėtina, kad darbdavys tokiu būdu turėjo galimybę sužinoti apie ieškovo narystę profesinėje sąjungoje. Be to, kolegija pažymi, kad byloje yra neginčijami įrodymai, kurie pagrindžia aplinkybę, kad darbdavys buvo informuotas apie darbuotojo narystę profesinėje sąjungoje: paties atsakovo pateiktame atsikaitymo lapelyje (b.l. 33) yra daroma išskaita iš ieškovo darbo užmokesčio profsąjungai, vadinasi, informacija (atitinkamas darbuotojo prašymas ar kitas dokumentas, kurio pagrindu daromas toks išskaitymas) darbdaviui buvo pateikti ir darbdavys, spręsdamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo Darbo kodekso 129 str. pagrindu turėjo galimybę jam prieinamomis priemonėmis nustatyti, ar konkrečiam darbuotojui yra taikomos papildomos garantijos, atleidžiant iš darbo. Aplinkybė, kad darbuotojas, gavęs įspėjimo lapelį, tokio fakto darbdaviui specialiai nepranešė, negali būti vertinama kaip darbuotojo nesąžiningumas ar piktnaudžiavimas darbo teisėmis. Šiuo atveju konstatavus, jog darbdaviui informacija buvo pateikta anksčiau, darbdavys, jos nepatikslindamas ar papildomai nesiaiškindamas atleidimo procedūros metu, turi prisiimti iš to kylančią riziką bei neigiamas pasekmes- nagrinėjamu atveju- teismo konstatavimą, kad ieškovo atleidimo iš darbo procedūra buvo pažeista.

Pripažinus, kad ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtas dėl Darbo kodekso 134 str. pažeidimo, iš esmės nėra reikšmingas trečiasis apeliacinio skundo argumentas, dėl ieškovo priešlaikinio įspėjimo apie būsimą atkleidimą. Tačiau ir šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl struktūrinių pertvarkymų. Apie tai buvo nurodyta įspėjime apie atleidimą iš darbo (b.l. 2), darbo sutartyje (b.l. 30), įsakyme dėl atleidimo iš darbo (b.l. 31), todėl faktas, kad įmonės valdyba struktūrą pakeitė vėliau, negu darbuotojams buvo įteikti įspėjimai apie būsimą atleidimą, teisiškai nėra reikšmingas, sprendžiant atleidimo teisėtumo klausimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normą- Darbo kodekso 134 str. 4 d., kas sudaro pagrindą panaikinti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 str.) ir priimti naują sprendimą- P.M. ieškinį iš dalies patenkinti jau minėtoje apimtyje (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi ieškinys iš esmės tenkinamas, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Taip pat, remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str., iš atsakovo valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, tiek patirtos pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nusprendė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą- P.M. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti P.M. atleidimą iš darbo Uždarosios akcinės bendrovės Visagino transporto centras generalinio direktoriaus 2010-01-11 įsakymu Nr. ĮP-6 pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 129 str. neteisėtu. P.M. į darbą negrąžinti, laikant, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimu nuo 2010 m. spalio 20 d. .

Priteisti P.M. iš UAB Visagino transporto centras vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2010-01-11 iki 2010-10-20- 16426,66 Lt (šešiolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt šešis litus ir 66 centus).

Priteisti iš UAB Visagino transporto centras valstybei 592,79 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt du litus ir 79 centus) žyminio mokesčio ir 17,41 Lt (septyniolika litų ir 41 centą) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėHenrichas Jaglinskis