Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. (toliau – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) J. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Andželai Tamašauskienei, D. V. (išieškotojai) dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2017-01-06 antstolei pateikė skundą, juo prašė panaikinti antstolės 2016-12-08 patvarkymą Nr. S-16-153-34356 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2016-12-09 raginimą Nr. S-16-153-34378 vykdyti sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1076-385/2013 nutraukė jo ir D. G. (po santuokos nutraukimo pavardė Valiukaitė) santuoką, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Tuo pačiu sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas mokės dukters išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį iki jos pilnametystės. Pareiškėjas nurodė, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo jis su D. V. (toliau – išieškotoja) ir dukra liko gyventi kartu, bandė taikytis, iš naujo dėlioti santykius, dukra lankė darželį, jie abu išlaikė dukrą, todėl laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2014 m. gruodžio mėn., kuomet išieškotoja viena be dukters išsikėlė gyventi į Klaipėdą, pareiškėjas gyveno kartu su dukra ir jos motina bei išlaikė šeimą. Mėnesiais, kuomet išieškotoja su dukra gyveno skyrium, jis mokėjo sutarto dydžio išlaikymą ir tai gali patvirtinti bankinių operacijų išrašais. Be to, dalį vaikui skirtų išlaikymo lėšų jis perdavė išieškotojai grynaisiais. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio išieškotojai išsikėlus gyventi į Klaipėdą dukra liko gyventi pas pareiškėją ir buvo jo išlaikoma, t. y. jis vedė dukrą į darželį, rūpinosi maistu, apranga, gydymu ir pan. Išieškotoja laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. nė karto neprisidėjo prie dukters išlaikymo ir tik kartą 2015 m. birželio mėnesį mėnesiui laiko dukrą buvo pasiėmusi pas save. Jis nėra įsiskolinęs už dukters išlaikymą, nes pati išieškotoja skolinga pareiškėjui už dukters išlaikymą laikotarpiu, kai jis vienas išlaikė dukrą. Antstolė 2017-01-05 patvarkymu Nr. S-17-153-542 pareiškėjo skundo netenkino. Skundą su vykdomąja byla 2017-01-06 perdavė Šilutės rajono apylinkės teismui.Antstolė nurodė, kad sprendžiant dėl išieškotojos pateikto vykdyti vykdomojo rašto Nr. 2-1076-385/2013 nebuvo nustatyta kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Išieškotoja, pateikdama šį vykdomąjį raštą antstolei, nurodė, kad iki 2016-12-01 išlaikymo įsiskolinimas sudaro 3 000 Eur. Skolininkas su tokia skolos suma nesutinka ir teigė, kad išlaikymą jis teikė. Prie skundo pridėti išlaikymo mokėjimo pavedimai įrodo, kad skola iki 2016-12-01 buvo didesnė – 3 663,94 Eur, o išieškotoja nurodė išieškoti tik 3000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-03-17 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolė formalių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nenustatė. Nurodė, kad teismas taip pat nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolė turėjo atsisakyti priimti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, jog iki 2016-12-01 pareiškėjas buvo įsiskolinęs 1 986,93 Eur dukters išlaikymo sumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai, kad išieškotoja teismo posėdyje patikslino išlaikymo įsiskolinimo sumą, vertinant antstolės veiksmų dėl vykdomojo dokumento priėmimo pagrįstumą, reikšmės neturi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-06-15 nutartį.Apeliantas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, todėl išieškojimas yra neteisėtas. Apeliantas nurodė, kad teismui pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog neturi įsiskolinimo už išlaikymą vaikui, kai išieškotoja nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių jo įrodinėjamas aplinkybes, tačiau teismas neatsižvelgė į argumentus, o vertino tik išieškotojos žodinius paaiškinimus. Apeliantas nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių prašomą išieškoti įsiskolinimo dydį, kuris sudaro 1 986,93 Eur.Apeliantas nurodė, kad gyvenamosios vietos adresu negavo pranešimo apie šaukimą į teismo posėdį, dėl to negalėjo jame dalyvauti ir tinkamai apginti savo interesų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašė apelianto skundą atmesti.Antstolė nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų teiginiams, kad išlaikymo skolos nėra ir kad išieškotoja jam skolinga už vaiko išlaikymą, pagrįsti.Antstolė nurodė, kad apeliantas nenurodė procesinės teisės normų, kurias antstolė pažeidė pradėdama vykdomąją bylą Nr. 0153/16/01884. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja prašė apelianto skundą atmesti.Išieškotoja nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, nes antstolė neturėjo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.Išieškotoja nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog vaiko išlaikymui iki 2016 m. gruodžio mėnesio skyrė 3 663,94 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 1076-385/2013 nutraukė apelianto ir išieškotojos santuoką, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina. Sprendimu nustatyta, kad apeliantas mokės dukters išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį iki jos pilnametystės. Išieškotoja 2016-12-08 antstolei pateikė Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2016-11-18 Nr. 2-1076-385/2013. Skundu prašoma panaikinti antstolės 2016-12-08 patvarkymą Nr. S-16-153-34356 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2016-12-09 raginimą Nr. S-16-153-34378 vykdyti sprendimą, nes, kaip nurodė apeliantas, įsiskolinimo dėl vaiko išlaikymo nėra, t. y. skundu ginčijamas įsiskolinimo faktas dėl vaiko išlaikymo pagal pradėtą išieškojimo procesą. Apeliantas nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio dukra gyveno su juo, todėl ir taip vienas išlaikė dukrą. Apelianto argumentas, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių įsiskolinimą dėl išlaikymo, kuris sudaro 1 986,93 Eur, nepagrįstas. Išieškotoja nurodė, kad nuo 2013-04-29 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2013-05-29, iki 2016-12-01 apeliantas dukters išlaikymui privalėjo skirti 4 985 Eur, pervedė 1 318,24 Eur sumą. Išieškotoja nurodė, kad dukra 14,5 mėnesio, t. y. nuo 2014-12-01 iki 2016 metų gegužės mėnesio vidurio, išskyrus 2015 metų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius, gyveno pas apeliantą (115,85 x 14,5 = 1 679,83), todėl išskaičiavus pervestą sumą ir laikotarpį, kai dukra gyveno pas apeliantą, įsiskolinimas būtų 1 986,93 Eur (4 985 – 1 318,24 – 1 679,83). Apeliantas nurodė, jog įsiskolinimo nėra, nes dukra gyveno pas apeliantą. Svarbu pažymėti, kad išieškotoja, patikslinusi įsiskolinimo sumą, neįtraukė į įsiskolinimą sumos už laikotarpį, kai dukra gyveno pas apeliantą. Sutiktina su apelianto argumentu, jog vaiką išlaikyti yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192 straipsnis), tačiau apeliantas nepateikė duomenų, jog būtų reikalavęs iš išieškotojos mokėti išlaikymą dukrai, t. y. kreipęsis į teismą siekdamas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su apeliantu ir prisiteisti išlaikymą iš dukros motinos, todėl vien apelianto argumentas, jog dukrai gyvenant pas jį, išieškotoja neprisidėjo prie dukters išlaikymo, nepakankamas daryti tokią išvadą. Byloje nustatyta, jog už laikotarpį, kai dukra gyveno pas apeliantą, išieškotoja ir nereikalavo išlaikymo ir į įsiskolinimą neįtraukė, o priskaičiuoto 1 986,93 Eur įsiskolinimo kaip nepagrįsto apeliantas jokiais duomenimis nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantui pateikus antstolei įrodymus, pagrindžiančius įsiskolinimo nebuvimą, antstolei nebus pagrindo vykdyti išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009; 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012-05-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.).Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog antstolė pažeidė CPK straipsnio nuostatas ir negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, todėl antstolės 2016-12-08 patvarkymą Nr. S-16-153-34356 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2016-12-09 raginimą Nr. S-16-153-34378 vykdyti sprendimą nėra pagrindo naikinti.

Dėl pažeistos apelianto teisės tinkamai apginti savo interesus

Apeliantas nurodė, jog gyvenamosios vietos adresu negavo pranešimo apie šaukimą į teismo posėdį, dėl to negalėjo jame dalyvauti ir tinkamai apginti savo interesų. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog teismo procesiniai dokumentai apeliantui buvo išsiųsti tris kartus (2017-02-01, 2017-02-08, 2017-02-18), tačiau jį pristatantis asmuo juos grąžino (2017-02-15, 2017-02-18, 2017-02-25), nurodydamas, jog „neatsiėmė pašte per siuntos nurodytą terminą“. Pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus norėdamas apeliantą iškvieti į teismą. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl ko neatsiėmė siuntos. Apeliantas skundė antstolio veiksmus, jis buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo galimybę pasidomėti proceso eiga. Apeliantui nebuvo užkirstas kelias apskųsti tiek antstolės veiksmus, tiek pirmosios instancijos teismo nutartį, jis galėjo pateikti įrodymus ir taip apginti savo interesus, tačiau jokių pagrįstų įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl apelianto argumentai, jog nebuvo suteikta galimybė tinkamai apginti savo interesus, nepagrįsta.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 336–339 straipsniais teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-17 nutartį palikti nepakeistą.